Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, trečiajam asmeniui notarei Z. K. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo atnaujintas terminas priimti palikimą, pasekmių ( CK 5.57 str), ieškinio senaties terminą ginčyti palikimo perėjimą valstybei reglamentuojančių teisės normų ( CK 5.8 str.) aiškinimo ir taikymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Tretysis asmuo notarė Z. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (-us), apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Civilinio kodekso 5 knygos 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nė vieno iš šių veiksmų ieškovė neatliko. Tačiau ieškovei 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14003-748/2011 buvo atnaujintas terminas palikimui priimti po jos motinos A. K., mirusios 2009 m. birželio 24 d., mirties ( b.l.13-14). Šią bylą nagrinėjant kilo ginčas dėl teismo nutartimi pratęsto termino palikimui priimti teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, kuri per tris mėnesius po 2011 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutarties įsiteisėjimo nesikreipė į notarą, laikytina nesikreipusia dėl palikimo priėmimo, todėl neturi subjektinės teisės ginčyti paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo teisėtumą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Kasacinis teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 yra išaiškinęs, kad termino palikimui priimti pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis).

Ta pačia nutartimi byloje Nr. 3K-3-441/2009 kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad toks asmuo, kuriam pratęstas terminas palikimą priimti, turi aktyviai veikti, jei siekia teisme apginti savo pažeistas teises ir paneigti palikimo priėmimo teisėtumą bei panaikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nes tokia teisė gintina per sutrumpintą ieškinio senaties terminą - vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. gegužės 22 dieną notarė išdavė palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimą į A. K. (ieškovės motinos), mirusios 2009 m. birželio 24 d. turtą, kurį sudarė piniginės lėšos, esančios dviejose „Swedbank“ sąskaitose ir piniginis indėlis, esantis „Swedbank“ terminuoto indėlio sąskaitoje.

Taip pat nustatyta, kad ieškovė vėliausiai 2013 m. rugpjūčio 26 d. sužinojo, kad yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nes pati tai pripažino 2013 m. rugpjūčio 27 dieną pateiktame prašyme Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti neteisėtai paveldėto turto dalį. (prijungta civilinė byla Nr. 2-3092-848/2014, b.l. 13).

Ieškovė 2014 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu paveldėjimo perėjimo liudijimą, išduotą 2012 m. gegužės 22 d. valstybei, atstovaujamai Valstybinė mokesčių inspekcijos. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3092-848/2014 ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Ieškovė šios nutarties neskundė (prijungta civilinė byla Nr. 2-36092-848/2014).

Ieškovė dar kartą 2015 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą 2012 m. gegužės 22 d. ir pripažinti, kad ieškinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių (gyvena užsienyje, negavo reikiamos informacijos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos). Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį. Pažymėtina, kad ieškinio senaties praleidimo aplinkybės buvo nagrinėjimo objektas pirmosios instancijos teisme, nes dėl jų abi šalys buvo išdėstę savo pozicijas patikslinto ieškinio pareiškime ( b.l. 47-49), atsiliepime į ieškinį ( b.l. 24-26), 2016 m. vasario 8 d. teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį valstybei dėl palikimo perėjimo teisės liudijimo, todėl reikalavimą netaikyti ieškinio senaties atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek faktų nustatymo, tiek ir teisės taikymo aspektais, todėl kolegija šioje byloje, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, turi pagrindą tikrinti ir vertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties taikymui reikšmingas aplinkybes, ar pirmosios instancijos teismo išvados atitinka nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-436/2007). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo motyvu, kad ieškovė neturėjo reikalavimo teisės ginčyti paveldėjimo teisės perėjimo liudijimą ir dėl to netaikė ieškinio senatį reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė turėjo subjektinę teisę ginčyti paveldėjimo perėjimo liudijimą, tačiau jam ginčyti praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 5.8 straipsnyje.

Ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis. Atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti ginčo teisinių santykių pobūdį, kokios materialinės teisės normos reglamentuoja ginčo santykius, inter alia, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės teisei ginčyti valstybei išduotą paveldėjimo teisės perėjimo liudijimą taikytinas Civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris prasidėjo 2013 metų rugpjūčio 26 dieną, kai ieškovė sužinojo, kad ginčo liudijimas yra išduotas ir baigėsi 2014 metų rugpjūčio 26 dieną.

CK 1.130 str. 4 dalyje nustatyta, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškovė nepateikė duomenų, kad jos ieškinys, paduotas teismui 2014 m. sausio 6 dieną, buvo paliktas nenagrinėtu ne dėl jos kaltės. Ieškovė minėtoje byloje turėjo du atstovus: sutuoktinį P. P., kuris atstovavo pagal įgaliojimą ( prijungta civilinė byla Nr. 2-3092-848/2014, b.l. 20), ir valstybės garantuojamos pagalbos paskirtą atstovę advokatę D. V. ( toje pačioje byloje b.l. 7). Atstovų atlikti veiksmai tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas ( CK 2.133 str. 1 dalis). Teismui nepateikta duomenų, kokios svarbios priežastys sutrukdė ieškovės atstovams dalyvauti teismo posėdyje, apskųsti priimtą nepalankią ieškovei nutartį, pagaliau, kokios priežastys trukdė ieškovei kontroliuoti atstovų veiksmus arba pačiai domėtis nagrinėta byla. Ieškovės ir jos atstovo išdėstyti argumentai, kad domėtis byla ieškovei trukdė gyvenimas JAV, reti atvykimai į Lietuvą, teisės normų nežinojimas, yra nepakankami pateisinti ilgalaikį nesirūpinimą byla, tuo labiau įvertinant, kad naudojosi advokato pagalba. Ieškovė neįrodė, kad jai ir jos įgaliotam atstovui buvo atsisakoma teikti informaciją ir kad ji ėmėsi visų priemonių tinkamai realizuoti savo procesines teises.

Ieškovė pakartotinai ieškinį dėl paveldėjimo teisės perėjimo valstybei pareiškė tik 2015 m. rugsėjo 17 d., t.y. praleidusi ieškinio senaties terminą vienerius metus ir 20 dienų. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios ( Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta 2016 m. birželio 9 dieną civilinėje byloje Nr. 2A-382-464/2016). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad egzistavo svarbios priežastys, trukdžiusios pareikšti ieškinį per vienerius metus nuo palikimo teisės perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Įvertinant, kad šiuo atveju taikytinas ieškinio senaties terminas yra tik vieneri metai, konstatuotina, kad terminas yra praleistas dvigubai negu kad yra nustatytas, ir pagrindo jį atnaujinti nėra. Pažymėtina dar ir tai, kad siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, paveldėjimo srityje yra nustatyti sutrumpinti terminai ( palikimui priimti, ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus ir pan.) tuo skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti atitinkamus sprendimus dėl paveldimo turto, į tai ne kartą yra atkreiptas dėmesys kasacinio teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-78-248/2016, Nr. 3K-3-319-695/2015). Konstatuotina, kad ieškovės delsimas ir neoperatyvus elgesys yra nesuderinami su vidutiniško atidumo ir rūpestingumo standartu.

Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2012; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. kovo 30 d. raštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius užklausė Valstybinę mokesčių inspekciją dėl A. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, nurodydamas, kad po A. K. mirties, laiku negavus pranešimo apie mirties faktą iš gyventojų registro, į mirusios banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. be teisinio pagrindo buvo pervedamos pensijos (socialinio draudimo senatvės, našlių ir našlaičių bei nukentėjusiųjų asmenų), iš viso buvo pervesta 6659,05 litų ( b.l. 27). Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pensininkui mirus, pensija išmokama jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma. Todėl aplinkybė, kad po A. K. mirties pensijos į jos sąskaitą buvo mokamos 7 mėnesius, yra papildomas argumentas teigti, kad neatnaujinus ieškovei ieškinio senaties termino ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, jos interesams nebus padaryta neproporcinga žala.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir skirtingais motyvais negu kad apeliacinės instancijos teismas, bet priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą atmesti ieškinį. Todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos. Valstybinė mokesčių inspekcija duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.