- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-897-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00754-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- J. K., R. P., R. J., K. V. J.
- Ieškovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- notaras R
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams R. P., R. J., K. V. J. ir J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notaras R. P., notarė J. S., R. P.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti 2020 m. birželio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. JS-3092 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra M. P., negaliojančia ir nurodytos sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti ieškovą R. P., pripažinti 2016 m. sausio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. R8-259 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra M. P., negaliojančia ir nurodytos sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti ieškovą R. P.
2. Ieškovas nurodė, kad tiek 2020 m. birželio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. JS-3092 (toliau – Sutartis dėl garažo), tiek 2016 m. sausio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. R8-259 (toliau – Sutartis dėl buto, abi kartu – Sutartys) dėl pirkėju Sutartyse nurodyto asmens neatitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui – yra apsimestiniai sandoriai, kadangi tikrasis sandoriuose nurodyto turto pirkėjas yra ieškovas. Sutarčių dalys, kuriose pirkėja nurodyta M. P., pripažintinos negaliojančiomis, o šių sandorių šalimi (pirkėju) pripažintinas ieškovas R. P.
3. Ieškovas ilgą laiką gyvena užsienyje, (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovą su jo mama M. P. siejo labai artimi santykiai, jis ja pasitikėjo, pas motiną buvo laikoma dalis jo piniginių lėšų, su motina susitarė, kad motina savo vardu sudarys nekilnojamojo turto, kurį ieškovas turėjo įsigyti, pirkimo sandorius. Ieškovas, norėdamas investuoti pinigines lėšas, 2016 m. sausio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. R8-259 pagrindu mamos M. P. vardu įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), už 5 200 Eur. Prieš sudarant Sutartį dėl garažo ieškovas mamai davė grynaisiais 4 000 svarų ir kitą sumą grynaisiais, kurie buvo įnešti į M. P. asmeninę banko sąskaitą ir iš kurios buvo atsiskaityta su pardavėjais. Ieškovas buvo tikrasis garažo pirkėjas ir savininkas, už garažą mokėjo iš savo lėšų, turtas buvo reikalingas jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovas nurodė, kad nuo pat garažo įsigijimo jis naudojasi garažu, jame yra laikomi asmeniniai ieškovo daiktai. Sutartis dėl garažo buvo sudaryta mamos vardu, nes taip buvo patogiau dėl būtinumo atlikti įvairius mokėjimus už komunalines paslaugas. Pinigai 5 200 Eur buvo įnešti grynais į mamos sąskaitą, vėliau iš jos sąskaitos pervesti pardavėjams. Būtinybės perrašyti garažą ieškovui nebuvo, o atsakovė J. K. (sesuo) žinojo, kad garažas yra ieškovo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad M. P. ieškovo paprašyta, kaip jo statytinė, savo vardu 2020 m. birželio 18 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. JS-3092. Motinos vardu Sutartį sudaryti buvo paprasčiau, ieškovui nereikėjo važiuoti į Lietuvą, be to, paskutinis sandoris buvo sudarytas pandemijos metu, kuomet judėjimas buvo apsunkintas ribojimais. Ieškovas siekė ne tik investuoti pinigus, bet ir įsigijus būstą, gauti pajamas jį nuomojant. Butas buvo įsigytas ieškovo lėšomis, dalis buvo apmokėta iš ieškovo santaupų, o dalis – ieškovo užsienyje paimta paskola. Buto paieškos buvo organizuotos per nekilnojamo turto agentą, kuris padėjo surasti butą, vesti derybas su pardavėjais. Ieškovas įgytu turtu rūpinosi ir rūpinasi kaip savu, rūpestingai jį valdo ir naudoja, butas yra nuomojamas, ieškovas gauna pajamas – nuomos mokestį. Ieškovas paaiškino, kad buto preliminarioji pirkimo – pradavimo sutartis buvo pasirašyta sūnaus A. vardu. Tuo metu ieškovas gyveno vienas su vaikais užsienyje ir į Lietuvą išvykti negalėjo. Sūnus gyveno užsienyje, bet pagal susitarimą jis turėjo važiuoti į Lietuvą sudaryti Sutartį dėl buto, tačiau jam pasiūlė darbą ir jis išvykti negalėjo, todėl buvo nutarta, kad perkant butą pirkėja bus nurodyta ieškovo mama. Tiek ieškovo sesuo atsakovė J. K., tiek mama žinojo, kad turtas faktiškai priklauso ieškovui, dėl to tarp šalių ginčo nebuvo, visi sutarė draugiškai, todėl ieškovas neskubino mamos perrašyti turtą (garažą ir butą) ieškovo vardu. Netikėtai mamai mirus, atsakovė J. K. pradėjo pretenduoti į ieškovui priklausantį turtą ir pareiškė, kad palikimą priims pagal turto apyrašą. Kadangi turtas buvo įgytas ieškovo lėšomis, sudarant Sutartis pirkėju buvo nurodyta ieškovo statytinė – jo mama M. P., tikrasis pirkėjas buvo ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2020 m. birželio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. JS-3092, sudarytos tarp atsakovės R. P. ir M. P., dalį (sąlygą), kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto – buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja yra M. P., ir pirkėju pripažino ieškovą R. P., pripažino negaliojančia 2016 m. sausio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. R8-259, sudarytos tarp atsakovų R. J., K. V. J. ir M. P., dalį (sąlygą), kurioje nurodyta, kad negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja yra M. P., ir pirkėju pripažino ieškovą R. P., priteisė iš ieškovo ir atsakovės J. K. bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui notarei J. S. bei į valstybės biudžetą.
6. Teismas sprendė, kad aplinkybes, jog ieškovas tarėsi dėl buto pirkimo, derėjosi dėl kainos, už turtą sumokėjo savo piniginėmis lėšomis, turto pirkimui gautą paskolą, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. ieškovo su nekilnojamojo turto agentu bendravimas žinutėmis, elektroniniu paštu, iš kurių matyti, kad ieškovui buvo siunčiamos perkamo buto nuotraukos, aptariama dėl jo buvusio savininko atlaisvinimo datos, buto priėmimo – perdavimo akto surašymo, pinigų pervedimo, kainos skaičiavimai, nurodymas, kiek ieškovo mama turės sumokėti grynaisiais pinigais (7 735,09 Eur).
7. Teismas pažymėjo, kad iš 2020 m. gegužės 12 d. buto preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog pirkėju nurodytas A. P., pardavėja R. P., be to, iš išrašo iš ieškovo banko sąskaitos nustatyta, kad bankas 2020 m. gegužės 27 d. suteikė ieškovui 25 000 svarų paskolą, o A. P. atliko R. P. piniginių lėšų pavedimus bendrai 64 264,91 Eur sumai.
8. Pirmosios instancijos teismas iš M. P. banko sąskaitos išrašo nustatė, kad prieš garažo įsigijimą ieškovas 2016 m. sausio 27 d. įnešė grynaisiais pinigais į mamos sąskaitą 5 200 Eur ir tą pačią dieną 5 200 Eur buvo pervesti K. J. už garažą.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė negalėjo nurodyti M. P. kitą, išskyrus jos gaunamą apie 400 Eur dydžio pensiją, pajamų šaltinį, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl M. P. turėtų santaupų, jos galimybės sumokėti už ginčo turtą vertintos kaip mažai tikėtinos. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė paaiškino, jog mama M. P. prieš mirtį jai nurodė atiduoti ieškovui pas ją laikomas ieškovui priklausančias pinigines lėšas.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovą ir M. P. siejo pasitikėjimu grįsti santykiai, dalis ieškovui priklausančių piniginių lėšų buvo saugoma pas M. P., sprendė, jog M. P. ieškovo prašymu sudarė Sutartis tik formaliai pasirašydama kaip pirkėja, tačiau neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo ieškovas, kuris jomis naudojosi. Be to, teismas akcentavo, kad pati atsakovė pripažino, jog M. P. prieš mirtį nurodė, kad savo butą paliks atsakovei, o ginčo butą užrašys ieškovui, todėl tai suponuoja išvadą, jog pati M. P. nesijautė turtinti teisių į ginčo butą.
11. Teismo sprendime konstatuota, kad ginčijami turto pirkimo – pardavimo sandoriai sudaryti ne su tikrąja šių sandorių šalimi, t. y. ieškovu, o su jo statytine – M. P., todėl pagal Sutartis teises ir pareigas įgijo ieškovas (tikroji sandorių šalis).
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sandorio šalies – pirkėjo nurodymas nėra sąlygotas pardavėjo veiksmų, todėl priteisti tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų būtų nesąžininga, o kadangi iš esmės ginčas kilęs tarp ieškovo ir atsakovės J. K., teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovo ir atsakovės J. K. lygiomis dalimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Atsakovė J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. K. laikė ne trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankišku reikalavimu, bet atsakove. Ieškinyje reiškiamas reikalavimas, susijęs su retrospektyviai dėstomomis apsimestinėmis ginčo Sutarčių sudarymo aplinkybėmis, kurių atsakovė negali objektyviai patvirtinti ar paneigti. Atsakovė yra susijusi paveldėjimo materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių (ieškovu) taip, kad teismo sprendimas gali daryti įtaką atsakovės teisėms.
13.2. Neteisingai išspręstas atsakovės procesinės padėties klausimas lėmė tai, kad netinkamai paskirstytos proceso šalims bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš atsakovės priteistos trečiajam asmeniui patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nepagrįstai atleido nesąžiningus atsakovus R. P., R. J. ir K. V. J. nuo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo faktinę aplinkybę, kad, mirus pirkėjai M. P., yra objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti ir nustatyti ieškovo, M. P. ir turto pardavėjų tarpusavio neviešų susitarimų dėl sandorių sudarymo.
13.4. Teismas tinkamai neištyrė ir neatskleidė, kaip realiai vyko ieškovo komunikavimas ir buto paieška Lietuvoje jam nuolat gyvenant (duomenys neskelbtini), kadangi byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų aplinkybes, susijusias su ieškovo vykdyta komunikacija ir buto paieška. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo susirašinėjimas objektyviai egzistavo ir buvo realus. Teismas neištyrė, su kiek brokerių komunikavo ieškovas, kas bendravo su brokeriu dėl buto įsigijimo, kokius veiksmus brokeris atliko.
13.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę faktinei aplinkybei, kad bankas suteikė ieškovui 25 000 svarų paskolą. Paskolos suteikimo faktas neįrodo realaus ieškovo ketinimo įsigyti butą, nes paskola nėra tikslinė. Be to, pinigai buto pardavėjai buvo pervesti iš A. P. banko sąskaitos.
13.6. Aplinkybė, kad po M. P. mirties ieškovas buto nuomos sutartį sudarė savo vardu rodo, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes būdamas paveldėto buto bendraturčiu leido sau savarankiškai spręsti klausimus dėl bendro turto naudojimo neturėdamas kito bendraturčio pritarimo.
13.7. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas realiai atliko daugiau veiksmų nei turto pirkėja M. P. ar A. P.. Iš rašytinių įrodymų neįmanoma padaryti vienareikšmišką ir neginčijamą išvadą, kas turi būti laikomas tikrąją ginčo sandorio šalimi (pirkėju), nes buto paiešką organizavo ne ieškovas, bet jo sūnus A. P., preliminarią sutartį dėl buto įsigijimo sudarė A. P., pinigus pardavėjai iš savo banko sąskaitos pervedė A. P.
13.8. Sutartis dėl garažo sudaryta 2016 m. sausio 28 d, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai daugiau nei 6 metus pirkėjai M. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą pripažino ieškovo nuosavybe. Ieškovas turėjo galimybe su savininke M. P. išspręsti nuosavybės teisių perkėlimo klausimą, tačiau to nepadarė, todėl spręstina, kad nei ieškovas, nei pirkėja M. P. nelaikė, jog nuosavybės teisė turi būti perleista ieškovui, t. y. M. P. save laikė tikrąja ir vienintele turto savininke.
Atsiliepimas
14. Ieškovas R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Mirus atsakovės mamai, atsakovė tapo potenciali teisiu? pareigiu? perėmėja, t. y. ieškovą ir atsakovę sieja materialusis teisinis santykis. Atsakovė į procesą pagrįstai buvo įtraukta atsakove tam, kad galėtu? ginti savo turtinius interesus kaip potenciali ginčo turto paveldėtoja.
14.2. Notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla, tačiau dalyje dėl ginčo turto paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, paveldėjimo teisės liudijimo klausimas yra sustabdytas, t. y. ieškovas ir atsakovė yra išreiške? valią priimti palikimą, tačiau jo dar nepriėmė.
14.3. Pirkėjo nurodymas nėra sąlygotas pardavėju? veiksmu?, todėl bylinėjimosi išlaidos neturėtu? būti priteisiamos iš atsakovų (pardavėjų).
14.4. Atsakovė nepaneigė ieškovo, turto pardavėju? nurodytu? turto įsigijimo aplinkybių. Iš banko gautos kredito lėšos buvo tiesiogiai nukreiptos už perkamą turtą pardavėjai per A. P. banko sąskaitą tą patį mėnesį, o tai reiškia, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai, t. y. ieškovui, priklausančiomis lėšomis.
14.5. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik sandoriu? sudarymo aplinkybes, bet ir šaliu? tarpusavio santykius, abipusį ieškovo ir jo mamos pasitikėjimą vienas kitu, ieškovo pajamas, kuriomis buvo atsiskaityta už ginčo turtą, ieškovo ir M. P. turtine? padėtį, taip pat šaliu? elgesį iki Sutarčiu? sudarymo bei po Sutarčiu? sudarymo.
14.6. Apsimestiniu? sandoriu? pagrindu atsakovė teisiu? neįgijo, ginčo turtas nebuvo atsakovei perleistas. Vien tik aplinkybė, kad atsakovė po M. P. mirties išreiškė valią priimti palikimą, likusį po M. P. mirties, nereiškia, jog atsakovė įgijo teises apsimestiniu? sandoriu? pagrindu.
15. Trečiasis asmuo notaras R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra; prašo pašalinti jį iš trečiųjų asmenų, kadangi neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2022 m. birželio 1 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas kopiją, 2021 m. spalio 14 d. ir 2022 m. sausio 7 d. vartojimo kredito sutarčių kopijas.
18. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai buvo reikšmingi klausimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 28 d. rezoliucija, įvertinęs minėtus pateiktus įrodymus, atleido atsakovę nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. K. laikė ne trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankišku reikalavimu, bet atsakove, t. y. ieškinyje reiškiamas reikalavimas, susijęs su ginčo Sutarčių sudarymo aplinkybėmis, kurių atsakovė negali objektyviai patvirtinti ar paneigti, o atsakovė yra susijusi tik paveldėjimo materialiaisiais teisiniais santykiais su ieškovu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. JS-3092 M. P. įsigijo nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o 2016 m. sausio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. R8-259 M. P. įsigijo negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) M. P. mirė, jos įpėdiniai, pateikę pareiškimą priimti palikėjos palikimą, yra ieškovas R. P. (sūnus) ir atsakovė J. K. (dukra).
22. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas tarp M. P. įpėdinių dėl paveldėtino palikėjos materialaus dalyko, t. y. nekilnojamojo turto, nuosavybės teisių. Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia, kad nuosavybės teisė į palikėjos nekilnojamąjį turtą (butą ir garažą) būtų pripažinta jam. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant situacijai, kuomet vienas iš įpėdinių ginčija palikėjos nuosavybės teisę į jos nekilnojamąjį turtą, kitas įpėdinis (atsakovė) turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi proceso metu atsakovei užtikrinama teisė ginti savo turtinę teisę į paveldėtiną turtą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė, kaip palikėjos įpėdinė, pagrįstai į bylą įtrauka ne trečiuoju asmeniu.
23. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Apeliantės teigimu, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovas ieškojo, vykdė derybas, bendravo su turto brokeriu dėl ginčo buto bei garažo įsigijimo, be to, aplinkybė dėl ieškovui suteiktos paskolos neįrodo realaus ketinimo įsigyti minėtą turtą, o buto nuomos sutartis sudaryta ieškovui nesąžiningai disponuojant palikėjos nekilnojamuoju turtu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
24. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gegužės mėn. ieškovas žinutėmis bendravo nekilnojamojo turto brokeriu dėl buto (duomenys neskelbtini) paieškos. Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2020 m. birželio 12 d. žinute informavo brokerį apie atliktą mokėjimą pagal preliminarią sutartį dėl buto įsigijimo. Ieškovas su nekilnojamojo turto brokeriu derino atsiskaitymo už butą aplinkybes, t. y. matyti, kad buvo nurodoma kiek ieškovo mama turės sumokėti grynais – 7 735,09 Eur, ieškovas detaliai buvo informuojamas apie sandorio sudarymo dieną, jam buvo nurodyta, kelintą valandą vykstama pas notarą, kokios sumos buvo sumokėtos jo mamos notarui, nurodoma, kur ieškovo mama turėtų kreiptis dėl naujų sutarčių su tiekėjais sudarymo, be to, su ieškovu buvo derinamas pirkimo – pardavimo sutarties projektas. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas žinutėmis tarėsi dėl buto nuomos, nuomos kainos, su juo buvo derinama 2020 m. rugpjūčio 9 d. buto nuomos sutarties sąlygos.
25. Be to, išrašas iš ieškovo sąskaitos patvirtina, kad TSB bankas 2020 m. gegužės 27 d. suteikė ieškovui 25 000 svarų paskolą. Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys A. P. padarytus pardavėjai R. P. piniginių lėšų pavedimus bendrai 64 264,91 Eur sumai. Iš M. P. 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 28 d. banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad į jos sąskaitą 2016 m. sausio 27 d. buvo įnešta 5 201,70 Eur grynaisiais pinigais su įrašu „pavedimui atlikti“ ir tą pačią dieną 5 200 Eur buvo pervesti pardavėjui K. J. pagal Sutartį dėl garažo.
26. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog pagal Sutartį dėl buto ir Sutartį dėl garažo jis turtą ketino įsigyti, įsigijo ir vykdė savininko teises bei pareigas, t. y. pirkimo – pardavimo sandoriai sudaryti ne su tikrąja sandorių šalimi (ieškovu), todėl pripažintina, kad pagal ginčijamus sandorius teises ir pareigas įgijo ieškovas (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei teigia apeliantė, aplinkybė, kad ieškovo sūnus sudarė preliminarią sutartį dėl buto įsigijimo, nepaneigia byloje nustatyto fakto, jog ieškovas savo lėšomis siekė įsigyti ginčo turtą ir buvo tikroji sandorių šalis (pirkėjas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės argumentas, jog ieškovas turėjo galimybę iki M. P. mirties išspręsti ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo klausimą, o to nepadarius pripažino, kad pirkėja yra M. P., nesudaro pagrindo priešingai išvadai dėl ieškovo, kaip tikrosios sandorių šalies, pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų M. P. finansines galimybes įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog M. P. iki mirties ketino ginčo butą perleisti ieškovui.
28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos trečiajam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidas bei atleido atsakovus R. P., R. J. ir K. V. J. nuo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
29. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).
30. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą, 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).
31. Nagrinėjamu atveju šios nutarties 22 punkte konstatavus, kad atsakovė, kaip palikėjos įpėdinė, pagrįstai į bylą įtrauka ne trečiuoju asmeniu, bei ieškovo ieškinį tenkinus, apeliantė laikytina bylą pralaimėjusia šalimi, todėl iš jos pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo sandoriuose ne tikrosios sandorio šalies (pirkėjo) nurodymas nėra sąlygotas pardavėjų, t. y. atsakovų R. P., R. J. ir K. V. J., veiksmų, bet dėl paties ieškovo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams (pardavėjams), įvertinus priežastis, dėl kurių kilo ginčas ir susidarė bylinėjimosi išlaidas, nekyla pareiga jų atlyginti (CPK 93 straipsnio 4 dalis) Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
32. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens notaro R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo pašalinti jį iš trečiųjų asmenų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad notaro R. P. biure yra pradėta palikėjos M. P. turto paveldėjimo byla, t. y. jos įpėdiniai yra pateikę notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo. Tokiu atveju notaras įpėdiniams turės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą apie palikėjos turtą, dėl kurio dalies nagrinėjamas ginčas, todėl nustačius, jog nagrinėjamos bylos rezultatas turės tiesioginės įtakos palikėjos turto apimčiai, nėra pagrindo pašalinti notaro, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, iš byloje dalyvaujančių asmenų.
33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
36. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės J. K. apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
37. Ieškovas R. P. pateikė prašymą priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
38. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovo R. P. teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2022 m. liepos 18 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2022 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 729,90 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos 550 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).