Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad vekselį atspausdino pati, jo pasirašymo metu dalyvavo jos sutuoktinis A. C. bei atsakovas. Atsakovui skolino pinigus, nes juo pasitikėjo, jis paliko patikimo verslininko įspūdį, be to, turėjo laisvų lėšų ir skolino gera valia, be palūkanų. Negalėjo paaiškinti, kur dingo vekselio ir pinigų perdavimo–priėmimo akto originalas, mano, kad dokumentai buvo pavogti kartu su kitais daiktais 2013 m. balandžio mėn. įvykdytos vagystės jos namuose metu. Dokumentų kopijas laiko įmonės seife. Paaiškino, kad į notarą dėl vykdomojo įrašo nesikreipė, nes nežinojo tokio kreipimosi tvarkos. Atsakovo veiksmai negali būti pripažinti teisėtais, nes jis banko atžvilgiu elgėsi nesąžiningai – iš pardauotuvės kasos paimdamas pinigus ir per savo sąskaitas vykdydamas mokėjimus. Kelia abejonių ir atsakovo papildomai pateikti kasos išlaidų orderių ir kasos knygos kopijos, nes juose figūruoja atsakovas ir jo sutuoktinė. Ieškovės ir trečiojo asmens finansinė padėtis patvirtina, kad jie turėjo finansinę galimybę atsakovui suteikti tokią paskolą.

Teismo posėdžio metu į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas ieškovės sutuoktinis A. C. 2015-04-07 teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad atsakovui buvo paskolintos bendros sutuoktinių lėšos. Jie buvo susigrąžinę investicijas iš UAB „Finasta“. Atsakovą gerai pažinojo, juo pasitikėjo, dėl to ir paskolino. Visus svarbius dokumentus, tarp jų ir veskelį bei pinigų perdavimo–priėmimo aktą laikė įmonės seife ir vežiojosi portfelyje, kuris buvo pavogtas iš namų. Apie galimą vekselio vagystę nusikaltimą tiriantiems pareigūnams neužsiminė, nes neatkreipė dėmesio, jog vekselio originalo nebėra, kol nesuėjo paskolos grąžinimo terminas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-07-15 pasirašytas paprastasis vekselis, kuriame nurodyta, kad K. P. be sąlygų įsipareigojo iki 2014-07-15 sumokėti B. C. 170 000 Lt. 2014-07-15 ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl vekselio apmokėjimo ir nurodė, kad nesumokėjus vekselyje nurodytos sumos per 10 dienų, vekselis bus pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Duomenų apie šio pranešimo išsiuntimą ar įteikimą atsakovui nėra.

Tarp šalių susiklosčiusių santykių metu galiojusioje CK 6.871 str. redakcijoje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau, ieškovės teigimu, paskolos santykiams ir atsakovo įsipareigojimams patvirtinti atsakovas išrašė paprastąjį neprotestuotiną paskolintos 170 000 Lt sumos vekselį. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų: ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vekselio abstraktumas ir besąlygiškumas nepaneigia jo galimybės atlikti prievolės užtikrinimo funkciją, sprendžiant iš tokio pobūdžio civilinių santykių kylančius ginčus, gali būti aktualus ir tam tikra apimtimi vertinamas iš vekselio atsirandančio reikalavimo santykis su prievole, kuriai užtikrinti vekselis išduotas. Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008, kt.). Kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu prievolės užtikrinimo būdu ar būdais naudotis siekiant patenkinti savo reikalavimus, o jo reikalavimai turi būti tenkinami tiek, kiek jais siekiama apginti pažeistas teises, nesudarant sąlygų kreditoriui neteisėtai praturtėti.

Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, tačiau teismui pateiktas atsakovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas vekselis bei pinigų perdavimo–priėmimo aktas, kuriais remdamasi ieškovė siekia prisiteisti skolą iš atsakovo. Tačiau ieškovė teismui pateikė tik vekselio ir pinigų priėmimo–perdavimo akto kopijas ir nurodė, kad originalai nėra išlikę, nes, jos manymu, buvo pavogti kartu su kitais daiktais 2013 m. balandžio mėn. įvykdytos vagystės metu. Šią ieškovės poziciją palaikė ir trečiasis asmuo, jos sutuoktinis A. C., kuris tvirtino, jog pinigai atsakovui buvo perduoti jų namuose. Atsakovas neigia paminėtas aplinkybes, neigia buvęs ieškovės ir trečiojo asmens namuose, taip pat neigia pasirašęs vekselį bei perdavimo–priėmimo aktą, nes niekada nesiskolino iš ieškovės pinigų, atsakovo manymu, vekselis ir pinigų perdavimo aktas yra suklastoti.

Atsakovas neigia skolinęsis ir teigia, jog vekselis ir pinigų perdavimo–priėmimo aktas yra suklastoti, ir prašė skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, kas buvo atlikta pirmiau – atspausdintas vekselis ir pinigų perdavimo–priėmimo aktas ar juose esantys parašai. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė atsakymą, kad tokių duomenų nustatyti negali, nes tyrimas atliekamas tik tokiu atveju, jeigu tekstas yra išspausdintas lazerinio spausdinimo būdu (lazeriniu spausdintuvu ar kopijavimo aparatu). Kaip jau buvo minėta, ieškovė nurodė, jog originalas nėra išlikęs, nes tikėtina, jog buvo pavogtas vagystės, įvykdytos jos namuose, metu. Trečiasis asmuo taip pat teigė, kad vekselio ir pinigų perdavimo–priėmimo akto originaliai buvo raudoname aplanke, kuris buvo pavogtas. Iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos (A. C. pareiškimo policijai dėl įvykdytos vagystės, A. C. ir A. C. parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei paaiškinimų draudimo bendrovei AAS „Gjensidige“) nustatyta, kad 2013-04-14 įvykdytos vagystės ieškovės namuose metu buvo pavogti automobilio rakteliai, piniginės su jose buvusiais pinigais, tapatybės kortelėmis, vairuotojo pažymėjimais, invalidumo pažymėjimas, kuro kortelė, nuolaidų kortelės, dokumentai, sudėti į raudoną aplanką, kuriame buvo automobilio draudimo polisai, lengvojo automobilio techninis pasas ir draudimo polisas. Pavogtame automobilyje, be kitų daiktų, buvo portfelis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentais – asortimento kainoraščiais, įgaliojimu dalyvauti varžytynėse. Taigi nėra jokių duomenų, kad tarp pavogtų daiktų buvo ir vekselio su pinigų perdavimo–priėmimo aktu originalas, t. y. nei pareiškime policijai, nei apklausos protokole, nei paaiškinime draudimo bendrovei nebuvo užsiminta, kad galimai pavogti ir vekselio bei pinigų perdavimo–priėmimo akto originalai. Trečiasis asmuo A. C. nurodė, jog neatkreipė dėmesio, jog dingo vekselio originalas. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog galima pamiršti, kad tarp pavogtų daiktų galimai buvo ir 170 000 Lt sumos vekselio originalas, ypač kai įsimenami mažiau reikšmingi pavogti dokumentai, tokie kaip prekių asortimento kainoraščiai (CPK 185 str.).

Ieškovė teigė, kad po to, kai atsakovui paskolino 170 000 Lt, jis į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo, įnešė dideles sumas. Iš byloje esančio ieškovo sąskaitos išrašo, susijusio su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla, nuo 2011-07-04 iki 2011-09-19, 2011 m. liepos 2 d., 2011 m. liepos 8 d., 2011 m. liepos 12 d., 2011 m. liepos 25 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugpjūčio 6 d., 2011 m. rugpjūčio 9 d., 2011 m. rugpjūčio 16 d., 2011 m. rugpjūčio 23 d., 2011 m. rugpjūčio 27 d. 2011 m. rugsėjo 2 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių kopijų, 2011 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių Realizacijos Šventojos parduotuvėje kopijų, kasos knygų 2011-07-04 , 2011-07-11, 2011-07-12, 2011-07-15, 2011-07-18, 2011-07-21, 2011-07-29 kopijų, nustatyta, kad į atsakovas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigų sumas (virš 32 000 Lt), kurias įnešė į savo vardu atidarytą sąskaitą AB Swedbank ir iš šios sąskaitos vykdė mokėjimus už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tiekėjams. Nors ieškovės ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas buvo nesąžiningas AB bankas Snoras atžvilgiu, tačiau šie rašytiniai įrodymai patvirtina, iš kur atsakovas gavo virš 32 000,00 Lt. Virš 32 000 Lt į atsakovo sąskaitą buvo įneštos palyginti mažomis sumomis, dėl to teismas daro išvadą, jog tokių duomenų nepakanka išvadai, kad įnešimams į sąskaitą buvo panaudoti ieškovės skolinti pinigai. Įvertintina ir tai, jog, kitų bankų teismui pateiktais duomenimis, atsakovas jokių sąskaitų neturėjo arba pinigų į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą nepervedė, taigi nepateikta duomenų, kad atsakovas būtų ieškovės paskolintas lėšas pervedęs į įmonės sąskaitą (CPK 178 str.). Ieškovė teigė, kad turėjo lėšų, kurias skolino atsakovui, nes buvo susigrąžinusi investicijas iš UAB „Finasta“, tačiau vien fakto, jog ieškovė turėjo galimybę skolinti, nepakanka išvadai, jog turimos lėšos buvo skolintos atsakovui.