Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6246-766/2022 pagal pareiškėjos antstolės D. P. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas A. K., skolininko sutuoktinė G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė D. P. pateikė pareiškimą teismo sprendimo vykdymo procese nustatyti, kad skolininkui A. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. K. gaunamų pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia naują rašytinį įrodymą – 2022 m. gegužės 19 d. Registrų centro Vedybų sutarčių registro pranešimą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, jog naujo įrodymo prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Gavęs šį skolininko sutikimą antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

11. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

12. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 33,37 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos antstolės D. P. naudai. Antstolė D. P. nustatė, kad skolininkas registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamas gauna, tačiau vykdo pirmos eilės išieškojimą pas kitą antstolį, todėl iš skolininko asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės, o jo sutuoktinė G. K. gauna pajamas iš UAB „Maisto namai“. 2022 m. balandžio 11 d. buvo priimtas patvarkymas dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo pagal CPK 666 straipsnį ir 667 straipsnio 1 dalį, per nustatytą terminą skolininkas nepateikė įstatymo nustatytos formos sutikimo, todėl išieškotojai atsirado teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. 2022 m. balandžio 11 d. antstolė areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas ir 2022 m. gegužės 4 d. kreipėsi su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, šiuo atveju tam, kad pagal vieno iš sutuoktinio asmenines prievoles būtų nukreiptas išieškojimas į dalį bendrame turte, nėra reikšmingos aplinkybės, ar kitas sutuoktinis žinojo apie tokių prievolių egzistavimą bei tai, kad prievolė yra asmeninė.

15. CK 3.87 straipsnyje numatyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja tol, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

16. Nors apeliantė nurodė, jog vykdomas išieškojimas pagal asmeninę jos sutuoktinio prievolę, atsiradusią iki santuokos sudarymo, tačiau tokie apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad iš skolininko turimo turto ir/ar gaunamų lėšų išieškojimas nėra įmanomas, todėl buvo areštuotas skolininko sutuoktinei mokamas darbo užmokestis. Taigi, pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės argumentas, jog sutuoktinio prievolė yra asmeninė, todėl išieškojimas negali būti nukreipiamas į apeliantės gaunamas pajamas, atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės santuoka su skolininku nėra nutraukta, vedybų sutartis iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo nebuvo sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino prašymą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo skolininkas A. K. ir apeliantė G. K. sudarė povedybinę sutartį. Apeliantės su atskiruoju skundu pateiktame 2022 m. gegužės 19 d. Registrų centro Vedybų sutarčių registro pranešime nurodyta, kad Vedybų sutarčių registre 2022 m. gegužės 17 d. įregistruota sutartis, kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad nuo minėtos datos sutuoktinių turtui yra taikomas povedybinėje sutartyje numatytas teisinis režimas.

19. CK 3.102 straipsnio nuostatos leidžia sutuoktiniams bet kuriuo metu sudaryti povedybinę sutartį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutuoktiniai bet kuriuo metu turi teisę pakeisti turto teisinį režimą, o povedybinę sutartį gali sudaryti vykdymo procese ar net po vieno iš sutuoktinių dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018).

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006. Teismų praktika. 2006, 27).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki vedybų sutarties sudarymo, priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Sudarius vedybų sutartį, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas. Tuo tarpu po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo, išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas, t. y. hipotetines, vieno iš sutuoktinių pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jo vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

22. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, laikytina, kad povedybinės sutarties sudarymas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes (visišką turto ir pajamų atskirumą) sukėlė nuo povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre, t. y. nuo 2022 m. gegužės 17 d.

23. Kadangi po 2022 m. gegužės 13 d. skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo byloje pasikeitė faktinė situacija – nuo 2022 m. gegužės 17 d. Vedybų sutarčių registre įregistruota apeliantės G. K. ir skolininko A. K. povedybinė sutartis, laikytina, kad po šios sutarties įregistravimo nėra teisinio pagrindo vykdyti išieškojimą iš apeliantės G. K. nuo 2022 m. gegužės 17 d. atsiradusių (gautų) pajamų.

24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina, papildant jos rezoliucinę dalį, kad skolininkui A. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. K. iki 2022 m. gegužės 17 d. gautų pajamų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, jos rezoliucinę dalį papildant ir išdėstant taip:

Nustatyti, kad skolininkui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gegužės 17 d. gautų pajamų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.