- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-525-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03193-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žilvinas Terebeiza, Loreta Bujokaitė, Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- A. M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė J
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, suinteresuoti asmenys byloje – notarė J. K., VĮ „Turto bankas“, E. S., D. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Grigiškių seniūnija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas G. S. priėmė savo tėvo E. S., mirusio 1996-10-03, palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti; pripažinti negaliojančiu ieškovo 1998-06-30 atsisakymą nuo palikimo Trakų rajono 1-ojo notarų biure; pripažinti Trakų rajono 1-ojo notarų biuro išduotą 1998-07-02 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-2665 pripažinti iš dalies negaliojančiu ¾ dalyje paveldėto po tėvo mirties turto; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 103-111).
2. Ieškinyje nurodė, kad 1996-10-03, būdamas santuokoje su A. M. S. ir turėdamas tris vaikus, mirė jo tėvas E. S., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tėvo turtą (namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini)) turėjo paveldėti jo žmona ir trys vaikai pagal 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Pažymėjo, kad nuo vaikystės iki šiol gyvena ir nuo 1990-05-04 savo gyvenamąją vietą deklaruoja name, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip šeimos narys, o po tėvo mirties – kaip įpėdinis bendraturtis, nes iškart pradėjo tvarkyti, prižiūrėti ir rūpintis mirusiajam priklausiusiu turtu kaip savo ir šiuos veiksmus atliko per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodė, kad naudojosi ir rūpinosi namų apyvokos, asmeniniais daiktais, tuo, ką gavo iš sodo prie namo, mokėjo ir iki šiol moka pusę sumos už namo komunalines paslaugas, padarė remontą savo kambaryje, nes norėjo po vestuvių kambarį pritaikyti gyvenimui su žmona, nes 1996-10-26 registravo santuoką, tvarkė ir prižiūrėjo teritoriją prie namo (žiemą valydavo sniegą, vasarą pjaudavo žolę), toje namo dalyje, kur gyvena atsakovė, pats padarė namo išorinį apšildymą, tvarkė sodo laistymo įrenginius ir t. t. Dėl tėvo palikimo į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad turi tai padaryti per konkretų laiką, kad turto tvarkymo ir priežiūros veiksmai buvo atliekami aktyviai ir per 6 mėnesius ir praėjus keleriems metams po palikėjo mirties bei atliekami iki šiol ir buvo skirti savininko teisėms įgyti, o ne panaudos pagrindais. Nurodė, kad gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausiusią atsakovei, ieškovas valdė kaip savo, ši gyvenamoji patalpa yra vienintelis ieškovo, jo žmonos bei jo nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas. Atsakovė nuo 1997-12-22 iki 2000-06-09 ne tik išregistravo ieškovą iš namo, bet ir įkalbėjo pasirašyti pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, nes jos tikslas buvo visokias būdais įforminti palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą tik savo vardu. Pasak ieškovo, jis laikė save namo savininku, bendraturčiu, jautė ir jaučia atsakomybę už tinkamą namo išlaikymą ir priežiūrą. Kadangi susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės, t.y. jo motinos, pagrindu, jam buvo skirta gyventi konkreti namo dalis, ieškovas, gavęs banko paskolą, pradėjo gerinti ir iki šiol gerina jam skirtą namo dalį, investuoja pinigus į remontą. 1996-1997 metais nei atsakovė, nei sesuo D. nekėlė jam pretenzijų dėl to, kad jis padarė kambarių apdailą, po to 2010 m. pakeitė langus. 1998 metais vasaros metu atsakovė paprašė ieškovo dėl formalumo atsisakyti nuo jam priklausančios palikimo dalies ir nedalinti šeimos turto, kad neva nesukelti papildomų rūpesčių bei išlaidų dėl minėto namo teisinės registracijos, taip pat pasakiusi jam, jog sesuo D. sutiko. Atsakovė tuo metu pažadėjo jam, kad niekas neatims jo užimamo bei valdomo gyvenamojo namo ploto, paaiškino, kad jis toliau gyvens name, bei kad po atsakovės mirties testamentu minėtas turtas bus padalintas tarp ieškovo ir jo sesers lygiomis dalimis. Buvo suklaidintas artimų žmonių, todėl atsisakė palikimo, nepaisant to, kad palikimą jau priėmė iškart po tėvo mirties, pradėjęs faktiškai valdyti turtą ir juo naudotis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 146-150). Nurodė, kad 1996-10-03 mirė E. S., kurio mirties dienai ieškovas buvo pilnametis (24 m.), veiksnus asmuo, kuris išreiškė savo valią nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo, iki palikėjui mirštant apie du metus faktiškai negyveno kartu ginčo name, 1997-08-20 išsiregistravo iš ginčo namo, o 1998-06-30 raštu pareiškė savo valią atsisakydamas palikimo. Pasak atsakovės, ieškovas apie 2 metus iki palikėjo mirties kartu nebegyveno, nes tuo metu draugavo su savo būsima žmona R., pas kurią ir buvo apsistojęs, todėl palikimo faktiškai priimti negalėjo. Po palikėjo (tėvo) mirties po 3 savaičių vyko ieškovo vestuvės, po ko jis su žmona gyveno pas uošvius. Ieškovas iš darbo gavo butą, kurį tikėjosi išpirkti, todėl pats ėmėsi iniciatyvos parašydamas palikimo atsisakymą, nes kitu atveju negalėtų pretenduoti į buto pirkimą tuo metu buvusiomis sąlygomis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti turtą. Atsakovė palikimą priėmė pas notarą ir 1998-07-23 gavo paveldėjimo teisės liudijimą, 1998-07-23 išduotas nekilnojamojo turto registro pažymėjimas apie turto priklausymą atsakovei. Nurodė, kad ji pati rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, pasirašė 1999-04-14 gamtinių dujų pardavimo ir pirkimo sutartį, kuri 2001-02-04 ir 2002-11-14 buvo pakeista, o 2005-01-20 buvo pasirašytas sumontavimo aktas. Palikimo priėmimo metu atsakovė mokėjo mokesčius ir rūpinosi turtu, o ūkyje padėjo ir iki šiol padeda dukra D. su šeima. Ieškovas neatsisakydavo pagelbėti ūkyje, tačiau tai buvo tik atsakovės prašymo įgyvendinimas, tačiau ne ieškovo iniciatyva daromi darbai, už pagalbą atsakovė susimokėdavo. Pažymėjo, kad ginčo name su atsakove iki 2000-02-28 gyveno ir D. R. su šeima. Remontą, kuri teigia padaręs ieškovas, atliko ir broliui perdavė D. R. su vyru M., baldus taip pat pirko D.. Palikimo atsiradimo metu ieškovas buvo subrendęs santuokai, turėjo darbą, gavo butą ir norėjo jį privatizuoti. Ieškovas puikiai suvokė atsisakymo nuo palikimo pasekmes. Nors ieškovas cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalį, numatantį 10 metų ieškinio senatį, tačiau palikimas atsirado 1996-10-03 mirus E. S., t.y. prieš 22 metus.
4. Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 173-176). Nurodė, kad tėvui mirštant brolis vos kelis kartus buvo jo aplankyti, visiškai juo nesirūpino. Tėvo mirties laikotarpiu name gyveno mama ir ji su šeima, ieškovas tuo metu gyveno pas savo sužadėtinę R. kurią po tėvo mirties ir vedė, mamos aplankyti beveik neateidavo. Nurodė, kad po tėvo mirties brolis taip ir nebuvo grįžęs gyventi į ginčo namus iki 2000 metų, todėl jo teiginiai, kad jis pradėjo turtą valdyti, neatitinka tikrovės. Ieškovas jokių remontų nėra daręs, žolės nepjovė, sniego nekasė ir negyveno, beveik nesilankė name. Pažymėjo, kad broliui įsikėlus į namą 2000 metais, jis net nemokėjo komunalinių mokesčių, tačiau šiuo metu mokesčiai mokami pusiau. Krosnį pasiūlė ir padėjo įsigyti jos vyras. Ieškovo niekas neklaidino ir neapgavo, jis pats yra pakankamai gudrus ir protingas, tačiau pasiduodantis žmonos įtakai. Suinteresuotas asmuo patvirtina, kad ieškovas puikiai buvo informuotas apie palikimą ir pats savo iniciatyva ėmėsi įforminti atsisakymą nuo palikimo dėl jo noro išpirkti butą.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 134-136). Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą E. S. turto perėmimą valstybei, taip pat neturi duomenų apie mirusiojo turto priėmimą valdyti.
6. Suinteresuoti asmenys notarė J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Grigiškių seniūnija atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovo atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-02 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei A. M. S. iš ieškovo G. S. 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo G. S. į valstybės biudžetą 28,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (3 t., b. l. 107-115).
9. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
9.1. Aplinkybę, kad ieškovas galimai darė remontus ginčo name po grįžimo iš bendrabučio, galima laikyti žodinio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės dėl ginčo namo dalies suteikimo naudotis ieškovo šeimai vykdymu. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad pokyčiai name buvo daromi, tačiau visai kitu laikotarpiu (ne prieš 20 ir daugiau metų), ką patvirtina ir į bylą pateikti ieškovo dokumentai (dėl medžiagų įsigijimo ir pan.). Rašytinių duomenų apie remonto darbus po palikėjo mirties (1996-10-03) byloje nėra, jų buvimo nenurodė ir pats ieškovas;
9.2. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovas nuo 1996-10-03 (savo tėvo mirties) iki 1997-12-22, t.y. apie 14 mėnesių jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti neatliko;
9.3. Nors ieškovas nurodė, kad turto tvarkymo ir priežiūros veiksmai buvo atliekami aktyviai ir per šešis mėnesius ir praėjus keleriems metams po palikėjo mirties bei atliekami iki šiol ir buvo skirti savininko teisėms įgyti, o ne panaudos pagrindais, tačiau jo paties atsiliepime į ieškinį dėl iškeldinimo civilinėje byloje Nr. e2-45596-779/2018 nurodyta, kad A. M. S. nenori laikytis žodinio susitarimo dėl neterminuoto gyvenamojo ploto jos name suteikimo G. S.. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad mama žadėjo visą turtą perrašyti testamentu abiems savo vaikams po lygiai. Tai iš esmės patvirtina, kad ieškovas nelaikė savęs turto savininku;
9.4. Teismui nepateikta duomenų, kad ieškovas po tėvo mirties mokėjo mokesčius ar jų dalį. Teismo vertinimu, už žymiai vėlesnį laikotarpį pateikti duomenys apie mokesčių mokėjimą, turto gerinimą, įrankių naudojimą ir pan., negali patvirtinti svarbių bylai aplinkybių, kad ieškovas po tėvo mirties palikimą priėmė per 6 mėnesius po palikėjo mirties;
9.5. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra 1996-10-03, o sutikimas/atsisakymas yra pasirašytas 1998-06-30, t.y. praleidus 6 mėn. terminą atsisakymui paduoti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas laiko, kad 1998-06-30 sutikimas/atsisakymas nuo palikimo neturi jokios teisinės reikšmės, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi. Dėl šios priežasties teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nenustačius, jog ieškovas priėmė palikimą faktiniu valdymu, sutikimo/atsisakymo ginčijimas šioje byloje taip pat negali sukelti teisinių padarinių;
9.6. Ieškovo reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančiu 1998-07-02 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-2665 atmestinas savarankišku pagrindu, t.y. praleidus ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Nors ieškovas teigia, kad jis nepraleido 1 metų senaties termino jam apskųsti (terminą skaičiuoja nuo 2018 m. liepos mėn., kada gavo prašymą dėl išsikėlimo), tačiau teismas vertina tai, kad reikalavimas dėl liudijimo nuginčijimo reiškiamas po 20 metų nuo jo išdavimo, o vien formalus liudijimo gavimas 2018 m. liepos mėnesį nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo šio termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 133-143).
11. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, netinkamai įvertino liudytojų parodymus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, juos vertino neatsižvelgdamas į įvykių chronologiją, į įrodymų tarpusavio ryšį, į tai, ar įrodymai vienas kitą patvirtina, ar yra prieštaringi, netinkamai vertino šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į jų pozicijos logiškumą ir nuoseklumą, atmetė apelianto prašymą iškviesti į teismo posėdį notarę J. K., kadangi notarės paaiškinimas nebuvo informatyvus;
11.2. Ieškovas nuo vaikystės iki šiol faktiškai gyvena ir nuo 1990-05-04 savo gyvenamąją vietą deklaruoja gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), kaip šeimos narys, toliau kaip įpėdinis – bendraturtis. Niekas neginčija, kad ieškovas iki 1997-03-07 tikrai gyveno minėtame name su atsakove ir faktiškai priėmė palikimą savo valdymo veiksmais;
11.3. Aplinkybė, jog ieškovas klausė mamos dėl paveldėjimo, nereiškia, kad apeliantas žinojo apie palikimo priėmimo taisykles. Apeliantas, turėdamas 7 klasių išsilavinimą, akivaizdu, kad negalėjo adaptuotis socialiniame gyvenime, tuo labiau neturėjo teisinių žinių;
11.4. Apeliantas jau buvo priėmęs palikimą faktiniu valdymu, todėl 1998-06-30 atsisakymas nuo palikimo yra teisiškai niekinis, neatspindėjo tikrosios šalių valios ir buvo nulemtas atsakovės, norėjusios paprastesniu keliu įteisinti palikimą tik jos vienos vardu;
11.5. Kadangi apeliantas priėmė palikimą faktiniu valdymu po tėvo mirties, jis savo teises gina kaip turto savininkas. Nuosavybės teisinių santykių subjektams teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Apeliantas apie savo pažeistas teises sužinojo 2018 metų vasarą, gavęs atsakovės raštą dėl iškeldinimo bei 2018-12-10 ieškinį dėl iškeldinimo iš minėto namo.
Atsiliepimas
12. Atsakovė A. M. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 181-185).
13. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
13.1. Apie tai, kad apeliantui buvo žinoma palikimo priėmimo tvarka, ieškovas patvirtino teismo posėdyje, nurodydamas, kad po keletos mėnesių po tėvo mirties klausė mamos dėl paveldėjimo, ragino ją pas notarą susitvarkyti paveldėjimo reikalus;
Atsiliepimas
13.2. 2019-07-15 posėdyje ieškovas patvirtino, jog atsisakymą parašė dėl to, kad galėtų išsipirkti daugiabutį. Tai, kad po santuokos gyveno bendrabutyje, ieškovas nurodė atsiliepime sustabdytoje byloje Nr. e2-45596-779/2018. Tai, kad ieškovas gyveno bendrabutyje, patvirtino ir jo uošvė;
13.3. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Atsakovė pati rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, pasirašinėdama sutartis, palikimo priėmimo metu mokėjo mokesčius ir rūpinosi turtu, o ūkyje padėjo dukra su šeima. Remontą, kurį sako atlikęs ieškovas, atliko atsakovės dukra su vyru;
13.4. Apeliantas nepateikia jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo pažeistos ieškovo teisės. Be to, visiškai neaišku, kokios ieškovo teisės buvo pažeistos;
13.5. 1998-06-30 atsisakydamas palikimo, ieškovas išreiškė valią raštu, todėl tai ir buvo momentas, nuo kurio ieškovas sužinojo savo teises ir su jomis sutiko. Teisė į palikimą atsirado po ieškovo tėvo mirties, todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
14. Suinteresuotas asmuo D. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 188-190).
15. Suinteresuoto asmens atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
15.1. Tėvui sergant ieškovas buvo atvykęs jo aplankyti vos kelis kartus. Tėvo mirties laikotarpiu name gyveno tik atsakovė ir jos dukra su šeima, ieškovas gyveno pas savo būsimą žmoną. Ieškovas į ginčo namą negrįžo gyventi ik 2000 metų, todėl jo teiginiai, kad jis pradėjo valdyti turtą, neatitinka tikrovės;
15.2. Ieškovas jokių remontų nėra daręs, žolės nepjovė, sniego nekasė ir negyveno, jis beveik nesilankė name.
15.3. Ieškiniu bandoma paneigti atsisakymą nuo palikimo, tačiau ieškovo niekas neapgavo, su juo elgiamasi pagarbiai, tačiau ieškovas išpuiko ir nori vienas valdyti ginčo namą. Suinteresuotas asmuo užstoja mamą, todėl irgi užsitraukė ieškovo nemalonę;
15.4. Ieškovas buvo informuotas apie palikimą ir savo iniciatyva ėmėsi forminti atsisakymą nuo palikimo, nes norėjo išsipirkti bendrabučio butą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
17. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo G. S. ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Byloje nustatyta, kad E. S. mirė 1996-10-03, būdamas santuokoje su A. M. S., ir turėdamas tris vaikus – E. S., D. R. ir G. St. (1 t., b. l. 12). 1998-06-29 sutikimu, adresuotu Trakų notarų biurui, D. S. atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies mirus tėvui E. S. mamos naudai (2 t., b. l. 191). 1998-06-30 sutikimu, adresuotu Trakų notarų biurui, G. S. atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies mirus tėvui E. S. mamos naudai (1t., b. l. 16). 1998-07-01 pareiškimu notarei A. M. S. nurodė, kad priima po vyro mirties palikimą ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (2 t., b. l. 187). 1998-07-02 Trakų rajono notarų biuro notarė J. K. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. 2-2665 A. M. S. dėl namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo (2 t., b. l. 193). 1996-10-26 ieškovas G. S. sudarė santuoką (1 t., b. l. 27).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
19. Apeliaciniame skunde ieškovas G. S. nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino liudytojų parodymus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, netinkamai vertino šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į jų pozicijos logiškumą ir nuoseklumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Susipažinus su ginčijamo teismo sprendimu turiniu, nesutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi priimdamas sprendimą, teismas analizavo ir pasisakė dėl byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat aptarė dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų parodymus. Skunde nurodydamas dėl tariamai pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, apeliantas remiasi abstrakčiais ir niekuo nepagrįstais teiginiais apie netinkamai vertintus liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, nesukonkretindamas teismo padarytų pažeidimų. Apeliantui nurodytina, jog aplinkybė, kad sprendime teismas nepasisakė dėl tam tikrų liudytojų parodymų ar juos vertino kitaip nei ieškovas, per se nereiškia, kad šių įrodymų pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino. Be to, priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas rėmėsi ne tik šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, bet ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl net ir esant prieštaravimams tarp liudytojų parodymų, negalima teigti, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo iškviesti į teismo posėdį notarę J. K., tačiau apeliantas nenurodė, kokias reikšmingas ginčo išnagrinėjimui aplinkybes būtų patvirtinusi ar paneigusi notarė (CPK 178 straipsnis), ypač atsižvelgiant į tai, jog apeliantas ginčija aplinkybes, įvykusias daugiau nei prieš dvidešimt metų.
23. Skunde apeliantas skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovas neįrodė, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Apelianto teigimu, jis nuo vaikystės iki šiol faktiškai gyvena, o nuo 1990-05-04 savo gyvenamąją vietą deklaruoja gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip šeimos narys, toliau kaip įpėdinis – bendraturtis.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog E. S. mirė 1996-10-03 (1 t., b.l. 12), todėl remiantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, nagrinėjamoje byloje sprendžiant palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikimą sudariusį turtą klausimą taikytinos 1964 metų civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 metų CK).
25. 1964 metų CK paveldėjimo teisę reglamentuojančios normos buvo įtvirtintos 49 skirsnyje, kurio 568 straipsnyje nurodyta, kad palikimas atsiranda mirus palikėjui. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 metų CK 569 straipsnio 1 dalis). 1964 metų CK 587 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios palikimo priėmimą. Įpėdinis, priėmęs palikimą, jį įgyja. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 metų CK 587 straipsnio 2 dalis). Bet kokiu atveju veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.). Taigi, palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.
27. Poziją, jog priėmė po tėvo mirties likusį palikimą faktiniu valdymu, apeliantas iš esmės grindė tuo, kad ginčo gyvenamajame name gyvena nuo vaikystės iki dabar, palaikė tėvų namą tinkamos būklės, periodiškai darė remontus (įstatė plastikinius langus, nupirko katilą), moka komunalinius mokesčius.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
29. Byloje iš esmės kilo klausimas dėl faktinio ieškovo gyvenimo ginčo patalpose. Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Gyventojų registro duomenimis, ieškovas G. S. nuo 1990-05-04 iki 1997-08-25 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15). Kita vertus, atsiliepime į ieškinį dėl iškeldinimo civilinėje byloje Nr. e2-45596-779/2018, ieškovas nurodė, kad 1996-10-26 po santuokos sudarymo su sutuoktine R. išėjo gyventi į vieno kambario butą bendrabutyje, kurį jam suteikė darbovietė (3 t., b. l. 17-22). Atsiliepime taip pat nurodė, kad pragyveno bendrabutyje keturis mėnesius ir panoro kambarį privatizuoti savo vardu, tačiau jam nepavyko ir grįžo gyventi pas motiną (3 t., b. l. 18, 8 pastraipa). Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas, nurodydamas, jog darbovietė susituokusioms poroms skirdavo bendrabutį, kuriame po vestuvių jis su žmona pragyveno apie keturis mėnesius (2019-07-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:38:44 iki 00:38:49). Taigi, praėjus maždaug trims savaitėms po palikėjo mirties (po santuokos sudarymo), apeliantas išsikraustė iš ginčo gyvenamojo pastato, t. y. jo nevaldė ir jame negyveno bent keturis mėnesius. Aplinkybę, kad ieškovas po santuokos kurį laiką negyveno ginčo patalpose, patvirtina ir Trakų rajono savivaldybės Grigiškių seniūno 1997-11-03 pažyma Nr. 1946, kurioje nurodoma, kad atsakovė A. M. S. (duomenys neskelbtini) gyvena su dukra D. R. ir anūke S. R. (1 t., b. l. 199).
30. Aplinkybę, jog ieškovas G. S. iki palikėjo E. S. mirties ir palikėjui mirus negyveno ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai. Ieškovo teta E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pradėjęs draugauti su būsima žmona (iki vestuvių draugavo apie pusę metų), ieškovas likdavo jos tėvų namuose, o atsakovės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ieškovo ji nematydavo (2019-07-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 03:32:25 iki 03:33:34) Liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvo vestuvių ieškovas liko gyventi pas žmonos tėvus, kol gavo bendrabutį (2019-07-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 03:37:35 iki 03:37:45), ieškovo ir suintresuoto asmens D. R. šeimos vienu metu ginčo name negyveno (2019-07-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 03:49:19 iki 03:49:22). Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog palikėjo E. S. mirties dieną ieškovo ginčo name nebuvo, nes name jis pasirodydavo tik kartais (2019-07-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 04:15:40 iki 04:15:44). Liudytojo teigimu, iš ginčo namo ieškovas išėjo 1995 metais ir iki tėvo mirties gyveno pas būsimą žmoną, išėjęs iš bendrabučio taip pat gyveno pas žmonos tėvus (2019-07-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 04:17:20 iki 04:17:29, nuo 04:20:28 iki 04:21:27). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, labiau tikėtina, kad ieškovas G. S. ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno iki palikėjo E. S. mirties 1996-10-03 ir bent šešis mėnesius po jos.
31. Nors ieškovas teigia, kad ginčo name periodiškai darė remontus, nes norėjo pritaikyti kambarius gyventi kartu su žmona, iš byloje esančių dumenų nustatyta, kad remontai buvo atliekami ir namų apyvokos bei remonto prekės pirktos praėjus daugiau nei pusei metų po palikėjo E. S. mirties – Lizingo sutartis dėl perkamų plastikinių langų sudaryta 2010-03-10 (1 t., b. l. 35), 2011-05-23 sudaryta Vartojimo kredito sutartis (1 t., b. l. 38-43), 2015-03-17 pirktas katilas (1 t., b. l. 59), 2014-11-27 ieškovo sutuoktinės R. S. vardu sumokėta už katilo remontą (1 t., b. l. 66), statybinės medžiagos pirktos 2010-07-13 (1 t., b. l. 67), 2007-08-28 (1 t., b. l. 68), 2008-02-15 (1 t., b. l. 69), pateikti 2014-06-22, 2014-06-04, 2014-06-05, 2015-06-30, 2014-06-10, 2018-06-10, 2018-06-18, 2010-08-25, 2010-06-16, 2008-06-04, 2008-02-03 čekiai už pirktas statybines ir kitas medžiagas (1 t., b. l. 70-86). Iš esmės konstatuotina, kad visus remonto darbus ieškovas atliko ir prekes pirko tuomet, kai, Gyventojų registro duomenimis, nuo 2000-06-09 grįžo gyventi pas motiną į ginčo patalpas (1 t., b. l. 17).
32. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovas G. S. nurodė, kad pirmas ginčo namų tvarkymas buvo po tėvo pirmųjų mirties metinių (2019-07-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:47:58 iki 00:48:01), t.y. jau praėjus šešiems mėnesiams po palikėjo E. S. mirties. Pakartotinai teismo posėdžio metu apklausas ieškovas G. S. patvirtino, jog palikimą priėmė praėjus pusei metų po tėvo mirties, nes pradėjo tvarkyti ginčo namo kambarius (2019-07-25 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:41:18 iki 00:42:08). Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. K. (ieškovo teta) paaiškino, jog atsakovė sumokėdavo už ieškovo atliktus darbus (2019-07-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 03:53:40 iki 03:53:46), kas patvirtina, jog ieškovas savęs nelaikė ginčo namo savininku ir remonto darbus atliko išimtinai savo motinos naudai.
33. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad komunalinius mokesčius už ginčo patalpas atsakovės vardu ieškovas ar jo žmona mokėjo tik nuo 2007 m. pabaigos (1 t., b. l. 44-58). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar jo žmona būtų mokėję komunalinius ar kitus mokesčius ar bent dalį jų už ginčo patalpas iki palikėjo mirties ar praėjus 6 mėnesiams po jo mirties. Už vėlesnį nei 6 mėnesiai po pareiškėjo mirties laikotarpį pateikti mokėjimai už komunalinius ar kitus mokesčius neįrodo, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ir faktiškai paliktu turtu rūpinosi, taip priimdamas palikimą, kadangi tokie veiksmai turėjo būti atlikti iki 1997-04-03.
34. Kaip jau buvo minėta nutarties 26 punkte, tam, kad įpėdinis priimtų palikimą faktiniu valdymu, jis turi paveldimą turtą valdyti (disponuoti, naudotis juo) kaip savo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apelianto teiginiams, kad ginčo turte, esančiame (duomenys neskelbtini), jis deklaravo gyvenamąją vietą ir minėtą turtą valdė kaip įpėdinis – bendraturtis. Tai, kad turto ieškovas nevertino kaip priklausančio jam nuosavybės teise, įrodo atsiliepime į ieškinį dėl iškraustymo pačio ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nenori laikytis žodinio susitarimo dėl neterminuoto suteikimo ieškovui gyvenamojo ploto jos name (3 t., b. l. 18, 3 pastraipa). Atsiliepime taip pat nurodoma, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė prievoliniai santykiai – ginčo namo neterminuota nuomos sutartis, taip pat, kad ieškovo šeima gyvena ir naudojasi atsakovei priklausančia nusavybe su atsakovės sutikimu, o ieškovo ir jo šeimos naudojimasis ieškovės turtu, objektyviai netrukdo atsakovei šį turtą valdyti (3 t., b. l. 20). Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės, kaip ir nurodytos nutarties 31, 33, 35 punktuose, patvirtina, jog ieškovas G. S gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nelaikė savo nuosavybe (CPK 185 straipsnis).
35. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad G. S. priėmė palikimą po savo tėvo E. S. mirties, faktiškai pradėjęs valdyti palikimą sudariusį turtą.
36. Skunde apeliantas taip pat nurodė, kad jam nebuvo žinomos palikimo priėmimo taisyklės, kadangi jis buvo jauno amžiaus, teisiškai neišprusęs, todėl negalėjo adaptuotis socialiniame gyvenime. Apelianto teigimu, 1998-06-30 atsisakymas nuo palikimo yra niekinis, nes jis neatspindėjo tikrosios apelianto valios ir buvo nulemtas išimtinai atsakovės, norėjusios paprastesniu keliu įteisinti palikimą tik jos vienos vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis šiais apelianto argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.
37. Pirma, CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Antra, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas tėvo mirties dieną (1996-10-03) buvo pilnametis (24 metų amžiaus) ir netrukus po to sudarė santuoką (1996-10-26). Aplinkybę, jog apeliantui galėjo ir turėjo būti suprantamos palikimo priėmimo procedūros, įrodo ir tai, kad jis vyko pas Trakų rajono Grigiškių seniūno pavaduotoją, kuri buvo šeimos pažįstama, pasirašyti atsisakymo nuo palikimo. 2019-07-15 teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad 1998-06-30 atsisakymą nuo palikimo pasirašė, nes to reikėjo bendrabučio išsipirkimui (2019-07-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:36:03 iki 00:36:28). Nustatytų aplinkybių visuma iš esmės paneigia apelianto argumentus, kad atsisakymą nuo palikimo jis pasirašė apgautas ir įkalbėtas atsakovės, kadangi pačio ieškovo veiksmai rodo, kad atsisakymą nuo palikimo jis pasirašė turėdamas ir savų tikslų – sudaryti lengvesnes sąlygas bendrabučio išsipirkimui, taip pat įrodo, jog apeliantas turėjo pakankami socialinių įgūdžių, tam, kad galėtų išsaikinti palikimo priėmimo procedūras.
38. Pažymėtina, jog vadovaujantis 1964 metų CK 591 straipsnio 1 dalimi, įstatyminis ar testamentinis įpėdinis turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo <...>. Įpėdinis atsisako nuo palikimo, paduodamas apie tai pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui (CK 591 straipsnio 3 dalis). Pasisakydamas dėl 1998-06-30 ieškovo pas Trakų rajono Grigiškių seniūno pavaduotoją pasirašyto sutikimo/atsisakymo nuo palikimo (1 t., b. l. 16), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad sutikimas/atsisakymas yra pateiktas praleidus 6 mėnesių tokiam terminą atsisakymui paduoti, todėl neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).
39. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo pritaikytu ieškinio senaties terminu reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu. Apelianto vertinimu, nuosavybės teisinių santykių subjektams teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Apeliantas apie savo pažeistas teises sužinojo 2018 metų vasarą, kuomet gavo atsakovės siūlymą išsikelti, o vėliau ir ieškinį dėl iškeldinimo.
40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
41. Atsižvelgiant į anksčiau teismo išdėstytus argumentus, kuriais atmesti ieškovo apeliacinis skundas argumentai, kad jis priėmė palikimą faktiniu valdymu, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovas savo teisių negali ginti kaip teisėtas turto savininkas.
42. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadoms, jog apeliantas praleido CK 5.8 straipsnyje numatytą vienerių metų terminą ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Nesutiktina su apeliantu, jog apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik atsakovei pareikalavus išsikelti ir pateikus ieškinį dėl ieškovo ir jo šeimos iškeldinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie savo galimai pažeistas teises ir prarastą galimybę paveldėti, ieškovas turėjo sužinoti tuomet, kai 1998-06-30 pasirašė atsisakymą priimti E. S. palikimą. Atsisakymus pasirašius tiek ieškovui, tiek ir suinteresuotam asmeniui D. R., 1998-07-02 Trakų rajono 1-ojo notarų biure atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2-2665 (1 t., b. l. 151). Be to, ieškovas apie galimą savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti jau tuomet, kai ieškovas su atsakove ir suinteresuotu asmeniu D. R tarėsi dėl paveldimo ginčo turto nedalinimo į dalis, taip pat kai žodžiu tarp ieškovo ir atsakovės buvo tartasi dėl dalies ginčo namo suteikimo naudotis ieškovo šeimai, tad jau po grįžimo iš bendrabučio į ginčo namą ieškovui turėjo būti žinoma, kad tėvo E. S. palikimą priėmė jo mama (atsakovė). Dėl išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti.
43. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą bei civilinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą bei palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
47. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija).
48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovė nurodė, kad ji patyrė 400,00 Eur dydžio išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, kurias ji prašo priteisti iš ieškovo (3 t., b. l. 187). D. R. nurodė, kad patyrė 100,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 194). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės ir suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovo nurodytų asmenų naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. 2019-09-05 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino ieškovo prašymą ir atidėjo 249,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (3 t., b. l. 166). Išnagrinėjus apelianto apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistina 249,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą valstybės naudai (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo G. S. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės A. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 249,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.