Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nutarta civilinę bylą nutraukti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei D. G. dėl trukdymo valdyti daiktą pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovę perkelti iš ieškovės asmenine nuosavybės teise valdomo rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R-4, esančios (duomenys neskelbtini), karšto ir šalto vandens bei nuotekų vamzdynus į bendras arba atsakovei priklausančias patalpas, sutvarkyti sugadintą sieną ir lubas bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas butas su rūsiu R-4, R-5, R-6 ir bendro naudojimo patalpa R1, jis nuosavybės teise priklauso ieškovei, taip pat įregistruotas butas su rūsiu, jis nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė paaiškino, kad savo bute atsakovė įrengė vonios kambarį, kurį įrengiant per ieškovei priklausančios rūsio patalpos, pažymėtos indeksu R-4, lubas ir sienas buvo pergręžtos skylės bei sumontuoti vandentiekio ir nuotekų vamzdynai. Ieškovės teigimu, atsakovės įrengti vamzdynai užima daug vietos ir trukdo naudotis ieškovei priklausančia rūsio patalpa. Ieškovė pažymėjo, kad įrengus vamzdynus, buvo pasunkinta galimybė rūsyje laikyti malkas, be to, užkliudžius šiuos vamzdynus gali būti užlieta rūsio patalpa. Ieškinyje teigiama, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovei yra trukdoma naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu objektu, todėl atsakovė įpareigotina šiuos vamzdynus perkelti į kitą patalpą.Atsakovė 2017-05-19 pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą. Atsakovė nurodė, kad analogiškas ieškovės reikalavimas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-175-586/2016, kurioje teismo 2016-11-04 sprendimu ieškovės reikalavimai buvo atmesti. Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-17 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-04 sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nesąžiningai nutyli apie išnagrinėtą analogišką bylą, todėl ši civilinė byla turi būti nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-05-26 nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-175-586/2016 pagal ieškovės R. B. ieškinį, joje vienas iš ieškovės reikalavimų buvo įpareigoti atsakovę D. G. pašalinti iš statinio, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančių rūsio patalpų P-4 (po 2017-03-06 registracijos VĮ Registrų centre patalpa dabar yra R-4) savavališkai nutiestus vamzdžius ir sutvarkyti dėl to sugadintas patalpų sienas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-11-04 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-17 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitė, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl civilinė byla turi būti nutraukta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktą ir nepagrįstai nutraukė civilinę bylą. Apeliantė nurodė, kad šioje byloje ieškinys buvo pareikštas kitu faktiniu pagrindu, nes buvo pateiktas naujas rūsio planas bei atlikta nauja buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija, todėl šioje byloje kilęs ginčas nėra tapatus šalių ginčui, kuris buvo išnagrinėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-175-586/2016.Teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota, nes joje nebuvo nurodyta, kuo remdamasis teismas padarė išvadą dėl ieškinių tapatumo, todėl buvo pažeistas CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė D. G. prašo skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė byloje pateiktu ieškiniu pareiškė tapatų reikalavimą, kuris jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-175-586/2016, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė šią civilinę bylą. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodyti argumentai apie naujos buto teisinės registracijos atlikimą bei naujo rūsio plano parengimą nereiškia, kad šioje byloje ieškinys buvo pareikštas nauju faktiniu pagrindu. Atsakovė pažymėjo, kad šie veiksmai buvo atlikti dar nesibaigus civilinės bylos Nr. 2-175-586/2016 nagrinėjimui, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinomos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 3 punktą ir nepagrįstai nutraukė civilinę bylą. Ieškovės teigimu, šioje byloje ieškinys buvo pareikštas kitu faktiniu pagrindu, nes buvo pateiktas naujas rūsio planas bei atlikta nauja buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija, todėl šioje byloje kilęs ginčas nėra tapatus šalių ginčui, kuris buvo išnagrinėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-175-586/2016. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. CPK 18 straipsnis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, todėl sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatos numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-494/2010 ir kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Sprendžiant klausimą, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014 ir kt.). Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovę iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R-4, esančios (duomenys neskelbtini), perkelti karšto ir šalto vandens bei nuotekų vamzdynus į bendras arba atsakovei priklausančias patalpas, sutvarkyti sugadintą sieną ir lubas. Iš byloje esančios medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovė 2015-08-18 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pažeidimus, t. y. atkurti į ankstesnę padėtį savavališkai nugriautus laiptus statinio rūsyje, atkurti į ankstesnę padėtį savavališkai nugriautą sieną rūsio patalpoje, pažymėtoje indeksu P-4, bei pašalinti iš statinio rūsyje ieškovei priklausančių patalpų, pažymėtų indeksu P-4, savavališkai nutiestus vamzdžius ir sutvarkyti dėl to sugadintas patalpų sienas. Minėtoje byloje atsakovė D. G. pareiškė priešieškinį ieškovei dėl rūsio patalpos pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-175-586/2016 ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-17 nutartimi pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-04 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, taip pat priėmė ieškovės R. B. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pripažinti jai teisę be bendraturtės sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą VĮ Registrų centrui pakeisti / įrašyti Nekilnojamojo turto registre naujai nustatytus nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir apeliacinį procesą dėl šio apeliacinio skundo reikalavimo nutraukė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šioje civilinėje byloje ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-175-586/2016 ginčo šalys yra tapačios, t. y. ieškovė ir atsakovė yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyvės. Atskiruoju skundu ieškovė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog šioje byloje bei civilinėje byloje Nr. 2-175-586/2016 pareikšto ieškinio dalykas sutampa, t. y. ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę iš ieškovei priklausančios rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R-4 (ankstesnis žymėjimas P-4), esančios (duomenys neskelbtini), pašalinti karšto ir šalto vandens bei nuotekų vamzdynus. Apeliantės teigimu, šioje byloje ieškinys buvo pareikštas kitu faktiniu pagrindu, nes kartu su ieškiniu buvo pateiktas naujas rūsio planas bei atlikta nauja buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju abiejose bylose ieškovė savo reikalavimą dėl jos, kaip nekilnojamojo daikto savininkės, teisių pažeidimo pašalinimo iš esmės grindė tuo, kad atsakovė D. G. savo bute įrengė vonios kambarį, kurį įrengiant per ieškovei priklausančią rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-4, buvo pergręžtos skylės bei sumontuoti vandentiekio ir nuotekų vamzdynai. Šioje byloje ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, jog pasikeitė ieškovei priklausančios rūsio patalpos plotas, buvo iš naujo atlikti buto kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus pasikeitė sutartinis rūsio patalpos žymėjimas, bei šių pakeitimų įregistravimas viešame registre negali būti laikomos naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios leistų daryti išvadą apie kitu faktiniu pagrindu tarp tų pačių šalių kilusį naują ginčą. Taigi šioje byloje ieškovė iš esmės naujų aplinkybių nenurodo, tik papildo kitoje byloje jau nagrinėtas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės jau buvo žinomos ir Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-04 sprendimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas yra tapatus ieškinio pagrindui, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota, nes joje nebuvo nurodyta, kuo remdamasis teismas padarė išvadą dėl ieškinių tapatumo, todėl buvo pažeistas CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.Kaip teisingai nurodo apeliantė, pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Susipažinus su skundžiama teismo nutartimi matyti, kad joje pirmosios instancijos teismas išdėstė byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl bylos nutraukimo, aptarė šiam klausimui nagrinėti aktualias CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas bei pateikė ginčo situacijos teisinį vertinimą ir su tuo susijusius nutarties motyvus. Nors pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo ir išsamiai neaptarė kiekvieno ieškinio tapatumo elemento, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje esantys motyvai yra pakankami nustatyti, kokiais faktinio ir teisinio pobūdžio argumentais remdamasis teismas padarė išvadą, jog dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl civilinė byla turi būti nutraukta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog nurodant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus buvo pažeistas CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota ir atitinka įstatymo reikalavimus.Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.