Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos atstovei advokatei Linai Šimei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M.-J., F. M., G. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, Neringos savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 1996 m. kovo 28 d. Neringos miesto savivaldybė nutarė skelbti uždarą konkursą prekybiniams kioskams, kurie turi laikinojo statinio statusą, statomi ūkiniame sektoriuje ir transportuojami į vietą. Konkurso, įvykusio 1996 m. balandžio 15 d. dėl prekybos kioskų vietų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų protokole nurodyta, jog nutarta skelbti nugalėjusiais konkursą pagal pateiktą didžiausią pinigų sumą D. M. įmonę, A. M. įmonę, V. J. įmonę, F. M. įmonę ir G. T. bei sudaryti su nugalėjusiais konkursą žemės nuomos sutartį. 1996-04-26 Neringos miesto savivaldybės valdyba su F. M. įmone ir V. J. įmone sudarė žemės nuomos sutartis, pagal kurias F. M. įmonei buvo išnuomotas 0,0013 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 2, V. J. įmonei buvo išnuomotas 0,0013 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėta Nr. 3. Žemės sklypai buvo išnuomoti su tikslu juose pastatyti prekybinius kioskus, kad būtų galima vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tai patvirtina ir žemės nuomos sutartyse esanti sąlyga, jog žemės naudojimo pobūdis – ūkinis-komercinis, prekybiniai kioskai, „įvykus miesto tinklų avarijai prekybiniai kioskai nukeliami“. Byloje nėra duomenų apie 1996 metais sudarytą nuomos sutartį su G. T.. 1996-05-30 Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu dėl prekybinių kioskų išdėstymo detaliųjų planų nuspręsta patvirtinti prekybos kioskų Nidoje išdėstymo detalųjį planą <...> (duomenys neskelbtini). 1997-04-21 leidimu žemės darbams vykdyti F. M. išduotas leidimas prekybinių kioskų statybai sklype tarp Taikos g. 6 ir 10 gyvenamųjų namų. Darbų pradžia nurodyta 1997-03-24. 1997-10-11 leidimu žemės darbams vykdyti F. M. išduotas leidimas elektros kabelio pratiesimui sklype tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų. Darbų pradžia nurodyta 1997-10-06, darbų pabaiga 1997-10-11. 1999 m. spalio 1 d. sutartimi dėl valstybinės žemės nuomos G. T. išnuomotas 0,0100 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), F. M. įmonei išnuomotas 0,0099 ha žemės sklypas, V. J. išnuomotas 0,0100 ha žemės sklypas, esantis Pamario g., prie šalia esančio restorano „Nida“, Nidos gyvenvietėje, Neringos mieste. 1999-09-30 Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimu dėl prekybinių namelių užimamų žemės sklypų trumpalaikių žemės nuomos sutarčių pratęsimo nuspręsta pratęsti trumpalaikes žemės nuomos sutartis trejų metų laikotarpiui G. T., F. M. ir V. J. ((duomenys neskelbtini) šalia restorano „Nida“). Pareiškėjai teismui pateikė F. M. užeigos „Feliksas“ projektą, nurodę, jog tai „prekybinių kioskių projektas“. Teismui pateiktas priedas „sąskaitos už elektros energijos paslaugas“ yra išrašytos „Felikso užeigai“. 2000-11-28 Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus pranešime nurodyta, kad 2000-11-14 įvyko Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudarytos specialistų komisijos posėdis dėl laikinų statinių statuso keitimo į pastovius, kuriame nuspręsta nepritarti laikinų statinių įteisinimui. 2004 m. birželio 17 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu dėl pritarimo prekybinių namelių teisinei registracijai nuosavybės teise nutarta pritarti prekybinių namelių teisinei registracijai nuosavybės teise pagal pridedamą sąrašą, tarp kurių nurodyti V. M. ir F. M. prekybiniai nameliai prie Nidos restorano ir G. T. prekybinis namelis prie Nidos žuvininkystės ūkio. 2015-08-25 reikalavimais dėl prekybos kiosko tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) adresuotais V. M., G. T. ir F. M., nurodyta, kad prekybos kioskas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), stovi neteisėtai; reikalauta iki 2015-10-30 pašalinti pastatą ir sutvarkyti teritoriją. 2019-07-12 Neringos savivaldybės administracijos pakartotiniais reikalavimais dėl prekybos kiosko tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresuotais V. M.-Jankei, G. T. ir F. M., nurodyta, jog prekybinis kioskas, laikinas statinys, pasibaigus Valstybinės žemės nuomos sutarčių galiojimo terminui, nuo 2003 m. valstybinėje žemėje stovi neteisėtai. 2015-08-24 reikalavimu buvo nurodyta iki 2015-10-30 pašalinti statinį ir sutvarkyti teritoriją, reikalavimas neįvykdytas. Pakartotinai reikalauta iki 2019-10-30 pašalinti pastatą ir sutvarkyti teritoriją. 2019-12-10 prašymu Neringos savivaldybės administracijai V. M.-Jankė prašė pateikti informaciją, kokio dokumento pagrindu skelbiama prekybos namelių, esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo tvarka ir tolimesnio sprendimo eiga. Neringos savivaldybės administracija nurodė, jog pasibaigus Valstybinės žemės nuomos sutarčių galiojimo terminui, nuo 1999 m. pastatytas laikinas statinys, prekybinis kioskas, esantis tarp pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), stovi neteisėtai; buvo prašoma pateikti dokumentus, įrodančius teisėtą laikino statinio buvimą valstybinėje žemėje, tačiau iki 2019-12-16 dokumentai pateikti nebuvo, be to, prašyme nurodyti kioskų adresai (duomenys neskelbtini), nepažymėti nei planuose, nei adresų registre. 2020 m. balandžio 8 d. laikinių kioskų griovimo darbų pirkimo sutartimi, sudaryta tarp Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „Ekspomeda“ susitarta dėl laikinų kioskų, esančių prie (duomenys neskelbtini), griovimo darbų atlikimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2020-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4997-971/2020 atmestas pareiškėjų V. M.-J., G. T., F. M. patikslintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjai prašė uždrausti Neringos savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, susijusių su pareiškėjų valdomais prekybiniais kioskais, esančiais tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jų nugriovimu, pašalinimu ir teritorijos sutvarkymu iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. 2020-07-13 nekilnojamojo turto ekspertizės akte pateiktos išvados, jog pareiškėjų Vilmos M. J., F. M., G. T. prekybiniai nameliai (kioskai) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 3E1Ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 2E1Ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 1E1Ž), esantys (duomenys neskelbtini), nėra laikini statiniai, jie priskiriami nesudėtingų statinių grupei pagal konstrukcinius elementus jų statybai; <...> jie nėra pagaminti gamykloje ar pastatyti iš surenkamų konstrukcijų, kuriuos galima išardyti ar perkelti į kitą vietą. Šių namelių sienos pastatytos iš medinio karkaso su apkalimu apdailos lentelėmis yra vientisos, perdanga medinė, kuri apjungia siena, pamatai - betoniniai.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t.y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, ar gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, - ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009). Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai, jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Jei statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Jei pareiškėjas prašo pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą kaip nekilnojamojo turto kadastro objektą, nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnis, 4.12 straipsnis, Statybos įstatymas, Nekilnojamo turto kadastro įstatymas ir kiti teisės aktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. spalio 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008). Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

Pareiškėjų teigimu, jie „statybos būdu sukūrė prekybinius namelius“, tačiau nuosavybės teisių į juos įstatymo nustatyta tvarka neįteisino; kioskams statyti leidimo nereikėjo, reikėjo tik suderinto su savivaldybės vyr. architektu projekto,- F. M. tai padarė ( vieną projektą trims kioskams); pareiškėjai viešai 1999 metais pastatytus kioskus nepertraukiamai ir teisėtai valdė 10 metų; juos eksploatuoja iki šiol, todėl, pareiškėjų nuomone, yra visos sąlygos įgyjamajai senačiai.

Su tokiais teiginiais sutikti teismas neturi pagrindo. Kaip jau aukščiau buvo nurodyta, įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Nekilnojamasis daiktas turi būti sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu; „kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė“. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjai nurodo, kad kioskai buvo pastatyti 1999 metais pagal 2004 metais suderintą projektą. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad prekybinių kioskų statybos darbai buvo pradėti vykdyti turint privalomą dokumentą, t. y. suderintą statinio projektą,- byloje esantis projektas negali būti laikomas suteikiančiu teisę pareiškėjams vykdyti statybos darbus laikotarpiu nuo 1997-1999 metų, kadangi Neringos savivaldybes vyriausias architektas projektą suderino 2004 metais (pirmąjį lapą suderino 2004-06-07, antrąjį lapą suderino 2004-05-18). Suinteresuoto asmens nuomone, 1997-1999 metais pareiškėjai galimai vykdydami prekybinių kioskų statybos darbus privalomo dokumento, t. y. suderinto projekto, neturėjo. Kreipiantis dėl leidimo žemės darbams vykdyti buvo privaloma pateikti suderintą projektą statinių statybai. Teismas sutinka tiek su nurodyto suinteresuoto asmens, tiek su Neringos savivaldybės administracijos teiginiais, jog byloje pateiktas F. M. užeigos „Feliksas“ projektas, suderintas 2004 m., su prekybiniais kioskais, pastatytais ( pareiškėjų teigimu) 1999 m., sąsajumo neturi. Pareiškėjams nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog prekybiniai kioskai pagal 1996 m. Neringos miesto savivaldybės sprendimą išnuomotose žemės sklypuose Neringos m., Taikos g., buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties teisės normos negali būti taikomos. Teismas sutinka ir su Neringos savivaldybės administracijos teiginiais, jog 1996 metais buvo nuspręsta dėl laikinų prekybinių kioskų (duomenys neskelbtini) statymo, žemės nuomos sutartys buvo sudarytos su F. M. ir V. J. įmone, o ne su fiziniais asmenimis, be to, dėl kioskų statybos (duomenys neskelbtini) sprendimo nebuvo priimta. Teismas taip pat pažymi, kad 1996-05-30 Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas prekybos kioskų Nidoje išdėstymo detalusis planas (duomenys neskelbtini); 1997-04-21 leidimu žemės darbams vykdyti F. M. išduotas leidimas prekybinių kioskų statybai sklype tarp Taikos g. 6 ir 10 gyvenamųjų namų; 1997-10-11 leidimu žemės darbams vykdyti F. M. išduotas leidimas elektros kabelio pratiesimui sklype tarp (duomenys neskelbtini),- duomenų apie išduotus leidimus žemės darbams (duomenys neskelbtini) vykdyti byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad 1999-09-30 sprendimu Neringos miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti žemės nuomos sutartis su G. T., F. M. įmone ir V. J. (duomenys neskelbtini) šalia restorano „Nida“, -1999 m. spalio 1 d. sutartimis dėl valstybinės žemės nuomos buvo atitinkamai išnuomoti 0,0100 ha, 0,0099 ha ir 0,0100 ha žemės sklypai. Duomenų, kokios nuomos sutartys buvo pratęstos 1999 metais, kodėl 1999-10-01 išnuomotų žemės sklypų plotas skyrėsi beveik 9 kartus nuo 1996 metų pasirašytose nuomos sutartyse nurodytų plotų ir pan., byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad 1999 metų nuomos sutartys baigėsi po trejų metų, pareiškėjų atstovės teiginiai, jog nors ir nėra pratęstų nuomos sutarčių, bet žemė konkliudentiniais veiksmais toliau yra nuomojama, atmestini, kaip nepagrįsti,-1999 metų sutartyse nebuvo nurodyta, kad terminuota 3 metų nuomos sutartis po trejų metų tampa neterminuota ir/ar pratęsiama automatiškai dar tam pačiam laikotarpiui ir t.t. Be to, nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi daiktu,- pareiškėjų atstovė teigė, kad aštuoniolika metų nuomos mokestis už naudojimąsi svetimu daiktu nemokamas,-nurodyti faktai pagrindžia suinteresuotų asmenų byloje teiginius, kad ginčo statiniai ant valstybinės žemės stovi neteisėtai. Be to, teismas sutinka ir su suinteresuotų asmenų byloje teiginiais, jog žemės sklype, adresu Pamario g., prekybiniai nameliai 1997-1999 metais negalėjo būti statomi, nes nėra jokių duomenų dėl žemės sklypo teisėto valdymo nurodytu laikotarpiu. Be to, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai 2002 metais prekybos nameliai (kioskai) turėjo būti nugriauti; kioskų neteisėtą buvimą valstybinėje žemėje patvirtina ir 2015 metų Neringos savivaldybės administracijos reikalavimas iki 2015-10-30 nugriauti kioskus ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę ir t.t. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjų atstovės teiginiai, jog yra visos sąlygos įgyjamosios senaties taikymui, atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimo būtinų sąlygų, šiuo konkrečiu atveju nustatyta tik viena iš jų: daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nes nameliai buvo pastatyti pačių pareiškėjų lėšomis ( pagamintas naujas daiktas pagal CK 4.47 str.1 d.4 p.), todėl kitu nuosavybės teisės įgijimo pagrindas „įgyjamoji senatis“ šiuo atveju negali būti taikoma. Be to pažymėtina, kad 1996 m. kovo 28 d. Neringos m. savivaldybės nutarimu buvo skelbiamas konkursas prekybiniams kioskams, kurie turi laikinojo statinio statusą, statomi ūkiniame sektoriuje ir transportuojami į vietą; 2000-11-14 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudarytos specialistų komisijos posėdyje nuspręsta nepritarti laikinų statinių statuso keitimui į pastovius, todėl 2020-07-13 Teismo nekilnojamojo turto ekspertizės akte pateikta išvada, kad pareiškėjų Vilmos M. J., F. M., G. T. prekybiniai nameliai (kioskai) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 3E1Ž), unikalus Nr. 4400- 5445-3466 (plane pažymėtas 2E1Ž), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 1E1Ž), esantys (duomenys neskelbtini) nėra laikini statiniai, <...> jie nėra pagaminti gamykloje ar pastatyti iš surenkamų konstrukcijų, kuriuos galima išardyti ar perkelti į kitą vietą, tik patvirtina, kad pastatyti statiniai neatitinka jiems 1996 metais keltų reikalavimų. Be to, teismas sutinka su suinteresuotų asmenų byloje nurodytais teiginiais, jog ekspertizės atlikimas, eksperto išvados apie statinius pateikimas ryšio su nagrinėjama byla neturi. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus, tarp kurių nėra reikalavimų nekilnojamojo daikto sienų apdailai ar perdangai ir pan.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus kasacinio teismo praktiką, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jei jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektas, teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas, pvz., statinys sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, nes neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nėra jokių pirminių prekybinių namelių 1999 m. sukūrimo dokumentų (Neringos savivaldybės vyriausias architektas 2004 metais suderino F. M. užeigos „Feliksas“ projektą o ne 1997-1999 metais statytų ginčo pastatų). Neturint pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ginčo objektai buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, laikytina, jog prekybiniai nameliai (kioskai) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 3E1Ž), unikalus Nr. 4400- 5445-3466 (plane pažymėtas 2E1Ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 1E1Ž), esantys (duomenys neskelbtini), nėra privačios nuosavybės teisės objektas. Pareiškėjai neįrodė visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, todėl pareiškėjų prašymas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjai patyrė 2 364,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 168-169), sumokėjo 114 Eur žyminio mokesčio. Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,32 Eur. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija patyrė 637,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 173-174). Pareiškimą atmetus suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos, turėjusios skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis. Iš pareiškėjų į Valstybės biudžetą priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus Valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ( padalinus iš trijų nesiektų ir 3 Eurų), jos iš pareiškėjų į Valstybės biudžetą priteistinos solidariai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260, 270, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimo netenkinti.

Priteisti Neringos savivaldybės administracijai, kodas 188754378, iš pareiškėjų V. M.-J., a.k(duomenys neskelbtini) F. M., a.k(duomenys neskelbtini) G. T., a.k(duomenys neskelbtini) 637,07 Eur patirtų atstovavimo išlaidų, lygiomis dalimis iš kiekvieno po 212,36 Eur.

Priteisti Valstybei iš pareiškėjų V. M.-J/, a.k(duomenys neskelbtini) F. M., a.k(duomenys neskelbtini) G. T., a.k(duomenys neskelbtini) solidariai 7,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.