Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2024-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-557/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-07-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-11-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-07
Bylos Nr.
1A-218-557/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47709-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Lina Nainienė
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-557/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47709-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.9.7; 1.2.14.1.2.4; 1.2.18.2; 1.2.23.1.2; 1.2.29.3.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnuOSPRENDisLietuvos respublikos vardu2024 m. lapkričio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Linos Nainienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nuteistajam A. G. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas:

Žemesnės instancijos teismas

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

– pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

– pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, ši subendrinta bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su likusia neatlikta 1 metų 21 dienos laisvės atėmimo bausme, nuo kurios atlikimo A. G. lygtinai buvo paleistas, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių ir 21 diena laisvės atėmimo.

Nuspręsta į bausmės laiką įskaičiuoti A. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. vasario 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmės pradžią nurodant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), registruotos E. A. vardu, konfiskavimas. Iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. jis laikotarpiu nuo 2023-12-13 13.20 val. iki 2023-12-14 19.35 val. (duomenys neskelbtini), įsilauždamas pro buto virtuvės langą, pateko į R. K. priklausantį butą ir iš jo pagrobė juvelyrinius aukso (585 praba) ir sidabro (925 praba) dirbinius: 200 Eur vertės 19 dydžio auksinį žiedą su mėlyna akute, 250 Eur vertės 19 dydžio auksinį žiedą su trimis sujungtais rutuliukais, 150 Eur vertės 1 porą auksinių auskarų rutuliuko formos, 100 Eur vertės sukto pynimo nutrūkusią ties susegimu auksinę grandinėlę, 100 Eur vertės auksinį pakabuką su skaidria akute, 150 Eur vertės auksinį pakabuką – kryželį pinto rašto krašteliais, 50 Eur vertės 18 dydžio rankų darbo sidabrinį žiedą, 40 Eur vertės 18 dydžio sidabrinį žiedą su dūminio kvarco akute, 30 Eur vertės 19 dydžio sidabrinį žiedą su granato akute, 25 Eur vertės 19 dydžio sidabrinį žiedą su baltos ir mėlynos spalvos cirkonio akutėmis, 35 Eur vertės 19 dydžio platų sidabrinį žiedą, 25 Eur vertės 18 dydžio sidabrinį žiedą su įspaustais ąžuolo lapais, 25 Eur vertės 18 dydžio sidabrinį žiedą šakelės su lapeliais formos, 2 vnt. bendros 40 Eur vertės sidabrinių grandinėlių, nutrūkusių ties susegimu (vienos vertė 20 Eur), 10 Eur vertės mažo 15 dydžio melchioro žiedą su įspaustu rombų raštu, 40 Eur vertės 19 dydžio rankų darbo bronzinį žiedą su raudonomis akutėmis, perpintą bronzine vielute, 15 Eur vertės bižuterinį žiedą su vaivorykštės spalvų akutėmis reguliuojamo dydžio, 400 Eur grynųjų pinigų, 15 vieno euro monetų su rečiau pasitaikančiais simboliais, 5 vnt. dviejų eurų monetų su rečiau pasitaikančiais simboliais 10 Eur vertės. Tokiu būdu A. G., įsibrovęs į patalpą, pagrobė R. K. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 1 710 Eur.

2. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. jis 2024-01-31 laikotarpiu nuo 15.40 val. iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į butą ir iš jo pagrobė L. N. priklausančią 30 Eur vertės kuprinę, kurioje buvo 700 Eur vertės auksinė grandinėlė, 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P30 Pro“, 10 Eur vertės piniginė ir I. T. priklausanti 10 Eur vertės piniginė. Tokiu būdu A. G., įsibrovęs į patalpą, pagrobė L. N. priklausančio turto už 840 Eur, I. T. priklausančio turto už 10 Eur.

3. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. jis laikotarpiu nuo 2024-02-02 18.00 val. iki 2024-02-03 20.00 val., tiksli diena ir valanda nenustatyti, Poilsio g. 41-29, Klaipėdoje, per balkoną ir langą įsibrovęs į butą, pagrobė V. K. priklausančią 50 Eur vertės garso kolonėlę „W-KING“.

4. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė keturias svetimas elektronines mokėjimo priemones, t. y. jis 2024-01-31 laikotarpiu nuo 15.40 val. iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pagrobęs L. N. priklausančią kuprinę ir joje suradęs L. N. išduotas elektronines mokėjimo priemones – AB „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko „Monese“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), I. T. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Luminor Bank AS“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), K. T. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šias keturias svetimas elektronines mokėjimo priemones pasiėmė ir neteisėtai laikė automobilyje „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2024-02-06 18.30 val. Kauno g. 6, Klaipėdoje, automobilio apžiūros metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

5. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė šešis fizinių asmenų dokumentus, t. y. jis 2024-01-31 laikotarpiu nuo 15.40 val. iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pagrobęs L. N. priklausančią kuprinę, kurioje buvo L. N. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Europos sveikatos draudimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), I. T. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suradęs kuprinėje šiuos šešis fizinių asmenų dokumentus, juos pasiliko ir neturėdamas teisėto pagrindo laikė automobilyje „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2024-02-06 18.30 val. Kauno g. 6, Klaipėdoje, automobilio apžiūros metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

6. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo ją platinti, t. y. jis nenustatytu laiku ir vietoje įgijęs ne mažiau kaip 0,978 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) (tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,9 procentai), šią narkotinę medžiagą neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė automobilyje „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės porankyje, kol 2024-02-06 apie 21.38 val., Kauno g. 6, Klaipėdoje, šią narkotinę medžiagą apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, skiriant mažesnės trukmės laisvės atėmimą.

7.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tačiau paskyrė jam per griežtą bausmę. A. G. nesutinka su teismo išvada, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti. Pažymi, jog savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, padarė išvadas ir nori keisti savo gyvenimo būdą. Taip pat nurodo, jog turi šeimą ir su sutuoktine augina dvi dukras, gimusias 2006 ir 2021 metais, todėl nori greičiau išeiti į laisvę ir padėti išlaikyti vaikus.

8. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prašė panaikinti A. G. taikytą automobilio konfiskavimą, kadangi šiuo automobiliu jis vykdavo į darbą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Iš nuteistojo A. G. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, skiriant mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir gailisi, padarė išvadas ir nori keisti savo gyvenimo būdą, be to, turi padėti sutuoktinei išlaikyti dvi dukras. Be to, apeliacijos teismo posėdyje A. G. ir jo gynėjas prašė panaikinti jam taikytą automobilio konfiskavimą. Būtent šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl bausmės

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

12. BK 178 straipsnio 3 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. BK 214 straipsnio 1 dalis, inter alia, numato, jog tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. BK 259 straipsnio 2 dalis numato, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. BK 302 straipsnio 1 dalis numato, jog tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam A. G. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų (padaryti 5 apysunkiai nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje) griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, kurių dydis nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkis, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, – artimą minimaliam terminui arešto bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti 5 tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir 1 baudžiamasis nusižengimas, A. G. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir A. G. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto lygtinio paleidimo metu, būdamas praeityje ne kartą teistas, taip pat baustas administracine tvarka, duomenų apie jo pajamas nėra. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį A. G. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, tai pat atsižvelgdamas į tai, kad jis nukentėjusiųjų atsiprašė ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, dalis daiktų grąžinta, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam A. G. už padarytas tyčines nusikalstamas veikas turi būti paskirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas už nusikaltimus ir arešto bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, nes akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam, ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

13. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų A. G. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį, tiek nustatant konkretų bausmių dydį už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų nuteistajam.

14. Pažymėtina, kad nuteistojo A. G. padarytos veikos yra tyčinės, dalis jų – savanaudiškos. Inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas praeityje ne kartą teistas už, be kita ko, analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes), taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir kitas nusikalstamas veikas, nepraėjus nė 10 mėnesių po lygtinio paleidimo (2023-02-17) iš pataisos įstaigos, kur atliko galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal 2020-08-06 nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, kuris buvo subendrintas su 2020-04-15 nuosprendžiu. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. G. nusikalto, būdamas anksčiau ne kartą teistas, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Anksčiau apeliantui skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, jo nepataisė ir nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, A. G. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 3, b. l. 34–48). Šie duomenys atskleidžia A. G. susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas ir, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles ir daugiau nebenusikalsti, todėl švelnesnės bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, nes akivaizdu, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų, pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nededa.

15. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad A. G. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskirtos mažesnės nei sankcijos laisvės atėmimo bausmės, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą iš esmės minimali arešto bausmė ir galutinė subendrinta bausmė, kuri, jam pripažįstant savo kaltę (kaip akcentuojama jo savo apeliaciniame skunde), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra adekvačios jo padarytų tyčinių nusikalstamų veikų pavojingumui ir jo asmenybei, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, tad dar labiau jas švelninti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

16. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. G. paskirtas bausmes, skundžiamame nuosprendyje nurodė: „Atsižvelgiant į tai, kad, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje padarytos idealiąja sutaptimi, už jas paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, po to, subendrinta bausmė, ir bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, subendrinamos iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis).“ Toks bausmių bendrinimas nagrinėjamu atveju nėra tinkamas. Šios teismo klaidos turėjo įtakos neteisingos (per griežtos) galutinės subendrintos bausmės nuteistajam A. G. paskyrimui, todėl jos turi būti ištaisytos.

17. Nagrinėjamoje byloje A. G., be kita ko, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024-01-31 laikotarpiu nuo 15.40 val. iki 16.00 val., pro neužrakintas duris įsibrovęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė L. N. priklausančią 30 Eur vertės kuprinę, kurioje buvo: 700 Eur vertės auksinė grandinėlė, 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P30 Pro“, 10 Eur vertės piniginė ir I. T. priklausanti 10 Eur vertės piniginė; L. N. ir I. T. išduotos elektroninės mokėjimo priemonės, asmens tapatybės kortelės, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai, taip pat L. N. išduota Europos sveikatos draudimo kortelė ir I. T. išduotas vairuotojo pažymėjimas, šiuos fizinių asmenų dokumentus ir elektronines mokėjimo priemones pasiėmė ir neteisėtai laikė automobilyje „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2024-02-06 18.30 val. Kauno g. 6, Klaipėdoje, automobilio apžiūros metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

18. Kaip matyti, šie A. G. inkriminuoti 3 apysunkiai nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sudėtį, todėl už juos paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tada ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis) turėjo būti subendrinta su A. G. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį inkriminuotomis vagystėmis iš butų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodant kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvus, kaip tai numatyta BK 64 straipsnio 4 dalyje (kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šios įstatyme įtvirtintos taisyklės apylinkės teismas nesilaikė, tokiu būdu pažeidė BK 64 straipsnio 4 dalies nuostatas), o ši subendrinta bausmė – apėmimo būdu su A. G. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, nes šis A. G. inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas ir kiti jam inkriminuoti apysunkiai nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

19. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 63 str. nuostatų) taikymo, tai lėmė neteisingos (per griežtos) bausmės A. G. paskyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

20. Be to, pastebėtina, kad bendrindamas A. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą galutinę subendrintą bausmę su likusia neatlikta laisvės atėmimo bausme, nuo kurios jis lygtinai buvo paleistas, apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 21 diena, nes, kaip matyti iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų, A. G. iš pataisos įstaigos, remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023-02-15 sprendimu Nr. NĮ-23-357, buvo paleistas 2023-02-17, taigi jo neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 19 dienų (t. 3, b. l. 58).

21. Taigi, keičiant skundžiamą apylinkės teismo 2024-07-18 nuosprendį, A. G. už atskiras inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos tokiu būdu: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš buto (duomenys neskelbtini)), 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, bendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, nustatant subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, ši subendrinta bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dvi vagystės iš butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po 3 mėnesius 15 dienų laisvės atėmimo (atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pridedama artima minimaliai bausmių, paskirtų už minėtas 2 vagystes, dalis), nustatant subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bendrintinos apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę nustatant 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, nustatant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, ši A. G. paskirta bausmė bendrintina su likusia neatlikta 1 metų 19 dienų laisvės atėmimo bausme, nuo kurios atlikimo lygtinai jis buvo paleistas, paliekant apylinkės teismo pasirinktą visiško bausmių sudėjimo būdą, kurio apeliantas neginčija, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalių nuostatomis, bausmės bendrintinos vienu etapu.

Dėl turto konfiskavimo

22. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio‚ apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo A. G. parodymus, kad į nusikaltimo vietas (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, jis vyko su automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rasti iš (duomenys neskelbtini), pagrobti L. N. ir I. T. priklausantys daiktai, jiems išduotos elektroninės mokėjimo priemonės ir šių asmenų dokumentai bei nedidelis kiekis narkotinės medžiagos, padarė išvadą, kad automobilis buvo naudojamas ne tik kaip priemonė nusikalstamoms veikoms palengvinti, bet ir tiesiogiai kaip jų vykdymo priemonė, todėl, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, šį automobilį konfiskavo, palikdamas galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiam automobiliui iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

23. Apygardos teismo vertinimu, nuspręsdamas dėl minėtos transporto priemonės konfiskavimo, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino automobilį nusikalstamų veikų vykdymo priemone. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad A. G., kaip neginčijamai nustatyta šioje byloje, įsibrovęs į (duomenys neskelbtini), butą, iš jo pagrobė L. N. priklausančią kuprinę su joje buvusiais daiktais (auksine grandinėle, mobiliojo ryšio telefonu, dviem piniginėmis), jos ir I. T. vardu išduotomis elektroninės mokėjimo priemonėmis, asmens tapatybės kortelėmis ir kitais dokumentais, kurie pareigūnų buvo rasti jo automobilyje „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus nedidelius pagrobto turto gabaritus ir svorį, šis automobilis, priešingai nei pripažino apylinkės teismas, nebuvo tiesioginė ir būtina nusikalstamų veikų darymą palengvinanti priemonė, lygiai taip pat mieste, kur atstumai palyginti nedideli ir išvystyta visuomeninio transporto infrastruktūra, automobilis nebuvo būtinas nuvykti į vagystės vietą. Tai, kad minėtame automobilyje buvo rastas ir nedidelis kiekis narkotinės medžiagos bei kitiems asmenims priklausantys dokumentai ir banko kortelės, taip pat nesudaro pagrindo konfiskuoti automobilį kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, taip pat į A. G. apeliacijos teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad šiuo automobiliu jis vykdavo į darbą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad automobilis nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo atveju nebuvo būtina ar esmingai palengvinanti nusikalstamų veikų darymą priemonė, nuvykti į vagysčių vietas, įsibrauti į numatytus apvogti butus bei išgabenti iš jų pagrobtą turtą nebuvo jokių kliūčių ir nenaudojant automobilio. Teismų praktikoje sprendžiant, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas paprastai įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui, nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pvz., transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti), arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pvz., transporto priemonė, kuri buvo būtina privalomiems pateikti muitinei daiktams gabenti). Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad automobilis nagrinėjamoje byloje nepagrįstai pripažintas nusikalstamų veikų darymo įrankiu bei priemone, todėl konfiskuoti jį nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam A. G. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nuteistajam A. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti A. G. subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. nustatyti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šią A. G. paskirtą bausmę subendrinti su likusia neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta 1 metų 19 dienų laisvės atėmimo bausme, nuo kurios jis lygtinai buvo paleistas, ir paskiriant A. G. galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti A. G. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą bei šiam automobiliui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Edita LapinskienėLina NainienėLinas Pauliukėnas