- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- e2-8293-937/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03193-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Suinteresuotas asmuo
- D. R., notarė Jūratė Klepackienė, VĮ „Turto bankas“, E. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Grigiškių
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- A. M. S.
- Advokatai
- Marta Matiukevič, Natalija Šipovskaja
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui, ieškovo atstovams advokatams Natalijai Šipovskajai, Viktorui Dovidaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, suinteresuoti asmenys byloje - notarė Jūratė Klepackienė, VĮ „Turto bankas“, E. S., D. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Grigiškių seniūnija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį (el. b. t. 1, 103-111 l.) atsakovei A. M. S., prašo teismo:
1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas G. S. priėmė savo tėvo E. S., mirusio 1996-10-03, palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti,
2) pripažinti negaliojančiu ieškovo 1998-06-30 atsisakymą nuo palikimo Trakų rajono 1-ojo notarų biure,
3) pripažinti Trakų rajono 1-ojo notarų biuro išduotą 1998-07-02 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-2665 pripažinti iš dalies negaliojančiu ¾ dalyje paveldėto po tėvo mirties turto,
4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 1996-10-03, būdamas santuokoje su A. M. S. ir turėdamas tris vaikus, mirė jo tėvas E. S., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tėvo turtą (namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini)) turėjo paveldėti jo žmona ir trys vaikai pagal 1964 m. LR civilinį kodeksą. Nurodo, kad nuo vaikystės iki šiol gyvenam ir nuo 1990-05-04 savo gyvenamąją vietą deklaruoja name, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip šeimos narys, o po tėvo mirties – kaip įpėdinis bendraturtis, nes iškart pradėjo tvarkyti, prižiūrėti ir rūpintis mirusiajam priklausiusiu turtu kaip savo ir šiuos veiksmus atliko per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodo, kad naudojosi ir rūpinosi namų apyvokos, asmeniniais daiktais, tuo, ką gavo iš sodo prie namo, mokėjo ir iki šiol moka pusę sumos už namo komunalines paslaugas, padarė remontą savo kambaryje, nes norėjo po vestuvių kambarį pritaikyti gyvenimui su žmona, nes 1996-10-26 registravo santuoką, tvarkė ir prižiūrėjo teritoriją prie namo (žiemą valydavo sniegą, vasarą pjaudavo žolę), toje namo dalyje, kur gyvena atsakovė, pats padarė namo išorinį apšildymą, tvarkė sodo laistymo įrenginius ir t. t.
Nurodo, kad dėl tėvo palikimo į notarą jis nesikreipė, nes nežinojo, kad turi tai padaryti per konkretų laiką, kad turto tvarkymo ir priežiūros veiksmai buvo atliekami aktyviai ir per 6 mėnesius ir praėjus keleriems metams po palikėjo mirties bei atliekami iki šiol ir buvo skirti savininko teisėms įgyti, o ne panaudos pagrindais. Nurodo, kad gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausiusią atsakovei, ieškovas valdė kaip savo, ši gyvenamoji patalpa yra vienintelis ieškovo, jo žmonos bei jo nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas.
Pasak ieškovo, ieškovas tik laikinai buvo išsideklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą iš namo laikotarpiais nuo 1997-08-20 iki 1997-08-25 bei nuo 1997-08-25 iki 1997-12-22 dėl asmeninių priežasčių, susijusių su ieškovo galimybe privatizuoti gautą iš darbo bendrabutį (nepavyko privatizuoti), o nuo 1997-12- 22 iki 2000-06-09 pagal atsakovės prašymą ir paaiškinimus, kad būtų galima greičiau padaryti minėto namo tikslius kadastrinius matavimus, statybos inspektoriaus pažymą atsakovės vardu. Nurodo, kad tam, kad būtų galima įregistruoti pastatus ir įforminti palikimą visiems įpėdiniams, atsakovei neva reikėjo nurodyti, kad ji viena gyvena name. Teigia, kad jis tokiais paaiškinimais patikėjo. Nurodo, kad atsakovė nuo 1997-12-22 iki 2000-06-09 ne tik išregistravo ieškovą iš namo, bet ir įkalbėjo pasirašyti pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, nes jos tikslas buvo visokias būdais įforminti palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą tik savo vardu.
Nurodo, kad atsakovė po palikėjo mirties niekada nepaklausė ieškovo, kada jis ketina kreiptis į notarų biurą ir nepasiūlė kartu kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nepranešė jam, kas iš įpėdinių jau pateikė pareiškimą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Teigia, kad į visus ieškovo klausimus dėl palikimo priėmimo atsakovė atsakydavo, kad dar yra laikas, kad jie viską suspės, bei kad ji su dukra D. „viską sutvarkys“.
Nurodo, kad išvykimo laikotarpiu jis gyveno ir bendrabutyje, ir savo kambaryje, mokėjo komunalinius mokesčius, padėdavo tvarkyti einamuosius buitinius reikalus ir remontuoti namo įrengimus. Teigia, kad name gyveno ir ieškovo sesuo D. su šeima, kol nepastatė prie tėvų namo savo namo adresu (duomenys neskelbtini), kad jos namas buvo pastatytas dar tėvui esant gyvam.
Nurodo, kad po tėvo mirties D. persikraustė gyventi į savo namą, o ieškovas persikraustė į sesers kambarį, palikęs atsakovei du kitus kambarius, tokiu būdu tarp artimų žmonių buvo apsispręsta, kur kas gyvena ir kokias patalpas tvarko, paliekant bendram naudojimui virtuvę ir rūsį, namas turi du atskirus įėjimus. Ieškovas ir atsakovė visada kartu spręsdavo buitines problemas, susijusias su namo šildymu, vandens tiekimu ir t.t., bei lygiomis dalimis apmokėdavo perkamus namo įrengimus (krosnį, vandens siurblį ir t.t.) bei įrengimų montavimo, o taip pat remonto darbus.
Pasak ieškovo, jis laikė save namo savininku, bendraturčiu, jautė ir jaučia atsakomybę už tinkamą namo išlaikymą ir priežiūrą. Kadangi susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės, t.y. jo motinos, pagrindu, jam buvo skirta gyventi konkreti namo dalis, ieškovas, gavęs banko paskolą, pradėjo gerinti ir iki šiol gerina jam skirtą namo dalį, investuoja pinigus į remontą. 1996-1997 m. nei atsakovė, nei sesuo D. nekėlė jam pretenzijų dėl to, kad jis padarė kambarių apdailą, po to 2010 m. pakeitė langus. Ieškovas norėjo, kad gyvenantis su juo nepilnametis sūnus Lukas, gim. 2001-11-15, turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas.
Nurodo, kad 1998 m. vasaros metu atsakovė paprašė ieškovo dėl formalumo atsisakyti nuo jam priklausančios palikimo dalies ir nedalinti šeimos turto, kad neva nesukelti papildomų rūpesčių bei išlaidų dėl minėto namo teisinės registracijos, taip pat pasakiusi jam, jog sesuo D. sutiko. Teigia, kad atsakovė tuo metu pažadėjo jam, kad niekas neatims jo užimamo bei valdomo gyvenamojo namo ploto, paaiškino, kad jis toliau gyvens name, bei kad po atsakovės mirties testamentu minėtas turtas bus padalintas tarp ieškovo ir jo sesers lygiomis dalimis. Ieškovas patikėjo savo motina (atsakove), manydamas, kad tokiu būdu jis padės ir motinai, ir visai šeimai.
Dėl 1998-06-30 atsisakymo nurodo, kad jis surašytas nežinia kieno, kad jis nedaro klaidų savo varde, kad jį pasirašė, nes gerbė atsakovę ir tikėjo ja, nenujausdamas nieko blogo. Nurodo, kad dokumentas pasirašytas Trakų rajono Grigiškių seniūnijoje pas jo šeimos bendrą pažįstamą seniūno pavaduotoją N. J., pas kurią ieškovą atvedė atsakovė ir jo sesuo D.. Nurodo, kad N. J. pasiūlė jam pasirašyti jau paruoštą pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, nepaaiškinusi dokumento pasirašymo teisinių pasekmių. Teigia, kad tuo metu buvo jaunas, neturintis aukštojo išsilavinimo, teisiškas neišprusęs, išsamiai nesusipažinęs su galimais turto paveldėjimo variantais ir jų pasekmėmis, kad jis tuo metu negalėjo suprasti, kad praranda savo dalį palikimo bei lieka be jokios garantijos į gyvenamąją vietą, kad jo artimi giminaičiai pasinaudojo jo pasitikėjimu jais ir paliko ieškovą su jo šeima be būsto.
Pasak ieškovo, Trakų rajono Grigiškių seniūno pavaduotoja N. J. kaip valstybinė tarnautoja, netinkamai įvykdė savo pareigas (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 30 str. 1 d., CK 5.60 str.). Teigia, kad buvo suklaidintas artimų žmonių, todėl atsisakė palikimo, nepaisant to, kad palikimą jau priėmė iškart po tėvo mirties, pradėjęs faktiškai valdyti turtą ir juo naudotis. Ieškovas neatsakingai ir neapgalvotai pasirašė atsisakymą nuo palikimo ir iš tikrųjų neišreiškė valios atsisakyti nuo savo dalies palikimo. Ieškovas yra labai jautrus, stipriai išgyveno tėvo mirtį, todėl tuo metu ieškovo priimami sprendimai neatitiko jo tikrosios valios. Nurodo, kad atsisakymą jis surašė po 1,5 metų nuo palikimo atsiradimo, tad jis praleido įstatymo nustatytą 6 mėn. terminą atsisakymui pateikti (1964 m. CK 591 str. 4 d.). Toks atsisakymas yra niekinis, negaliojantis ir nesukeliantis teisinių pasekmių. Nurodo, kad ieškovas palikimą jau buvo priėmęs faktiniu valdymu, todėl ir patvirtinimas, kad jis palikimo nepriėmė ne tik prieštarauja faktinėms aplinkybėms, bet buvo apsimestinis, neatspindėjo tikrosios jo valios, buvo įtakotas atsakovės. Atsakovė buvo pažadėjusi, kai tik bus sutvarkyti reikiami dokumentai, kuriuos tvarkė sesuo D. ir gauta reikalinga statybos inspektoriaus pažyma, paveldėtas turtas bus atsakovės testamento pagrindu padalintas tarp vaikų (ieškovo ir sesers D.) lygiomis dalimis.
Faktą apie tai, kad notarė 1998-07-02 išdavė atsakovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-2665, nuo ieškovo buvo slepiamas iki šiol, jis niekada nematė šio dokumento ir nežinojo apie jo egzistavimą. Ieškovas apie apgaulę sužinojo tik 2018 metų vasarą, kai buvo įteiktas 2018-07-09 pasiūlymas geranoriškai išsikelti iš gyvenamojo namo bei atsakovės ieškinys dėl iškeldinimo.
Dėl senaties termino ieškovas nurodo, kad apie pažeistas teises jis sužinojo 2018 m. vasarą, gavęs atsakovės raštą dėl iškeldinimo bei 2018-12-10 ieškinį dėl iškeldinimo iš minėto namo. Nurodo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą skaičiuotinas nuo 2018 m. liepos mėnesio (CK 5.8 str.).
Ieškovas priėmė palikimą faktiniu valdymu po tėvo (palikėjo) mirties, taigi, jis savo teises gina kaip turto savininkas. Teigia, kad nuosavybės teisinių santykių subjektams, teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas apie jo nuosavybės teisių pažeidimą negalėjo žinoti dėl objektyvių ieškinyje nurodomų aplinkybių.
Aplinkybę, kad ieškovas nekilnojamąjį turtą po tėvo mirties priėmė pradėdamas jį faktiškai nepertraukiamai valdyti, patvirtina pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas išlaikė šį nekilnojamąjį turtą, juo naudojosi. Ieškovas palikimą priėmė ir daugiau kaip 20 metų juo rūpinosi, išlaikė, nors ir neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. S. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 1996-10-03 mirė E. S., kurio mirties dienai ieškovas buvo pilnametis (24 m.), veiksnus asmuo, kuris išreiškė savo valią nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo, iki palikėjui mirštant apie du metus faktiškai negyveno kartu ginčo name, 1997-08-20 išsiregistravo iš ginčo namo, o 1998-06-30 raštu pareiškė savo valią atsisakydamas palikimo.
Pasak atsakovės, ieškovas apie 2 metus iki palikėjo mirties kartu nebegyveno, nes tuo metu draugavo su savo būsima žmona Renata, pas kurią ir buvo apsistojęs, todėl palikimo faktiškai priimti negalėjo. Po palikėjo (tėvo) mirties po 3 savaičių vyko ieškovo vestuvės, po ko jis su žmona gyveno pas uošvius. Ieškovas iš darbo gavo butą, kurį tikėjosi išpirkti, todėl pats ėmėsi iniciatyvos parašydamas palikimo atsisakymą, nes kitu atveju negalėtų pretenduoti į buto pirkimą tuo metu buvusiomis sąlygomis.
Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti turtą. Atsakovė palikimą priėmė pas notarą ir 1998-07-23 gavo paveldėjimo teisės liudijimą, 1998-07-23 išduotas nekilnojamojo turto registro pažymėjimas apie turto priklausymą atsakovei. Nurodo, kad ji pati rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, pasirašė 1999-04-14 gamtinių dujų pardavimo ir pirkimo sutartį, kuri 2001-02-04 ir 2002-11-14 buvo pakeista, o 2005-01-20 buvo pasirašytas sumontavimo aktas. Palikimo priėmimo metu atsakovė mokėjo mokesčius ir rūpinosi turtu, o ūkyje padėjo ir iki šiol padeda dukra D. su šeima.
Atsakovei priėmus palikimą, ji pradėjo turtą valdyti ir juo rūpinosi, pasirašinėjo įvairias sutartis, gerindama ir prižiūrėdama namą. Ieškovas neatsisakydavo pagelbėti ūkyje, tačiau tai buvo tik atsakovės prašymo įgyvendinimas, tačiau ne ieškovo iniciatyva daromi darbai, už pagalbą atsakovė susimokėdavo. Pažymi, kad ginčo name su atsakove iki 2000-02-28 gyveno ir D. R. su šeima. Remontą, kuri teigia padaręs ieškovas, atliko ir broliui perdavė esamos būklės patalpą D. R. su vyru Mindaugu, baldus taip pat pirko D. Nurodo, kad atsakovas tik bando sudaryti įspūdį, tačiau realiai atliko veiksmus, prilyginamus panaudai.
Iš namų knygos matyti, kad ieškovas ginčo name buvo registruotas 1990-03-04, išregistruotas 1997-08-20, vėliau priregistruotas 2000-06-09. Atsakovė jokio juridinio tikslo ir poreikio neturėjo namo registruoti tik savo vardu, o sūnų išregistruoti. Priešingai, ieškovas turėjo tikslą privatizuoti jam darbovietės suteiktą butą, todėl ėmėsi aktyvių veiksmų, atsisakydamas raštu palikimo. Nurodo, kad ieškinį dėl iškeldinimo pareiškė, nes jos sveikatai, o galimai ir gyvybei gresia pavojus (dėl ieškovo žmonos veiksmų ir elgesio).
Teigia, kad ieškovas iki mirštant palikėjui apie 2 metus negyveno faktiškai ginčo name, o po palikėjo mirties per 3 savaites sudarė santuoką su R. S. Ieškovas su žmona kurį laiką gyveno pas Renatos tėvus, ieškovo uošvius, ten gimė ir iki šiol yra registruotas anūkas L. S.. Renata dėl sunkiai sugyvenamo charakterio pradėjo nesutarti su savo tėvais. Ieškovui iš darbovietės gavus butą, pora į jį persikraustė, tikėdamiesi jį išpirkti, tačiau dėl prasidėjusių nesutarimų butas taip ir liko neišpirktas.
Ieškovui paprašius, 2000 m. birželį jis su šeima atsikraustė gyventi pas atsakovę į ginčo namą panaudos pagrindais. Ieškovas po palikėjo mirties jokių asmeninių daiktų nelaikė, turto neprižiūrėjo, palikimo nepriėmė, mokesčių už namą, net ir atsikraustęs, nemokėjo.
Palikimo atsiradimo metu ieškovas buvo 24 m., buvo subrendęs santuokai, turėjo darbą, gavo butą ir norėjo jį privatizuoti. Ieškovas puikiai suvokė atsisakymo nuo palikimo pasekmes. Būdamas 24 m., ieškovas turėjo visas galimybes konsultuotis su advokatu, klausti notaro ar seniūno, tačiau to nedarė, nes, atsisakydamas palikimo, jis siekė pats tokių padarinių, nes norėjo lengvatinėmis sąlygomis išpirkti butą.
Teigia, kad ieškovo naudojimasis namu atitinka panaudos santykių modelį, todėl patirtos išlaidos atitinka CK 6.636 str. Ieškovas niekada pats nesiimdavo jokių darbų negavęs iš atsakovės pinigų. Nurodo, kad už komunalinius mokesčius, katilo pirkimą ir kitas išlaidas atsakovė visada mokėjo pusę įmokos.
Ieškovo pateikti čekiai yra sunkiai įskaitomi, jie gauti nelegaliai dirbant, teikiant pagalbą žmonos pusbroliui, kuris dirba statybų versle.
Dėl senaties termino nurodo, kad 1998-06-30 yra tas momentas, kada ieškovas sužinojo savo teises ir su jomis sutiko, jų norėjo. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes.
Nors ieškovas cituoja LR CK 1.125 str. 1 d., numatantį 10 metų ieškinio senatį, tačiau palikimas atsirado 1996-10-03 mirus E. S., t.y. prieš 22 m.
Atsakovės nuomone, ieškovas, ieškinyje nepateikęs pažeistų savo teisių turinio ir jokių įrodymų, kad jos apskritai buvo pažeistos, savo suformuluotu reikalavimu siekia patenkinti savo savanaudiškus interesus ir padaryti žalos atsakovei, nesant teisiniam pagrindui ir prieštaraujant atsakovės subjektinei teisei. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, todėl neturėtų būti teismo ginami (CK 1.137 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tėvui mirštant brolis vos kelis kartus buvo jo aplankyti, visiškai jo nesirūpino. Tėvo mirties laikotarpiu name gyveno mama ir ji su šeima, ieškovas tuo metu gyveno pas savo sužadėtinę Renatą, kurią po tėvo mirties ir vedė, mamos aplankyti beveik neateidavo. Nurodo, kad po tėvo mirties brolis taip ir nebuvo grįžęs gyventi į ginčo namus iki 2000 m., todėl jo teiginiai, kad jis pradėjo turtą valdyti, neatitinka tikrovės. Ieškovas jokių remontų nėra daręs, žolės nepjovė, sniego nekasė ir negyveno, beveik nesilankė name. Teigia, kad jokių didelių remontų nėra atlikęs iki šiol, jis nebuvo gerintas, namo būklė tik pablogėjo. Nurodo, kad ieškovas pakeitė tik tris langus kambariuose, kuriuos jis užima ir tai, jos žiniomis, apmokėta lygiomis dalimis su atsakove. Teigia, kad persikėlusi į kitą namą, jis išsideklaravo, ką patvirtina namų knyga. Nurodo, kad brolis yra pasakojęs, kad žmona pykstasi su tėvais, norėtų išsikelti, todėl jam iš darbovietės gavus bendrabučio tipo butą jis tikėjosi jį išpirkti, tačiau tai galės padaryti tik tuomet, jeigu neturės jokio turto, todėl pats ėmėsi iniciatyvos atsisakyti palikimo. Suinteresuotas asmuo nesutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe dėl kadastrinių matavimų atlikimo, nes VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad namo kadastriniai matavimai atlikti ir užregistruoti iki atsisakymo nuo palikimo. Nurodo, kad broliui įsikėlus į namą 2000 m., jis net nemokėjo komunalinių mokesčių, tačiau šiuo metu mokesčiai mokami pusiau. Krosnį pasiūlė ir padėjo įsigyti jos vyras, kad 2008 m. krosnis įsigyta pusiau, kad jos broliui duotos statybinės medžiagos taip ir liko nepanaudotos. Nurodo, kad ieškovo niekas neklaidino ir neapgavo, jis pats yra pakankamai gudrus ir protingas, tačiau pasiduodantis žmonos įtakai. Nurodo, kad po tėvo mirties jie buvo be patirties, niekas neturi aukštojo išsilavinimo. Suinteresuotas asmuo patvirtina, kad ieškovas puikiai buvo informuotas apie palikimą ir pats savo iniciatyva ėmėsi įforminti atsisakymą nuo palikimo dėl jo noro išpirkti butą. Ieškovas žinojo, kad namas po tėvo mirties lieka mamos nuosavybė. Suinteresuotas asmuo prašo taikyti ieškinio senatį.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą E. S. turto perėmimą valstybei, taip pat neturi duomenų apie mirusiojo turto priėmimą valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytu terminu suinteresuoti asmenys notarė Jūratė Klepackienė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Grigiškių seniūnija atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovo atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad E. S. mirė 1996-10-03, būdamas santuokoje su A. M. S., jo vaikai E. S., D. R. ir G. S. (el. b. t. 1, l. 12, t.2, 188 l.). Byloje esantis santuokos liudijimas patvirtina, kad ieškovas G. S. santuoką sudarė 1996-10-26 (el. b. t. 1, 27 l.).
1998-06-29 sutikimu, adresuotu Trakų notarų biurui, D. S. atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies mirus tėvui E. S. mamos naudai (el. b. t. 2, 191 l.).
1998-06-30 sutikimu, adresuotu Trakų notarų biurui, G. S. atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies mirus tėvui E. S. mamos naudai (el. b. t. 1, 16 l, 2 t., 190 l.).
1998-07-01 pareiškimu notarei A. M. S. nurodė, kad priima po vyro mirties palikimą ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (el. b. t. 2, 187 l.).
1998-07-02 Trakų rajono notarų biuro notarė J. Klepackienė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. 2-2665 A. M. S. dėl namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo (el. b. t. 2, 193 l.).
2011-05-25 Trakų rajono 1-ojo rajono notarų biuro notarė J. Klepackienė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. JK-1396 A. M. S. dėl vienkartinių išmokų (el. b. t. 2, 194 l.).
NTR išrašas patvirtina, kad namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei A. M. S. pagal 1998-07-02 paveldėjimo teisės liudijimą, įrašas galioja nuo 1998-07-23 (el. b. t. 1, 21-24 l.).
Į bylą pateiktas atsakovės 2018-07-09 pasiūlymas ieškovui išsikraustyti iš ginčo namo iki 2018-10-09 (el. b. t. 1, 93 l.), 2018-12-10 ieškinys dėl iškeldinimo (el. b. t. 3, 64-66 l.), atsiliepimas į ieškinį dėl iškeldinimo (el. b. t. 3, 17-22 l.).
Šioje byloje keliami klausimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo pradedant turtą faktiškai valdyti, dėl atsisakymo nuo palikimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra ginčas, ar ieškovas priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal 1964 metų Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalies nuostatą, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str. 2 d.), šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d.). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str. 5 d.).
Pagal Lietuvos A. T. praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G.,bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F., bylos Nr. 3K-3-649/2004; kt.).
Bylos duomenimis, ieškovas tėvo mirties dieną (1996-10-03) buvo pilnametis (gim. 1972-03-24, t.y. 24 m.) ir netrukus po to sudarė santuoką (1996-10-26). Apie tai, kad jam buvo žinoma apie palikimo priėmimo taisykles, jis patvirtino teismo posėdyje, nurodęs, kad po keleto mėnesių (po tėvo mirties) klausė mamos dėl paveldėjimo, ragino ją pas notarą tvarkytis palikimo reikalus. Apie tai, kad kažkoks veiksmas po tėvo mirties turi būti atliktas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovas pasirašinėjo pas Trakų rajono Grigiškių seniūno pavaduotoją atsisakymą nuo palikimo. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad pats nerašė šio rašto, jo neskaitė, nesuprato jo turinio ir nežinojo, ką pasirašinėja, teismas vertina kaip mažai tikėtiną, tuo labiau tai nepaneigia paties fakto, kad dėl paveldėjimo reikalų gali būti tvarkomi kažkokie formalumai. 2019-07-15 teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad atsisakymą pasirašė, kad galėtų išsipirkti bendrabutį. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovui apskritai nebuvo žinoma, ko jis vyksta pas jo parašą pareiškime patvirtinusią seniūno pavaduotoją N. J., kuri, kaip pats nurodė ieškovas, yra jo šeimos bendra pažįstama.
Žemesnės instancijos teismas
Nors ieškovas ieškinyje, teismo posėdžio metu, taip pat liudytoja apklausta jo žmona R. S. nurodė, kad po santuokos sudarymo (1996-10-26) jie gyveno ginčo name, tad atliko veiksmus, kurie laikytini palikimo priėmimu, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais teiginiais.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2019-07-15 teismo posėdyje nurodė, kad gavo bendrabutį, galvojo, kad gali jį išsipirkti, kad bendrabutyje buvo neįmanoma gyventi, tad grįžo pas motiną (atsakovę). Ieškovas šioje byloje konkrečių terminų, t.y. kada išėjo ir grįžo pas mamą, neįvardijo. Teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovo žmonos motina J. B. nors ir teigė nieko apie tai nežinanti, tačiau patvirtino, kad tame bendrabutyje buvo sunku/neįmanoma gyventi. Be to, aplinkybę, kad ieškovas gyveno bendrabutyje, patvirtina ir jo paties patikslinto ieškinio turinys (3 lapas, 2 pastraipa). Teismas, remdamasis ieškiniu, šioje byloje paties ieškovo duotais parodymais ir kitais bylos duomenimis, daro neginčijamą išvadą, kad ieškovas buvo išvykęs iš ginčo namo, t.y. jame kurį laiką negyveno.
G. S. savo gyvenamąją vietą laikotarpiu iki 1997-08-25 deklaravo ginčo namo adresu (el. b. t. 1, 15 l.). Įrašai namų knygoje patvirtina, kad jis tik 1997-08-20 išvyko į (duomenys neskelbtini), šią datą patvirtina ir ieškovo paso kopija („kiti įrašai“), tačiau kaip matyti iš prie bylos prijungto G. S., R. S. ir L. S. atsiliepimo į ieškinį dėl iškeldinimo civilinėje byloje Nr. e2-45596-779/2018, jame nurodyta, kad 1996-10-26 po santuokos sudarymo G. S. su sutuoktine Renata išėjo gyventi į vieno kambario butą bendrabutyje, kurį jam suteikė darbovietė. Šias gyvenamosios vietos deklaravimo aplinkybes (taip pat ir atsisakymo nuo palikimo) gali pagrįsti ieškovo teismo posėdyje nurodytas siekis privatizuoti bendrabutį ir tuo metu galioję teisės aktai (numatantys teisę privatizuoti turtą, neturint nuosavybe teise jokio kito nekilnojamojo turto). Tai iš esmės nepaneigia fakto, kad po vestuvių ieškovas gyveno bendrabutyje.
Žemesnės instancijos teismas
Nors ieškovas teigė, kad po vestuvių norėjo pritaikyti namą/jo kambarius gyventi kartu su žmona, kad darė remontus, tačiau 2019-07-15 posėdžio metu ieškovas paliudijo, kad pirmieji (namo) remontai (vyko) po pirmųjų tėvo metinių, t.y. po 1997-10-03. 2019-07-25 pakartotinai apklaustas ieškovas patvirtino, kad jis po pusės metų (po tėvo mirties) pradėjo tvarkytis kambarius.
Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas pagal jo paties liudijimus iškart po tėvo mirties bent pusę metų nesirūpino būsto pritaikymu gyventi su naujai sukurta šeima, kas taip pat leidžia manyti, kad jis būsto pritaikymu gyventi šeimai nesirūpino, nes šio būsto nelaikė savo gyvenamąja vieta, turtu ir čia negyveno. Aplinkybė, kad ieškovas galimai darė remontus ginčo name po grįžimo iš bendrabučio galima laikyti kaip žodinio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės dėl ginčo namo dalies suteikimo naudotis ieškovo šeimai vykdymą (pritaikymą). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad pokyčiai name buvo daromi, tačiau visai kitu laikotarpiu (ne prieš 20 ir daugiau metų), ką patvirtina ir į bylą pateikti ieškovo dokumentai (dėl medžiagų įsigijimo ir pan.). Rašytinių duomenų apie remonto darbus po palikėjo mirties (1996-10-03) byloje nėra, jų buvimo nenurodė ir pats ieškovas.
Nors, įvertinus ieškinio turinį, ieškovo ir jo žmonos, ieškovo sesers ir liudytojų parodymus nėra aišku, kada jis tiksliai grįžo gyventi į ginčo namą, teismas apie šį faktą sprendžia iš kitų byloje esančių duomenų.
Iš prie bylos prijungto G. S., R. S. ir L. S. atsiliepimo į ieškinį dėl iškeldinimo civilinėje byloje e2-45596-779/2018 matyti, kad ieškovas, bendrabutyje pagyvenęs 4 mėn., panoro kambarį privatizuoti savo vardu, bet jam nepavyko ir jis grįžo gyventi namo pas mamą, kad A. M. S. nenori laikytis žodinio susitarimo dėl neterminuoto gyvenamojo ploto jos name suteikimo G. S. ir pradėjo iškeldinimo procesą, kad A. M. S. paprašė savo vaikų atsisakyti nuo jiems priklausančios palikimo dalies ir nedalinti šeimos turto, kad ji pažadėjo vaikams, kad gali gyventi name, jį gerinti, o po jos mirties turtas bus padalintas lygiomis dalimis.
Teismas , įvertinęs ieškovo santuokos datą ir kitoje byloje nurodytą aplinkybę, kad į bendrabutį jie nuėjo gyventi po santuokos, ir nurodytą 4 mėn. terminą, kuomet jis ten gyveno, sprendžia, kad pagal šias nurodytas aplinkybes laikas, kada ieškovas norėjo kambarį privatizuoti, yra/galėtų būti nuo 1997 m. vasario mėn.
Nagrinėjamoje byloje ieškovo atstovė pateikė 2019-04-18 prašymą dėl įrodymų prijungimo (el. b. t. 2, 18-20 l.) ir papildomai nurodė, kad tik nuo 1997-05-21, kada AB „Grigeo“ tapo buto/bendrabučio savininke, ji su savo bendrovės darbuotojais sudarinėjo buto nuomos sutartis (dėl bendrabučių (duomenys neskelbtini)). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo gyvenamoji vieta bendrabutyje buvo deklaruota nuo 1997-08-25 iki 1997-12-22 (el. b. t. 1, 15 l.). Taigi, šie duomenys leidžia spręsti, kad 1997 m. ieškovas aktyviais savo veiksmais siekė privatizuoti būstą. Be to, Trakų rajono savivaldybės Grigiškių seniūno 1997-11-03 pažyma patvirtina, kad 1997-11-03 atsakovės šeimos sudėtis buvo D. R., S. R..
Įvertinus, kad byloje yra pateikti duomenys, kad 1997-11-03 ieškovas nėra įrašytas į šeimos sudėtį atsakovės name, kad jis buvo deklaravęs gyvenamąją vietą bendrabutyje iki 1997-12-22, kad, pasak liudytojos E. K., jis grįžo pas mamą (atsakovę), kai „jam atsakė butą“ (bendrabutyje), kad atsiliepime byloje dėl iškeldinimo jis nurodė, kad, nepavykus privatizuoti buto, jis grįžo pas mamą, teismas, įvertinęs, kad ieškovas jokių duomenų apie privatizavimo eigą ir rezultatą nepateikė, laiko, kad 1997-12-22 (gyvenamosios vietos deklaracijos bendrabutyje pabaiga) yra ta data, kurią galima laikyti grįžimo į ginčo namą data.
Taigi, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovas nuo 1996-10-03 (savo tėvo mirties) iki 1997-12-22, t.y. apie 14 mėnesių jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti neatliko.
Nors ieškovas nurodo, kad turto tvarkymo ir priežiūros veiksmai buvo atliekami aktyviai ir per šešis mėnesius ir praėjus keleriems metams po palikėjo mirties bei atliekami iki šiol ir buvo skirti savininko teisėms įgyti, o ne panaudos pagrindais, tačiau jo paties atsiliepime į ieškinį dėl iškeldinimo civilinėje byloje Nr. e2-45596-779/2018 nurodyta, kad A. M. S. nenori laikytis žodinio susitarimo dėl neterminuoto gyvenamojo ploto jos name suteikimo G. S.. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad mama žadėjo visą turtą perrašyti testamentu abiems savo vaikams po lygiai. Tai iš esmės patvirtina, kad ieškovas nelaikė savęs turto savininku.
Teismui nepateikta duomenų, kad ieškovas po tėvo mirties mokėjo mokesčius ar jų dalį. Teismas laiko, kad už žymiai vėlesnį laikotarpį pateikti duomenys apie mokesčių mokėjimą, turto gerinimą, įrankių naudojimą ir pan., negali patvirtinti svarbių bylai aplinkybių, kad ieškovas po tėvo mirties palikimą priėmė (per 6 mėnesius po palikėjo mirties). Teismas nenustatė, kad po palikėjo mirties ieškovas gyveno ginčo name, kad juo rūpinosi ir prižiūrėjo kaip savo. Į bylą pateikti duomenys, kad ieškovas grįžo gyventi į ginčo namą pagal žodinį susitarimą su motina dėl ginčo namo dalies suteikimo naudotis ieškovo šeimai (atsiliepimas kitoje civilinėje byloje dėl iškeldinimo).
Teismas , įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiti nurodyti dalyvaujančių asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šį klausimą. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo tėvo E. S., mirusio 1996-10-03, palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, atmestinas.
Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiu jo 1998-06-30 atsisakymą nuo palikimo, kad jis yra niekinis ir negaliojantis, nes pasirašytas po 1,5 metų nuo palikimo atsiradimo, tad jis praleido įstatymo nustatytą 6 mėn. terminą atsisakymui pateikti (1964 m. CK 591 str. 4 d.), kad seniūno pavaduotoja N. J. jam nepaaiškino dokumento pasirašymo teisinių pasekmių, kad jis mamos buvo priverstas pasirašyti dokumentą, kad nesuprato jo prasmės ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad mamos prašomas (kad nedalinti turto dalimis) ir ją gerbdamas, parašė atsisakymą nuo palikimo, kad mama žadėjo, kad leis toliau gyventi name. Klausimą dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu ieškovas kelia po daugiau nei po 20 metų ir po to, kai gavo ieškinį dėl iškeldinimo. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad atsisakymas buvo tik formalumas.
Pagal 1964 m. CK 591 straipsnio 1 dalį, įstatyminis ar testamentinis įpėdinis turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo <...>. Įpėdinis atsisako nuo palikimo, paduodamas apie tai pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui (CK 591 str. 3 d.).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas palikimo jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2007).
Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra 1996-10-03, o sutikimas/atsisakymas yra paduotas 1998-06-30, t.y. praleidus 6 mėn. terminą atsisakymui paduoti. Remiantis Lietuvos A. T. praktika, teismas laiko, kad 1998-06-30 sutikimas/atsisakymas nuo palikimo neturi jokios teisinės reikšmės, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi. Dėl šios priežasties teismas šį ieškinio reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą. Teismas taip pat pažymi, kad, nenustačius, jog ieškovas priėmė palikimą faktiniu valdymu (1 ieškinio reikalavimas), sutikimo/atsisakymo ginčijimas šioje byloje taip pat negali sukelti teisinių padarinių.
Netenkinus dviejų pirmųjų ieškinio reikalavimų, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti iš dalies negaliojančiu 1998-07-02 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-2665.
Be to, šis ieškovo reikalavimas atmestinas savarankišku pagrindu, t.y. praleidus ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Nors ieškovas teigia, kad jis nepraleido 1 metų senaties termino jam apskųsti (terminą skaičiuoja nuo 2018 m. liepos mėn., kada gavo prašymą dėl išsikėlimo), tačiau teismas vertina tai, kad reikalavimas dėl liudijimo nuginčijimo reiškiamas po 20 metų nuo jo išdavimo, kad 1998 m. ieškovas rašė atsisakymą nuo palikimo, kad, kaip patvirtina byloje nustatytos bylos aplinkybės, jis nelaikė savęs turto savininku, tad vien formalus liudijimo gavimas 2018 m. liepos mėn., nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino skaičiuoti būtent nuo šio termino. Teismas negali šio termino laikyti sužinojimu apie galimą ieškovo teisių pažeisimą. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl turto nedalinimo į dalis, kad buvo žodinis susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės dėl ginčo namo dalies suteikimo naudotis ieškovo šeimai, tad jau po grįžimo iš bendrabučio į ginčo namą ieškovui turėjo būti žinoma (jis žinojo, turėjo sužinoti), kad tėvo palikimą priėmė jo mama (atsakovė). Teismas laiko, kad ieškovas yra praleidęs 1 m. ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikti, todėl teismas jį atmeta (CK 1.131 str., 5.8 str.).
Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti: 200 Eur už atsiliepimo surašymą (el. b. t. 1 . 172 l.) ir 50 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (el. b. 3 t., 92 l.), iš viso 250 Eur (CPK 98 str.).
Iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 28,47 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (CPK 92 str.).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 28,47 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 47 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.