Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-28 · Civilinė byla Nr. 2A-2093-480/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
2A-2093-480/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01060-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
E. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „R. V. vairavimo mokykla“
Kategorijos
  • 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2093-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01060-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 54.1; 121.18; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1662-292/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R. V. vairavimo mokykla“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 510 Lt skolą už suteiktas mokymo paslaugas, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad vykdydama mokymo vairuotojo pažymėjimui gauti veiklą, su atsakovu 2013-09-11 sudarė mokymo sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo suteikti mokymo paslaugas „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už teorijos ir praktinio vairavimo mokymą su kuru 1150 Lt. Ieškovė savo prievolę įvykdė, tačiau atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių baigė teorinę mokymo dalį, išlaikė egzaminus, tačiau nepabaigė praktinio važiavimo kurso. Vykdydamas sutartį, atsakovas į įmonės kasą sumokėjo 400 Lt avansą. Atsakovas pagal mokymosi programą neatliko 8 valandų praktinio važiavimo, taip sumažindamas įsiskolinimą 240 Lt (vienos valandos važiavimo kaina- 30 Lt). Atsakovas liko skolingas 510 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškovė pati tik iš dalies įvykdė sutarties sąlygas, nes nesuteikė pilnai sutartyje numatytų praktinio važiavimo paslaugų ir neleido laikyti vairavimo mokyklinio egzamino. Jei ieškovė suteiks praktinio važiavimo paslaugas ir leis laikyti vairavimo mokyklinį egzaminą, jis įsipareigoja geranoriškai sumokėti likusią 510 Lt sumą.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir nurodė, kad atsakovas tik dėl jam vienam žinomų priežasčių nepilnai išvažinėjo jam skirtą praktinio važiavimo laiką. Iš atsakovo prašoma skola yra už suteiktas paslaugas, atėmus nesuteiktų paslaugų kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. galutiniu sprendimu 2014-03-24 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo E. B. 10 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas tarp sutarties šalių dėl mokymo sutarties vykdymo ir sutarties kainos sumokėjimo. Tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, iš kurios matyti, kad šalys susitarė dėl užduoties - teorijos ir praktinio vairavimo (30 valandų) mokymo „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti ir sumokėjimo už suteiktas paslaugas. Iš bylos medžiagos (šalys ar jų atstovai neatvyko į teismo posėdį) nustatyta, kad ieškovė tinkamai vykdė sutarties sąlygas, o atsakovas pagal sutartį įsipareigojęs sumokėti už teorijos ir praktinio vairavimo mokymą 1150 Lt, sumokėjo tik 400 Lt avansą pagal sutarties 4.2 punktą. Teismas pripažino, kad iš bylos duomenų matyti, jog iš sutarties kainos yra pagrįstai išskaičiuotas sumokėtas avansas ir išskaičiuotas apmokėjimas už atsakovo neišvažinėtas valandas. Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovas nutraukė praktinio vairavimo mokymus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas E. B. apeliaciniu skundu (b. l. 42-44) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-06-12 sprendimą. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepagrįstai nustatė, kad ieškovas tinkamai vykdė sutarties sąlygas, taip pat nusprendė, kad iš sutarties kainos buvo pagrįstai išskaičiuotas sumokėtas avansas ir išskaičiuotas apmokėjimas už apelianto neišvažinėtas valandas. Ieškovė pagal sutartį įvykdė tik dalį savo įsipareigojimų suteikdama teorines žinias ir leisdama laikyti teorijos mokyklinį egzaminą, už ką atitinkamai apeliantas sumokėjo ieškovei 400,00 Lt. Tačiau ieškovė nesuteikė visų sutartyje numatytų praktinio važiavimo paslaugų ir neleido laikyti vairavimo mokyklinio egzamino, todėl apeliantas nesutinka mokėti ieškovei už nesuteiktas paslaugas. Ieškovė suteikė tik 22 valandų praktinio vairavimo mokymą, t. y nesilaikė mokymo sutartyje 1.2 p. numatytos sąlygos. Jei ieškovė suteiks praktinio važiavimo paslaugas ir leis laikyti vairavimo mokyklinį egzaminą, apeliantas įsipareigoja geranoriškai sumokėti likusią 510,00 Lt sumą. Ieškovė, kaip sutartį pažeidusi šalis privalo pašalinti trūkumus ir suteikti praktinio vairavimo paslaugas ir leisti laikyti mokyklinį egzaminą. Laikytina, kad ieškovės sutarties pažeidimas yra esminis.

Atsiliepimas

Ieškovė „R. V. vairavimo mokykla“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 65-66) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis atsakovui E. B. skirti baudą, numatytą CPK 95 str. 2 d. Pats atsakovas sutinka, kad jis nevykdė prisiimtų įsipareigojimų – mokytis, jis nepilnai atliko praktinius važiavimus. Šio fakto neginčija nei viena iš proceso dalyvių. Ieškovė nereikalauja apmokėti 240,00 Lt už tą dalį praktinio važiavimo, kuris nebuvo suteiktas. Paslaugos buvo suteiktos ne už 1150 Lt, bet už 910 Lt, iš kurių 510 Lt atsakovas nesumokėjo. Atsakovas gavo visas paslaugas, kurių jis siekė gauti. Savanoriškas atsisakymas nuo jam siūlomų paslaugų yra asmeninis atsakovo reikalas ir ieškovės kaltės šiuose veiksmuose nėra. Atsakovas E. B. (c. b. Nr. 2-1662-292/2014) yra kito apeliacinį skundą padavusio asmens M. P. (c. b. Nr. 2-1663-835/2014) posūnis. Abu apeliaciniai skundai parašyti vienodai net nesiteikiant pakeisti faktinių aplinkybių. Jokių papildomų argumentų ar teisinių samprotavimų atsakovas nepateikia. Atsakovai posėdžiuose nedalyvauja. Atsakovas sąmojingai vilkina bylos nagrinėjimą, nesąžiningai pateikia apeliacinį skundą tai yra pagrindas atsakovui skirti baudą, numatytą CPK 95 str. 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. tarp šalių buvo sudaryta Mokymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo suteikti teorines žinias bei praktinio važiavimo paslaugas ir išduoti mokymo kursų baigimo liudijimą, o atsakovas įsipareigojo už teorijos ir praktinio vairavimo mokymą su kuru sumokėti 1 150,00 Lt. Šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovas nebaigė viso privalomo praktinio vairavimo mokymo kurso ir ieškovė neišdavė mokymo kursų baigimo liudijimo. Už suteiktas mokymo paslaugas, atskaičius atsakovo sumokėtą 400,00 Lt avansą ir 240,00 Lt už nesuteiktą 8 valandų praktinio važiavimo paslaugą, atsakovas liko skolingas 510,00 Lt. Skundžiamu galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą 2014 m. kovo 24 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteista 510,00 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 510,00 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos.

Apelianto nuomone, ieškovė nesuteikė pilnai Sutartyje numatytų praktinio važiavimo paslaugų ir neleido laikyti važiavimo mokyklinio egzamino, todėl jis nesutinka mokėti ieškovei likusios skolos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateikiamą paslaugų sutarties sampratą, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų tiekėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Sutarties turinys ir jos sąlygos bylos medžiagos kontekste leidžia daryti išvadą, jog šalis siejo atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai. Šalys, sudarydamos Sutartį, išreiškė savo valią, susitarė dėl paslaugų teikimo sąlygų, suteiktų paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Apeliaciniame skunde atsakovas išreiškė savo nesutikimą su priteista skola remdamasis Sutarties 1.2 punktu, kuriuo šalys susitarė, kad vairavimo mokykla įsipareigoja paslaugas teikti kokybiškai ir atsakingai, aprūpinti metodine medžiaga, taikyti tinkamus mokymo metodus, sudaryti būtinas sąlygas, kad mokinys galėtų įgyti teisės aktų reikalaujamų teorijos žinių ir praktinio vairavimo gebėjimų bei įgūdžių, tačiau teigdamas, kad ieškovė nesuteikė pilnai Sutartyje numatytų praktinio važiavimo paslaugų ir neleido laikyti važiavimo mokyklinio egzamino, jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas šis teiginys teismui nepateikė. Pažymėtina, kad iš esmės tuos pačius argumentus atsakovas nurodęs tiek prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, tiek apeliaciniame skunde, jiems pagrįsti jokių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Atsakydama į minėtus apeliacinio skundo argumentus, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovui nebuvo užkirstas kelias mokytis, tačiau pats atsakovas savarankiškai priėmė sprendimą netęsti mokslų. Pagal Sutarties 2.2 punktą, atsakovas įsipareigojo nustatytu laiku atvykti į teorijos žinių ir praktinio vairavimo mokymo užsiėmimus, o jam nustatytu laiku neatvykus, laikoma, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl likusių paslaugų suteikimo nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingos.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. LAT ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė nevykdė savo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nesilaikė tinkamo ir sąžiningu sutarties vykdymo, bendradarbiavimo ir kooperacijos principų (CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalis), ir būdama kalta negali remtis tuo, jog kita šalis neįvykdžiusi sutarties (CK 6.206 straipsnis), tuo pačiu nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei už faktiškai jau suteiktas paslaugas (CPK 12, 178 stripsniai). Aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos sprendimo dėl skolos priteisimo.

Ieškovės prašymas paskirti atsakovui baudą netenkintinas, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas išimtinai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas atsakovui suteikia teisę pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, pateikti apeliacinį skundą (CPK 430 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. galutinį sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. preliminarus sprendimas, palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė