- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- A2-1265-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00501-2073-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- Z. V., UAB „FF LIZINGAS“
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1226-413/2017 pagal pareiškėjų UAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“ ir M. Ž. prašymus dėl kreditoriaus finansinių reikalavimų patikslinimo UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (kreditoriui) Z. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą su prašymu:
1) atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1226-413/2017, panaikinti 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimti naują sprendimą – pareiškėjų M. Ž. ir UAB „FF LIZINGAS“ prašymus atmesti;
Šalies argumentai
2) CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu M. Ž. ir UAB „FF LIZINGAS“ prašymus palikti nenagrinėtus ar CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme; teismui nusprendus nagrinėti bylą, M. Ž. ir „FF LIZINGAS“ prašymus atmesti;
3) CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 10 punkto pagrindais sustabdyti bylą iki įsiteisės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. A2-2480-555/2018, Nr. A2-1099-273/2019 ir Nr. B2- 212-230/2018 pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Z. V. prašymą dėl skubių procesinių veiksmų dėl skubaus UAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ atstatydinimo, kreditorių komiteto nušalinimo ir kitų reikalavimų;
4) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nustatyti, kad M. Ž. dalyvavimas yra būtinas;
5) iš UAB „FF LIZINGAS“ išreikalauti: šios įmonės buhalterinės apskaitos programų nurašymo ir sunaikinimo aktus bei įrodymus, kad UAB „FF LIZINGAS“ sutartis su A. J. firma „Alfitas“ bankroto administratorius nenutraukė ir sumokėjo licencijos mokesčius; apskaitos duomenis apie Z. V. ir UAB „FF LIZINGAS“ apskaitos duomenis; UAB „FF LIZINGAS“ įsakymus dėl atostogų; UAB „FF LIZINGAS“ akcininkų susirinkimų (protokolai Nr. 21 - 27) dalyvių registracijos sąrašus (dokumentus), advokatų K. P., U. P. ir tuometinės advokato padėjėjos M. J. 2009 m. - 2013 m. susirašinėjimo su UAB „FF LIZINGAS“ dokumentus, atstovaujant UAB „FF LIZINGAS“ akcininkus J. M., jo sūnų M. M. ir Č. A., taip pat UAB „Skomė“ bei UAB „BALTIC ARMS“;
6) taikyti 3 metų senatį M. Ž. ir UAB „FF LIZINGAS“ prašymams dėl kreditorinių reikalavimų ginčams dėl darbo santykių, taip pat atsižvelgti į tai, kad M. Ž. ir UAB „FF LIZINGAS“ neprašo teismo atnaujinti terminą savo prašymams pateikti;
7) apklausti byloje liudytojais AB „Klaipėdos energijos“ vadovą ir skolų valdymo grupės vadovę D. D.;
8) bylą sujungti su UAB „FF LIZINGAS“ bankroto byla Nr. B2-98-230/2019;
9) iš advokatų M. J., K. P. ir U. P. (jie perįgaliodavo advokato padėjėją M. J.) išreikalauti jų sutartis su UAB „Skomė“ ir UAB „BALTIC ARMS“, šių įmonių direktoriumi ir UAB „FF LIZINGAS“ bei UAB „Skomė“ akcininkais J. M., jo sūnumi M. M. ir Č. A. dėl šių asmenų atstovavimo santykiuose su UAB „FF LIZINGAS“ ir jos buvusiu direktoriumi Z. V.;
Atsiliepimas
10) vadovautis šiame atsiliepime nurodytais LITEKO duomenimis;
11) priteisti iš M. Ž. ir UAB „FF LIZINGAS“ bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog civilinėje byloje Nr. B2-1226-413/2017 Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi sumažino BUAB „FF LIZINGAS“ kreditoriaus Z. V. pirmos eilės 61 591,37 Eur dydžio finansinį reikalavimą, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi, iki 44 951,33 Eur, o 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi iš dalies tenkino suinteresuoto asmens Z. V. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir papildė Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį argumentais dėl trijų metų ieškinio senaties termino. Konstatavo, kad ieškinio senatis negali būti taikoma, nes teismas bankroto byloje turi teisę tikslinti kreditorinius reikalavimus iki teismo nutarties dėl įmonės pabaigos priėmimo.
Prašydamas atnaujinti procesą pareiškėjas nurodo, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1498-241/2018, buvo nustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties 30 punkte nustatė, kad nei UAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorė, nei suinteresuoti asmenys UAB „Skomė“ ir UAB „BALTIC ARMS“ nepaneigė Z. V. nurodytų aplinkybių, kad UAB „FF LIZINGAS“ buhalterinės apskaitos programą su duomenimis nurašė ir sunaikino bankroto administratorė ir kreditorių komitetas. Ši aplinkybė patvirtina, kad byla negalėjo būti nagrinėjama be UAB „FF LIZINGAS“ apskaitos duomenų ir kad ieškovės atstovė UAB „Admivita“ sąmoningai nepateikė pareiškėjo prašytų ir bylos nagrinėjimui būtinų apskaitos duomenų, kad UAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorė UAB „Admivita“, veikdama drauge su UAB „FF LIZINGAS“ kreditorių komitetu, vadovaujamu UAB „BALTIC ARMS“, galėjo sąmoningai sunaikinti UAB „FF LIZINGAS“ apskaitos programą ir jos duomenis arba sąmoningai neteikti jų teismui. Nors tai nėra civilinės bylos Nr. 2-1498-241/2018 ir prašomos atnaujinti civilinės bylos ginčo dalykai, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad nustatytos bylai, kurios procesą prašo atnaujinti, svarbios esminės naujos aplinkybės ir tai, jog teisminiuose ginčuose dėl UAB „FF LIZINGAS“ bankroto bylos iškėlimo ir šio bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat ir šioje byloje šalys teismui teikė tikrovės neatitinkančius (melagingus) paaiškinimus, dėl ko ir prašomoje atnaujinti byloje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties 36 ir 37 punktais nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyse dėl UAB „FF LIZINGAS“ bankroto bylos iškėlimo, taip pat Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartyse dėl UAB „FF LIZINGAS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra konstatuotas tikslus UAB „FF Lizingas“ nemokumo faktas, o UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorė neteikė į bylą duomenų apie faktinio UAB „FF LIZINGAS“ nemokumo momentą, eliminuojant teismo ir šioje byloje priimtų sprendimų argumentus dėl Z. V. kaltės, pripažįstant UAB „FF LIZINGAS“ bankrotą tyčiniu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad šiai bylai svarbios esminės naujos aplinkybės yra tai, kad teisminiuose ginčuose dėl UAB „FF LIZINGAS“ bankroto bylos iškėlimo ir šio bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat ir šioje byloje šalys UAB „FF LIZINGAS“ atstovė teismui teikė tikrovės neatitinkančius (melagingus) paaiškinimus, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas teismo sprendimas byloje, kurios procesą prašo atnaujinti.
Tuo vadovaudamasis pareiškėjas teigia, jog nustatyta aplinkybė, kad UAB „FF LIZINGAS“ buhalterinės apskaitos programą, kurios duomenis prašęs teismo išreikalauti ir to prašymo teismas nepatenkino, sunaikino ne jis, o galėjo sunaikinti bankroto administratorius, veikdamas drauge su kreditorių komitetu, arba sąmoningai neteikti jų teismui, t.y. teikti teismui žinomai melagingus paaiškinimus be įrodymų, yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas byloje dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu metu, nes įmonė nebuvo nemoki, ir byloje Nr. B2-1226-413/2017, nes teismas nepagrįstai pasirėmė tuo, kad UAB „FF LIZINGAS“ bankrotas buvo tyčinis.
Žemesnės instancijos teismas
Yra ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1498-241/2018 nustatyti žinomai melagingi bylos dalyvių paaiškinimai dėl UAB „FF LIZINGAS“ nemokumo ir bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl apskaitos duomenų, galimai nusikalstamos bylos dalyvių ir teisėjų veikos nagrinėjant bylas dėl šios įmonės bankroto bylos iškėlimo ir pripažinimo tyčiniu, nes nustatyta, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl įmonės nemokumo. Pagrindo iškelti bankroto bylą nebuvimas reiškia, kad byloje, kurios procesą prašo atnaujinti, pareiškėją atstovavo netinkamas atstovas, kas sudaro pagrindą pareiškimą palikti nenagrinėtą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 d. 1, 3 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismai šioje byloje pažeidė suformuotą teismų praktiką, kad ginčas dėl kreditorinių reikalavimų yra ginčas dėl teisės, bet ne tarpinė bankroto bylos procesinė nutartis. Pareiškėjo pirmos eilės finansinis reikalavimas UAB „FF LIZINGAS“, patvirtintas įsiteisėjusia 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje, nebuvo ginčytas. AB „Klaipėdos energija“ ir jos teisių perėmėjas M. Ž., UAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorius nepateikė teismui atskirųjų skundų dėl įsiteisėjusios 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalies dėl Z. V. finansinio reikalavimo, nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių Z. V. finansinis reikalavimas negalėjo būti nustatytas šia teismo nutartimi, neprašė teismo atnaujinti terminus jų prašymams pateikti. Dėl šių priežasčių byla turėjo būti nutraukta ar abu prašymai palikti nenagrinėtinais, o nagrinėjant – atmesti. Pareiškėjas teigia, kad teismai išplėtė bankroto administratoriaus reikalavimo faktinio pagrindo ribas, nes teismas sumažino pareiškėjo pirmos eilės finansinį reikalavimą dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas 3336,47 Eur daugiau, nei prašyta 2016 m. vasario 12 d. UAB „FF LIZINGAS“ prašymu.
Pareiškėjo manymu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė kontekstinio bylos aplinkybių vertinimo taisyklę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, todėl neteisingai išsprendė ginčą. Padaryti šie pažeidimai:
1) teismas pažeidė CPK 245 straipsnio 2 dalį ir nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo prijungti šią bylą prie UAB „FF LIZINGAS“ bankroto bylos;
Žemesnės instancijos teismas
2) žemesnių instancijų teismai pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, bei CPK 17 straipsnio reikalavimus, nevertino pareiškėjo argumentų, kad įsiteisėjusia 2014 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje buvo atmestas 2014 m. liepos 22 d. Z. V. prašymas dėl įpareigojimo administratoriui pateikti Z. V. dokumentus, patvirtinančius UAB „FF LIZINGAS“ kreditorių administratoriui pateiktų kreditorinių reikalavimų pagrįstumą;
3) teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose nurodytas ne bankroto administratoriaus, o Z. V. išnaudotų atostogų skaičius;
4) teismai nepasisakė dėl 2006 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-654-465/2005, kuriuo Z. V. atleidimas iš darbo 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos nutarimu pripažintas negaliojančiu;
5) teismai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad M. Ž. prašyme nenurodyta, kokias savo pažeistas teises ir teisėtus interesus jis gina 2016 m. gegužės 17 d. prašymu. Be to M. Ž. UAB „FF Lizingas“ kreditoriumi patvirtintas tik 2016 m. gegužės 19 d.;
6) teismai netyrė pareiškėjo argumentų, kad kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo;
7) teismai netyrė argumentų, kad M. Ž. reikalavimo perleidimo sutartį su AB „Klaipėdos energija“ pasirašė 2016 m. balandžio 21 d.;
8) teismai nevertino bylos šalių prieštaravimų. Teismas teigė, kad byloje nėra pareiškėjo pirmos eilės finansinių reikalavimų paskaičiavimų, tačiau nevertino, kad ši byla buvo teismo atskirta nuo UAB „FF LIZINGAS“ bankroto bylos, o pareiškėjo prašymai jas sujungti buvo netenkinti;
9) abiejų instancijų teismai atmetė pareiškėjo prašymus dėl UAB „FF LIZINGAS“ apskaitos duomenų ir kitų įrodymų išreikalavimo, tačiau nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorius ir pareiškėjai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu to paties vadovo vadovaujamos UAB „Skomė“ ir UAB „B. A.“ teismui pateikė žinomai melagingus paaiškinimus, kurių pagrindu šis bankrotas pripažintas tyčiniu;
10) neišnaudotų atostogų dienų skaičių skaičiuodami nuo teismo sprendimo priėmimo, o ne nuo atleidimo dienos, byloje, kurios procesą prašo atnaujinti, pažeidžiant įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, teismai faktiškai revizavo 2006 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2-654-465/005, kuriuo Z. V. atleidimas 2003 m. lapkričio 21 d. UAB „Parex lizingas“ valdybos nutarimu pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorius atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą atsisakyti priimti vadovaujantis CPK 366 straipsnio 3 dalimi, o priėmus – prašymo ir visų jame išdėstytų išvestinių reikalavimų netenkinti kaip nepagrįstų.
Nurodo, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nurodyta sąvoka „sprendimas“ turi būti aiškinama ir suprantama kaip priimtas procesinis teismo sprendimas, kurios išraiškos forma (sprendimas arba nutartis) neturi teisinės reikšmės, tai reiškia, kad proceso atnaujinimas negalimas bet kurioje bankroto bylos stadijoje, net ir teismui priėmus galutinį sprendimą, kuriuo bankroto byla užbaigiama iš esmės. Pareiškėjo prašymas paduotas dėl tarpinės bankroto procedūriniu klausimu priimtos nutarties, pareiškėjas prašyme nenurodė CPK 366 straipsnio 3 dalies įtvirtintą reglamentavimą paneigiančios teismų praktikos ir/ar įstatymo nuostatų, todėl prašymas nepriimtinas. Net ir esant akivaizdžiam ir pareiškėjui žinomuose procesiniuose teismų sprendimuose konstatuotam faktui dėl tokio pobūdžio procesinio prašymo nagrinėjimo negalimumo, BUAB „FF LIZINGAS“ atkreipia dėmesį, kad iki šiol nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir analizuojamos šioje civilinėje byloje pagal šalių pateiktus argumentus ir įrodymus dėl pareiškėjo kreditoriaus finansinio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratoriaus prašymą dėl pareiškėjo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, apribojimo, ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą bei priimdamas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1498-241/2018, ginčo dalyką vertino apsiribojant procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, įrodymais, reikalavimais, visi šie įrodymai bei reikalavimai buvo išanalizuoti teismams priimant procesinius sprendimus nagrinėjant klausimą dėl BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nei imperatyvios įstatymo nuostatos, nei kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai neįpareigoja bankroto administratoriaus teikti duomenis apie faktinį BUAB „FF LIZINGAS“ nemokumo momentą. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1099-273/2019, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl BUAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės grindžiamą tapačiais argumentais, kaip prašymas šioje civilinėje byloje, konstatavo, jog „<...> Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė ne dėl atsakovės UAB „FF lizingas“ nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą (ne) nustatymo, bet dėl pareiškėjo Z. V. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atsiradimo momento. <...> Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia kitų įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotų UAB „FF lizingas“ vadovo Z. V. veiksmų ar neveikimo <...> Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie žinomai melagingų bylos dalyvių paaiškinimų dėl UAB „FF lizingas“ nemokumo, dėl galimai nusikalstamos dalyvaujančių byloje ir teisėjų veikos nebuvo nustatyta“. Pareiškėjui nuo 2017 m. spalio 18 d. žinoma iš šiuo metu sustabdytos civilinės bylos Nr. e2-2250-640/2018 (teismas pažymi, jog tai yra Vilniaus apygardos teismo civilinė byla e2-1696-640/2019) dokumentų, t.y. 2015 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „FF LIZINGAS“ nematerialaus turto nurašymo akto, kad buhalterinė apskaitos programa yra nurašyta, vadovaujantis kreditorių susirinkimo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, tačiau ji nėra sunaikinta, ir, nors buvusiam įmonės vadovui nesuteikus prisijungimo kodų, prisijungti prie buhalterinės programos administratoriui nepavyko, ji yra saugoma kietajame diske. Dėl kitų prašyme nurodytų argumentų BUAB „FF lizingas“ nepasisako, kadangi jie arba yra paneigti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, arba yra pareiškėjo samprotavimai, neturintys nei teisinio, nei faktinio pagrindo, arba yra teiginiai, nesusiję su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo prašymo išsprendimui būtų būtinas žodinis procesas.
CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso atnaujinimas negalimas bankroto bylose. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1403-157/2016 ir 2-1404-157/2016, iš dalies keisdama suformuotą teismų praktiką dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies minimos normos aiškinimo, kad proceso atnaujinimas bankroto procese dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo yra iš viso negalimas, nurodė, jog tokiu atveju, kai klausimas dėl administratoriaus ar kreditorių ginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo yra išsprendžiamas kilusį ginčą išnagrinėjus iš esmės arba atskiroje civilinėje byloje, arba pačioje bankroto byloje, – vėlesnis tokių įsiteisėjusių ir galutinių teismo procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas yra galimas vadovaujantis tik CPK XVIII skyriaus normomis, reglamentuojančiomis proceso atnaujinimą.
Šiuo atveju teismo patvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas buvo sumažintas jį užginčijus bankroto administratoriui ir M. Ž. atskiroje byloje, todėl pareiškėjo prašymas dėl pastarosios bylos proceso atnaujinimo nagrinėtinas CPK 370 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, medžiagos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi bankrutavusios UAB „FF LIZINGAS“ kreditoriaus Z. V. pirmos eilės 61 591,37 Eur dydžio finansinis reikalavimas, patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi, buvo sumažintas iki 44 951,33 Eur. 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi iš dalies patenkintas pareiškėjo Z. V. prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis papildyta argumentais dėl trijų metų senaties termino taikymo, konstatuojant, kad senatis negali būti taikoma, nes teismas bankroto byloje turi teisę tikslinti kreditorinius reikalavimus iki teismo nutarties dėl įmonės pabaigos priėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi minėtas pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas. Pareiškėjas Z. V., vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 punkte ir 4 punkte nustatytais pagrindais, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1226-413/2017. Minimus pagrindus motyvuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1498-241/2018 30, 36-37 punktuose nurodytomis aplinkybėmis: 30 punktu remiasi kaip patvirtinančiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, 36-37 punktais – kaip patvirtinančiais CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo finansinis reikalavimas UAB „FF LIZINGAS“ buvo sumažintas atsižvelgiant į tai, kad, nepriklausomai nuo Vilniaus apylinkės teismo 2006 m. sausio 3 d. sprendimo, tiek Z. V., tiek administratorius kompensacijai apskaičiuoti vadovavosi tuo pačiu 300 kalendorių dienų laikotarpiu. Nesutarė dėl panaudotų atostogų dienų skaičiaus – Z. V. nurodė 19 tokių dienų, administratorius – 89 dienas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo Z. V. nepateikė detalių skaičiavimų ir nurodė klaidingą priežastį dėl neva neįtraukto laikotarpio, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo 2003 m. lapkričio 22 d., teismas, atsižvelgdamas į administratoriaus pateiktą medžiagą ir atliktus skaičiavimus, pagrįstu ir tenkintinu pripažino bankroto administratoriaus pateiktą išvadą dėl mokėtino kompensacijos dydžio už nepanaudotas atostogas, kurio dydis yra ne 13 393,58 Eur (46 245,35 Lt), bet 10 057,10 Eur ( 34 725,16 Lt) (t. 2, b. l. 7, 19, 41-43, 44-110, 112-113). Dėl to pripažino pagrįstu administratoriaus prašymą sumažinti Z. V. finansinį reikalavimą 3 336,47 Eur (11 520,19Lt) suma, t. y. nuo 61 591,37 Eur iki 58 254,90 Eur (61 591,37 - 3 336,47).
Teismas pažymi, jog atsikirtimų į administratorės ir M. Ž. prašymus Z. V. toje byloje negrindė būtinumu ištirti konkrečius UAB „FF LIZINGAS“ buhalterinės apskaitos programos duomenis.
Pateikęs atskirąjį skundą dėl 2017 m. gegužės 29 d. ir rugpjūčio 11 d. nutarčių, pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad „iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017 dėl UAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu sužinojo melagingus administratorės paaiškinimus teismui, kad jis sunaikino UAB „FF lizingas“ apskaitą ir administratorei neperdavė pirminių apskaitos dokumentų. UAB „FF lizingas“ buhalterinės apskaitos programos nurašytos ir sunaikintos 2015 m. rugpjūčio 18 d. UAB „FF lizingas“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimu. Todėl be tikrų apskaitos duomenų nėra pagrindo spręsti apie šioje byloje nagrinėjamų prašymų pagrįstumą. Visus pirminius UAB „FF lizingas“ buhalterinės apskaitos dokumentus administratorė perėmė. Dėl šių priežasčių ši byla nagrinėtina drauge su UAB „FF Lizingas“ bankroto byla. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prie bylos prijungtini pridedami įrodymai. Dėl buhalterinės programos sunaikinimo ir melagingų paaiškinimų teismui teikimo priimtina atskiroji nutartis ir praneština prokurorui.“ Prašė iš UAB „FF LIZINGAS“ išreikalauti buhalterinės apskaitos programų nurašymo ir sunaikinimo dokumentus, taip pat apskaitos duomenis apie kreditoriaus Z. V. reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1806-241/2017 16.12., 17.12 punktai).
Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi konstatavo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme BUAB „FF LIZINGAS“ administratorė ir pareiškėjas M. Ž. kvestionavo kreditoriaus Z. V. 61 591,37 Eur dydžio reikalavimo pagrįstumą. Šį kreditorinį reikalavimą sudaro kreditoriui Z. V., kaip buvusiam UAB „FF LIZINGAS“ vadovui, mokėtinos sumos, susijusios su darbo teisiniais santykiais – neišmokėtas darbo užmokestis, už tai priskaičiuoti delspinigiai ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Būtent šios aplinkybės sudaro BUAB „FF LIZINGAS“ administratorės ir pareiškėjo M. Ž. pareiškimų faktinį pagrindą, kuris lemia bylos nagrinėjimo ribas. Kadangi apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo, ir pirmiausia apibrėžtų teismui pateiktų pareiškimų pagrindu. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija neanalizavo atskiruosiuose skunduose nurodytų, su byloje pateiktų pareiškimų pagrindu nesusijusių argumentų, taip pat naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo išdėstytos pirmosios instancijos teisme, ir dėl jų nepasisakė. Nutarties 46-48 punktuose apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog administratorės 2016 m. vasario 12 d. pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo (2 t., b. l. 11-13) apeliantui buvo išsiųstas 2016 m. lapkričio 18 d. (2 t., b. l. 31). Šiame pareiškime, kurio gavimo apeliantas neneigia, administratorė prašė sumažinti kreditoriaus Z. V. reikalavimą nuo 61 591,37 Eur iki 59 445,75 Eur, t. y. 2 145,62 Eur suma. Pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad Z. V. už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. skaičiuotina 300 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, iš kurių jis išnaudojo 89 kalendorines dienas, todėl turi būti kompensuota už 211 kalendorinių dienų (300 dienų – 89 dienos). Apeliantas, po administratorės 2016 m. vasario 12 d. pareiškimo jam išsiuntimo 2016 m. lapkričio 18 d. teikdamas teismui didelį kiekį įvairių procesinių dokumentų (procesinių prašymų), nei viename iš jų iš esmės neginčijo administratorės argumentų dėl jos pareiškime išdėstyto kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skaičiavimo pagrįstumo. Vieninteliai atsikirtimai į administratorės 2016 m. vasario 12 d. pareiškimą išdėstyti apelianto 2017 m. gegužės 20 d. prašyme, Kauno apygardos teisme gautame 2017 m. gegužės 23 d., kuriame kvestionuojama administratorės teisė kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo, šiuo pagrindu prašoma pareiškimą palikti nenagrinėtą arba nutraukti bylą, taip pat prašoma taikyti trejų metų senatį sumoms, priteistinoms iš darbo santykių (3 t., b. l. 60-62). BUAB „FF LIZINGAS“ administratorė 2016 m. lapkričio 23 d. lydraščiu dėl dokumentų, susijusių su Z. V. finansiniu reikalavimu, prijungimo patikslino savo 2016 m. vasario 12 d. pareiškimo dalyką ir prašė sumažinti kreditoriaus Z. V. pirmos eilės reikalavimą nuo 61 591,37 Eur iki 58 254,89 Eur, t. y. 3 336,48 Eur dydžio suma (2 t., b. l. 41-43). Šis prašymas, kaip ir administratorės 2016 m. vasario 12 d. pareiškimas, buvo grindžiamas tuo, kad Z. V. priklauso kompensacija už 211 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, o ne už 281 kalendorinę dieną. Šiame patikslintame pareiškime nėra nurodyta, kodėl keičiamas pradinio pareiškimo dalykas ir prašoma sumažinti kreditoriaus Z. V. reikalavimą didesne apimtimi. Tačiau nurodytų dokumentų (jų priedų) lyginamoji analizė leidžia daryti išvadą, kad pradinio pareiškimo reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo apskaičiuotas neįvertinus mokėtinų 9 proc. dydžio įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tai patvirtina administratorės 2016 m. vasario 12 d. pradinio pareiškimo motyvuojamoji dalis, iš kurios matyti, kad kompensacijos dydis už 211 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų – 38 837,34 Lt (11 248,07 Eur), t. y. 45 690,99 Lt – 6 853,65 Lt (15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestis). Tuo tarpu su administratorės 2016 m. lapkričio 23 d. patikslintu pareiškimu pateiktame kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas paskaičiavime (2 t., b. l. 113) nurodyta, kad išmokėtina 34 725,16 Lt (10 057,10 Eur) suma gaunama iš 45 690,99 Lt sumos atimant ne tik 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokesčio sumą (6 853,65 Lt), bet papildomai ir 9 proc. dydžio įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (4 112,19 Lt). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad administratorės pradinio pareiškimo dalyko tikslinimą lėmė privalomai mokėtinų mokesčių socialinio draudimo biudžetui įtraukimas į kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas paskaičiavimą, t. y. viešosios teisės normų reguliuojamų būtinų sumų išskaičiavimas iš kreditoriui mokėtinos kompensacijos. Apeliantas, kaip buvęs įmonės direktorius, geriausiai žinodamas realią įmonės situaciją, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas paskaičiavimo (2 t., b. l. 113) pagrįstumą paneigiančių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų (pvz., savo atliktų kompensacijos skaičiavimų). Apelianto akcentuotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. sausio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1040-465/2006 (2 t., b. l. 20-22), kuriuo Z. V. 2003 m. lapkričio 21 d. atleidimas iš UAB „FF LIZINGAS“ (tuometinis įmonės pavadinimas UAB „Parex lizingas“) direktoriaus pareigų pripažintas neteisėtu ir jis grąžintas į šias pareigas, teisėjų kolegijos vertinimu, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skaičiavimui įtakos neturi. Administratorės paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai, kurių apeliantas nepaneigė, patvirtina, kad skaičiuojant apelianto atostogų trukmę – 300 kalendorinių dienų, buvo įskaičiuotas ir laikotarpis, kuomet apeliantas buvo neteisėtai atleistas iš direktoriaus pareigų. Nors apeliantas deklaratyviai teigia, kad administratorės prašymas atmestinas, nes jo išnaudotų dienų skaičius turi būti skaičiuojamas remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, tačiau jokių konkrečių argumentų ar detalių skaičiavimų, pagrįstų byloje esančiais ir teismo įvertintais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kitais įrodymais, paneigiančių administratorės poziciją ginčo klausimu, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kuria pareiškėjas grindžia prašymą atnaujinti bylos procesą, apeliacine tvarka įvertino Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą pagal atsakovės UAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorės UAB „Admivita“ prašymą dėl suinteresuoto asmens Z. V. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, uždarosios akcinės bendrovės „FF LIZINGAS“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-212-230/2018). Nustatė, kad pastarąja nutartimi teismas buvusiam BUAB „FF LIZINGAS“ vadovui Z. V. apribojo teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Paskirdamas šią sankciją teismas, be kita ko, rėmėsi tuo, kad galioja Vilniaus apygardos teismo nutartys, tikrintos apeliacine tvarka, kuriose nustatyti faktai, kad Z. V. iki šiol nėra įvykdęs pareigos administratorei perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus – už minėtos pareigos neįvykdymą teismo nutartimis jam paskirtos baudos. Teismas nustatė, kad iki šiol Z. V. nėra perdavęs bendrovės atsargų, pirminių apskaitos dokumentų originalų, UAB „FF LIZINGAS“ valdybos posėdžių ir akcininkų susirinkimų protokolų, nesuteikęs informacijos apie prisijungimo galimybes prie pagrindinėje įmonės buveinėje esančių kompiuterių, kuriuose privalo būti saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai. Nutarties 30 punkte apeliacinės instancijos teismas nurodė, „kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visas įmonės turtas ir finansiniai dokumentai administratoriui nėra perduoti, tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Z. V. BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto procese nebuvo visiškai pasyvus, priešingai – 2013 m. gruodžio 2 d., 2013 m. gruodžio 10 d., 2014 m. sausio 16 d., 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. liepos 9 d., 2014 m. liepos 10 d. ir 2014 m. liepos 31 d. perdavimo aktais jis yra perdavęs įmonės administratorei dalį įmonės finansinių dokumentų ir turto. Be to, tarp administratorės UAB „Admivita“ ir buvusio UAB „FF LIZINGAS“ vadovo Z. V. derybos dėl turto ir dokumentų perdavimo nuolat vyko. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas išsamiai paaiškino, kad UAB „FF LIZINGAS“ valdybos ir akcininkų susirinkimų protokolų originalus, jų medžiagą pasirašytinai 2013 m. gruodžio 6 d. perdavė UAB „Admivita“ atstovui A. G. 2013 m. gruodžio 2 d. UAB „FF LIZINGAS“ perdavimo-priėmimo aktu, paaiškino tai, kad buhalterinės apskaitos programą su duomenimis nurašė ir sunaikino bankroto administratorė ir kreditorių komitetas. Tuo tarpu savo atsiliepimuose nei administratorė, nei suinteresuoti asmenys UAB „Skomė“ ir UAB „B. A.“ šių aplinkybių nepaneigė.“
Toliau teismas pažymėjo, kad „byloje yra pateiktos visiškai priešingos bankroto administratorės ir buvusio įmonės vadovo pozicijos, kuris iš jų laikytinas atsakingu už tinkamą turto neperdavimą–neperėmimą. Į bylą pateikti abiejų šalių paaiškinimai, iš kurių turinio matyti, kad abi pusės kaltina viena kitą. Vadinasi, iš bylos duomenų daryti vienareikšmišką išvadą, kad visiškai atsakingas laikytinas arba apeliantas, arba administratorė, negalima. Tačiau sprendžiant dėl sankcijos – apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas skyrimo pagrįstumo, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje pateikti duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl piktybiško apelianto vengimo perduoti turtą ir dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant šioms aplinkybėms, nėra pakankamo teisinio pagrindo išvadai, kad apeliantas sąmoningai veikė, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos išvada, kad suinteresuotas asmuo Z. V., turėdamas pareigą per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei visą įmonės turtą ir jo neperdavęs iki šios dienos, yra atsakingas ne tik už tokį neperdavimą administratorei nustatytais terminais, tačiau ir jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) sąlygotą galimą turto praradimą, atkreipė dėmesį ir į tai, kad BUAB „FF LIZINGAS“ turtas buvo skirtinguose Lietuvos miestuose, todėl faktiškai perduoti visą įmonės turtą per ganėtinai trumpą 15 dienų terminą buvo ganėtinai sunku. Be to, apelianto pateikti duomenys (kreipimasis į ĮBVD, bankroto bylą nagrinėjantį teismą) patvirtina ir bankroto administratorės UAB „Admivita“ pasyvumą“ (31-32 punktai).
Iš nurodytų argumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą apie įmonės dokumentų neperdavimą vien tik dėl buvusio jos vadovo neveikimo, todėl jam paskirta sankcija buvo panaikinta. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas prašyme atnaujinti bylos procesą, 30-me nutarties punkte nėra konstatuota, kad bankroto administratorė ir kreditorių komitetas sunaikino nurašytą buhalterinės apskaitos programą, kurią Z. V. 2013 m. gruodžio 6 d. perdavė UAB „Admivita“ atstovui A. G. 2013 m. gruodžio 2 d. UAB „FF LIZINGAS“ perdavimo-priėmimo aktu, arba kad bankroto administratorė sąmoningai neteikė jos duomenų teismui, kad teikė teismui žinomai melagingus paaiškinimus be įrodymų. Tai yra paties pareiškėjo teiginys. Bankroto administratorius atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjui iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1696-640/2019 dokumentų (2015 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „FF LIZINGAS“ nematerialaus turto nurašymo akto) nuo 2017 m. spalio 18 d. žinoma, jog buhalterinė apskaitos programa yra nurašyta vadovaujantis kreditorių susirinkimo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, tačiau ji nėra sunaikinta, ir, nors buvusiam įmonės vadovui nesuteikus prisijungimo kodų, prisijungti prie buhalterinės programos administratoriui nepavyko, ji yra saugoma kietajame diske.
Teismas sprendžia, jog ir tuo atveju, jei būtų galima sutikti su pareiškėjo pageidaujama nutarties 30 punkto interpretacija (kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 6 d. perduotą UAB „Admivita“ atstovui A. G. 2013 m. gruodžio 2 d. UAB „FF LIZINGAS“ perdavimo-priėmimo aktu buhalterinės apskaitos programą su duomenimis galėjo nurašyti ir sunaikinti bankroto administratorė ir kreditorių komitetas arba sąmoningai neteikti jų teismui), pastaroji aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktus.
Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. V. Karpenka, bylos Nr. 3K-3-473-684/2015; kt.).
Pareiškėjo nurodoma aplinkybė šių kriterijų neatitinka.
Savo esme proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma aplinkybė yra faktai, kurie įvyko 2013 m. gruodžio 6 d., kuomet pareiškėjas perdavė UAB „Admivita“ atstovui A. G. 2013 m. gruodžio 2 d. UAB „FF LIZINGAS“ perdavimo-priėmimo aktu buhalterinės apskaitos programą, kuri kreditorių nutarimu buvo nurašyta 2015 m. rugpjūčio 18 d. Minėta, jog nurašymo faktas jam yra žinomas vėliausiai nuo 2017 m. spalio 18 d. Atskirajame skunde dėl 2017 m. gegužės 29 d. ir rugpjūčio 11 d. nutarčių pareiškėjas nurodė iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-192-157/2017 dėl UAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu sužinojęs apie melagingus administratorės paaiškinimus teismui, jog jis sunaikino UAB „FF lizingas“ apskaitą ir administratorei neperdavė pirminių apskaitos dokumentų.
Tai reiškia, jog proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Formaliai remdamasis jų sužinojimu iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, prašymą dėl proceso atnaujinimo jis pateikė 2019 m. vasario 6 d., nepraleidęs trijų mėnesių termino nuo informacijos šaltinio paskelbimo datos, tačiau faktiškai pareiškėjo nurodomas dokumentų perdavimo faktas ir melaginga, anot pareiškėjo, bankroto administratoriaus bei kreditorių komiteto pozicija jam buvo žinomi nuo 2013 ir 2017 metų. Šiuo faktu grįsdamas prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių prašymo padavimo terminą.
Pareiškėjo nurodoma aplinkybė – buhalterinės apskaitos programos perdavimas 2013 m. gruodžio 2 d., bankroto administratorės ir kreditorių komiteto įvykdytas jos nurašymas bei, pareiškėjo teigimu, sunaikinimas – bylai neturi esminės reikšmės. Iš Liteko sistemoje esančių Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1969-640/2019 pagal UAB „FF LIZINGAS“ ieškinį Z. V. dėl žalos atlyginimo duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 18 d. ieškovas pateikė teismui 2015 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „FF LIZINGAS“ nematerialaus turto nurašymo aktą. Jame nurodyta, jog remiantis kreditorių 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, be kito turto, buvo nurašyta buhalterinės apskaitos programa. Akte pažymėta, kad turtas iki jo sunaikinimo bus apskaitomas užbalansėje, buhalterinės apskaitos programos kodai bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Taigi, pastarasis turtas realiai egzistuoja, o prieiga prie jo duomenų priklauso nuo pareiškėjo. Minėta, kad atsikirtimų į administratorės ir M. Ž. prašymus byloje, kurios procesą prašo atnaujinti, Z. V. negrindė būtinumu ištirti konkrečius UAB „FF LIZINGAS“ buhalterinės apskaitos programos duomenis (pažymėtina, jog kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio, kurį apsprendė panaudotų atostogų dienų skaičius, darbo užmokesčio ir delspinigių su šiais duomenimis jie nesusiejo ir prašyme atnaujinti bylos procesą). Jo prašymą išreikalauti tuos duomenis apeliacinės instancijos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė konstatavęs, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Pareiškėjas nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi bankroto administratoriaus ar kitų su bylos nagrinėjimu susijusių asmenų parodymai, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti. Nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių toje byloje asmenų ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant bylą, todėl nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
Visos kitos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, turėję ar galėję turėti įtakos priimant nutartį, kurioje yra padarytos prašyme nurodytos teisės taikymo klaidos, arba nesudaro pagrindo atnaujinti bylos procesą dėl to, kad 2017 m. gegužės 29 d. ir rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartys buvo peržiūrėtos apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), arba yra susiję su siekiu atnaujinti bankroto bylos iškėlimo bei jo pripažinimo tyčiniu procesus, kurie nagrinėjamu atveju nesprendžiami.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovams M. A. (teisių perėmėja S.R.), A.R, G.B. dėl pažeistų teisių gynimo pažymėta, jog teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, yra nustatyti visi pareiškėjo finansinio reikalavimo dydžio įvertinimui būtini faktai, o proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės neatitinka kriterijų, kuriais vadovaujantis galėtų būti pripažintos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3,4 ir 9 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.
Neatnaujinus bylos proceso, kiti pareiškėjo prašymai nespręstini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimo netenkinti.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.