Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M.-J., G. T., F. M. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai patikslintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo uždrausti Neringos savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, susijusių su pareiškėjų valdomais prekybiniais kioskais, esančiais tarp pastatų (duomenys neskelbtini), jų nugriovimu, pašalinimu ir teritorijos sutvarkymu iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad Neringos savivaldybės administracija prekybinius kioskus, esančius tarp pastatų (duomenys neskelbtini), traktuoja kaip laikinus statinius ir reikalauja juos nugriauti bei sutvarkyti teritoriją, priešingu atveju, Neringos savivaldybės administracija pati organizuos statinių pašalinimą, o sąskaitą už statinių pašalinimą ir teritorijos sutvarkymą pateiks pareiškėjams. Pareiškėjai kategoriškai nesutinka su tuo, kad prekybos kioskai yra laikiniai statiniai ir, kad tariamai pasibaigus jų naudojimo terminui, kaip neteisėtai stovintys statiniai turi būti nugriauti. Esant pagrįstiems įrodymams dėl Neringos savivaldybės administracijos veiksmų nugriauti prekybinius kioskus yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad pareiškėjams galimai palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas ateityje. Pareiškėjai siekdami įgyvendinti nuosavybės teisę į prekybinius namelius (kioskus), esančius tarp pastatų (duomenys neskelbtini), ketina pateikti pareiškimą teismui dėl to, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu valdo minėtus prekybinius namelius (kioskus). Tačiau šio prašymo surašymo dieną to negali padaryti, kadangi neturi visų rašytinių įrodymų. Pareiškėjai yra užsakę prekybinių namelių kadastrinius matavimus, kurie patvirtintų, kad statiniai nėra laikini. Tačiau kadastriniai matavimai nėra užbaigti, kadangi jiems pabaigti trūksta informacijos, už kurios pateikimą yra atsakinga Neringos savivaldybės administracija. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog konkrečią prekybinių namelių griovimo datą (2020-04-22) pareiškėjai sužinojo tik 2020-04-13, o prekybinių namelių (kioskų) statyba buvo pradėta daugiau kaip prieš 20 metų, pareiškėjai per tokį trumpą laiką nespėjo surasti visų dokumentų, susijusių su prekybinių namelių statyba, kurie turi reikšmę nustatant juridinį faktą, todėl pareiškimo parengimas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra apsunkintas. Mano, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su būsimo pareiškėjų pareiškimo materialiųjų reikalavimų esme ir susijusi su teismo sprendimo įvykdymo byloje užtikrinimu, t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turės tiesioginės įtakos būsimo galimai palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymui, kadangi teismui tenkinus pareiškėjų pareiškimo reikalavimą ir pripažinus pareiškėjų nuosavybę į prekybos kioskus taip pat būtų nustatoma, kad prekybiniai kioskai buvo pastatyti teisėtai, taigi pareiškėjai įgytų nuosavybę, toliau ja disponuotų ir vykdytų komercinę veiklą. Todėl prekybinių kioskų, esančių tarp pastatų (duomenys neskelbtini), nugriovimas/pašalinimas neabejotinai apsunkintų/padarytų nebeįmanomą pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas būsimo ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus (prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2014-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014; 2015-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47-183/2015). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas, t. y. ne tik ieškovo reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, bet ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).

Taikydamas atitinkamą laikinąją apsaugos priemonę, teismas turi pasirinkti tokią, kuri neprieštarautų ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Neringos savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, susijusių su pareiškėjų valdomais prekybiniais kioskais, esančiais tarp pastatų (duomenys neskelbtini), jų nugriovimu, pašalinimu ir teritorijos sutvarkymu iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjai teigia, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-06-17 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu jiems buvo pripažinta nuosavybė į prekybinius namelius ir jie sąžiningai ir atvirai valdė prekybinius kioskus, vykdydami ūkinę komercinę veiklą – prekybą bei ketina pateikti pareiškimą teismui dėl to, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu valdo prekybinius namelius (kioskus).

Pažymėtina, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-06-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), tik yra pritarta prekybinių namelių teisinei registracijai nuosavybės teise ir nurodyta dėl įteisinimo procedūros kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jie po minėto Neringos savivaldybės tarybos sprendimo ėmėsi kokių nors veiksmų ginčo statinių įteisinimui, priešingai, pareiškėjai nurodo, kad prekybiniai nameliai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Teismo vertinimu, šiuo atveju esminė aplinkybė yra ne tiek pats ginčo statinių valdymo faktas (dėl to galimai net nėra ginčo), kiek tai – kokiu pagrindu statiniai, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai, toliau stovi ant valstybinės žemės. Teisė naudotis žemės sklypu yra viena iš privalomųjų aplinkybių, įgyvendinant statytojo teisę ir atitinkamai pagrindžiant ginčo statinio statybos teisėtumą. Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jie teisėtu pagrindu valdo žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti ginčo statiniai, dėl ko nėra galimybės net preliminariai įvertinti pareiškėjų ketinamo reikšti reikalavimo pagrįstumo. Be to, šiuo atveju taip ir nėra aišku, kokį reikalavimą pareiškėjai ketina reikšti – patikslintame prašyme pareiškėjai nurodė, kad ketina kreiptis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį fakto nustatymo (CPK XXXIV skyriaus 3 skirsnis), pradiniame pareiškime nurodė, kad ketina pateikti pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK XXVI skyrius). Kokį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai prašys nustatyti, pareiškėjai nenurodė. Taigi pareiškėjai galimai net nėra apsisprendę dėl galimo savo teisių gynimo būdo.

Bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių, kurios atžvilgiu tokios priemonės taikomos, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio (pareiškimo) pareiškimo gali būti taikomos, kai ieškovas (pareiškėjas) yra išsiaiškinęs teisinę situaciją, yra surinkęs pagrindinius įrodymus, pasirinkęs pažeistų teisių gynybos būdus, bet dar nėra parengęs ieškinio (pareiškimo), nesurinkęs papildomų įrodymų. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) numano apie galimą jo teisių pažeidimą, nežino visos faktinės situacijos, jis nėra pasirinkęs pažeistų teisių gynybos būdų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas. Vertinant pareiškėjų įrodinėjamą laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (pareiškimo) padavimo taikymo būtinumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai).

Patikslintame prašyme pareiškėjai toliau dėsto nesutikimo su Neringos savivaldybės administracijos reikalavimais pašalinti ginčo statinius argumentus, abejoja reikalavimų pagrįstumu ir teisėtumu, tačiau iš prašymo ir jo priedų taip ir nėra aišku, ar pareiškėjai ketina ginčyti minėtų reikalavimų pagrįstumą. Teismo vertinimu, laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Galimai administracinių aktų ginčijimas ir prašymas sustabdyti vykdymą būtų proporcingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams, tačiau šiuo atveju patys pareiškėjai nurodė, kad Neringos savivaldybės administracijos raštų (reikalavimų) įstatymo numatytais terminais neskundė.

Be to, teismas sprendžia, kad, pareiškėjai nenurodė ir pakankamai aiškių bei pagrįstų priežasčių, dėl ko negali pateikti pareiškimo kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjai nurodė, jog neturi visų rašytinių įrodymų, yra užsakę prekybinių namelių kadastrinių matavimus, tačiau kadastriniai matavimai nėra užbaigti, kadangi jiems pabaigti trūksta informacijos, už kurios pateikimą yra atsakinga Neringos savivaldybės administracija. Pažymėjo, kad konkrečią prekybinių namelių griovimo datą (2020-04-22) pareiškėjai sužinojo tik 2020-04-13, o prekybinių namelių (kioskų) statyba buvo pradėta daugiau kaip prieš 20 metų, ir pareiškėjai per tokį trumpą laiką nespėjo surasti visų dokumentų, susijusių su prekybinių namelių statyba, kurie turi reikšmę nustatant juridinį faktą. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsi į atitinkamas įstaigas/institucijas su užklausimais, nepateikė sutarties su kadastrinius matavimus atliekančiu specialistu, nenurodė, kokios informacijos Neringos savivaldybės administracija laiku nepateikė. Pareiškėjai teigia, kad konkrečią prekybinių namelių griovimo datą pareiškėjai sužinojo tik 2020-04-13, visgi atkreiptinas dėmesys, kad jau nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjai žinojo apie Neringos savivaldybės administracijos reikalavimus (ketinimus) pašalinti ginčo statinius, tačiau daugiau nei 4 metus jokių veiksmų nesiėmė (bent jau teismui tokių įrodymų nepateikė), todėl pastarasis pareiškėjų argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, prašyme išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškimo padavimo, todėl patikslintas prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 151, 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų V. M.-J., G. T., F. M. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.