Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-07-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-795-1096/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-15
Bylos Nr.
eII-795-1096/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00733-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Pažeidėjas
R. J.
Advokatai
Marius Vytautas Lileikis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-795-1096/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00733-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J., jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytautui Lileikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8720-2025 (ROIK: 25266752341).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8720-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266752341 (toliau – ir Nutarimas) R. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. vasario 27 d. apie 18.20 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelį, vairuodamas transporto priemonę, chuliganiškai elgėsi kelyje, t. y. be priežasties, keletą kartų, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip keldamas pavojų eismo saugumui, vykstant intensyviam eismui užblokavo antrojoje juostoje važiavusį automobilį, neleisdamas jam judėti toliau. Automobiliui sustojus kelkraštyje demonstratyviai, intensyvaus eismo kelyje, manevravo į priekį ir atgal, sustojo ir stovėjo pirmoje eismo juostoje norėdamas bendrauti su kitu eismo dalyviu taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktą (el. b. l. 14-17).

Šalies argumentai

R. J. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo pakeisti priimtą nutarimą, panaikinant paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 12 mėnesių.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad neginčija nustatyto pažeidimo, tik mano, jog atsižvelgiant į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam buvo paskirta per griežta sankcija. Jis pripažino pažeidęs kelių eismo taisykles, pažeidimo padarymo neneigia, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nesiekė išvengti atsakomybės, nuoširdžiai stengėsi padėti pareigūnams išaiškinti nusižengimo padarymo aplinkybes. Kaip matyti, iš prašomo pakeisti nutarimo turinio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Praeityje nėra padaręs šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Jis turi socialinių įsipareigojimų, kurių įvykdymui yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Jis ypatingai daug dėmesio ir finansinių lėšų skiria socialinei, visuomenei naudingai veiklai ir labdarai. Laiko save pilietišku, atsakingu, įstatymus ir poįstatyminius aktus gerbiančiu ir jų besilaikančiu asmeniu bei vairuotoju.

Be to, kai jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, jis keliolika kartų pergalvojo savo elgesį, suprato savo veiksmų ydingumą, padarė atitinkamas išvadas ir įsipareigojo ateityje netinkamo elgesio nebekartoti. Tai visiškai užtikrina, kad ateityje naujų, analogiškų nusižengimų jis nepadarys. Antra vertus, vien supratimas, kad dėl padaryto pažeidimo praras specialiąją teisę jį ypatingai smarkiai paveikė ir užtikrina visišką atgrasymą nuo naujų nusižengimų padarymo.

Pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina tinkamam darbinių funkcijų vykdymui. Jis eina vadovo pareigas dvejose bendrovėse, yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, abejose įmonėse jam vienam tenka atsakomybė už darbinės veiklos organizavimą ir vykdymą, bendravimą su klientais bei partneriais. Taip pat yra ūkininkas, papildomai vykdo individualią veiklą ir visa tai tiesiogiai yra susiję su specialiosios teisės naudojimu. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis nebegalės atlikti didžiosios daugumos darbinių funkcijų ir nuo to stipriai nukentėtų įmonių veikla, galimybės ūkininkauti ir vykdyti kitą veiklą. Todėl, įvertinant visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, jog administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, galima pasiekti ir ta sankcijos dalimi, kurioje numatyta piniginė nuobauda, t. y. ir bauda būtų sudarytos prielaidos pasiekti įstatyme numatytus administracinės nuobaudos tikslus – atgrasyti jį nuo administracinių nusižengimų darymo, jį paveikti ir nubausti, apriboti jam galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam pažeidimui, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, paskirta administracinio poveikio priemonė (jos trukmė) nėra būtina tam, kad pasiekti tikslus, kurių valstybė siekia taikydama administracines nuobaudas. Dėl to, mano, jog egzistuoja įstatyme nustatyti pagrindai, kuriems esant priimtas nutarimas galėtų būti pakeistas, panaikinant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 12 mėnesių (el. b. l. 3-4).

Institucija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Nesutinka su ta dalimi, kur yra atimama teisė vairuoti, mano, jog šis sprendimas iššaukia neproporcingas pasekmes ne tik jam, bet ir su juo susijusiems asmenims, t. y. jo vaikams, kitiems vaikams, kuriems padeda. Turi ir kitų įsipareigojimų, vasara turi važiuoti su vaikais iš globos namų į vasaros stovyklą, kurią irgi dalinai finansuoja, be to turi ir darbinių įsipareigojimų. Be jokios abejonės, neturėdamas teisių nelabai galėtų savo darbo atlikti. UAB (duomenys neskelbtini) prekiauja saulės elektrinėmis, jis turi važinėti pas klientus, apžiūrėti objektus. Jo ūkis yra Širvintų rajone, į kurį taip pat reikia važiuoti, viešasis transportas nelabai važinėja. Todėl ginčas kyla dėl specialiosios teisės atėmimo termino. Dėl paskirtos pinginės baudos, jis neturi jokių ginčų. Paskirtos baudos dar nėra sumokėjęs. Padarytą pažeidimą pripažįsta. Įvykis įvyko 2025 m. vasario 27 d. vakare, vairavo automobilį „Range Rover“, automobilis priklauso jo įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Įvykio diena, važiavo iš Panevėžio pusės, iš savo ūkio, važiavo jis antra juosta, o ponas iš pirmos juostos užlindo jam į antrą juostą ir pradėjo blokuoti kelią. Kitas automobilis važiavo akivaizdžiai lėčiau nei leistinas tuo metu, toje vietoje buvo greitis. Jis nuo pat pradžių įsijungė kairį posūkį, ponas nereagavo, tuomet pradėjo mirksėti, kad pasitrauktų, žmogus taip nereagavo. Tikrai kitas automobilis turėjo galimybių pasitraukti, tačiau nesupranta kodėl to nepadarė. Kilo įtarimų, kad vairuotojas gal neblaivus. Tokiu būdu jie važiavo apie du kilometrus. Tuomet jis aplenkė kitą automobilį iš dešinės pusės ir pradėjo lėtėti, staigiai nestabdė, nes žinojo, kad už tai gresia atsakomybė ir nenorėjo sukelti pavojaus, norėjo tiesiog pasikalbėti ir įsitikinti, kad tas žmogus tikrai yra adekvatus ir nėra išgėręs. Tuomet jis sustojo, jis priėjo, pabeldė švelniai į langą, pamatė, kad automobilyje sėdintis žmogus yra pagyvenęs, todėl suprato, kad tai galėjo būti amžiaus klausimai. Šalia sėdėjusi moteris jį filmavo, tai pastebėjo iš karto. Todėl nuėjęs į automobilį pradėjo galvoti ką daryti, tačiau pradėjo važiuoti, tas automobilis irgi pradėjo važiuoti, bet susirikiavo šalikėlėje. Atbuliniu privažiavo prie to automobilio, kad pratęsti jų pokalbį ir įsitikinti, kad viskas gerai. Pradžioje jie buvo sustoję antroje juostoje, kur nelabai saugu stovėti, bandė prieiti prie žmonių, tačiau lango neatidarė. Tada jis suprato, kad šie gal bijo dėl savo saugumo, nes žmogus yra vyresnio amžiaus. Tuomet privažiavo šalia jų lygiagrečiai automobilio, atsidarė langą, šie taip pat atidarė langą, tada pasakė, jog negražiai elgėsi. Tie žmonės į pokalbius nesileido. Bandė parodyti vaizdo įrašą iš vaizdo registratoriaus, tačiau jie žiūrėti nepanoro. Šio vaizdo įrašo policijai nepateikė, kadangi pradžioje neprašė, o jis tame įraše nematė nieko naudingo. O vėliau vaizdas užsirašė ant vaizdo ir dabar jo nebeturi. Mano, kad jam vairuoti sekasi gerai. Yra gavęs kelias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet jos nėra didelės, ten buvo nežymus greičio viršijimas, parkavimas.

Teismui pagarsinus administracinių nusižengimų registro duomenys paaiškino, kad dėl pažeidimo padaryto 2025 m. gegužės 7 d. paskirta 30 Eur bauda sumokėta. Dėl 2024 m. lapkričio 21 d. nusižengimo, nepateikti duomenys, kadangi ilgai tęsėsi procesas. Automobilis buvo registruotas jo vardu, tada jam paskyrė baudą, vėliau pateikė vairavusio asmens duomenys, tada pateiktų duomenų pareigūnams nepakako ir nubaudė už tai, kad nepateikė duomenų. O už kelio kirtimą, pažeidimas panaikintas. Nebuvo teisė atimta 3 mėnesiams ir nebuvo paskirta bauda, kadangi tas nutarimas panaikintas.

Pažymi, kad turi du vyresniuosius vaikus iš pirmos santuokos, juos pasiima kas antrą savaitgalį. Be to, jo dukra užsiima jojimo sportu, todėl kartais reikia vežti į varžybas kartu su žirgu. Vaikai gyvena Vilniaus pakraščiuose, vienas gyvena Trakų Vokėje, kitas Nemenčinės plente. Jis gyvena Lazdynėliuose. Dėl vaikų vykimo į mokyklą, tai jaunesnysis, kuris gyvena Trakų Vokėje, pradės vaikščioti į 1 klasę, tai šalia namų, vaiko mama pristato, o jis pasiima iš ugdymo įstaigos trečiadieniais ir ketvirtadieniais. O vyresniuosius pasiima kas antrą savaitgalį, praktiškai gali patys atvažiuoti. Įmonė, kurioje dirba 100 procentų akcijų priklauso jam, jis vienas priima sprendimus. Be to, jis aukoja, tačiau mokesčių efektyvumo prasme, yra efektyviau mokėti iš įmonės, tada gali daugiau paaukoti. Pažymi, kad jis yra 100 procentų akcijų valdytojas ir vienintelis direktorius, priima sprendimus vienašališkai, faktiškai tai yra tas pats juridinis ir fizinis asmuo. Jeigu būtų valdyba, akcininkai, tuomet sutiktų jog yra skirtumas, o šiuo atveju visus sprendimus vienas priima. Taip pat transporto priemonė reikalinga dėl ūkininkavimo, kad nuvykti į ūkį. Vairuotojo pažymėjimas, kad galima būtų nuvažiuoti iki pačio ūkio ir grįžti iš jo, nusivežti daiktus, žaliavas, medžiagas, o taip pat planuoja pirkti traktorių. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Po šio įvykio daug pergalvojo viską, ir jo vairavimas labai pasikeitė vien nuo šio viso proceso. Nemano, kad tai yra įprastas elgesys stabdyti kitų žmonių automobilius. Jam tai pat nėra būdingas toks bendravimas kaip bendravo su kitu vairuotoju, tuo metu jam buvo sunki situacija, kadangi patyrė daug streso, išgyveno skyrybas. Tačiau kitas vairuotojas niekuo nekaltas dėl šios situacijos. Pažymi, kad atsiprašė kito asmens, siūlė susitaikyti, atlyginti žalą. Tačiau vėliau ragelio nebekėlė (el. b. l. 95-97).

Papildomai nurodė, kad jo manymu minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas būtų vienas mėnuo. Prašoma, atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios akivaizdžiai rodo, kad kiti jį supantys asmenys nukentės labiau, nei jis pats. Jam bus sunku, nukentės vaikai, jo bendravimas su vaikais, pajamos ir galimybė išlaikyti vaikus, taip pat visi socialiniai įsipareigojimai, kurie yra pakankamai dideli. Mano, kad dėl jo neprotingų poelgių, dėl kurių tikrai gailisi, negali kentėti kiti žmonės, ypatingai vaikai. Jo asmeninės pajamos per mėnesį sudaro apie 4-5 tūkstančius. Vienoje įmonėje turi kolege, kuri šiuo metu yra dekrete, o kitoje įmonėje jis yra vienas. Darbo funkcijų kiti darbuotojai neatlieka, kolegė dekrete, jo darbo krūvis yra padidėjęs. Turi vieną butą, kuris yra su paskola, taip pat viena automobilį, įmonės vardu. Papildomų įsiskolinimų neturi, tik butas yra vienintelis kreditas (el. b. l. 98).

Pareiškėjo R. J. atstovas advokato padėjėjas M. V. Lileikis teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. J. visiškai pripažįsta kaltę įvykdęs šį administracinį nusižengimą, mano, kad teismas turėtų įvertinti, ar jo veiksmuose yra jam inkriminuoto pažeidimo sudėtis. Vienas esminių ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymių yra chuliganiškos paskatos. Iš pareiškėjo paaiškinimo negalima daryti išvados, kad jo veiksmai, kurie, be abejo, veiksmai kelyje buvo pažeidžiantys KET, sukėlė grėsmę, tačiau chuliganiškų paskatų šioje vietoje jis nemato. Jis tiesiog automobilį sustabdė, norėdamas įsitikinti, ar lėtai važiuojančią transporto priemonę vairuoja blaivus asmuo. Vėliau visi kiti veiksmai buvo nulemti to, kad norėjo išsiaiškinti tą visą situaciją, bet jis nesiekė pademonstruoti, kad yra aukščiau už kitus asmenis, nebuvo agresyvus, nesikeikė, neatliko kitų veiksmų, kurie įprastai yra pripažįstami chuliganiškais. Todėl teismas, nagrinėdamas skundą, visas šias aplinkybes turėtų apsvarstyti ir patikrinti, ar nutarimas šioje dalyje buvo priimtas pagrįstai.

Antra vertus, jeigu bus nuspręsta, kad pareiškėjas nubaustas pagrįstai, mano, kad sankcija jam buvo pritaikyta neteisingai, kad ji nebuvo individualizuota ir šioje situacijoje yra aiškiai per griežta. Kaip patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga, asmuo yra išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, jis skiria ypatingai daug laiko ir dėmesio socialinei veiklai, labdarai, visuomenei naudingai veiklai, čia į bylą buvo pateikta tik nedidelė dalis dokumentų, kuriuos galėjo pateikti. Jie iš principo kartojasi, bet asmeniškai nėra matęs žmogaus, kuris tiek laiko skirtų socialiai ir visuotinai naudingai veiklai. Kaip nurodė R. J. dirba dviejuose įmonėse direktoriumi, vykdo individualią veiklą, turi ūkį, kurio aptarnavimui reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, taip pat bendrauja su nepilnamečiais vaikais, juos privalo nuvežti į būrelius, kartais į namus, kartais paimti iš namų ir pan. Taigi teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina. Bet, šiuo atveju, problema yra tame, kad toks išskirtinai teigiamai charakterizuojamas žmogus yra nubaudžiamas kaip standartinis, klasikinis kelių erelis, kuris tikrai iš chuliganiškų paskatų atlieka vienus ar kitus veiksmus, kuris keikiasi, rėkia ar pan. Pareiškėjas šioje situacijoje buvo prilygintas standartiniams pažeidėjams, tačiau jis, pagal savo charakterio savybes, tikrai nėra tas standartinis pažeidėjas, kuris negerbia KET, kuris demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, t. y. atlieka tuos veiksmus, kurie įprastai yra kvalifikuojami kaip chuliganiški.

Mano, kad šioje situacijoje yra svarbu pažymėti, kad netgi nusikaltimą padaręs asmuo, jis pripažinęs kaltę, turi teisę bent į vieno trečdalio bausmės sumažinimą. Nusikaltimą padaręs asmuo, kuris gailisi, jam įstatymas laiduoja teisę, kad jam nebus skirtos griežčiausios sankcijos, kuomet yra kelios alternatyvios. Šiuo atveju, nors jis gailisi, yra išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, iš principo neturėjo chuliganiškų paskatų, jam yra paskirta savo esme pati griežčiausia nuobauda, poveikio priemonė, nes šita poveikio priemonė yra susijusi su teisės ribojimu, t. y. tos teisės, kuri yra įprasta ir dažniausia kasdieniniame gyvenime naudojama teisė. Taigi, sankcija, šiuo atveju, yra ypatingai griežta, neatitinka teisingumo, sąžiningumo kriterijų ir, jo vertinimu, turėtų būti peržiūrėta, ją smarkiai sumažinant. Jeigu teismas matys galimybę panaikinti, tai, be abejo, prašo ją panaikinti, tačiau žino praktiką. Faktiškai teismai sankcijų nenaikina, jie vis tiek skiria kažkokį terminą teisių atėmimo, kad žmogus pajustų sankcijas. Tačiau sankcijos skyrimo terminas turi būti protingas. Jeigu jis būtų mėnesio terminui, mano, kad būtų teisingas terminas, nes eismo saugumui įtaką pareiškėjo veiksmai tikrai padarė. Jeigu juos vertinti, kad už tai jam gali būti taikoma mėnesio laiko teisių apribojimas. Teisingiausia būtų išvis netaikyti, bet, jeigu taikyti, tai turi būti minimalus laikas, kuriam yra šita poveikio priemonė taikoma (el. b. l. 97-98).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui apie paskirtą teismo posėdžio laiką, datą ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2025 m. vasario 27 d. apie 18.20 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelį, vairuodamas transporto priemonę, chuliganiškai elgėsi kelyje, t. y. be priežasties, keletą kartų, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip keldamas pavojų eismo saugumui, vykstant intensyviam eismui užblokavo antrojoje juostoje važiavusį automobilį, neleisdamas jam judėti toliau. Automobiliui sustojus kelkraštyje demonstratyviai, intensyvaus eismo kelyje, manevravo į priekį ir atgal, sustojo ir stovėjo pirmoje eismo juostoje norėdamas bendrauti su kitu eismo dalyviu taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, už ką jam skirta 450 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal KET 9 punktą, kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pareiškėjas R. J. pripažįsta padaręs pažeidimą, kad įvykio diena, važiavo iš Panevėžio pusės, iš savo ūkio, važiavo jis antra juosta, o ponas iš pirmos juostos užlindo jam į antrą juostą ir pradėjo blokuoti kelią. Kitas automobilis važiavo akivaizdžiai lėčiau nei leistinas tuo metu, toje vietoje buvo greitis. Jis nuo pat pradžių įsijungė kairį posūkį, ponas nereagavo, tuomet pradėjo mirksėti, kad pasitrauktų, žmogus taip nereagavo. Tikrai kitas automobilis turėjo galimybių pasitraukti, tačiau nesupranta kodėl to nepadarė. Kilo įtarimų, kad vairuotojas gal neblaivus. Tokiu būdu jie važiavo apie du kilometrus. Tuomet jis aplenkė kitą automobilį iš dešinės pusės ir pradėjo lėtėti, staigiai nestabdė, nes žinojo, kad už tai gresia atsakomybė ir nenorėjo sukelti pavojaus, norėjo tiesiog pasikalbėti ir įsitikinti, kad tas žmogus tikrai yra adekvatus ir nėra išgėręs. Tuomet jis sustojo, jis priėjo, pabeldė švelniai į langą, pamatė, kad automobilyje sėdintis žmogus yra pagyvenęs, todėl suprato, kad tai galėjo būti amžiaus klausimai. Šalia sėdėjusi moteris jį filmavo, tai pastebėjo iš karto. Todėl nuėjęs į automobilį pradėjo galvoti ką daryti, tačiau pradėjo važiuoti, tas automobilis irgi pradėjo važiuoti, bet susirikiavo šalikėlėje. Atbuliniu privažiavo prie to automobilio, kad pratęsti jų pokalbį ir įsitikinti, kad viskas gerai. Pradžioje jie buvo sustoję antroje juostoje, kur nelabai saugu stovėti, bandė prieiti prie žmonių, tačiau lango neatidarė. Tada jis suprato, kad šie gal bijo dėl savo saugumo, nes žmogus yra vyresnio amžiaus. Tuomet privažiavo šalia jų lygiagrečiai automobilio, atsidarė langą, šie taip pat atidarė langą, tada pasakė, jog negražiai elgėsi. Tie žmonės į pokalbius nesileido. Pareiškėjas administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių neginčija, dėl padaryto nusižengimo pripažįsta ir gailisi.

Pareiškėjas neginčija padaryto ir inkriminuoto nusižengimo. Pareiškėjas skundu prašo, panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimo 12 mėnesių terminui, arba ją sumažinti iki minimalaus vieno mėnesio termino. Teismas plačiau dėl padaryto nusižengimo nepasisakys ir nusižengimo pavojingumą ir įvykio aplinkybes įvertins tik tiek, kiek tai susiję su paskirtos administracinio poveikio priemonės paskyrimu ir pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda arba administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Prašymą netaikyti specialiosios teisės atėmimo pareiškėjas grindžia tuo, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas, nes turi daug įsipareigojimų. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina tinkamam darbinių funkcijų vykdymui. Jis eina vadovo pareigas dvejose bendrovėse, yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, abejose įmonėse jam vienam tenka atsakomybė už darbinės veiklos organizavimą ir vykdymą, bendravimą su klientais bei partneriais. Taip pat yra ūkininkas, papildomai vykdo individualią veiklą ir visa tai tiesiogiai yra susiję su specialiosios teisės naudojimu. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis nebegalės atlikti didžiosios daugumos darbinių funkcijų ir nuo to stipriai nukentėtų įmonių veikla, galimybės ūkininkauti ir vykdyti kitą veiklą. Be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad turi du vyresniuosius vaikus, juos pasiima kas antrą savaitgalį. Dukra užsiima jojimo sportu, todėl kartais reikia vežti į varžybas kartu su žirgu. Vaikai gyvena Vilniaus pakraščiuose, vienas gyvena Trakų Vokėje, kitas Nemenčinės plente. Jis gyvena Lazdynėliuose. Todėl pas vaikus reikia nuvažiuoti juos pasiimti, žinoma, vyresnieji jau geba patys atvažiuoti. Iš ugdymo įstaigos vaikus pasiima ir nuveža trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Pažymėjo, kad transporto priemonė reikalinga dėl ūkininkavimo, kad nuvykti į ūkį. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas, kad galima būtų nuvažiuoti iki pačio ūkio ir grįžti iš jo, nusivežti daiktus, žaliavas, medžiagas, o taip pat planuoja pirkti traktorių. Netekus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones nukentės ne tik jis pats, tačiau ir aplinkiniai asmenys, o labiausiai vaikai, bei bendravimas su vaikais.

Byloje pakanka įrodymų, kad R. J. padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to byloje ginčo nėra. Teismo vertinimu, pasirinktas automobilio vairavimas (kito automobilio užblokavimas, neleidimas judėti toliau), yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų kitą automobilį vairuojančiam asmeniui ir automobilyje esančiam keleiviui (kaip nustatyta iš bylos medžiagos) ir eismo saugumui. Kito automobilio vairuotojui E. S. ir jo keleivei E. S. toks R. J. vairavimo būdas pasirodė nepriimtinas, sukėlė išgąstį, nerimą, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tarnybiniame pareigūnų pranešime pažymėta, kad pranešėjai yra stipriai susijaudinę ir dėl streso sunkiai dėstė mintis. Pareiškėjas R. J. teismo posėdžio metu, nors ir pripažino padaręs nusižengimą, tačiau teisino savo veiksmus, dalinai kaltę perkeldamas kito automobilio vairuotojui (nurodė, kad šis galimai buvo išgėręs, kad jis tik lėtėjo, t. y. staigiai nestabdė ir pan.). Teismo vertinimu, pareiškėjas kritiškai nevertina savo poelgio ir išreikštas gailėjimasis yra deklaratyvus. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas suvokė, jog toks jo pasirinktas vairavimo būdas nėra leistinas ir tinkamas.

Teismo vertinimu, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu įvardijami nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo šiuo konkrečiu atveju. Minėtų pasekmių dėl padaryto nusižengimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę ar visai jos netaikyti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Teismas neturi pagrindo netikėti R. J. teiginiais, kad turi atitinkamų įsipareigojimų, tačiau apie šiuos visus įsipareigojimus bei savo pareigas žinojo ir iki įvykio, kadangi šie visi įsipareigojimai nebuvo išnykę. Tiek skunde nurodytos aplinkybės, tiek teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kuri susijusi su jo darbine veikla, ūkininkavimu, poreikiu susitikti su vaikais, taip pat nėra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus neproporcingai pažeisti jo ar jo šeimos interesai. Kaip matyti iš teisme duotų parodymų, pateiktų dokumentų, vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motinomis, o jis juos pasiima kartais, vyresnieji vaikai jau patys gali atvažiuoti iki jo ir t.t. Taigi, jis nėra vienintelis ir pagrindinis asmuo, kuris užtikrina vaikų interesus (vežimu į ugdymo įstaigas ir pan.).

Vertinant pareiškėją charakterizuojančius duomenis, teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų pragyvenimo šaltinį, skiria paramą, už tokio nusižengimo padarymą atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, praeityje baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nei administracinio nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, nei pareiškėją charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo skirti švelnesnę administracinę poveikio priemonę ar jos neskirti visiškai.

Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8720-2025, kuriuo R. J. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ir administracinio poveikio priemonė- specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8720-2025 (ROIK: 25266752341) palikti nepakeistą ir R. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė