- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-2120-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03008-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.), Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, ir nuostolių iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Swdbank lizingas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. K. (toliau – atsakovas) 2 352,42 Lt nesumokėtų mokėjimų, 846,87 Lt delspinigių, 47 962,25 Lt nuostolių, realizuojant lizingo objektą, 2 999,99 Lt papildomų išlaidų, 14 309,64 Lt palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė lizingo sutartį Nr. LT080560 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas perdavė atsakovui teisę naudotis ir valdyti lizingo objektu, t. y. automobiliu V. P., su sąlyga, kad pastarajam sumokėjus visą sutarties kainą, jis pereis atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatytais terminais mokėti lizingo įmokas. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį, realizavo lizingo objektą, atsakovas liko skolingas ieškiniu reikalaujamas sumas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo lizingo sutartis, kuriai turėtų būti taikomos išperkamosios nuomos bei vartojimo kredito normos. Ieškovui nutraukus lizingo sutartį, ji nebeturi teisės reikalauti iš atsakovo sutartimi numatytų, po jos nutraukimo paskaičiuotų, 14 309,64 Lt palūkanų prieš terminą. Be to, palūkanų suma paskaičiuota neteisingai. Sutartimi šalys susitarė, kad nutraukus sutartį ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti lizingo objekto rinkos vertės ir neišpirktos turto vertės skirtumą, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad lizingo objektas realizuotas už rinkos vertės kainą. Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo 2 999,99 Lt papildomų išlaidų atlyginimo, kadangi jos patirtos minėtą sumą ieškovas sumokėjo lizingo objekto pirkėjui.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad Sutartimi šalys susitarė, jog atsakovo prievolių nevykdymo atveju, ieškovas turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokioje būtų buvęs tinkamai įvykdžius sutartį. Tinkamo Sutarties vykdymo atveju ieškovas būtų gavęs 14 309,64 Lt palūkanų, todėl minėta suma priteistina iš atsakovo. Palūkanų suma paskaičiuota teisingai, nes palūkanas skaičiuojant pagal EURIBOR palūkanų normą, teismo sprendimo nebūtų galima įvykdyti iki pat 2013-11-30. Ieškovas bandė lizingo objektą perduoti už kuo didesnę kainą, tačiau neatsiradus pirkėjui, kaina buvo sumažinta ir lizingo objektas parduotas už tokią sumą, kokią jo pirkėjas buvo pasiruošęs mokėti. Tokiu būdu lizingo objektas realizuotas už rinkos kainą. Turtas parduotas tretiesiems asmenims per tarpininką, o ne pačiam tarpininkui, todėl ieškovas turėjo jam sumokėti už tarpininkavimo paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame pakartotinai nurodė argumentus, pateiktus atsiliepime į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 2352,42 Lt skolos, 423,44 Lt delspinigių, 14309,64 Lt neapmokėtų palūkanų, 47962,25 Lt nuostolių, 2999,99 Lt kitų išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (68047,74 Lt) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2028,87 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2008-11-25 sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovas suteikė teisę atsakovui valdyti ir naudotis lizingo objektu, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei automobilio kainą dalimis bei vykdyti kitus įsipareigojimus pagal Sutartį. Sutartyje numatyta turto išpirkimo laikotarpio pabaiga - 2013-11-30. Automobilio vertė pagal Sutartį sudarė 22580,54 EUR ir 6 mėnesių EURIBOR plius 4,67 proc. palūkanos. Turto priėmimo - perdavimo aktu prie lizinguotas turtas buvo perduotas atsakovui valdyti ir naudotis. Pagal mokėjimo grafiką už įsigytą turtą buvo numatyta įmokų mokėjimo data ir mokėtina suma, iš viso 110 483,33 Lt. Atsakovui, nemokant lizingo mokėjimų pagal Sutartį, ieškovas 2009-04-02 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl įsiskolinimo ir informavo atsakovą apie pradelstus mokėjimus ir susidariusius delspinigius, atsakovas buvo įspėtas dėl galimo Sutarties nutraukimo. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų mokėti sulygtus mokėjimus pagal mokėjimo grafiką, Sutartis 2009-06-03 buvo vienašališkai ieškovo nutraukta. 2009-07-30 vienašaliu turto pardavimo aktu prie Sutarties nutraukimo automobilis perduotas ieškovui su akivaizdžiais trūkumais. Ieškovas už ginčo sutarties automobilio suradimą ir grąžinimą 2009-07-30 sumokėjo 1260,50 Lt partneriui UAB „Privačių detektyvų biuras“. Už minėto automobilio pardavimą ieškovas sumokėjo 1239,67 Lt UAB „Baltijos realizacijos centras“. Ginčo sutarties automobiliui nuo 2007-02-05 iki 2010-02-19 buvo atliekami įvairūs serviso dabai. Teismas ieškovo ir atsakovo sudarytą sandorį kvalifikavo vartojimo kredito daikto pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartimi. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.2 punktas numato, kad bendrovė, esant esminiam kliento padarytam sutarties pažeidimui, turi teisę reikalauti grąžinti turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal įmokų grafiką, o taip pat pareikalauti apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės bei neišpirktos turto vertės skirtumą. Byloje nustatyta, kad atsakovui nemokant įmokų pagal nustatytą grafiką prie Sutarties ir per pretenzijoje numatytą papildomą terminą neįvykdžius prievolės sumokėti skolą, delspinigius, sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą, per dviejų savaičių terminą skola nebuvo padengta, o Sutarties nutraukimo dieną skola viršijo 16 procentų visos kredito sumos. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį nepažeisdamas nei Sutarties, nei įstatymų reikalavimų. Po sutarties nutraukimo automobilis ieškovui buvo grąžintas 2009-06-03. Pagal ieškovės pateiktą pažymą apie įsiskolinimą, atsakovo nesumokėtos įmokos pagal įmokų mokėjimo grafiką už 2009 m. vasario - gegužės mėn. sudaro 2352,42 Lt. Atsakovas šios sumos neginčija. Todėl teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti skolą, susidariusią iki lizingo sutarties nutraukimo yra pagrįstas ir teisėtas. Šalių sudarytos Sutarties 9.4 punktu atsakovas, laiku neapmokėjęs sąskaitos, įsipareigojo mokėti 0,2 dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, t.y. už 720 dienų, ieškovas paskaičiavo atsakovui 846,87 Lt delspinigių. Teismas pripažino prašomus priteisti delspinigius aiškiai per dideliais, neatitinkančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, ir laikytinais baudiniais, todėl juos sumažino iki 423,44 Lt sumos. Remiantis Sutarties 11.2.2 punktu, klientas privalo sumokėti ieškovui visus Sutarties nutraukimo dienai kliento turėtas sumokėti mokėjimus. Ši sutarties nuostata yra galiojanti ir nenuginčyta, atsakovo pareiga sumokėti palūkanas, atsiradusi iki Sutarties nutraukimo dienos, yra kildinama tiesiogiai iš Sutarties, galiojusios iki jos nutraukimo bei tos aplinkybės, kad iki sutarties nutraukimo ir automobilio V. P. atsiėmimo atsakovas valdė ir naudojosi pagal Sutartį perduota transporto priemone. Teismas, kad minėta šalių sudarytos Sutarties sąlyga neturi įtakos atsakovo kaip vartotojo prievolių, kylančių iš Sutarties vykdymui, nepažeidžia atsakovo teisių, todėl ieškovas turi teisę iki kredito grąžinimo dienos priskaičiuoti atsakovui palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos pagal šalių sudarytą įmokų grafiką, kuriuo šešių mėnesių EURIBOR palūkanų suma fiksuota 2008-11-24 yra 4,02 procento ir grafikas galioja iki Sutarties nutraukimo dienos. Todėl teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 14309,64 Lt palūkanų. Teismas nustatė, kad transporto priemonės likutinė vertė be PVM sudarė 72755,64 Lt. Ieškovas 2010-02-23 minėtą transporto priemonę pardavė trečiajam asmeniui. Transporto priemonės pardavimo kaina be PVM sudarė 24793,39 Lt, todėl likusi nepadengta turto išpirkimo įmokų suma sudaro 47962,25 Lt, kurie vertintini kaip ieškovės realiai patirti nuostoliai, todėl teismas juos priteisė iš atsakovo. Pagal 2012-03-21/2012-04-30 kilnojamojo turto ekspertizės aktą, ginčo automobilio rinkos vertė 2010-02-23 (automobilio pardavimo laikotarpis) buvo 42 600,00 su PVM Lt, o likvidacinė vertė – 32 000,00 Lt su PVM. Teismas pripažino pagrįstais ieškovo reikalavimus atlyginti 2999,99 Lt patirtas papildomas išlaidas susijusias su turto atsiėmimu, t. y. 1499,99 Lt UAB „Privačių detektyvų biuras“ sumokėtą atlyginimą už turto suradimą ir atsiėmimą bei 1239,67 Lt be PVM, sumokėtą atlyginimą už turto pardavimą UAB „Baltijos realizacijos centras“.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą dalyje dėl 14 309,64 Lt neapmokėtų palūkanų ir 47 962,25 Lt nuostolių atlyginimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vartojimo sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 1 metai, šalių Sudaryta sutartis tokio požymio neatitinka, todėl yra laikytina išperkamosios nuomos sutartimi. Pagal CK 6.500 straipsnį, jeigu nuomininkas pablogina daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti atsiradusius nuostolius. Automobilio priekinės važiuoklės gedimas transporto priemonėje buvo nustatytas dar iki to momento, kada atsakovas perėmė šią transporto priemonę. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas pablogino turtą. Nuomotojas negali reikalauti atlyginti nuostolius dėl normalaus turto nusidėvėjimo, taip pat, kad atsakovas sumokėtų nuomos mokestį už laiką, kada buvo pradelsta grąžinti transporto priemonę. Turtas ieškovui buvo grąžintas. Įstatymas nenumato, kad esant išperkamajai nuomai ieškovas, esant grąžintam turtui, galėtų reikalauti atlyginti jam skirtumą tarp turto rinkos vertės ir jo sudaryto pirkimo – pardavimo sandorio sumos. Taip pat nenumato, kad gali būti skaičiuojamos palūkanos pagal EURIBOR indeksą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad kasacinis teismas 2011-10-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011 konstatavo, kad iki 2011-04-11 galiojusios CK redakcijos 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai ar kita panašaus pobūdžio sutartis. Todėl teismas pagrįstai pritaikė CK 6.886 straipsnį. Sutarčių laisvės principas suteikia teisinių santykių subjektams teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nusistatyti teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, todėl šalys turėjo teisę susitarti dėl palūkanų normos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad 2008-11-25 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta kilnojamojo turto išperkamosios nuomos Sutartis Nr. LT080560. Atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudoti lengvasis automobilis V. P. pagal turto priėmimo - perdavimo aktą, kurį, atsakovo prašymu, lizingo bendrovė nupirko (tomas I, b.l. 5-11).
Byloje įrodyta, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pažeidinėjo įmokų grafiko terminus, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovas buvo ne kartą įspėtas ir ragintas padengti įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo ir ieškovas 2009-06-03 raštu Nr. 01-30-4359 vienašališkai nutraukė Sutartį (tomas I, b.l. 13), dėl to ginčo tarp šalių nekilo. Išperkamas automobilis nuo 2009-07-30 atiteko ieškovui.
Apeliaciniame skunde atsakovas ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 47 962,25 Lt nuostolių, realizuojant lizingo objektą ir 14 309,64 Lt palūkanų, paskaičiuotų po Sutarties nutraukimo priteisimo motyvuodamas tuo, kad teisės aktai nenumato kreditoriui teisės reikalauti padengti skirtumą tarp turto neišpirktos ir realizavimo verčių ir palūkanų sumą skaičiuoti pagal EURIBOR indeksą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiesiogiai išperkamosios nuomos sutarties sampratos CK neįtvirtinta, tačiau tokia sutarties rūšis išskiriama. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Ginčo santykiams taikytinos šių teisinių santykių atsiradimo metu iki 2011 m. balandžio 1 d. galiojusios CK 6.886 straipsnio redakcijos 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Išperkamosios nuomos sutartimi gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis <...>. Išperkamosios nuomos sutarčiai ir iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
Kaip žinoma, šalys sutartis privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.200 straipsnis). Nagrinėjamos bylos šalys Sutartimi sureguliavo tarpusavio atsakomybę, kai Sutartis nutraukiama dėl vienos jų įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo. Pagal Sutarties bendrąsias sąlygas, jeigu klientas iš esmės pažeidė Sutartį, lizingo bendrovė turi teisę savo pasirinkimu: vienašališkai raštu pareikalauti per 14 kalendorinių dienų apmokėti visą įsiskolinimą pagal Sutartį (11.2.1. punktas); nutraukti Sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas, o taip pat reikalauti apmokėti išlaidas, kurias nutraukė pirmalaikis Sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės bei neišpirktos vertės su PVM skirtumą, atsiradusį dėl turto eksploatacijos ar kitų priežasčių (11.2.2. punktas); nutraukti Sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (11.2.3. punktas).
CK 6.221 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl išperkamosios nuomos davėjo dėl išperkamosios nuomos gavėjo kaltės nutrauktos išperkamosios nuomos sutarties patirtų nuostolių dydžio, bendroji taikytina taisyklė turėtų būti tokia, jog išperkamosios nuomos davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neišpirktos išperkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrąžintas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
Iš aukščiau išdėstyto spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingą išvadą, jog atsakovas, nemokėdamas ieškovui išperkamosios nuomos mokesčio, laikytinas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis), iš atsakovo teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovui dėl Sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, kurių didžiausią dalį sudaro neišpirktos (likutinės) turto (automobilio) vertės ir jo pardavimo kainos skirtumas – 47 962,25 Lt. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo automobilio, jį įsigyjant apeliantui, kaina buvo 110 483,33 Lt. Iš byloje esančių ieškovo paskaičiavimų matyti, kad neišpirkta turto vertė skaičiuojama pagal Sutarties įmokų grafikus nuo to momento, nuo kada buvo nustotos mokėti turto išpirkimo įmokos. Pagal Sutartį nepadengta (likutinė) automobilio vertė, jį grąžinus ieškovui, sudarė 72 755,64 Lt be PVM. Ieškovas 2010-02-23 pardavė automobilį už 24 793,39 Lt be PVM. Ieškovui pardavus ginčo automobilį, likusi nepadengta turto išpirkimo įmokų suma sudaro 47 962,25 Lt, šią pinigų sumą teismas pagrįstai vertintino kaip ieškovo realiai patirtus nuostolius. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nurodyta iš atsakovo priteistina nuostolių suma turėtų būti mažintina (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.259 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 14 309,64 Lt nesumokėtų palūkanų sumą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 10 punktą palūkanų įmokos – tai pinigų sumos, kurias Klientas pagal įmokų grafiką moka lizingo bendrovei už naudojimąsi finansavimu. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.37 straipsnis. Esant vartojimo teisiniams santykiams, palūkanų normos įvardijimas paskolos (kreditavimo) sutartyje yra privaloma tokios sutarties sąlyga (CK 6.887, 6.888 straipsniai). Šios teisės normos suteikia teisę šalims sutartimi nustatyti palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką. Šalių sudaryta Sutartis tvirtina, kad ieškovo suteiktos paslaugos yra atlygintinės - šalys Sutartyje susitarė dėl palūkanų. Atsakovas iš dalies pasinaudojo ieškovo suteiktu finansavimu, nes dėl jam suteikto kredito jis turėjo galimybę naudotis siekiama įsigyti transporto priemone ir ja faktiškai naudojosi. Ieškovo reikalaujamos priteisti palūkanų įmokos nuo lizingo sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos yra ieškovo patirti nuostoliai, kurie turi būti atlyginti (CK 6.249 straipsnį 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs išperkamosios nuomos davėjo teisę į visišką nuostolių atlyginimą, ypač tais atvejais, kai daiktas išperkamosios nuomos davėjo yra įgyjamas iš trečiojo asmens ir perduodamas išperkamosios nuomos gavėjui naudoti ir valdyti, t. y. kai išperkamosios nuomos davėjas finansuoja daikto įsigijimą ir toks finansavimas yra jo verslo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti Sutartines palūkanas, paskaičiuotas po Sutarties nutraukimo, kurių dydį pripažinti neatitinkančiu įstatymų reikalavimų, nesąžiningu ar neprotingu nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja.
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.