Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovei R. M., atsakovei D. G., jos atstovei advokatei S. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei D. G., tretieji asmenys VĮ Kretingos miškų urėdija, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas, dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovės nuosavybės teisės į turtą (statinį) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone; atstatyti į ankstesnę padėtį savavališkai nugriautus laiptus statinio rūsyje; atstatyti į ankstesnę padėtį savavališkai nugriautą statinio rūsyje sieną patalpoje P-4; pašalinti iš statinio rūsyje ieškovei priklausančių patalpų P-4 savavališkai nutiestus vamzdžius ir sutvarkyti dėl to sugadintas patalpų sienas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone registruotas gyvenamasis namas, kuriame suformuoti 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai: butas su rūsiu ir kiti statiniai priklauso ieškovei R. M., o kitas butas su rūsiu yra atsakovės D. G. nuosavybė. Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojasi rūsio patalpa P–l. Ieškovei nuosavybė teise priklauso patalpos P-4, P-5, P-6, o atsakovei – patalpos P-2, P-3. Rūsio patalpose buvo bendrosios nuosavybės teise priklausantys laiptai aukštyn, į pirmą aukštą. A. D. G., neturėdama kitų savininkų sutikimo, atliko savavališkus darbus rūsio patalpos – nugriovė laiptus ir ieškovei priklausančių patalpų P-4 sieną į laiptų pusę, o į įsirengtą vonios kambarį vedančius vamzdžius nutiesė per ieškovei R. M. priklausančias rūsio patalpas P-4, išmušdama skyles ieškovei priklausančio rūsio patalpos sienoje ir lubose. Dėl tokių savavališkų atsakovės veiksmų ieškovė nebegali pakilti laiptais aukštyn į I aukštą ir palėpę, buvo sunaikinta jai priklausančių patalpų siena, kita siena sugadinta, o vamzdžiai trukdo ieškovei naudotis jai priklausančia nuosavybe.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad apie tai, kad yra pažeistos jos teisės į nuosavybę sužinojo 2011 metais, kai pradėjo gyventi ginčo objekte.

Liudytojas A. G. parodė, kad remonto darbai vyko 2003 metų rudenį, viskam vadovavo girininkas S. J. M., kuris tuo metu buvo ir buto savininkas. Darbai buvo atliekami girininkijos kontoroje, butuose.

Liudytojas S. B. parodė, kad ginčo objekte darbai vyko 2003 metų rudenį. Jis buvo girininko pavaduotojas, o darbams vadovavo girininkas S. J. M., kuris atstovavo urėdijai ir savo butui, kaip savininkas. Paaiškino, kad buvo padarytas perdengimas, griauta siena, kad be girininko S. J. M. jokie darbai negalėjo būti atlikti, nes ko girininkas nenorėjo, tas ir nebuvo daroma. Darbai buvo atliekami kontoroje, butuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys, priešieškinys atmestini.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-21 paveldėjimo teisės liudijimu ir 2011-05-26 dovanojimo sutarties pagrindu, nuosavybės teise priklauso R. M. (7–10 b. l.). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-09-30 paveldėjimo teisės liudijimu, nuosavybės teise priklauso D. G. (11–13 b. l.). 5973/28868 pastato dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise VĮ Kretingos miškų urėdijai 1992-11-26 miesto (rajono) valdybos potvarkio pagrindu (34–37 b. l.).

2003-11-05 statybos rangos sutarties pagrindu buvo atliekami (duomenys neskelbtini) girininkijos kontoros patalpų daliniai remonto darbai (39–40 b. l.). Tai patvirtina ir 2003 m. 11 mėn. įvykdytų darbų aktas Nr. 4 (41–42 b. l.).

Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3–407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3–285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–374/2013).

Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad tapusi buto savininke pastebėjo, jog atsakovė yra sugadinusi sieną, lubas, nugriovusi laiptus, per ieškovės rūsį yra pravesti karšto, šalto vandens ir nuotekų vamzdynai, ir atsakovė dėl šių statybos darbų neinformavo bendraturčių, todėl bendraturčiai neturėjo jokios galimybės įvertinti, ar statybos darbai bendrosiose rūsio patalpose nepažeis jų teisėtų interesų ir teisių. Mano, kad ieškinio senaties nėra praleidusi, nes apie pažeistą teisę sužinojo 2011 metais pradėjusi bute gyventi, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad terminas praleistas, jis atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, nes, nors nuosavybės teisė į ½ buto dalį įgijo nuo 2008-03-15, į kitą ½ buto dalį 2011-05-12, tačiau nuo 1997-08-25 iki 2010-09-12 gyvenamoji vieta buvo deklaruota Vilniuje, nuo 2010 m. iki 2011 m. buvo išvykusi į užsienį.

Asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektą atsirasti turi būti konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi būti išreikštas aiškiai ir neabejotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7–38/2008).

Atsakovė bei tretysis asmuo VĮ Kretingos miškų urėdija nurodė, jog ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, prašė taikyti ieškinio senatį.

Lietuvos Respublikos CK 1.124 straipsnyje ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.).

Ieškinio senaties institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–856/2000), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 str. 6 d., CK 1.5 str.).

Šiuo atveju ieškovė ginčija atsakovės atliktus remonto darbus, kurie buvo atlikti 2003 metų pabaigoje, ką patvirtina tretysis asmuo VĮ Kretingos miškų urėdija, liudytojas A. G., taip pat liudytojas S. B. – girininko pavaduotojas, kurie nurodė, kad ginčo objekte darbai vyko 2003 metų rudenį, darbams vadovavo tuometinis buto savininkas bei urėdijos girininkas S. J. M., be kurio nurodymo ir sutikimo nebuvo atliekami jokie darbai. Taigi ieškinio senatis prasidėjo 2003 metų pabaigoje.

Lietuvos Respublikos CK 1.128 straipsnyje nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita. Ši taisyklė taikytina ir daiktinių teisių perleidimo atveju, nes ir daiktinių teisių perleidimas grindžiamas principu, jog niekas negali perleisti daugiau teisių, nei pats jų turi. Taigi, ieškovei paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ir dovanojimo sutarties pagrindu įgijus butą, ji neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo teise kreiptis į teismą nepasinaudoję ir nurodytų reikalavimų nepareiškę buto savininkai. Ta aplinkybė, kad bute, su kurio nuosavybės teisių pažeidimu savo reikalavimus sieja ieškovė, ji pradėjo gyventi 2011 metais, vertinant šį faktą ieškinio senaties termino aspektu, neturi ir negali turėti įtakos ieškovės teisėms pareikšti ieškinį dėl remonto darbų, nes ji ½ buto dalį įgijusi 2008-03-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ir ½ buto dalį įgijusi 2011-05-26 dovanojimo sutarties pagrindu, ji perėmė buvusių savininkų turėtas teises ir pareigas ir ieškinio senaties terminas skaičiavimas neprasidėjo iš naujo. Ieškovė ieškinį pareikšti galėjo 2011 metais, sužinojusi apie tariamai pažeistą savo teisę, tačiau ieškinį pareiškė tik 2015-08-18. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė paveldėjo ir jai buvo padovanotas tėvų butas, kurio 2003 metais atliekamiems remonto darbams vadovavo jos tėvas, tuometinis buto savininkas bei urėdijos girininkas S. J. M.. Konstatuotina, kad ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pareikšti.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė pripažinti 15,69 m² ploto rūsio patalpą, 2015-01-16 kadastrinių matavimų byloje žymimą indeksu R-4, esančią pastate K. B. g. 3, Šernų k., Klaipėdos rajono savivaldybėje, bendrąja daline atsakovės ir ieškovės nuosavybe, t.y. nustatyti, kad atsakovei priklauso 9/100 dalys šios rūsio patalpos, o ieškovei 91/100 dalis.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 12,80 m² ploto rūsio patalpa, 1992-08-10 plane žymima P-4, 2015-01-16 kadastrinių matavimų byloje žymima indeksu R-4 ir esanti 15,69 m² ploto.

Iš 2015-03-09 VĮ registrų centro Klaipėdos filialo sprendimo Nr. (4.7.11.)-RS-402 matyti, kad R. M. prašymas pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, pakeisti buto kadastro duomenis, įrašant buto priklausinį – rūsį, prašymas buvo netenkintas. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-04-07 sprendimu Nr. espr1-68 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ paliktas galioti Klaipėdos filialo sprendimas Nr. (4.7.11.)-RS-402, motyvuojant, jog nepažeidžiant CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl bendro nekilnojamojo daikto bendro naudojimo valdymo, naudojimo ir disponavimo, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateiktas visų daugiabučių gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susitarimas pakeisti pareiškėjos R. M. buto su performuotu priklausiniu kadastro duomenis, pareiškėjai paprastuoju remontu prijungus buvusią bendro naudojimo patalpą prie jos valdomų rūsio patalpų. Byloje duomenų, kad sprendimas skųstas nėra, todėl yra galiojantis.

Atsižvelgiant į tai, kad 1992-08-10 plane buvo 12,80 m² ploto rūsio patalpa, o 2015-01-16 kadastrinių matavimų byloje yra 15,69 m² ploto rūsio patalpa, t. y. padidėjusi, ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas padidintas buto priklausinys – padidintas rūsys, teismas ieškinio dėl priregistravimo be bendraturčio sutikimo ir priešieškinio dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo netenkintinas.

Iš ieškovės ir atsakovės priteistinos trečiojo asmens VĮ Kretingos miškų urėdijos turėtos 960,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato teisinės paslaugas) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., ir 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Iš ieškovės R. M. ir atsakovės D. G. priteisti po 480,00 Eur bylinėjimo išlaidų V Į Kretingos miškų urėdijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.