Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Giedrės Seselskytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bus ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MNTO statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bus ekspertas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „MNTO statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2022 m. gegužės 5 d. UAB „MNTO statyba“ atliktą 54 000,00 Eur mokėjimo pavedimą UAB „Bus ekspertas“, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Bus ekspertas“ ieškovei BUAB „MNTO statyba“ 54 000,00 Eur sumą, 6 proc. metinių procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ginčija UAB „MNTO statyba“ mokėjimą susijusiai įmonei UAB „Bus ekspertas“, kuris buvo atliktas ieškovei jau esant faktiškai nemokiai, turint dideles pradelstas skolas kreditoriams, su kuriais nebuvo atsiskaityta iki bankroto, suteikiant susijusiai įmonei prioritetą, taip pažeidžiant BUAB „MNTO statyba“ kitų kreditorių interesus. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-751-730/2022 ieškovei. UAB „MNTO statyba“ nemokumo administratore paskirta B. M.. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-751-730/2022 patvirtintas su vėlesniais pakeitimais BUAB „MNTO statyba“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, bendros 763 749,07 Eur sumos. Iš UAB „MNTO statyba“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2022 m. gegužės 5 d. atliktas 54 000,00 Eur mokėjimas UAB „Bus ekspertas“ (toliau – ir ginčijamas mokėjimas, ginčijamas sandoris). Pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis – „Paskolos dalies grąžinimas“. UAB „MNTO statyba“ ir UAB „Bus ekspertas“ yra susijusios įmonės. Vienintelis UAB „Bus ekspertas“ akcininkas yra N. A., jis yra ir šios įmonės vadovas, ir likviduojamos dėl bankroto UAB „MNTO statyba“ akcininkas, kuriam priklauso 40 proc. ieškovės akcijų. Didžioji dalis kreditorių finansinių reikalavimų, patvirtintų bankroto procese, atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

3. Nurodė, kad ieškinį reiškia ieškovės nemokumo administratorius pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau JANĮ), gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Ginčijamas mokėjimas pažeidė ieškovės kreditorių teises bei interesus. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal UAB „MNTO statyba“ balansą, 2021 m. gruodžio 31 d., atspausdintą iš ieškovės apskaitos programos „Rivilė“, „Turtas iš viso“ – 534 267,92 Eur, „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ – 906 485,98 Eur. 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „MNTO statyba“ gavo 2 217 840,61 Eur pajamų, patyrė 2 655 826,85 Eur sąnaudų. Įmonės nuostoliai siekė 605 556,70 Eur. 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, kas sudaro pagrindą konstatuoti įmonės nemokumą JANĮ 2 straipsnio 7 dalies pagrindu. Pagal UAB „MNTO statyba“ balansą, 2022 m. spalio 4 d. (bankroto bylos įsiteisėjimo dieną), atspausdintą iš ieškovės apskaitos programos „Rivilė“, „Turtas iš viso“ – 578 986,78 Eur; „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ – 1 118 775,30 Eur. 2022 m. spalio 4 d. UAB „MNTO statyba“ gavo 2 502 766,53 Eur pajamų, patyrė 3 108 323,23 Eur sąnaudų. Įmonės nuostoliai siekia 605 556,70 Eur. Faktinė situacija 2022 m. spalio 4 d. buvo daug blogesnė, nemokumo administratoriui perduoto turto balansinė vertė sudaro tik 34 690,30 Eur. Taigi vėliausiai jau nuo 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai gerokai viršijo turto vertę. Ieškovės mokumo problemos buvo nuolatinės, sisteminės ir nemokumas vis didėjo. Iškeldamas ieškovei bankroto bylą Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nurodė duomenis apie tai, kad ieškovė buvo faktiškai nemoki 2020 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gegužės 5 d. ieškovė buvo nemoki ir negalėjo vykdyti atsiskaitymų su atsakove, o turėjo nutraukti tokius atsiskaitymo sandorius ir kelti ieškovei bankroto bylą. Darant prielaidą, kad ginčo sandorio metu ieškovė dar buvo moki (nors ieškinyje nurodyti argumentai įrodo, kad ieškovė buvo nemoki), yra pagrindas daryti išvadą, kad „kitaip buvo pažeistos kreditoriaus teisės“, nes pagal bylos įrodymus matyti, kad tuo metu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, įmonė veikė nuostolingai, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę, įmonė turėjo daug kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo padengti iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Ginčijamu mokėjimu susijusia įmone esančiai atsakovei buvo sumažinta ieškovės galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais ieškovės kreditoriais. Ginčijamu mokėjimu atsakovei buvo suteikta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė, ji pažeidė ieškovės kreditorių teises ir interesus. Ginčijamas mokėjimas susijusiai įmonei – atsakovei atliktas ieškovei turint pradelstų įsipareigojimų, tarp jų ir biudžetui, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Duomenys apie ieškovės skolos VSDFV biudžetui susidarymo laikotarpį pateikiami ir bankroto bylos ieškovei iškėlimo nutartyje, kurioje nurodyta, ieškovė nesumokėjo VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2022 m. vasario–2022 m. birželio mėn. Su VSDFV biudžetu nebuvo atsiskaityta iki pat bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-751-730/2022 patvirtintas „Sodros“ (VSDFV Klaipėdos skyriaus) reikalavimas, 40 253,65 Eur sumos. Ieškovei jau turint pradelstą įsiskolinimą „Sodos“ biudžetui buvo ne atsiskaityta pagal šį pirmesnio mokėjimo eiliškumo reikalavimą, o ginčijamu mokėjimu atsiskaityta su atsakove.

4. Atsakovė UAB „Bus ekspertas“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2020 m. spalio 15 d. atsakovė bankiniu mokėjimo pavedimu ieškovei atliko 80 000,00 Eur dydžio mokėjimą, mokėjimo paskirtis – paskola. 2020 m. spalio 16 d. šalys raštu įformino paskolą, t. y. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovei paskolino 80 000,00 Eur. Paskolos sutarties 1.3 p. ieškovė įsipareigojo už suteiktą paskolą mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas. Paskolos sutarties 2.1 p. šalys susitarė, kad suteikta paskola privalo būti grąžinta iki 2021 m. spalio 16 d. Atsakovės reikalavimas grąžinti paskolą tapo galiojantis ir vykdytinas 2021 m. spalio 17 d. Ieškovė reikšmingai praleido paskolos grąžinimo terminą, o 2022 m. gegužės 5 d. grąžino tik dalį paskolos, t. y. 54 000,00 Eur, tačiau nesumokėjo sutartinių palūkanų. Dėl negrąžintos 26 000,00 Eur paskolos sumos ir 9 866,60 Eur palūkanų 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovė ieškovei pateikė kreditinį reikalavimą. Atsakovės sąžiningumas preziumuojamas. Ieškovė, siekdama actio Pauliana pagrindu nuginčyti dalinį paskolos grąžinimą (54 000,00 Eur dydžio mokėjimo pavedimą), turi įrodyti atsakovės nesąžiningumą. Visų pirma, ieškovė ir atsakovė nėra ir negali būti laikomos susijusiais asmenimis. Antra, paskolos suteikimo (2020 m. spalio 15 d.) ir grąžinimo momentu (2021 m. spalio 16 d.) ieškovė neturėjo ieškinyje minimų kreditorių. Atsakovės reikalavimas grąžinti paskolą tapo galiojančiu ir vykdytinu gerokai anksčiau nei kitų ieškinyje minimų kreditorių. Prievolės vykdymas tokiam kreditoriui negali pažeisti kitų kreditorių, kurių reikalavimai atsirado vėliau, teisių ir interesų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad grąžinant dalį paskolos buvo pažeistos kitų kreditorių, kurių reikalavimai tapo vykdytini dar iki 2021 m. spalio 16 d., teisės. Trečia, paskolos dalinio grąžinimo momentu ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, atsakovei nežinoma, kad ieškovė pati viešai ar savo kreditoriams būtų pripažinusi savo nemokumą, todėl tuo metu negaliojo ieškovės deklaruojama kreditorių reikalavimų vykdymo proporcingumo taisyklė. Tuo tarpu prievolės vykdymas kreditoriui, kurio reikalavimo terminas buvo suėjęs gerokai anksčiau nei kitų kreditorių, atitinka įprastą verslo praktiką. Ketvirta, atsakovės atstovas N. A. nedalyvavo ieškovės operatyvinėje veikloje, todėl atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovės nurodomos aplinkybės apie tariamą ieškovės nemokumą. Penkta, ieškovės tuometis vadovas M. P., pasibaigus 2021 finansiniams metams, nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir nerengė finansinės atskaitomybės už 2021 finansinius metus, ieškovės 2021 finansinių metų rezultatas nebuvo išviešintas VĮ Registrų centre, todėl N. A. nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie ieškovės finansinę būklę nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Be to, N. A. jau nuo 2021 metų nei aktyviai, nei pasyviai nedalyvavo įmonės veikloje, į jokius ieškovei svarbius įvykius nebuvo kviečiamas, nes įmonėje UAB ,,MNTO statyba“ neturėjo jokių interesų. Nuo 2021 m. gruodžio 31 d. (ieškovės deklaruojamas nemokumo momentas) iki 2022 m. gegužės 5 d. ar net vėliau ieškovė savo veikloje atliko ne vieną mokėjimą savo kontrahentams. Jei tokie mokėjimai nėra ginčijami, darytina išvada, kad prievolių vykdymas savo kreditoriams aptariamu laikotarpiu nepažeidė kitų kreditorių interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu UAB „Bus ekspertas“ 2022 m. gegužės 5 d. UAB „MNTO statyba“ atliktą 54 000,00 Eur bankinį mokėjimo pavedimą Nr. 05050738. Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Bus ekspertas“ 54 000,00 Eur sumą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 54 000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei likviduojamai dėl bankroto UAB „MNTO statyba“. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

5.1. Nustatė, kad 2022 m. gegužės 5 d. ginčijamo mokėjimo metu ieškovė jau buvo skolinga dideliam skaičiui kreditorių, tarp kurių ir fiziniai asmenys – įmonės darbuotojai, „Sodra“, tiekėjai ir kt.

5.2. Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 5 d. ieškovė pervedė atsakovei 54 000,00 Eur, mokėjimo paskirtis – paskolos dalies grąžinimas (mokėjimo nurodymas Nr. 05050738, AB Šiaulių bankas). Duomenų, kad ieškovė privalėjo tokį mokėjimą atlikti, kad šis mokėjimas buvo ypatingai svarbus ir būtinas, kad padėtų ieškovės veiklai toliau vystytis, byloje nėra.

5.3. Nurodė, kad ginčijamo mokėjimo metu didelė dalis ieškovės kreditorių jau turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, jų kreditiniai reikalavimai buvo patvirtinti skirtingų valstybės institucijų dar prieš ginčijamą mokėjimą, likusieji kreditiniai reikalavimai buvo patvirtinti vėliau – 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-101-730/2024 (iš viso 134 kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, 789 235,38 Eur sumos). Taigi, nustatyta CK 6.66 straipsnyje numatytą pirmoji sąlyga, kad kreditoriai turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o ieškovė šiuo atveju veikia būtent šių kreditorių interesais.

5.4. Nustatė, kad ieškovė 2022 m. gegužės 5 d. pervedė atsakovei 67,5 proc. gautos paskolos (be palūkanų, apskaičiuota 54 000,00 / 80 000 x 100). Taip pat 2022 m. gegužės 5 d. kreditorei UAB „Langana“ buvo grąžinta 11,37 proc. skolos (be palūkanų, apskaičiuota 6 000,00 / 52 765,08 x 100), kreditorei UAB „Roof line“ grąžinta 11 proc. skolos (be palūkanų, apskaičiuota 5 000,00 / 44 973,69 x 100). Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė 2022 m. gegužės 5 d. turėjo įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams. Nors ieškovė 2022 m. gegužės 5 d. atliko skolų grąžinimus ir kitiems kreditoriams, vis dėlto akivaizdu, kad grąžinamos sumos buvo skirstomos neproporcingai, o dauguma kreditorių net negavo jokių sumų, nors skolos jau buvo patvirtintos kompetentingų valstybės institucijų. Teismo vertinimu, kitų kreditorių teisės ginčijamu sandoriu buvo pažeistos, tad nustatyta ir antroji CK 6.66 straipsnio sąlyga, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditorių teises.

5.5. Nurodė, kad ieškovė atlikusi ginčijamą mokėjimą neįgijo iš atsakovės jokių įmonės veiklai būtinų paslaugų ar prekių. Taip pat nenustatyta, kad atlikus ginčijamą mokėjimą būtų sukurtos sąlygos pagerinti ieškovės veiklą, gauti daugiau pajamų. Iš atsakovės nebuvo oficialaus reikalavimo grąžinti pradelstą skolą, nebuvo prašoma teismo būdu gauti vykdomąjį raštą skolai išieškoti. Atvirkščiai, ieškovės vadovas savo nuožiūra atliko neproporcingai didelį mokėjimą atsakovei, nors nebuvo objektyvios būtinybės. Taigi, nustatyta CK 6.66 straipsnyje numatyta trečioji sąlyga, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

5.6. Nurodė, kad ieškovė, atlikdama ginčijamą mokėjimą, neabejotinai žinojo apie savo įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, ieškovė turėjo žinoti apie savo pradelstus mokėjimus 2022 m. gegužės 5 d. kitiems kreditoriams, nes skolos daugumai kreditorių yra už gautas paslaugas ir prekes. Ieškovė gaudama prekes ir paslaugas turėjo suprasti, kad už visas gautas prekes ir paslaugas reikės atsiskaityti. Taigi nustatyta CK 6.66 straipsnio sąlyga, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises (nagrinėjamu atveju kitų kreditorių teises).

5.7. Pažymėjo, kad atliktas vienašalis sandoris (paskolos grąžinimas), tačiau jis buvo ieškovės atliktas atsakovės naudai, o atsakovės akcininkas ir ieškovės dalinis akcininkas yra tas pats asmuo N. A.. Abejonių nekeliančių duomenų byloje, kad ieškovė veikė savarankiškai, be N. A. dalyvavimo paskolos grąžinimo procese, byloje nėra. Nors tiek N. A., tiek M. P. nurodė, kad tai buvo M. P. sprendimas grąžinti 2022 m. gegužės 5 d. dalį paskolos, tačiau teismas šiais jų aiškinimais nesiremia, kadangi abu asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Papildomai pažymėjo, jog nors abu minėti asmenys teigė, kad N. A. buvo visiškai nusišalinęs nuo ieškovės veiklos, joje nedalyvavo, tačiau teismas vertina priešingai, vien 80 000,00 Eur paskolos suteikimas ieškovei rodo, kad atsakovei ir N. A. buvo svarbi ieškovės veikla. Be to, M. P. nurodė, jog N. A. prašė pratęsti terminą paskolai grąžinti. Tad neabejotinai N. A. buvo žinoma, kad ieškovė, negalėdama laiku grąžinti paskolos, susiduria su finansiniais sunkumais. Taip pat atsakovės akcininkui ir vadovui N. A. kaip ieškovės akcininkui buvo prieinami visi ieškovės vidaus dokumentai, taip pat ir finansinės ataskaitos. Todėl jam buvo visos galimybės (ir pareiga) išsiaiškinti ieškovės finansinę padėtį prieš ieškovei grąžinant atsakovei paskolą ir sekti ieškovės finansinę situaciją. Teismo vertinimu, ginčijamo mokėjimo metu šalių vadovai iš turimų duomenų galėjo suprasti, kad ieškovė turi labai daug skolų, yra nemoki, gresia bankrotas. Tai ir galėjo paskatinti didelės paskolos dalies atsakovei grąžinimą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, laikė, kad atsakovės vadovas žinojo arba turėjo žinoti ieškovės finansinę situaciją ir apie ieškovės įsiskolinimus kitiems kreditoriams, kad atsakovės dalies paskolos grąžinimas pažeis kitų kreditorių teises. Taigi nustatyta CK 6.66 straipsnyje sąlyga, kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

5.8. Nurodė, kad ieškovė įrodė visas actio Pauliana taikymo sąlygas. Tokiu atveju yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovei prašant, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė UAB „Bus ekspertas“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijamo sandorio (2022 m. gegužės 5 d. atlikto mokėjimo) metu ieškovė buvo nemoki, tačiau nepateikė argumentų ir nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi, priimdamas tokią išvadą. Apeliantės vertinimu, ieškovės teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 31 d. balansas negalėjo būti pagrindu konstatuoti ieškovės nemokumą ir (ar) jo atsiradimo momentą.

6.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2022 m. gegužės 5 d. atlikdama 54 000,00 Eur mokėjimo pavedimą atsakovei ieškovė pažeidė kitų kreditorių teises, nepagrįsta. Tą pačią dieną ieškovės buvęs direktorius M. P. lėšas proporcingai paskirstė keliems kreditoriams – atsakovei iš mokėtinos 80 000,00 Eur sumos pervedė 54 000,00 Eur, UAB „Energo NG“ – 4 000,00 Eur, UAB „Langana“ – 6 000,00 Eur, ADS Capital – 4 000,00 Eur, UAB „Roof line“ – 5 000,00 Eur, SDG kodas – 800,00 Eur. Ieškovė teismuose neužvedė kitų civilinių bylų, kuriose ginčytų ieškovės 2022 m. gegužės 5 d. sumokėtas nurodytas pinigines sumas kitiems kreditoriams. Iš to išeina, kad proporcingai atlikti mokėjimai įvairiems kreditoriams tuo metu nepažeidė nei tų kreditorių, nei pačios ieškovės teisių bei teisėtų interesų.

6.3. Nurodo, kad aptariamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių ieškovės interesus tariamai pažeidusi sandorio šalis – atsakovė / paskolos davėja gali būti laikoma nesąžininga. Paskolos suteikimo (2020 m. spalio 15 d.) ir grąžinimo momentu (2021 m. spalio 16 d.) ieškovė neturėjo ieškinyje minimų kreditorių. Atsakovės reikalavimas grąžinti paskolą tapo galiojantis ir vykdytinas gerokai anksčiau nei kitų ieškinyje minimų kreditorių. Prievolės vykdymas tokiam kreditoriui negali pažeisti kitų kreditorių, kurių reikalavimai atsirado vėliau, teisių ir interesų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, grąžinant dalį paskolos, buvo pažeistos kitų kreditorių, kurių reikalavimai tapo vykdytini dar iki 2021 m. spalio 16 d., teisės. Paskolos dalinio grąžinimo momentu ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, atsakovei nežinoma, kad ieškovė pati viešai ar savo kreditoriams būtų pripažinusi savo nemokumą, todėl tuo metu negaliojo ieškovės deklaruojama kreditorių reikalavimų vykdymo proporcingumo taisyklė.

6.4. Pažymi, kad atsakovės atstovas N. A. jokiu statusu ir apimtimi nedalyvavo ieškovės operatyvinėje veikloje, todėl atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovės nurodomos aplinkybės apie tariamą ieškovės nemokumą.

6.5. Nurodo, kad atsakovė, jos atstovas objektyviai aktyviai negalėjo dalyvauti paskolos grąžinimo procese, kadangi toks veiksmas, kaip vienašalis sandoris, išimtinai priklausė nuo ieškovės valios.

7. Ieškovė BUAB „MNTO statyba“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai taikė CK 6.66 str. ir pagrįstai nustatė visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas tam, kad ginčo mokėjimą būtų galima pripažinti negaliojančiu.

7.2. Pažymi, kad teismo sprendimas yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, taip pat atitinka formuojamą teismų praktiką panašiose bylose.

7.3. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai itin sureikšmina ieškovės nemokumo momentą. Įrodinėjant „kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą“, ieškovės nemokumas nėra būtina actio Pauliana taikymo sąlyga, t. y., siekiant įrodyti kreditoriaus teisių pažeidimą, nėra būtina įrodyti, jog ginčo mokėjimo metu ieškovė buvo nemoki. Taip pat bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo mokėjimo metu ieškovė buvo nemoki. 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovės įsipareigojimai itin daug (beveik dvigubai) viršijo jos turto vertę, kas sudaro pagrindą konstatuoti įmonės nemokumą JANĮ 2 str. 7. d. pagrindu.

7.4. Pažymi, kad faktinį ieškovės nemokumą parodo ir tai, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams (tiekėjams, darbuotojams, „Sodrai“, kt.), kuriems pradelstos skolos liko nepadengtos iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo.

7.5. Nurodo, kad tai, jog ieškovės nemokumo administratorius neginčija kitų ieškovės 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimų kitiems kreditoriams, nepaneigia fakto, kad ginčo mokėjimas pažeidė kreditoriaus teises, nes atsakovei sumokėta neproporcingai didelė suma, be to, kitų mokėjimų atžvilgiu neegzistuoja visos reikiamos actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. neegzistuoja kitų kreditorių, gavusių nedidelius mokėjimus, nesąžiningumas per susijusius asmenis.

7.6. Nurodo, kad ieškovė būdama nemoki nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovei. Atsakovei sumokėjus nepagrįstai didelę sumą, buvo sumažintos kitų ieškovės kreditorių galimybės gauti reikalavimo patenkinimą.

7.7. Nurodo, kad atsakovė, žinodama apie sunkią ieškovės finansinę padėtį ir tai, kad ginčo mokėjimas pažeidžia kitų kreditorių teises, priėmė mokėjimą, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. balandžio 2 d. įsteigta ieškovė UAB „MNTO statyba“, M. P. ėjo įmonės direktoriaus pareigas nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. spalio 4 d. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis, N. A. ir M. P. yra UAB „MNTO statyba“ savininkai, jiems priklauso po 40 proc. įmonės akcijų. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo įregistruota atsakovė UAB „Bus ekspertas“, nuo minėtos datos direktoriaus pareigas eina įmonės akcininkas N. A.. 2020 m. spalio 15 d. atsakovė UAB „Bus ekspertas“ pervedė ieškovei 80 000,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – paskola. 2020 m. spalio 15 d. ieškovė iš atsakovės gautas pinigines lėšas (79 020,86 Eur) pervedė AB Šiaulių bankui. Mokėjimo paskirtis – garantijos suteikimas. 2020 m. spalio 16 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta paskolos sutartis dėl minėtos 80 000,00 Eur sumos. Paskolos sutartyje nurodoma: „1.3. Skolininkas įsipareigoja mokėti Kreditoriui palūkanas nuo išmokėtos ir negražintos paskolos sumos. Metinė palūkanų norma yra lygi 8,0 (aštuoni) procentai. 1.4. Šalys susitaria, kad Kreditoriui mokėtinos palūkanos sumokamos grąžinant Paskolą arba grąžinant paskutinę Paskolos dalį, jeigu Paskola grąžinama dalimis. 2.1. Skolininkas privalo grąžinti Paskolą ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 16 d. Visi Skolininko mokėjimai pagal Sutartį turi būti atliekami be jokių atskaitymų ir negali būti jokių įskaitymų ar sulaikymo objektu.“ 2022 m. gegužės 5 d. ieškovei buvo grąžintos ir į įmonės sąskaitą pervestos 78 570,86 Eur rezervinės lėšos (ieškovės 2020 m. spalio 15 d. sumokėtas garantinis mokestis) iš AB Šiaulių banko. 2022 m. gegužės 5 d. ieškovė pervedė atsakovei 54 000,00 Eur, mokėjimo paskirtis – paskolos dalies grąžinimas (mokėjimo nurodymas Nr. 05050738, AB Šiaulių bankas). Tą pačią dieną ieškovė taip pat atliko šiuos mokėjimus: 800,00 Eur UAB „SDG kodas“, 4 000,00 Eur UAB „ADS Capital“, 5 000,00 Eur UAB „Roof line“, 6 000,00 Eur UAB „Langana“, 4 524,38 antstoliui A. B., 4 000,00 Eur UAB „Energo NG“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantė nesutikdama su ginčijamu sprendimu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijamo sandorio (2022 m. gegužės 5 d. atlikto mokėjimo) metu ieškovė buvo nemoki, tačiau nepateikė argumentų ir nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi, priimdamas tokią išvadą. Apeliantės vertinimu, ieškovės teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 31 d. balansas negalėjo būti pagrindu konstatuoti ieškovės nemokumą ir (ar) jo atsiradimo momentą.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinius dokumentus, byloje esančius įrodymus ir ginčijamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

14. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

15. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorių teisių pažeidimui taikant actio Pauliana neprivaloma įrodyti skolininko nemokumą dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012, 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 384-916/2015). Taigi, pagal teismų praktiką, įrodinėjant „kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą“, ieškovės nemokumas nėra būtina actio Pauliana taikymo sąlyga, t. y., siekiant įrodyti kreditoriaus teisių pažeidimą, nėra būtina įrodyti, jog ginčo mokėjimo metu ieškovė buvo nemoki.

16. Kita vertus, remiantis byloje pateiktais įrodymais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamo mokėjimo metu 2022 m. gegužės 5 d. ieškovė buvo nemoki.

17. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; arba 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktą ir jame nurodytą praktiką).

18. Juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Pagal teismų praktiką, atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

19. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali įmonės turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausiai rodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022, kt.).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, pasibaigus 2021 finansiniams metams, nebuvo parengti ieškovės 2021 finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Todėl, nesant pateiktų ieškovės 2021 finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų, ieškovės nemokumas turi būti nustatomas pagal kitus ieškovės turimus duomenis, atspindinčius jos finansinę padėtį ginčo mokėjimo metu.

21. Ieškovės nemokumo administratoriui buvo perduoti prisijungimo prie ieškovės apskaitos programos „Rivilė“ duomenys, iš jos ieškovės nemokumo administratorius atspausdino ir į bylą pateikė balansus, suformuotus 2021 m. gruodžio 31 d. bei 2022 m. spalio 4 d. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis 2021 m. gruodžio 31 d. balansu nustatydamas ieškovės nemokumo atsiradimo momentą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesivadovauti nurodytais balansais, kadangi jie yra atspausdinti iš ieškovės apskaitos programos, o pagrindo abejoti ieškovės apskaitos programos duomenimis nagrinėjamu atveju nėra. Apeliantė neginčija ieškovės apskaitos programos duomenų, nepateikia jokių kitų duomenų apie ieškovės finansinę padėtį, t. y. neginčija ir neįrodinėja, kad ieškovės apskaitoje 2021 m. gruodžio 31 d. ar 2022 m. spalio 4 d. yra nurodyta neteisinga ieškovės turimo turto vertė ar neteisinga ieškovės turimų įsipareigojimų vertė. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti duomenys nėra nuginčyti.

22. Remiantis ieškovės 2021 m. gruodžio 31 d. balansu, atspausdintu iš ieškovės apskaitos programos „Rivilė“, matyti, kad ,,Turtas iš viso“ sudarė 534 267,92 Eur, ,,Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ – 906 485,98 Eur, 2021 metais ieškovė gavo 2 217 840,61 Eur pajamų, patyrė 2 655 826,85 Eur sąnaudų, įmonės nuostoliai siekė 437 986,24 Eur. Taigi 2021 m. gruodžio 31 dieną ieškovės įsipareigojimai beveik dvigubai viršijo jos turto vertę, kas sudaro pagrindą konstatuoti įmonės nemokumą LR JANĮ 2 straipsnio 7 dalies pagrindu.

23. Pagal ieškovės balansą, sudarytą 2022 m. spalio 4 d. duomenimis (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjimo diena), atspausdintą iš ieškovės apskaitos programos „Rivilė“, ,,Turtas iš viso“ sudarė 578 986,78 Eur, ,,Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ – 1 118 775,30 Eur, 2022 metais (iki 2022 m. spalio 4 d.) ieškovė gavo 2 502 766,53 Eur pajamų, patyrė 3 108 323,23 Eur sąnaudų, įmonės nuostoliai siekė 605 556,70 Eur. Taigi jau nuo 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai gerokai viršijo įmonės turto vertę, o ieškovės mokumo problemos buvo tęstinės ir nemokumas vis didėjo, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 31 d. įmonė veikė nuostolingai, nuostoliai vis didėjo, įsipareigojimai viršijo įmonės turto vertę.

24. Pažymėtina, kad iškeldamas ieškovei bankroto bylą Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-101-730/2024 konstatavo, kad ,,paskutinio atsakovės Juridinių asmenų registrui už 2020 metus balanso pateiktais duomenimis, atsakovės turtas 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 529 562 Eur, iš jų ilgalaikis turtas- 71 745 Eur, trumpalaikis turtas – 446 555 Eur (atsargos – 47 447 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 301 242 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 97 866 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 463 794 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai - 1 013 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - 462 781 Eur), tai yra, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai beveik lygūs atsakovės turimam turtui, iš kurio ilgalaikio turto yra tik už 71 745 Eur. Be to, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog esantys balanso duomenys neatitinka tikrovės, nes balanse buvo nurodyta, kad atsakovė turi piniginių lėšų ir pinigų ekvivalentų pakankamai didelę sumą – 97 866 Eur, tačiau skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. liepos 29 d. sudarė jau 37 120,97 Eur įmokų“.

25. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės nemokumą (ginčijamo 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimo metu) patvirtina ir tai, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams (tiekėjams, darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), kt.). Remiantis byloje esančiais įrodymais ir teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priteisė iš ieškovės 6 645,13 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas bei 4 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Santechera“. 2022 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas 12 647,49 Eur UAB „Santechera“ reikalavimas. 2022 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai išdavė teismo įsakymą išieškoti iš ieškovės 12 300,00 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas ir 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidų MB „Neodas“. 2022 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas 12 300,00 Eur MB „Neodas“ reikalavimas. 2022 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismas priteisė iš ieškovės 52 765,08 Eur skolą, 1 926,17 Eur palūkanas ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 54 691,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 415,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą UAB „Langana“. 2022 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas 57 733,42 Eur UAB „Langana“ reikalavimas. 2022 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu iš ieškovės priteista 1 145,60 Eur skola, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 145,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 376,00 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Ekotvarka“. 2022 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas 1 553,24 Eur UAB „Ekotvarka“ reikalavimas. 2022 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. APS-110-6450/2022 nuspręsta išieškoti iš ieškovės R. V. 2 434,30 Eur nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2022 m. sausio–2022 m. kovo mėnesių laikotarpį ir 1 390,95 Eur netesybas. 2022 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas 3 547,06 Eur R. V. reikalavimas. 2022 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. APS-116-4985/2022 nuspręsta išieškoti iš ieškovės R. C. 1 502,01 Eur nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2022 m. sausio–2022 m. vasario mėnesių laikotarpį, 882,05 Eur netesybas. 2022 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas 2 207,65 Eur R. C. reikalavimas. 2022 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-6342/2022 nuspręsta išieškoti iš ieškovės R. B. 1 547,05 Eur darbo užmokesčio kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 350 Eur netesybų. 2022 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas 1 827,05 Eur R. B. reikalavimas. 2022 m. gegužės 5 d. ieškovė VSDFV biudžetui buvo skolinga 27 184,78 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokos), apskaičiuotų už 2022 m. vasario, kovo mėn., iš jų 24 394,69 Eur VSD įmokų už darbuotojus, 2 790,09 Eur VSD įmokų už asmenis, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį (2024 m. sausio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. (7.2E) DV_S-7116). Ieškovė ginčijamo mokėjimo metu buvo skolinga 2 717,37 Eur UAB „Krekenavos agrofirma“ už suteiktas paslaugas pagal laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. vasario 28 d. išrašytas sąskaitas faktūras, taip pat buvo skolinga UAB „Kečas“ 1 292,04 Eur už prekes pagal 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2022 m. vasario 15 d. PVM sąskaitas faktūras, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję.

26. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, jog 2022 m. gegužės 5 d. ginčijamo mokėjimo metu ieškovė jau buvo skolinga dideliam skaičiui kreditorių, tarp kurių ir fiziniai asmenys – įmonės darbuotojai, VSDFV, tiekėjai ir kt. Tai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 5 d., kai buvo atliktas ginčo mokėjimas, ne tik ieškovės įsipareigojimai beveik dvigubai viršijo jos turto vertę, bet ieškovė veikė nuostolingai, neturėjo lėšų padengti pradelstas skolas kreditoriams, taigi buvo nemoki. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija ieškovės pradelstų skolų kitiems kreditoriams, buvusių atliekant ginčo mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijamo sandorio (2022 m. gegužės 5 d. atlikto mokėjimo) sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

27. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2022 m. gegužės 5 d. atlikdama 54 000,00 Eur mokėjimo pavedimą atsakovei ieškovė pažeidė kitų kreditorių teises, nepagrįsta. Tą pačią dieną ieškovės buvęs direktorius M. P. lėšas proporcingai paskirstė keliems kreditoriams – atsakovei iš mokėtinos 80 000,00 Eur sumos pervedė 54 000,00 Eur, UAB „Energo NG“ – 4 000,00 Eur, UAB „Langana“ – 6 000,00 Eur, ADS Capital – 4 000,00 Eur, UAB „Roof line“ – 5 000,00 Eur, SDG kodas – 800,00 Eur. Ieškovė teismuose neužvedė kitų civilinių bylų, kuriose ginčytų ieškovės 2022 m. gegužės 5 d. sumokėtas nurodytas pinigines sumas kitiems kreditoriams. Iš to išeina, kad proporcingai atlikti mokėjimai įvairiems kreditoriams tuo metu nepažeidė nei tų kreditorių, nei pačios ieškovės teisių bei teisėtų interesų.

28. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti CK 6.66 straipsnio 1 dalyje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

29. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, jog ieškovė 2022 m. gegužės 5 d. proporcingai atliko mokėjimus įvairiems kreditoriams ir tuo metu nepažeidė nei tokių kreditorių, nei pačios ieškovės teisių bei teisėtų interesų, kadangi remiantis bylos duomenis apeliantei iš AB Šiaulių banko atgautos 78 570,86 Eur depozito sumos pervesta nepagrįstai itin didelė suma – 54 000 Eur, palyginti su kitais kreditoriais, o didžioji dalis kreditorių, tarp jų VSDFV (su kuria turėjo buvo atsiskaitoma pirmesne eile pagal CK 6.930¹ 1 d. 3 p.), iš viso jokių mokėjimų negavo. Ginčo metu ieškovė turėjo pradelstą 24 394,69 Eur skolą VSDFV, kuri nebuvo dengiama (2024 m. sausio 20 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. (7.2E) DV _S-7116), pradelstų skolų darbuotojams, taip pat egzistavo nemažai kitų kreditorių, kuriems nebuvo dengiamos skolos, nors didelei daliai kreditorių skolos jau buvo priteistos teismų sprendimais.

31. Be to, tai, kad ieškovės nemokumo administratorius neginčija kitų ieškovės 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimų, atliktų kitiems kreditoriams, nepaneigia fakto, kad ginčo mokėjimas pažeidė kreditorių teises, nes, kaip jau minėta, atsakovei sumokėta neproporcingai didelė skolos suma pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą ir, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kitų mokėjimų atžvilgiu neegzistuoja visos reikiamos actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. neegzistuoja kitų kreditorių, gavusių nedidelius mokėjimus, nesąžiningumas per susijusius asmenis.

32. Pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad, kalbant apie kreditorių teisių pažeidimą, reikia vertinti ne ieškovės kreditorius, buvusius ginčo sandorio sudarymo metu (2022 m. gegužės 5 d.), o tuos ieškovės kreditorius, kurie buvo 2021 m. spalio 16 d., kai ieškovė turėjo grąžinti (bet negrąžino) paskolą apeliantei pagal paskolos sutartį. Apeliantės teigimu, nėra išlikusių ieškovės kreditorių, buvusių su pradelstais mokėjimais 2021 m. spalio 16 dieną, dėl to kreditoriaus teisių pažeidimas negalimas. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, sprendžiant dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, yra vertinami ieškovės kreditoriai, egzistavę būtent ginčijamo sandorio sudarymo momentu.

33. Tai, kad ieškovė nebuvo grąžinusi paskolos apeliantei, nereiškia, kad ji privalėjo atlikti apeliantei pirmenybinį mokėjimą, pažeisdama kitų kreditorių teises ir interesus. Pagal teismų praktiką, actio Pauliana bylose privalėjimas sudaryti sandorius ieškovei esant nemokiai negali būti apibrėžiamas išimtinai tik prievolės suėjimo terminu. Kitaip tariant, ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, kai nemoki įmonė prioritetiškai atsiskaito su vienu iš kreditorių, sandorio privalomumui pagrįsti nepakanka nurodyti tik tos aplinkybės, jog nemoki įmonė jau buvo pradelsusi atsiskaitymo terminą. Nustačius, kad ginčijamais sandoriais nemoki bendrovė grąžino skolą vienam iš kreditorių (pagrindiniam bendrovės akcininkui), atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad toks sandoris atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko interesais, elgesio standartą. Pažymėtina, kad protingo elgesio standartą įmonei esant nemokiai atitinka sandoriai, nukreipti į kreditorių visumos interesų apsaugą, leidžiantys įmonei tikėtis gauti papildomų pajamų, atkurti įmonės mokumą ir kt., tačiau nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021).

34. Įmonei atsidūrus tokioje situacijoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas LR CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio sąžiningo kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 36 p.). Tokio pobūdžio bylose procesinė pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020, 31 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „2022 m. gegužės 5 d. ieškovė pervedė atsakovei 54 000,00 Eur, mokėjimo paskirtis - paskolos dalies grąžinimas. Duomenų, kad ieškovė privalėjo tokį mokėjimą atlikti, kad šis mokėjimas buvo ypatingai svarbus ir būtinas, kad padėtų ieškovės veiklai toliau vystytis, byloje nėra“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sandoris nebuvo privalomas, jis neužtikrino nei ieškovės mokumo atkūrimo, nei ieškovės veiklos tęstinumo, nei atsiskaitymo su kreditoriais galimybės ateityje, tuo labiau kad ginčijamo mokėjimo metu jau buvo pradelsti įsipareigojimai VSDFV, darbuotojams ir kitiems kreditoriams, kuriems skolos jau buvo priteistos teismų sprendimais.

36. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog ginčijamo sandorio sudarymo momentu atsakovė buvo nesąžininga, nurodo, kad atsakovės atstovas N. A. jokiu statusu ir apimtimi nedalyvavo ieškovės operatyvinėje veikloje, todėl apeliantei nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovės nurodomos aplinkybės apie tariamą ieškovės nemokumą; ieškovė neparengė 2021 finansinių metų finansinės atskaitomybės, todėl ieškovės 2021 finansinių metų rezultatas nebuvo išviešintas ir N. A. nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie ieškovės finansinę būklę nuo 2020 m. gruodžio 31 d., mokėjimą atliko ieškovė, tai vienašalis sandoris, kuris nepriklausė nuo apeliantės.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog CK 6.67 straipsnio 7 punktas nustato, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

38. Objektyvusis sąžiningumo principo kriterijus – ką asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, – CK 6.66 straipsnio kontekste suponuoja trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai, t. y. domėtis skolininko turtine padėtimi, galima sandorio įtaka skolininko ir jo kreditorių interesams. Kasacinio teismo praktikoje ši pareiga apibrėžiama nurodant, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

39. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vienos iš sandorio šalių, t. y. atsakovės, vadovas N. A. buvo abiejų sandorio šalių, t. y. ieškovės ir atsakovės, akcininku. Jam priklausė 40 proc. ieškovės akcijų ir 100 proc. atsakovės akcijų, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.67 straipsnio 7 punkte nustatytą nesąžiningumo prezumpciją.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš LR CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687-2019).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai apie N. A. nusišalinimą nuo ieškovės veiklos vertintini tik kaip gynybinė versija, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs bei patikimi bylos įrodymai. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vien 80 000,00 Eur paskolos suteikimas ieškovei rodo, kad apeliantei ir N. A. buvo svarbi ieškovės veikla. Be to, buvęs ieškovės vadovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog N. A. prašė pratęsti terminą paskolai grąžinti. Tad neabejotinai N. A. buvo žinoma, kad ieškovė, negalėdama laiku grąžinti paskolos, susiduria su finansiniais sunkumais.

42. Apeliantė teigia, kad nesidomėjo ieškovės finansine padėtimi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės vadovas kaip ieškovės akcininkas turėjo pareigą domėtis ieškovės finansine padėtimi. Jeigu apeliantė nevykdė savo pareigos veikti aktyviai ir rūpestingai ir domėtis skolininko turtine padėtimi, galima sandorio įtaka skolininko ir jo kreditorių interesams, laikytina, kad ji netinkamai įgyvendino savo pareigas. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Juridinio asmens, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

43. Apeliantės vadovas N. A., kartu būdamas ir ieškovės akcininkas, žinodamas, kad paskolos sutartyje nustatytu terminu apeliantei nebuvo grąžinta paskola (paskola turėjo būti grąžinta iki 2021 m. spalio 16 d.), elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, turėjo domėtis, kodėl laiku nebuvo grąžinta paskola, kokia yra ieškovės finansinė padėtis, kokie yra kiti ieškovės kreditoriai, ar ieškovė turi pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su kitais kreditoriais. Apie ieškovės sunkią finansinę padėtį apeliantė galėjo sužinoti ne tik per savo vadovą N. A., kuris duomenis apie ieškovės finansinę padėtį galėjo gauti naudodamasis savo kaip akcininko neturtine teise gauti duomenis apie ieškovės veiklą ir finansinę padėtį (Akcinių bendrovių įstatymo 18 str.), bet ir iš viešojoje erdvėje bet kuriems asmenims prieinamų duomenų. Ieškovės įsipareigojimai VSDFV buvo skelbiami viešai www.rekvizitai.lt puslapyje. Todėl darytina išvada, kad apeliantė, žinodama apie sunkią ieškovės finansinę padėtį ir tai, kad ginčijamas mokėjimas pažeidžia kitų kreditorių teises, nepagrįstai ir nesąžiningai priėmė mokėjimą iš ieškovės. Apeliantė jokiais byloje pateiktais įrodymais nepaneigė jai taikomos nesąžiningumo prezumpcijos, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, jog ginčijamo sandorio sudarymo momentu apeliantė buvo nesąžininga.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

44. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį panaikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

47. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.