Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. P., ieškovo atstovui advokatui I. T. ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Naktinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei L. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Šiuo metu atskaičiuos mokesčius nuo minimalios 924,00 Eur/mėn. dydžio algos, lieka 708,42 Eur per mėnesį. Atmetus valstybės paramą – 85,75 Eur/mėn. išmoką vaikui, orientacinė suma, kurią vaiko išlaikymui turi skirti tėvai, koreguojama iki 622,67 Eur/mėn. Prašo jį paskirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Vaikų poreikiai maistui, aprangai, apavui, žaidimams ir lavinimuisi, dalis būsto išlaikyme yra savaime suprantami ir neįrodinėtini. Pažymi, kad neprivalo teikti detalių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas vaikams. Išlaikymo įsiskolinimo pasirinko nereikalauti iš atsakovės.

5. Pažymi, kad prašoma priteisti suma yra mažiau negu pusė minimalios mėnesinės algos, preziumuojamai reikalingos vaikui išlaikyti, todėl ji neprivalo teikti detalių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas vaikui.

7. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo parengiamajame posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į civilinės bylos pobūdį, kuris yra dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pažymėtina, kad laisvė disponuoti priklausančiomis teisėmis yra saistoma pareigomis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).

8. Atsakovei tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo šaukimas įteiktas asmeniškai. Atsakovei buvo išaiškinta, kad parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Todėl parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismas viešame teismo posėdyje bylą iš esmės išnagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

9. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje patvirtino byloje pateiktą išvadą. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka, neprieštarauja, kad bylos šalių sūnų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, o iš atsakovės vaikams būtų priteistas išlaikymas proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų motinos turtinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų: L. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

12. Ieškovas prašo nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, vaikų tėvu, kadangi bylos šalių bendras gyvenimas nutrūko maždaug prieš trejus metus ir atsakovei išėjus gyventi atskirai abu nepilnamečiai vaikai liko su juo. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, jis rūpinasi vaikais, prižiūri, užtikrina jų poreikius. Atsakovė su vaikais bendrauja minimaliai per trumpąsias SMS žinutes, tačiau nedalyvauja jų auklėjime. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė neprieštarauja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu, kurio gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms ir esant išklausytoms vaikų nuomonėms, nesant atsakovės prieštaravimo bei duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų jų interesams, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu R. P. tenkinamas visiškai. Todėl L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Nustačius nepilnamečių bylos šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

15. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

17. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaikais ir realiai prisiima vaikų išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaikų įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaikų poreikius, dėl kurių išlaidos vaikų išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaikų išlaikymo nustatant vaikų poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikams. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne) pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

18. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teisiškai reikšmingi faktai yra vaikų poreikiai, abiejų vaikų tėvų turtinė padėtis.

19. Ieškovas prašo nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovės priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad orientacinė suma, kurią vaiko išlaikymui turi skirti tėvai, koreguojama iki 622,67 Eur/mėn. Šią sumą sudaro išlaidos vaikų maistui, rūbams, avalynei, išlaidos ugdymo priemonėms, dalis komunalinų patarnavimų išlaidoms ir kt., ji neviršija minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Ieškovas nurodė, kad vaikai specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų neturi. Vaikai šiuo metu yra 17 ir 16 metų amžiaus, jie mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.

20. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu. Ieškovas dirba, gauna minimalą mėnėsinę algą, asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Atsakovė nedirba ir nėra duomenų, kad ji deda pastangas susirasti darbą ir tokiu būdu prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Atsakovė sūnums išlaikymo neteikia.

21. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, pateiktus paaiškinimus dėl vaikų poreikių, vaikų amžių, tai, kad vaikams yra skiriama ir valstybės parama, o nustatytas visas kiekvienam vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovės priteisti išlaikymą sūnums L. P. ir M. P. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei gali būti realiai įvykdoma (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir kt., prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų taip pat nepareiškė, ji yra jauno, darbingo amžiaus, o duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, ar kad jos turtinė padėtis būtų sudėtinga, byloje nėra. Todėl teismo vertinimu atsakovė gali prisidėti prie vaikų išlaikymo po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Vertintina, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir pagal byloje turimus duomenis jų tėvo turtinei padėčiai, atsižvelgus į tai, kad bylos šalys kitų išlaikytinių neturi, nėra duomenų apie jų įsiskolinimus, bei nepažeis vaikų interesų, atsižvelgiant į jų amžių, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančios mokėti motinos turtinės padėties bei garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą. Tuo ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams prieteisimo tenkintinas visiškai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

22. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

23. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaikų priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteistoišlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu, kuris pakeistas 2023 m. gruodžio 18 d., ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Į bylą pateikta 2024 m. vasario 19 d. pažyma dėl 227,50 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą.

26. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: antrinės teisinės pagalbos ieškovui teikimo išlaidų – 227,50 Eur, žyminis mokestis – 217,00 Eur (dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo – 54,00 Eur x 2 vaikai, 109,00 Eur dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 39,65 Eur. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 227,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 217,00 Eur žyminis mokestis, 39,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 euro centų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. sausio 4 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,00 Eur (du šimtus septyniolika eurų 00 euro centų) žyminio mokesčio, žyminį mokestį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 mokėjimo paskirtis – priteistas žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,65 Eur (trisdešimt devynių eurų šešiasdešimt penkių euro centų) teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, bylinėjimosi išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662 mokėjimo paskirtis – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos).

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227,50 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų penkiasdešimties euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.