Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. (S. M.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys T. M., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis A. S. 2020 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su mama T. M.. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktame skunde išdėstyta pozicija neturi nieko bendra su vykdomojo dokumento vykdymu ar antstolio veiksmais ir gali būti reikšminga tik tuo atveju, jei pareiškėjas ginčytų teisme patį vykdomojo rašto išdavimo faktą, o ne reikštų skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo skunde nurodyti pagrindai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 626-627 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl tenkinti skundo ir stabdyti vykdomosios bylos vykdymą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas vykdomųjų dokumentų yra teismo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vykdomasis raštas išieškotojui išduodamas CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. vykdytinam spendimui įsiteisėjus ir išieškotojui pateikus rašytinį prašymą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo sprendimo vykdymo, pagal sutarties dėl santuokos nuraukimo pasekmių 9 punktą, kuris numato, jog nepilnamečių vaikų A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su mama T. M.. Vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas 2019 m. lapkričio 6 d., pateiktame 2019 m. spalio 21 d. vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 3 d., įsiteisėjusio sprendimo pagrindu išieškotojai T. M. 2019 m. spalio 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Duomenų, kad vykdomasis dokumentas būtų panaikintas ar nuginčytas, nėra, todėl darytina išvada, jog vykdomasis raštas yra galiojantis ir vykdytinas.

Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje 3K-3-127/2007). Taigi, CPK 651 straipsnyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Be jų, šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nenustatęs minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Nagrinėjamu atveju, 2019 m. lapkričio 8 d. patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti, pagrįstai priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b.l.2-3).

Antstolis 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdymui, 2019 m. lapkričio 11 d. surašė raginimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo S. M. per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą ir sumokėti 27,56 Eur vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2019 m. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. lapkričio 11 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. lapkričio 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. išsiųsti 2019 m. lapkričio 12 d. per EPP, įteikti 2019 m. lapkričio 18 d. (v.b.l. 4-12).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, nutarties 16 punktas).

Skolininkui, neįvykdžius sprendimo per raginime nustatytą terminą, antstolis 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. M. įpareigotas informuoti antstolį apie 2019 m. spalio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų vykdymą. Minėtas patvarkymas S. M. išsiųstas registruota pašto siunta (v.b.l. 13-16). 2019 m. lapkričio 29 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriuo paskirstė 27,56 Eur sumą (v.b.l. 17). Antstolis 2019 m. gruodžio 2 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 18-19). 2020 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstė išieškotą 0,78 Eur sumą (v.b.l. 21).

Teismas, įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas vykdymo veiksmus, elgėsi neteisėtai ar pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas. Pažymėtina, kad antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą galima skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jeigu skundžiamus veiksmus jis atliko vykdydamas savo funkcijas: vykdydamas įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdamas kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas savo skundu neprašo panaikinti konkretaus antstolio priimto patvarkymo ar kito priimto vykdymo proceso dokumento, ar pripažinti antstolio atliktus veiksmus ar neveikimą neteisėtais, pareiškėjas skunde apsiriboja tik savo pozicijos dėl 2019 m. spalio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo ir jo vykdymo aplinkybių išdėstymu ir šiuo pagrindu prašo atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjimo teisme Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, t. y. iki galutinio sprendimo priėmimo – su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai – A. M., gimusi (duomenys neskelbtini)., ir K. M. (K. M.), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės T. M. patikslintą ieškinį atsakovui S. M. dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo bei atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei T. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo 2020 sausio 6 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė (b.l. 5-12).

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).

CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti atitinkamų vykdymo veiksmų atlikimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo teisme ir galutinio sprendimo priėmimo, nesudaro nei privalomo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo. Pažymėtina, kad antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų, priešingu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą ar atidėjus vykdymo veiksmus, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių (skolininko ir išieškotojo) interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

Atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad antstolis nagrinėjamoje vykdomojoje byloje jokių neteisėtų veiksmų neatliko, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, straipsniais, 513 straipsnio 2 dalis, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. M. (S. M.) skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.