Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. P., jo ir trečiojo asmens R. P. atstovei advokato padėjėjai Monikai Šadbarei,

trečiojo asmens Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės J. S. atstovui advokatui Vytautui Ptašinskiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams R. P., R. J., K. V. J., J. K. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notaras R. P., Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. S., Vilniaus miesto 8-asis notarų biuras, R. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu, palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tiek 2020 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JS-3092, tiek 2016 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. R8-259 dėl pirkėju sutartyse nurodyto asmens neatitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui – yra apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 straipsnis); tikrasis sandoriuose nurodyto turto pirkėjas yra ieškovas, todėl, anot ieškovo, sutarčių dalys, kuriose pirkėja nurodyta M. P., pripažintinos negaliojančiomis, o šių sandorių šalimi (pirkėju) pripažintinas ieškovas R. P.. Paaiškino, kad ieškovas ilgą laiką gyvena užsienyje, Didžiojoje Britanijoje. Kadangi ieškovą su jo motina siejo labai artimi santykiai, jis ja pasitikėjo, pas motiną buvo laikoma dalis jo piniginių lėšų, su motina susitarė, kad motina savo vardu sudarys nekilnojamojo turto, kurį ieškovas turėjo įsigyti, pirkimo sandorius. Ieškovas, norėdamas investuoti pinigines lėšas, 2016 m. sausio 28 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R8-259 pagrindu mamos M. P. vardu įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) už 5 200 Eur. Prieš sudarant sandorį ieškovas motinai davė grynaisiais 4 000 svarų ir kitą sumą grynaisiais, kurie buvo įnešti Šiaulių banke į M. P. asmeninę banko sąskaitą ir iš kurios buvo atsiskaityta su pardavėjais. Ieškovas buvo tikrasis šio garažo pirkėjas ir savininkas, už garažą mokėjo iš savo lėšų, turtas buvo reikalingas jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nuo pat garažo įsigijimo ieškovas naudojasi garažu, garaže yra laikomi asmeniniai ieškovo daiktai iki šiol. Sandorio sudarymo metu ieškovas buvo Lietuvoje; sandoris buvo sudarytas motinos vardu, nes taip buvo patogiau dėl būtinumo atlikti įvairius mokėjimus už elektrą ir pan. Pinigai 5 200 Eur buvo įnešti grynais į motinos sąskaitą, vėliau iš jos sąskaitos pervesti pardavėjams. Būtinybės perrašyti garažą ieškovo vardu nebuvo; sesuo žinojo, kad garažas ieškovo. Taip pat nurodė, kad M. P. ieškovo R. P. paprašyta kaip jo statytinė, savo vardu 2020-06-18 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį. Paaiškino, kad mamos vardu sandorius sudaryti buvo paprasčiau; ieškovui nereikėjo važiuoti į Lietuvą, be to paskutinis sandoris buvo sudarytas pandemijos metu, kuomet judėjimas buvo apsunkintas ribojimais. Ieškovas siekė ne tik investuoti pinigus, bet ir įsigijus būstą, gauti pasyvias pajamas jį nuomojant. Butas buvo įsigytas ieškovo lėšomis; dalis buvo apmokėta iš ieškovo santaupų, o dalis – ieškovo užsienyje paimta paskola. Buto paieškos buvo organizuotos per nekilnojamo turto agentą, kuris padėjo surasti butą, vesti derybas su pardavėjais. Ieškovas įgytu turtu rūpinosi ir rūpinasi kaip savu, rūpestingai jį valdo ir naudoja; butas yra nuomojamas, ieškovas gauna pajamas – nuomos mokestį. Taip pat paaiškino, jog buto preliminarioji pirkimo-pradavimo sutartis buvo surašyta sūnaus A. vardu. Tuo metu ieškovas gyveno vienas su vaikais užsienyje ir į Lietuvą išvykti sudaryti sandorį negalėjo. Sūnus irgi gyveno užsienyje, bet pagal susitarimą jis turėjo važiuoti į Lietuvą pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui. Tačiau jam pasiūlė darbą ir jis irgi išvykti negalėjo; todėl buvo nutarta, kad perkant butą pirkėja bus nurodyta ieškovo motina. Paaiškino, kad tiek ieškovo sesuo atsakovė J. K., tiek mama žinojo, kad turtas faktiškai priklauso ieškovui, dėl to tarp šalių ginčo niekada nebuvo, visi sutarė draugiškai, todėl ieškovas neskubino motinos perrašyti aptariamą turtą ieškovo vardu. Tačiau netikėtai motinai mirus, atsakovė J. K. pradėjo pretenduoti į ieškovui priklausantį turtą ir pareiškė, kad pagal palikimą priims pilna apimtimi pusę to, kas nurodyta turto apyraše. Kadangi turtas buvo įgytas ieškovo lėšomis, sudarant sandorius pirkėju buvo nurodyta ieškovo statytinė – jo motina M. P., tikrasis pirkėjas buvo ieškovas, prašė ieškinį tenkinti.

4. Atsakovė J. K. ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus; su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad gyveno su motina (M. P.), o ieškovas jos brolis, ilgą laiką gyvena užsienyje. Neigė esą žinojusi apie byloje aptariamų sandorių sudarymą, kad motina neva ieškovo lėšomis savo vardu ketino ar sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Akcentavo, kad garažas pirktas 2016 m., todėl mano, kad jeigu iš tikrųjų motina laikytų, kad turtas yra ieškovo, tai galėjo perrašyti turtą jo vardu. Neneigė, kad garaže laikomi ieškovo daiktai, bet kartu nurodė, kad dalis daiktų yra ir jos. Dėl buto pirkimo irgi nežinojusi. Atsakovės tvirtinimu, nors motina turėjo mažas pajamas, gavo pensiją apie 400 Eur, bet visada turėjo daug pinigų, dovanodavo įvairiomis progomis po 1 000 Eur. Todėl, pasak atsakovės, ginčo nekilnojamąjį turtą M. P. įsigijo savo lėšomis ir yra vienintele teisėta ginčo turto įgijėja. Mano, kad motina norėjo padaryti siurprizą, todėl nupirko ginčo butą; butui sutaupė. Atsakovė gyveno su motina jai priklausančiame bute, komunalinius mokesčius mokėjo motina iš pensijos. Prieš 6 metus dalį buto motina užrašė atsakovei. Mano, kad motinos lėšomis už butą buvo sumokėta 15 000 Eur; neneigė, kad likusi suma buvo sumokėta brolio pinigais. Dalyvavo, kai motina pasirašė buto priėmimo-perdavimo aktą, apžiūrėjo butą. Pas notarą motiną vežė brokeris, prieš tai jai skambino brolis, liepė susiruošti. Nežinojo, kad motina važiuoja sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Jos nuomone, brolis yra davęs pinigų motinai buto pirkimui, tokiu būdu galėjo jai atsidėkoti už jam anksčiau pirktą butą. Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrįstai nori pasipelnyti ir iš atsakovės atimti dalį po motinos mirties jai priklausančio turto. Prieš mirtį motiną prašė kviesti notarą, norėjo sutvarkyti reikalus, bet nespėjo; norėjo butą A. g. perrašyti ieškovo vardu, o B. – atsakovės vardu. Pripažino, kad motina prieš mirtį pasakė, kokie pinigai turi būti perduoti broliui; atsakovė viską jam perdavė. Prašo ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6. Trečiojo asmens notarės J. S. atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškinys nėra grindžiamas neteisėtais notarės J. S. veiksmais; notarė, tvirtindama ginčijamą 2020-06-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-3092, įsitikino šalių valia sudaryti minėtą sutartį. Nekilnojamojo turto pirkėja M. P. nenurodė ieškovo minimų aplinkybių, esą sandoris buvo atliktas ieškovo interesais, bei patvirtino, kad nekilnojamąjį turtą perka savo asmeninėn nuosavybėn. Akcentavo, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 str.), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai, kurie paneigtų velionės M. P. sąžiningumą ir kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad velionė M. P. atliko nesąžiningus veiksmus – 2020-06-18 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Akcentavo, kad CK 1.87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Kadangi ieškovas pats skatino ir siekė apsimestinio sandorio sudarymo, todėl ieškovas nelaikytinas asmeniu, kurio interesai nukentėjo. Be to, atstovo manymu, tariamai neigiamas turtines pasekmes sukėlė ne ginčijamo sandorio sudarymas, o netikėta ieškovo motinos M. P. mirtis ir jos pasekmėje tarp įpėdinių kilęs ginčas. Mano, kad ieškinys neįrodytas, todėl nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

- 2016 m. sausio 28 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. R8-259 (toliau – Sutartis 1), kurioje nurodoma, kad pirkėja M. P. asmeninėn nuosavybėn perka, o pardavėjai R. J. ir K. V. J. parduoda negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 5 200 Eur. Iš M. P. bankinės sąskaitos išrašo matyti, kad jos sąskaita buvo papildyta 5 201,70 Eur grynais su įrašu pavedimui atlikti, ir tą pačią dieną 5 200 Eur buvo pervesta K. J. už garažą (duomenys neskelbtini) g.

- 2020 m. birželio 18 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JS-3092 (toliau – Sutartis 2), kurioje nurodoma, kad pirkėja M. P. asmeninės nuosavybės teise perka, o pardavėja R. P. parduoda butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 74 000 Eur, kurie buvo sumokėti tokia tvarka: 2 000 Eur sumokėtas grynais avansas, 64 264,91 Eur pervesta į pardavėjos sąskaitą prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, 7 735 Eur grynais prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 64 264,91 Eur pervesta pirkėjai iš A. P. sąskaitos.

- (duomenys neskelbtini) M. P. mirė; tarp įpėdinių (byloje ieškovas – R. P. ir atsakovė J. K.) kilo ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutartimis įgyto turto.

9. Ieškovo R. P. teigimu, ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimų sandorių sąlyga, kad pirkėja yra M. P., yra apsimestinė, todėl CK 1.87 straipsnio pagrindu prašo: pripažinti 2020-06-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-3092 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra M. P., negaliojančia ir nurodytos sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti ieškovą; pripažinti 2016-01-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R8-259 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra M. P., negaliojančia ir nurodytos sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti ieškovą. Atsakovai R. P., R. ir K. V. J. su ieškiniu sutiko; anot atsakovų, sudarant sandorius jiems buvo žinoma, kad turtas įgyjamas R. P., jo lėšomis, o sutartyse jo motina M. P. nurodyta pirkėja formaliai. Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko; teigia, kad sandorių šalimi (pirkėja) M. P. nurodyta pagrįstai.

10. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

11. Apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės.

12. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 29 punktas). Kadangi apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių, apsimestinio sandorio atveju yra tik pridengiamas kitas sandoris, tai, sprendžiant dėl sandorio kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė sudarydamos ginčijamą sandorį.

13. Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

14. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu yra tai, kad jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnis). Taigi sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Taigi esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

15. Ieškovas, apeliuodamas į tai, kad aptariamų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių tikroji šalis – pirkėjas yra ieškovas, nurodė, kad jis rūpinosi norimo įsigyti turto paieška, vedė derybas dėl įsigyjamo turto kainos, sumokėjo už įsigyjamą turtą savo lėšomis, vėliau vieną iš objektų – garažą naudojo savo reikmėmis, o kitą objektą nuomojo ir gavo naudos. Byloje surinktų, žemiau aptartų įrodymų analizė sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovo įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo pagrindžiant savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

16. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl ginčo turto paieškos, derybų dėl kainos, vėliau nuomos, apmokėjimo ir kt., iš dalies patvirtino:

16.1. turto pardavėjai: antai, atsakovė R. P. (tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu) paaiškino, jog nors tiesiogiai su ieškovu prieš sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį nebendravo, derybas vykdė per nekilnojamojo turto brokerį, tačiau jai buvo paaiškinta, kad tikrasis turto pirkėjas yra ieškovas, o pats sandoris sudaromas jo motinos vardu, nes ieškovas gyvena užsienyje ir negali atvažiuoti į Lietuvą; žinojo, kad pavedimus darė ieškovo sūnus A., dalį pinigų kaip avansą sumokėjo agentas, o dalį jau pas notarą sumokėjo ieškovo motina grynais. Atsakovai R. J., K. V. J. (procesiniame dokumente) nurodė, kad jiems buvo žinoma, jog tikrasis pirkėjas yra ieškovas;

16.2. liudytojas A. P., kuris paaiškino, jog ieškovas (liudytojo tėvas) norėjo investuoti pinigus, įsigyti turtą Lietuvoje. Pradžioje buvo norima butą įforminti liudytojo vardu, dėl to jo vardu ir buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis; liudytojas sandorio sudarymui turėjo atvykti į Lietuvą, tačiau jam pasiūlė darbą, jis išvažiuoti negalėjo, todėl tėvas nusprendė, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris bus sudaromas nurodant pirkėja ieškovo motiną M. P.. Liudytojas patvirtino, kad buto pirkimui tėvas ėmė paskolą, taip pat panaudojo santaupas; piniginės lėšos buvo pervestos į liudytojo sąskaitą, o jis, pasinaudojęs atitinkama programėle, padarė 3 pavedimus R. P. (buto pardavėjai). Pirma nuomos sutartis buvo sudaryta M. P. vardu, su vėlesniais nuomininkais – tėvo vardu. Nuompinigius nuomininkai pervedinėjo į liudytojo sąskaitą. Dėl garažo liudytojas paaiškino, kas visada žinojo, kad garažas tėvo, ten buvo laikomi tėvui priklausantys daiktai.

16.3. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis (tame tarpe ir per nekilnojamojo turto agentą) tarėsi dėl patalpų pirkimo, derėjosi dėl kainos, už turtą sumokėjo savo piniginėmis lėšomis, panaudojo būtent turto pirkimui gautą paskolą, patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: ieškovo su nekilnojamojo turto agentu komunikacija SMS žinutėmis, el.paštu, iš kurios matyti, kad: ieškovui buvo siunčiamos perkamo buto nuotraukos, aptariama dėl jo buvusio savininko atlaisvinimo datos, buto priėmimo-perdavimo akto surašymo, dėl pinigų pervedimo, preliminarios sutarties terminų, bendros kainos skaičiavimai, nurodymai, kiek ieškovo motina turės sumokėti grynais – 7 735,09 Eur (kas atitinka ieškovo motinos sumokėtą grynais sumą sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį; ieškovas detaliai buvo informuojamas apie sandorio sudarymo dieną, jam buvo nurodyta, kelintą valandą vykstama pas notarą, kokios sumos buvo sumokėtos jo motinos notarui, nurodoma, kur ieškovo motina turėtų kreiptis dėl naujų sutarčių su tiekėjais (vandens, elektros ir t.t.) sudarymo. Taip pat teikiama informacija ir tariamasi dėl buto nuomos, deramasi dėl nuomos kainos, siunčiama 2020 m. rugpjūčio 9 d. buto nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad nuomos kaina sutartyje nurodoma analogiška anksčiau suderintai su ieškovu.

16.4. Rašytiniais įrodymais patvirtinti ir ieškovo teiginiai tiek dėl buto preliminarios sutarties sudarymo fakto, tiek sudarymo aplinkybių, dėl gautos 25 000 svarų paskolos, dėl atliktų mokėjimų už perkamą butą. Iš 2020-05-12 ginčo buto preliminariosios sutarties matyti, kad pirkėju nurodytas A. P., pardavėja R. P.. Išrašas iš ieškovo sąskaitos, pažyma patvirtina, kad TSB bankas 2020-05-27 suteikė ieškovui 25 000 svarų paskolą; taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys A. P. padarytus R. P. piniginių lėšų pavedimus bendrai 64 264,91 Eur sumai.

16.5. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad prieš garažo įsigijimą jis įnešė grynais į motinos sąskaitą 5 200 Eur, iš dalies patvirtinamos M. P. 2016-01-01 – 2016-01-28 bankinės sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad jos sąskaita 2016-01-27 buvo papildyta 5 201,70 Eur grynais su įrašu „pavedimui atlikti“, ir tą pačią dieną 5 200 Eur buvo pervesta K. J. už garažą (duomenys neskelbtini) g.

17. Atsakovė J. K. nesutikdama su ieškiniu laikėsi pozicijos, kad tikroji ginčo turto pirkėja, kaip ir nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, yra M. P.. Tačiau, teismas pažymi, jog atsakovė, duodama paaiškinimus, kad jos motina M. P. visada turėjo daug pinigų, taip ir negalėjo nurodyti M. P. kokį nors kitą, išskyrus jos gaunamą pensininkės apie 400 Eur dydžio pensiją, pajamų šaltinį. Be to, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad būtent M. P. savo lėšomis mokėjo komunalinius mokesčius už butą, kuriame gyveno ir atsakovė. Todėl atsakovės nurodomos aplinkybės dėl M. P. turėtų santaupų, jos galimybės sumokėti už ginčo turtą vertinamos kaip itin mažai tikėtinos. Vėlgi, atsakovė paaiškino, jog motina M. P. prieš mirtį jai nurodė atiduoti ieškovui pas ją laikomas ieškovui priklausančias pinigines lėšas; atsakovė pripažino, kad po motinos mirties nurodytus pinigus perdavė ieškovui. Tokie atsakovės paaiškinimai, priešingai nei teigia atsakovė, sudaro pagrindą išvadoms, kad: a/ tam tikros ieškovui priklausančios piniginės lėšos buvo laikomos pas M. P. ir iš dalies patvirtina būtent ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jo prašymu motina dalį įsigyjamo turto kainos apmokėjo grynais iš jam priklausančių, pas ją saugomų piniginių lėšų; b/ kad M. P. savo santaupų iš viso neturėjo. Nustatytos aplinkybės vertinamos kaip pagrindžiančios ieškovo duotus paaiškinimus, kad ieškovą ir jo motiną M. P. siejo pasitikėjimu grįsti santykiai, dalis ieškovui priklausančių piniginių lėšų buvo saugoma pas M. P., todėl pagrįstai tikėtina, kad M. P. ieškovo prašymu sudarė ginčo turto pirkimo-pardavimo sandorius tik formaliai pasirašydama sutartis kaip jų šalis (pirkėja), tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo ieškovas, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Pažymėtina, kad atsakovė neneigė ieškovo nurodomos aplinkybės, jog butas buvo nuomojamas, tačiau vėlgi, nurodyti, kas gavo iš buto nuomos naudos, kas rūpinosi buto nuoma, atsakovė negalėjo; taip pat atsakovė neneigė, kad ginčo garaže nuo jo įsigijimo laikomi atsakovui priklausantys daiktai. Nors paaiškino, kad kažkiek yra laikoma ir jai priklausančių daiktų, tačiau kokių – nedetalizavo. Vėlgi, atsakovė paaiškino, kad M. P. prieš mirtį skubino suorganizuoti susitikimą su notaru, teigė, esą M. P. norėjusi viską sutvarkyti, tačiau nespėjo; neva sakė, kad B. g. butą paliks atsakovei, o ginčo butą užrašys ieškovui. Nagrinėjamo ginčo kontekste tokie atsakovės paaiškinimai, vertinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, suponuoja išvadą, kad pati M. P. nesijautė turtinti teisių į ginčo butą.

18. Taigi byloje surinktų ir aukščiau teismo aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ginčo turtą ketino įsigyti, jį įsigijo ir šio turto savininko teises ir pareigas vykdė ieškovas (CPK 178 straipsnis).

19. Reziumuojant išdėstytą, nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu, taikydamas įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisykles (CPK 185 str., CK 6.193 str.), teismas daro išvadą, jog ginčijami turto pirkimo-pardavimo sandoriai sudaryti ne su tikrąja šių sandorių šalimi, t. y. ieškovu, o su jo statytine – M. P.; pripažintina, kad pagal ginčo sandorius teises ir pareigas įgijo ieškovas (tikroji sandorių šalis). Todėl yra pagrindas Sutarčių 1, 2 dalį (sąlygą), kad buto ir garažo pirkėja yra M. P., pripažinti apsimestine, negaliojančia ir pagal šiuos sandorius ginčo turto (buto ir garažo) pirkėju pripažinti ieškovą (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytam, ieškovo reikalavimai tenkinti.

20. Kiti proceso dalyvių argumentai nagrinėjamam ginčui teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus, jos teises ir interesus varžantis teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi. Tačiau, teismo nuomone, įstatymo nuostatos negali būti taikomos formaliai ir kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į nagrinėjamo ginčo esmę, dėl kokių priežasčių yra (ne)tenkinami ieškovo reikalavimai, koks yra proceso dalyvių vaidmuo ir t.t. Nagrinėjamu atveju teismas ieškinio reikalavimus tenkino. Proceso dalyviai prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylos duomenimis, ieškovas yra patyręs 1 451 bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), atsakovė J. K. – 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (už suteiktą teisinę pagalbą), 3-asis asmuo notarė J. S. patyrė 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų (už suteiktą teisinę pagalbą). Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, apsižvelgtina į ginčo ir ieškovo pareikštų reikalavimų pobūdį, į kiekvieno ginčo (proceso) dalyvio vaidmenį, o būtent tai, kad sandorio šalies – pirkėjo nurodymas nėra (ne)sąlygotas pardavėjo veiksmų, į tai, kad, teismo vertinimu, byloje aptariama situacija susidarė dėl paties ieškovo veiksmų (neveikimo), todėl priteisti tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų būtų nesąžininga; toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarautų protingumui ir teisingumui (CK 1.5 straipsnis). Vėlgi, iš esmės ginčas kilęs tarp ieškovo ir atsakovės J. K., todėl, teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovės J. K. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. O trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo ir atsakovės J. K. lygiomis dalimis, t. y. po 825 Eur.

22. Taip pat iš ieškovo ir atsakovės J. K. valstybei priteistinos 45,86 Eur, t. y. po 22,93 Eur iš kiekvieno, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).

23. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 146 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270, 163, 136 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2020 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-3092, sudarytos tarp atsakovės R. P. ir M. P., dalį (sąlygą), kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto buto su rūsiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja yra M. P., ir pirkėju pripažinti ieškovą R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R8-259, sudarytos tarp atsakovų R. J., K. V. J. ir M. P., dalį (sąlygą), kurioje nurodyta, kad negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirkėja yra M. P., ir pirkėju pripažinti ieškovą R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 825 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 22,93 Eur (dvidešimt du eurus 93 centus) iš kiekvieno pašto išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.