Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės F. K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės F. K. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centro Denticija“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė ieškovei nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. birželio 1 d. teikė dantų protezavimo paslaugas. ?? protezavimo ieškovė pradėjo skųstis viso kūno tirpimu, skausmu, ypač kojų, atsirado alergija nikeliui, bėrimai. Ji buvo konsultuota alergologų, kurie patvirtino sensibilizaciją nikeliui. Ieškovės teigimu, atsakovė savo kaltę pripažino, tačiau kategoriškai atsisakė grąžinti pinigus. Dėl 2008 – 2009 metais jai teiktų dantų protezavimo paslaugų kokybės ieškovė kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie SAM, kuri 2018 m. kovo 20 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės skundą, nes buvo praėję daugiau nei 3 metai nuo tos dienos, kai ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Nesutikdama su tokiu sprendimu ieškovė jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovės skundą atmetė. Ieškovė teigė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo dienos. Todėl ieškinys yra paduotas 2020 m. kovo 2 d. nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Savo prašymo ieškovė neargumentavo.

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Taigi bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

13. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiąja prasme – aukštesnės instancijos teismas), siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei nenurodžius išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei šalims savo poziciją pakankamai išsamiai išdėsčius procesiniuose dokumentuose, ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo

15. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra PTIŽSAĮ, kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pagal PTIŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

16. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

17. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs trejų metų ieškinio senaties dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ir trisdešimties dienų procesinio termino (PTIŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu) ieškiniui dėl Komisijos sprendimo pateikti praleidimo faktą, taip pat pripažinęs, kad 2008 – 2009 metais ieškovei dantų protezavimo paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai, o su 2018 metais teiktomis dantų protezavimo paslaugomis atsakovė nėra susijusi, ieškovės ieškinį atmetė.

19. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti ieškinio senaties terminą 2008 – 2009 m. suteiktoms paslaugoms, nurodė, kad šiuo klausimu teismas nepateikė jokių išaiškinimų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apskųsto sprendimo turiniu, konstatuoja šio ieškovės argumento nepagrįstumą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendime yra detaliai aptarti ieškinio senaties, procesinio termino ieškiniui pareikšti pradžios, pabaigos momentai, terminų eiga ir svarbių aplinkybių juos atnaujinti nebuvimas. Taip pat nurodoma, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2011 m. lapkričio 29 d., kai jai buvo paaiškinta, jog tiltinis dantų protezas gali būti perdaromas tik jos nuosavomis lėšomis, todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2014 m. lapkričio 29 d., o ieškinys pateiktas tik 2020 m. kovo 2 d., t. y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas nenustatė. Be to, teismo pripažinta, kad ieškovė yra praleidusi ir 30 dienų procesinį terminą kreiptis į teismą (PTIŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis), nes Komisijos 2012 m. vasario 23 d. priimtame sprendime Nr. 56-9 „Dėl F.K. L. pareiškimo“ pažymėta, jog pacientas, nesutikdamas su komisijos sprendimu turi teisę jį apskųsti per 30 dienų. Terminas ieškovei kreiptis į teismą pasibaigė 2012 m. kovo 26 d., ieškinys teismui pareikštas tik 2020 m. kovo 2 d. t. y. praleidus procesinį terminą ieškinio pateikimui beveik 8 metus. Ieškovė, prieštaraudama minėtų išvadų teisingumui, turėjo galimybę apeliaciniame skunde išdėstyti savo nesutikimo motyvus, bet ji apsiribojo tik teismų praktikos citavimu bei formalaus teiginio apie pirmosios instancijos teismo pareigą pasisakyti šiuo klausimu nurodymu. Visa tai sąlygoja ieškovės argumentacijos pripažinimą deklaratyvia ir neįrodyta.

20. Vertindamas atsakovės pareigą atsakyti pagal jai pareikštus reikalavimus dėl 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ieškovei suteiktų dantų protezavimo paslaugų, teismas nustatė, kad šiuo laikotarpiu ieškovė lankėsi ne pas atsakovę, o UAB InMedica, todėl su 2018 m. teiktomis protezavimo paslaugomis atsakovė nėra susijusi. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnio pareigą pasiūlyti ieškovei netinkamą šalį (atsakovę) pakeisti tinkama.

21. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586-313/2015).

22. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio, jis yra grindžiamas netinkamu dantų protezavimo paslaugų suteikimu 2008 – 2009 m. ir nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Anot ieškovės, būtent atsakovė nedėjo maksimalių pastangų suteikti ieškovei kokybiškas dantų protezavimo paslaugas, dėl ko ji patyrė 3 900 Eur žalą.

23. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė byloje duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius apie atsakovės nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. birželio 1 d. jai suteiktas dantų protezavimo paslaugas. Kaip matyti iš ieškovės ambulatorinės kortelės Nr. 31909, Komisijos 2012 m. vasario 23 d. sprendimo, VASPVT 2012 m. lapkričio 21 d. vertinimo išvados, Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo, ieškovė atsakovės paslaugomis naudojosi 2008 – 2009 metais. 2018 metais, kuriuos nurodo ieškovė, dantų protezavimo paslaugas jai teikė UAB InMedica, ką pagrindžia byloje esanti 2018 m. spalio 17 d. sąskaita faktūra INKA Nr. 865, kurioje užfiksuota protezavimo pradžia 2018 m. kovo 15 d., pabaiga – 2018 m. birželio 1 d. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovė nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. birželio 1 d. atliko ieškovės dantų protezavimą, todėl apeliacinio skundo motyvas apie atsakovės pareigos papildomai patikrinti ieškovės jautrumą nikeliui teikiant paslaugas 2018 m. yra teisiškai nereikšmingas.

24. Pažymėtina, kad atsakovės veiksmų teisėtumas jos rūpestingumo, dėmesingumo, paslaugų suteikimo kvalifikacijos prasme buvo vertinamas Komisijos, kuri nustatė, kad atsakovė ieškovei suteikė tinkamas ir kokybiškas paslaugas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms bei nustačius anksčiau minėtų terminų praleidimo faktą, nėra teisinių prielaidų kvestionuoti atsakovės pareigų, atliekant dantų protezavimą 2008 – 2009 m., tinkamą vykdymą.

25. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė, suformulavusi ieškinio pagrindą, apeliavo į netinkamą paslaugų suteikimą ne tik 2018 m., bet ir 2008 – 2009 m., pripažįsta, jog nėra prielaidų sutikti su jos teiginiu apie CPK 45 straipsnio pažeidimą nagrinėjamu atveju. CPK 45 straipsnio taikymą lemia aplinkybės, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nustatymas, dėl ko nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Ieškovei žalos patyrimą siejant būtent su atsakovės veiksmais, ieškovė aiškiai išdėstė ieškinio faktines aplinkybes, nurodė atsakovę, kuri, ieškovės nuomone, atsakinga už ieškovės patirtą žalą, ir pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš ieškinio argumentų, ieškovės patirta žala kildinama iš atsakovės atsisakymo grąžinti pinigus. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. atsakovė kreipėsi į atsakovę dėl 13 danties vainikėlio paslankumo ir 14-15 dantų vainikėlių nuskilimo; atsakovei patarta perdaryti 16-13 dantų tiltinį protezą, tačiau atsakovė nesutiko sumokėti už protezo koregavimą. 2011 m. lapkričio 10 d., 2011 m. lapkričio 29 d. atsakovei kreipiantis dėl tos pačios problemos, ji vėl atsisakė perdaryti 16-13 dantų tiltinį protezą savo lėšomis. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė yra vertintina kaip tiesioginis materialinio teisinio santykio subjektas, kuriam ieškovė galėjo reikšti pretenzijas dėl protezavimo paslaugų suteikimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos siūlyti ieškovei pakeisti atsakovę.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliaciniame teisme

27. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės naudai priteistinas jos apeliaciniame teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ji patyrė 338,80 Eur. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų priteistino užmokesčio maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 338,80 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės F. K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centro Denticija“, įmonės kodas 122666529, 338,80 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.