- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-718-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00009-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- B. C., notarė Loreta Mėčienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-36-479/2018 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui A. C. dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys B. C., notarė Loreta Mėčienė ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Arbolitas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009-03-04 paprastą neprotestuotiną vekselį ir taikyti įstatymuose numatytus padarinius; 2) pripažinti negaliojančiu trečiojo asmens Klaipėdos rajono 3-iojo notarų biuro notarės L. Mečienės 2010-03-18 išduotą vykdomąjį įrašą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad tokio vekselio nepasirašė, vekselis galimai buvo atspausdintas ant tuščio lapo popieriaus, kuriame iki teksto surašymo jau buvo jo parašas. Parašus ant tuščių lapų yra sudėjęs įtikintas atsakovo A. C. motinos, trečiojo asmens B. C., kuri tuo metu dirbo AB banke Snoras ir asmeniškai paskolino ieškovui 2 000 Lt kelionei į užsienį, tokiu būdu užsitikrinusi paskolintos sumas grąžinimą, jeigu ieškovui kas nors būtų nutikę kelionėje.
3. Teigia, kad sumos, kuri įvardinta vekselyje (320 000 Lt), nei jis pats, nei tuo metu jo vadovaujama įmonė BUAB „Arbolitas“ iš atsakovo nesiskolino, parašas išgautas apgaule (ant tuščio lapo) ir pagamintas netikras vekselis. Šis neprotestuotinas vekselis neatitinka Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto reikalavimo turėti vekselį išrašančio asmens(vekselio davėjo) parašą, o jis nėra išreiškęs valios ir nepasirašęs tokio vekselio. Vekselis suklastotas, tokio sandorio nebuvo, be to, atsakovas neturėjo lėšų vekselyje nurodytai paskolai suteikti. Todėl prašo pripažinti šį vekselį negaliojančiu kaip imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujantį sandorį (CK 1.80 str.) ir kaip gerai moralei bei viešajai tvarkai prieštaraujantį sandorį (CK 1.81 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018-01-08 sprendimu ieškovo J. M. ieškinį atmetė, grąžino jam 600 Eur, sumokėtus ekspertizei atlikti.
5. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės sandorį (CK 1.91 str.), nes ieškovas neįrodė atsakovo A. C. bei trečiojo asmens B. C. aktyvių veiksmų, siekiant jį suklaidinti. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo vekselio išdavimo metu ieškovas buvo BUAB ,,Arbolitas“ vadovu, taigi jam buvo žinoma apie būtinybę atsakingai pasirašinėti bet kokius dokumentus. Ieškovas turėjo suvokti, kad dokumentų pasirašymas gali nulemti juose nurodytų įsipareigojimų įvykdymą, todėl, elgdamasis protingai ir atsakingai, privalėjo įvertinti, ar galima pasirašyti tuščius popieriaus lapus ir perduoti trečiajam asmeniui B. C., o grąžinęs, kaip teigia, 2 000 Lt paskolą, turėjo pareikalauti grąžinti ir savo pasirašytus lapus. Teismas pažymėjo, kad šalių nesieja giminystės ar kitokio pobūdžio artimi santykiai, kurie galėtų lemti ypatingą pasitikėjimą trečiuoju asmeniu B. C. ir nurodomų jo veiksmų atlikimą arba neatlikimą.
6. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl vekselio suklastojimo fakto, nenustatęs tokio pagrindo sandorį vertinti niekiniu. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės kriminalinės policijos 2016-05-18 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo J. M. pareiškimą dėl 2009-03-04 išduoto vekselio suklastojimo. Taigi vekselio suklastojimo aplinkybės nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Teismo vertinimu, faktas, kad byloje paskirta teismo ekspertizė nebuvo atlikta, negalint ekspertui pateikti vekselio originalo, taip pat nepatvirtina šio vekselio suklastojimo fakto, juo labiau kad ieškovas neginčija savo parašo jame tikrumo.
7. Atmesdamas ieškovo argumentus, kuriais vadovaujantis šis prašė ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį viešai tvarkai ir gerai moralei, teismas pažymėjo, kad ieškovas vekseliui nuginčyti nurodė aplinkybes, susijusias su asmeniniais jo santykiais su trečiuoju asmeniu B. C., t. y. jų tarpusavio pasitikėjimą, ieškovui skolinantis nedideles pinigų sumas. Pažymėjo, kad tokia pozicija prieštarauja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsniui, kuriame numatyta, kad draudžiama vekselio davėjui asmeninių santykių pagalba gintis nuo pareikštų reikalavimų pagal vekselį. Byloje neįrodyta, jog atsakovas ar trečiasis asmuo būtų veikę tyčia ieškovo ar BUAB „Arbolitas“ nenaudai.
8. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo argumentus, kad vekselis yra apsimestinis sandoris, pasirašytas užtikrinant 2 000 Lt skolos grąžinimą. Teismas šią savo išvadą grindė tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis vyko į kelionę, kodėl buvo būtina skolintis tokią nedidelę sumą iš trečiojo asmens, kodėl jis nepareikalavo grąžinti tuščius popieriaus lapus su parašais, jeigu paskolą grąžino. Be to, ieškinys pareikštas tik 2017 metais, t. y. praėjus daugiau nei 7 metams po to, kai ieškovui tapo žinoma apie vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą.
9. Įvertinęs tai, kad kitą dieną po ginčo vekselio išdavimo, t. y. 2009-03-05, BUAB ,,Arbolita“, atstovaujama ieškovo, atsakovui pateikė garantinį raštą, kad ieškovas bei BUAB „Arbolitas“ laiduoja už paskolintų lėšų grąžinimą, kad 2010-04-02 ieškovas atsakovui pateikė siūlymą dėl vekselyje nurodytos skolos, tai yra 320 000 Lt, grąžinimo lygiomis dalimis laikotarpiu nuo 2010-05-25 iki 2012-04-25, teismas ir tokius ieškovo teiginius, kad bendrovė lėšų iš atsakovo negavo, pripažino nepagrįstais. Nustatęs, kad atsakovas A. C. 2007-05-10 pardavė jam priklausantį butą už 420 000 Lt, teismas, priešingai nei teigia ieškovas, sprendė, kad atsakovas turėjo pakankamai lėšų vekselyje nurodytai paskolai suteikti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas J. M. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-08 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė ieškinio pagrindą. Ieškovas neįrodinėjo ir savo reikalavimo negrindė apgaulės faktu, todėl ieškovui nekilo pareiga įrodyti CK 1.91 straipsnio 5 straipsnyje numatytų pagrindų.
10.2. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančiu įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo B. C. buvo atleista iš darbo BAB banke Snoras dėl neteisėtai teikiamų paskolų, kad atsakovas negalėjo pateikti vekselio originalo bei dėl kitoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-941-826/2015, kurioje trečiasis asmuo B. C. įrodinėjo skolą pagal identišką vekselį ir kurioje jo originalas taip pat nebuvo pateiktas, vertintų aplinkybių, kad B. C. iš asmenų paimdavo tuščius lapus su jų parašais. Nepasisakęs dėl nurodytų aplinkybių, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
10.3. Teismas pripažino, kad egzistuoja abejonės dėl vekselio sudarymo, todėl skyrė teismo ekspertizę. Tačiau gavus atsakymą, kad ekspertizė negali būti atlikta, nes nėra gautas vekselio originalas, teismas šios aplinkybės neįvertino, dėl vekselyje esančių neaiškumų nepasisakė.
10.4. Ieškovas nuolat ir nuosekliai teigė ir įrodinėjo, kad nei asmeniškai, nei jo vadovaujama bendrovė nei šios, nei kitos sumos iš A. C. niekada nesiskolino, šio asmens asmeniškai nepažinojo, teko bendrauti tik su trečiuoju asmeniu B. C., kuri dirbo banke, o ginčo vekselis, buvo suklastotas atspausdinant ant tuščio lapo su ieškovo parašu. Taip pat tai, kad šiuos lapus B. C. perdavė atsakovui, savo sūnui, kuri ne pirmą kartą įvykdo tokią apgaulingą schema (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-94I-826/2015). Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, kaip ir įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė BUAB ,,Arbolita“ neturėjo jokio poreikio skolintis tokius pinigus (grynais), jų nesimato jokiuose įmonės finansiniuose dokumentuose.
10.5. Teismo vertintame garantiniame rašte, neva patvirtinančiame vekselio išdavimo faktą, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šis raštas buvo skirtas būtent ginčo vekselio sumai garantuoti, nėra jokių nuorodų, kad jis būtų adresuotas kreditoriui A. C., ar duomenų, kad juo garantuojama (laiduojama) už tariamai paskolintą 320 000 Lt sumą. Šis garantinis raštas galėjo būti išduotas ir kitų (ne atsakovo) asmenų atžvilgiu. Tuo tarpu 2010-04-02 siūlymas buvo paruoštas neįsitikinus skolos pagrindu, siekiant išvengti bankroto.
10.6. Fakto, kad atsakovas 2007 m. pardavė butą, už kurį gavo didelę sumą, nepakanka įrodyti pinigų paskolai suteikti turėjimo, t. y. galėjimo paskolinti ir jų pasiskolinimo fakto, juolab kad pinigai už butą buvo gauti 2007 metais, o vekselio išduotas 2009 metais. Per šį laiką atsakovas galėjo išleisti gautus pinigus, kas tikėtina ir buvo padaryta, nes A. C. įsigijo reikalavimo teisę iš banko Snoras, kurios dydis viršijo parduoto buto kainą. Nors teismui buvo keliamas ir šis klausimas bei prašoma išreikalauti duomenis iš banko sąskaitų apie tokių pinigų turėjimą tariamos paskolos suteikimo dienai, tačiau teismas tokio prašymo netenkino, dėl ko iš esmės byloje nebuvo nustatyta, ar iš tiesų atsakovas turėjo ir galėjo ginčo lėšas paskolinti ieškovui.
10.7. Tai, kad ikiteisminio tyrimo institucija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, neturi nieko bendro su ieškovo pateiktu ieškiniu, kadangi ikiteisminio tyrimo ir civilinės bylos metu nustatinėjamos atsakomybės pagrindai skiriasi. Tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos nematė pagrindo iškelti baudžiamosios bylos, savaime nereiškia, kad ieškovo nurodomos aplinkybės ir pagrindai yra nepagrįsti. Ieškovo teisė ginti savo interesus civiline tvarka, per įstatyme nustatytą terminą, kuris nebuvo pasibaigęs, nėra paneigta.
Atsiliepimas
11. Atsakovas A. C. ir trečiasis asmuo B. C. atsiliepime į ieškovo J. M. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškinys grindžiamas prielaidomis. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių 2 000 Lt paskolos suteikimą, neįrodė tokio sandorio sudarymo faktinių aplinkybių.
11.2. Byloje esantis rašytinis įrodymas – 2009-03-05 garantinis raštas, patvirtina vekselio išrašymo pagrindą. Jei tam nebūtų teisinio pagrindo, toks raštas nebūtų pasirašytas. Ieškovo teiginiai, kad jis buvo pasirašytas garantuojant ne vekselio, o kitų įsiskolinimų įvykdymą, yra paremtas vien prielaidomis, bet ne objektyviais įrodymais.
11.3. Reikalavimas įvykdyti įsipareigojimą pagal vekselį ieškovui buvo pateiktas dar 2009 metais, tačiau nei ieškovas, nei bendrovė jokių pretenzijų dėl vekselio nereiškė. BUAB „Arbolita” 2012-04-02 pasiūlymas, kuriuo ši pasiūlė atsakovui jos 320 000 Lt skolą pagal išrašytą vekselį leisti išmokėti skolą dalimis, patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek bendrovė pripažino skolos faktą. Ieškovo teiginiai, kad siūlymas buvo pateiktas neįsigilinus į faktinį skolos pagrindą, neturi teisinės reikšmės.
11.4. Ieškovas turėjo patirties išrašant vekselius, panašų vekselį jis, užtikrindamas BUAB „Arbolita” prievolių įvykdymą, jis buvo išdavęs AB SEB bankui, dėl ko vėliau taip pat vyko ginčas (civilinė byla Nr. 2-1049-460/2010). Todėl ieškovas, o kartu ir bendrovė, suprato ir žinojo, kokios yra išduoto paprastojo vekselio teisinės pasekmės, kaip jis išrašomas, kokie jo rekvizitai, todėl ieškovas negali remtis nežinojimo ar suklydimo aplinkybėmis.
11.5. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo pajamas ir galimybę suteikti ginčijame vekselyje nurodyto dydžio paskolą. Ieškovas neįrodė, kad UAB „Arbolitas“ negavo paskolos pagal vekselį, o byloje surinkti duomenys patvirtina, jog paskola buvo suteikta.
11.6. Aplinkybė, kad trečiojo asmens B. C. reikalavimas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-941-826/2015 buvo atmestas, nėra ir nebuvo teisiškai reikšmingas sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą. Ieškovo pareikštas reikalavimas niekaip nėra susijęs su ginču, nagrinėtu civilinėje byloje Nr. e2- 941-826/2015, todėl teismas pagrįstai nesirėmė tos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Be to, toje civilinėje byloje trečiojo asmens B. C. reikalavimas atmestas neįrodžius reikalavimo priteisti skolą, todėl teisės taikymo taisyklės nurodomoje byloje, atsižvelgiant į skirtingas abiejų bylų faktines aplinkybes, nelemia precedento taikymo šioje byloje. Taip pat nurodytoje byloje nenustatyta tokių faktų, kuriuos norėtų patvirtinti ieškovas, t. y. kad buvo tušti lapai su parašais. Greičiausiai ieškovas, sužinojęs apie nagrinėtą civilinėje byloje Nr. e2-941-826/2015, įvertinęs jos faktines aplinkybes ir siekdamas savo pozicijai suteikti tikroviškumo pasirinko simuliuoti tokius pačius atsikirtimus, kuriuos nurodė atsakovai civilinėje byloje Nr. e2-941-826/2015.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas per EPP sistemą į nagrinėjamą bylą 2018-11-26 pateikė prašymą priimti naują įrodymą – AB banko Snoras 2011-02-22 įsakymą dėl trečiojo asmens B. C. atleidimo iš užimamų skyriaus vadybininkės pareigų. Nurodo, kad šio įsakymo turinys patvirtina, kad ši ne kartą suklastojo klientų parašus ant išlaidų orderių, už ką buvo atleista iš darbo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius duomenis išreikalauti, o pats apeliantas juos gavo jau po teismo sprendimo priėmimo.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliantas 2017-03-10 dublike iš tiesų rėmėsi aplinkybe, kad B. C. buvo atleista iš darbo dėl veiksmų, kuriuos atlikusi gaudavo asmeninį pelną, prašė išreikalauti duomenis apie jos darbo pobūdį banke ir darbo santykių nutraukimo pagrindą. Teismo posėdyje 2017-05-29 priimta protokoline nutartimi teismas šio prašymo netenkino, taip pat dar kartą atmetė tokį prašymą protokoline 2017-12-19 nutartimi. Vienu iš savo apeliacinio skundo argumentų apeliantas įvardija ir tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti tokį jo prašymą.
15. Vertindama, ar teismas teisingai išsprendė šį procesinį klausimą ir ar yra atsiradusios sąlygos tokiam įrodymui priimti apeliancinės instacijos teisme, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo priemonėmis byloje gali būti ne bet kokie faktiniai duomenys, o tik turintys ryšį su ta byla ir galintys turėti reikšmės toje konkrečioje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti (įrodymų sąsajumo principas) (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Apelianto prašomi priimti prie bylos medžiagos nauji duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimų, nes trečiojo asmens atleidimo iš darbo faktas ir atleidimo priežastis negali nei patvirtinti, nei paneigti šio konkretuas vekselio nuginčijimo pagrindų buvimo, kuriais remiasi apeliantas. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas joks su pačia B. C. tiesiogiai susijęs ginčas, nėra įrodinėjama, kad tai ji suklastojo vekselį ir / ar už apeliantą pasirašė, ji nėra ieškinyje įvardijama atsakove ir jai nėra pareikštas joks apelianto reikalavimas.
16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į įstatyme nustatytus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, taip pat į faktinį prašomo priimti į bylą naujo dokumento pateikimo momentą – vos vieną dieną iki paskirto teismo posėdžio, kai apeliacinis skundas paduotas prieš 9 mėnesius, teisėjų kolegija apelianto prašymo netenkina ir naujų duomenų į bylą nepriimta. Be to, byloje pakanka įrodymų reikšmingoms ginčo faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui.
Dėl vekselio negaliojimo pagrindų
17. Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d.). Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris ir juo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo tam tikro sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Dėl to vekselio davėjas turi nuginčyti savo prievolę pagal vekselį įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantui to padaryti nepavyko.
18. Ieškinio reikalavimų pagrindą sudaro tokie apelianto procesiniuose dokumentuose išvardinti faktai: vekselio jis nėra pasirašęs; nei jo vadovaujama įmonė BUAB „Arbolitas“, nei jis pats vekselyje įrašytos sumos iš atsakovo A. C. nesiskolino; vekselis suklastotas, jo sąlygas (turinį) įrašius į apelianto pasirašytą tuščią popieriaus lapą, kurį jis palikęs V. C., siekdamas užtikrinti 2 000 Lt asmeninės paskolos jai grąžinimą; A. C., pasinaudodamas suklastotu vekseliu, šio netikro vekselio pagrindu BUAB „Arbolitas“ bankroto byloje įtrauktas į trečios eilės kreditorių sąrašą ir su galimai bankroto administratoriaus pagalba (dubliko 14 p.), panaudodamas žinomai netikrą dokumentą – 320 000 Lt vekselį – apgaule siekia įgyti didelės vertės turtinę teisę į BUAB „Arbolitas“ turtą; apelianto parašas ant vekselio buvo gautas apgaulės būdu – pateikiant pasirašyti tuščius popieriaus lapus (ieškinio 2 psl. 3 ir 4 pastraipos).
19. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas jau tvirtina neįrodinėjęs apgaulės kaip pagrindo sandoriui nuginčyti, taigi neturėjęs ir pareigos įrodyti CK 1.91 straipsnio nurodytų aplinkybių ar šio teisinio pagrindo. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodė netikslias faktines aplinkybes bei ieškinio pagrindus, kurių ieškovas nebuvo nurodęs. Šie argumentai akivaizdžiai neteisingi. Viena vertus, pirmiau aptartų apelianto procesinių dokumentų turinys liudija kitaip, nei savo skunde dabar teigia apeliantas, taigi nėra prielaidų sutikti su tuo, kad teismas neteisingai identifikavo jo reikalavimą pagrindžiančius faktus ar juos neteisingai teisiškai kvalifikavo.
20. Antra vertus, šaliai pakanka nurodyti tik faktus, kuriais jis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą į jį, o teisinę ginčo santykių kvalifikaciją atlieka teismas. Šalies nurodyta teisinė ginčo kvalifikacija teismo nesaisto, nes teismas taiko įstatymą. Nagrinėjamu atveju teismas analizavo ir vertino ginčijamo vekselio negaliojimą pagal tuos faktinius pagrindus bei aplinkybes, kuriuos įvardijo apeliantas, t. y. vertino, ar vekselis jo pasirašytas ir padarė priešingą, nei apeliantas tvirtina, išvadą – parastasis neprotestuotinas 2009-03-04 vekselis, kurio pagrindu 2010-03-18 notaras išdavė vykdomąjį įrašą dėl 320 000 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Arbolitas“, pasirašytas apelianto. Šiame kontekste aktualu tai, kad ir pats apeliantas neneigia jo parašo tikrumo, tačiau tvirtina pasirašęs tuščią lapą, be jokio teksto jame. Taip pat teismas vertino, ar toks dokumento pasirašymas atitinka apgaulės ar suklastojimo požymius ir šių aplinkybių, o kartu ir pagrindo paneigti vekselio kaip abstraktaus vienašalio sandorio galiojimą nenustatė. Vekselio galiojimas buvo įvertintas ir pagal tą teisinį pagrindą, kuris nurodytas ieškinyje, t. y. vertintas jo prieštaravimas viešai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), bet ir toks vekselio negaliojimo pagrindas nebuvo nustatytas.
21. Šios nutarties 18 punkte išvardintios faktinės ieškino reikalavimo aplinkybės, susijusios su atsakovo siekiu užvaldyti turtines teises į bankrtuojančios įmonės turtą, pačios savaime negali paneigti vekselio galiojimo ar jo vykdytinumo pareigos. Tai, kad įmonei neįvykdžius vekselyje nurodytos besąlygiškos pareigos sumokėti vekselio turėtojui atitinkamą sumą, buvo imamasi teisinių veiksmų tai sumai išsireikalauti (gautas vykldomasis įrašas, bankroto adminstratoriui pateiktas kreditorinis reikalavimas), dar nepatvirtina vekselio suklastojimo.
22. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškinį ir nesuprato jo reikalavimų esmės, nes vien dėl parašo, esančio vekselyje, neginčijimo pripažino vekselį nesuklastotu. Tačiau jis įrodinėjo pasirašęs ant tuščio lapo. Tokie argumentai taip pat nėra pagrįsti. Teismas aptarė visus šiam klausimui išspręsti reikšmingus aspektus, be kita ko, ir pasirašymo ant tuščio lapo galimybę, nurodęs, jog apelianto, kaip įmonės vadovo, patirtis suponavo atitinkamą jo elgesį ir apdairumą, jis galėjo ir turėjo suprasti, kad toks pasirašymas gali lemti atitinkamų padarinių ar prievolių atsiradimą, taip pat nereikalavo tokių dokumentų gražinti, jeigu jie buvo palikti kaip garantija kitos prievolės užtikrinimui, o apeliantas teigia tą prievolę įvykdęs.
23. Kita vertus, ieškinyje buvo teigiama, kad neprotestuotinas vekselis neatitinka Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto reikalavimo turėti vekselį išrašančio asmens (vekselio davėjo) parašą, tačiau UAB „Arbolitas“ direktoriaus J. M. (t. y. apelianto) parašas jame yra. Aplinkybė, kad apeliantas neigia išreiškęs valią pasirašyti tokio turinio vekselį, nereiškia, kad parašo vekselyje apskritai nėra ar kad šis vekselis suklastotas. Dar daugiau, kitokia jo valia, kaip tvirtina apeliantas, t. y. 2 000 Lt asmeninės prievolės trečiajam asmeniui B. C. įvykdymas, taip pat nėra šiame dokumente užfiksuota ir nėra tvirtinama, kad buvo.
24. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus paties apelianto teiginius, apie tokio sandorio su B. C. sudarymą ar jo vykdymą. Apeliantas neįrodinėjo tokios buvusios prastos savo asmeninės turtinės padėties, kuri būtų lėmusi poreikį skolintis iš B. C. kelionei nedidelę – 2 000 Lt, sumą ir palikti jai neapibrėžto turinio dokumentą su savo parašu, juolab, kaip teisingai teismo nurodyta, tokio dokumento prievolės įvykdymo momentu iš B. C. neatsiėmė.
25. Apeliantas jokiais įtikinamais argumentais nepagrindė aplinkybės, kodėl nebuvo galima įrašyti konkrečios jo įsipareigojimo sumos ir kaip skolos patvirtinimą V. C. palikti būtent tokio turinio dokumentą. Vien didelio pasitikėjimo asmeniu, nesusijusiu su juo jokiais giminystės ar artimais ryšiais, argumentas šioje situacijoje yra aiškiai nepakankamas, tokia apelianto versija neįtikėtina. Todėl pirmosios instancijos teismas pagristai tokiais argumentais nesirėmė. Tokiu atveju vien deklaruojamas atotrūkis tarp apelianto įvardijamų lūkesčių, susijusių su jo prievolės dydžiu, ir vekselyje įrašytos įmonės skolos dydžiu neteikia pagrindo spręsti dėl ginčo vekselio suklastojimo, tuščiame lape įrašant ne tokią sumą, kurios tikėjosi apeliantas. Šioje situacijoje apeliantas turėjo įrodyti konkrečius atsakovo atliktus aktyvius veiksmus arba tyčia nuslėptas aplinkybes, paveikusius jo valios pasirašyti būtent tuščią popieriaus lapą fomavimąsi. Tokios aplinkybės neįrodinėtos ir neįrodytos.
26. Kitokios išvados nesuponuoja ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo paskirta ir neatlikta vekselio, kaip dokumento, ekspertize, ko, pasak apelianto, teismas tinkamai neįvertino ir sprendime dėl to nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas, nustatydamas kuriuos nors faktus arba nuspręsdamas dėl kurių nors faktų nebuvimo, byloje esančius įrodymus vertina kaip visumą, vadovaudamasis įstatymais ir vidiniu savo įsitikinimu (CPK 185 str.). Taip pat teismui suteikta diskrecija pačiam spręsti ir dėl rašytinių įrodymų su trūkumais įrodomosios galios (CPK 202 str.). Todėl jeigu teismui pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai neišlikę, teismas, atsižvelgdamas ir į kitus įrodymus, nusprendžia, ar toks dokumentas gali patvirtinti kuriuos nors reikšmingus ginčui išspręsti faktus.
27. Nagrinėjamos bylos atveju iš tiesų teismo 2017-06-02 nutartimi paskirta dokumentinė ekspertizė nebuvo atlikta, nepateikus tiriamojo dokumento originalo. Tačiau tokio originalo faktiniu buvimu neleidžia abejoti aplinkybė, kad pagal vekselio turėtojo, atsakovo A. C., pareiškimą notarė 2010-03-18 išdavė vykdomąjį įrašą šio vekselio pagrindu 320 000 Lt skolai bei palūkanoms išieškoti. Be to, apelianto vadovaujamos įmonės skolinių įsipareigojimų faktu leidžia įsitikinti ir kiti byloje esantys įrodymai: kitą dieną po 2009-03 04 surašyto vekselio apelianto J. M., UAB „Arbolitas“ direktoriaus, pateiktas asmeninis laidavimas nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu už šios įmonės pasiskolintas lėšas (2009-03-05 garantinis raštas), nepaisant to, kad nenurodyta už kokią konkrečią įmonės skolą teikiama ši garantija; 2010-04-02 atsakovui A. C. adresuotas UAB „Arbolitas“ direktoriaus J. M. (apelianto) pasirašytas siūlymas dėl 320 000 Lt skolos pagal išrašytą vekselį ir 429 024,79 Lt skolos pagal reikalavimo perleidimo sutartį (bendras skolos dydis siūlyme nurodytas 749 024,79 Lt) ir 8 proc. metinių palūkanų grąžinimo dalimis tvarkos iki 2012-04-25, papildomai įsipareigojant mokėti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Aptartų įrodymų visuma, apeliantui pateikiant nepagrįstus argumentus dėl jų turinio (neįsigilinimas, teikiant tokį pasiūlymą, ar konkrečios prievolės garantijoje neįvardijimas, nors vekselio ir šio dokumento datos yra labai artimos), neleidžia protingai abejoti, kad toks vekselis apelianto, kaip tuometinio įmonės vadovo, buvo pasirašytas, o paskola gauta. Apeliacinio skundo motyvai, susiję su galimu A. C. lėšų neturėjimu tokiai paskolai suteikti, šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingi, apeliantui raštu ir net ne vieną kartą patvirtinus būtent tokio dydžio paskolos – 320 000 Lt suteikimą įmonei.
28. Darytina ir tokia labiau tikėtina išvada, kad įmonės finansinė padėtis vekselio surašymo momentu nebuvo stabili ir gera, tą byloje yra pripažinęs ir pats apeliantas, procesiniuose dokumentuose, įskaitant ir apeliacinį skundą, nurodęs, kad siekė išvengti bankroto, o ir bankroto byla UAB „Arbolitas“ galiausiai buvo iškelta. Taigi darytina tokia išvada, kad dabar apelianto ginčijamo vekselio pasirašymą lėmė įmonės neatidėliotini finansiniai poreikiai ir interesai. Apelianto reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu, atsižvelgiant į pirmiau aptartą jo asmeninę garantiją, į Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančius duomenis apie apelianto teiktą prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (Tauragės apylinkės Šilalės rūmų civilinė byla Nr. e2FB-4620-999/2018), teikias prielaidų ir tokiam vertinimui, kad tokio pobūdžio reikalavimu iš esmės siekiama išvengti asmeninių apelianto sutartinių prievolių vykdymo.
29. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-05-15 nutartimi vekselio davėjai UAB „Arbolitas“ iškėlus bankroto bylą ir paskyrus jai bankroto administratorių (šio teismo civilinė byla Nr. B2-135-560/2017; CPK 179 str. 3 d.), apeliantas jau nėra šios įmonės teisėtas atstovas ir apskritai neturėtų reikalavimo teisės tokio pobūdžio ieškiniui įmonės vardu reikšti. Ginčą dėl jo paties vardu pareikšto ieškinio teismas išsprendė teisingai ir kaip nepagrįstą atmetė, o teisėjų kolegijos aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, ar juo labiau, pakartoti procesą dar kartą, kaip prašo apeliantas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Atsakovas A. C. ir trečiasis asmuo B. C. įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nepateikė, todėl jų kompensavimo klausimas nekyla (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.