- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-24-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00179-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.5.3Kitos turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovės L. M. ieškinį ir atsakovo A. M. priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko L. M. pavardę „M.“, o A. M. – pavardę „M.“; nustatė nepilnametės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama L. M.; nustatė, kad A. M. su nepilnamete dukra V. M. bendraus nenustatant konkrečių apribojimų pagal galimybes ir poreikius, atsižvelgiant į dukters sveikatos būklę, mokymąsi, dienos užimtumą, režimą, poilsio laiką ir kitas svarbias aplinkybes, susitikimus prieš protingą laiką suderinus su dukters motina; priteisė iš atsakovo A. M. nepilnametei dukrai V. M. išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė L. M. nepilnametei V. M. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo A. M. nepilnametei dukrai V. M. 4650 Eur išlaikymo įsiskolinimą; pripažino bendrąja daline nuosavybe gyvenamąjį namą, klėtį, sandėlį, viralinę, tvartą, daržinę, kiemo statinius, du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), traktorių MTZ 80L, traktorinę priekabą, cisterną karvėms girdyti ir elektrinę burokėlių tarkavimo mašiną ir šį turtą natūra priteisė A. M., o L. M. iš A. M. už šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priteisė 11 206 Eur piniginę kompensaciją; padalino santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą; priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei L. M. 2 080 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; priteisė iš atsakovo A. M. 782,17 Eur piniginę kompensaciją už suvartotą santuokos metu įgytą turtą. Minėtu sprendimu teismas atmetė atsakovo priešieškiniu pareikštą reikalavimą priteisti iš ieškovės 3 300 Eur įsiskolinimą už vaiko O. M. išlaikymą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.
2. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-337-440/2021 panaikino Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį dėl atsakovo A. M. priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės L. M. įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko O. M. išlaikymą ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. M. savo 2019 m. kovo 18 d. atsiliepimu į ieškinį-priešieškiniu prašė priteisti jam, kaip kreditoriui, iš ieškovės 3 300 Eur už reikalavimo pareiškimo momentu jau pilnametystės sulaukusio sūnaus O. M. išlaikymo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. įsiskolinimą. Nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, su atsakovu liko gyventi sūnus O. M.. Sūnaus išlaikymui buvo reikalinga 300 Eur suma per mėnesį, ieškovė prie sūnaus O. M. išlaikymo neprisidėjo, todėl atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.
Šalies argumentai
4. Ieškovė paaiškinime į atsakovo priešieškinyje nurodytus reikalavimus nurodė, kad atsakovo reikalavimas nukreiptas į paties atsakovo, kaip kreditoriaus, turtinio intereso patenkinimą, todėl atsakovas turėjo įrodinėti, kad ne tik pats teikė išlaikymą sūnui O. M., bet papildomai patyrė 3 300 Eur išlaidas, kurias turėjo patirti ieškovė. Atsakovas bando nesąžiningai prisiteisti lėšas, kurių neišleido. Į bylą pateikti dokumentai nesuteikia pagrindo spręsti apie atsakovo išlaidas, atsakovas neišlaikė nepilnametės dukters V. M., todėl negali reikalauti iš ieškovės išlaikymo nepilnamečiui sūnui O. M.. Priteisus skolą iš ieškovės atsakovui, jis nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. Sūnaus O. M. gyvenamoji vieta tą laikotarpį, už kurį bando prisiteisti atsakovas, nebuvo nustatyta su atsakovu ir jis nebuvo paskirtas O. M. turto tvarkytoju, ieškovė savarankiškai dalyvavo sūnaus išlaikymo klausimuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. spalio 11 d. sprendimu atsakovo A. M. priešieškinį dėl reikalavimo priteisti iš ieškovės L. M. įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko O. M. išlaikymą tenkino ir priteisė iš ieškovės L. M. nepilnamečiui sūnui O. M. 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.; priteisė iš ieškovės L. M. atsakovui A. M. 1 835 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas; priteisė iš ieškovės L. M. į valstybės biudžetą 289 Eur žyminį mokestį.
6. Spręsdamas dėl ieškovės įsiskolinimo atsakovui už šalių nepilnamečiam vaikui atsakovo teiktą išlaikymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą ir ieškovės bei atsakovo argumentus, konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia tiksliai ir patikimai apskaičiuoti, kokią konkrečiai sumą atsakovas išleido sūnaus išlaikymui ginčo laikotarpiu. Teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys rodo, jog atsakovas teikė sūnui tam tikrą išlaikymą, nes sūnus gyveno kartu su atsakovu ir jis jį pilnai išlaikė.
7. Teismas pažymėjo, kad fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito; išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Teismo vertinimu, situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima ir tokia situacija lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, iš esmės neturi galimybių priimti pirminiais ir tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančias kiekvieną vaiko išlaikymui išleistą eurą, pagrįstą sprendimą. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje didelę reikšmę turi ne tik pagal šalių galimybes teismui pateikti prekių įsigijimo kvitai ar sąskaitos, bet ir vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
8. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. sausio 26 d. nustatė, kad 150 Eur per mėnesį yra pakankama suma šalių nepilnametės dukters V. M. išlaikymui, o klausimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo šalių sūnui O. M. nebuvo sprendžiamas, nes jis ieškinio teismui pateikimo dieną buvo pilnametis. Teismo manymu, tokią pat suma (150 Eur) turėtų būti priteista ir iš ieškovės atsakovui, kuomet šalys nusprendė gyventi skyriumi (nuo 2016 m. liepos 1 d.) ir tuo metu buvęs nepilnamečiu O. M. liko gyventi kartu su atsakovu. Teismas atmetė ieškovės paaiškinimus, kad ji tinkamai rūpinosi sūnumi ir pagal galimybes teikė išlaikymą vaistais, dovanomis, kurių sūnus neėmė, pinigais, kuriuos perduodavo per nepilnametę dukrą mokykloje, nes byloje ieškovės teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikta, nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų teikusi išlaikymą šalims gyvenant skyriumi tuo metu buvusiam nepilnamečiui sūnui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė argumentų, kurie leistų suabejoti dėl minėtos 150 Eur sumos netinkamumo, nepateikė, paaiškinime pateikė nuomonę, kad vaiko išlaikymui atsakovas taip pat neskyrė šios sumos, nes jų vaikas O. M. jau dirbo laikotarpiu, už kurį atsakovas prašo priteisti išlaikymą iš jos, tvarkė automobilius ir iš to turėjo pajamų. Teismas pripažino, kad bylos medžiaga įrodo, jog tėvai buvo pajėgūs teikti minimalius vaiko poreikius užtikrinantį išlaikymą, kurį privalo teikti pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad vaikas atsakovo buvo tinkamai išlaikomas, apklausiamas teisme, jokių nusiskundimų dėl jam teikto išlaikymo neturėjo bei prarodė, kad laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 1 d. iki jo pilnametystės, jo mama neišlaikė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvendamas su sūnumi mokėjo komunalinius patarnavimus, apmokėjo sūnaus internetą, pirko telefoną, mokėjo už pokalbius, taip pat į bylą pateikė čekius, pagrindžiančius jo teiginius, čekius ir sąskaitas už minėtų paslaugų apmokėjimą atsakovas surinko iš paslaugų teikėjų.
9. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad vaiko O. M. išlaikymui nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. iš viso turėjo būti išleista 6 600 Eur (22 x 150 Eur /2); 3 300 Eur sumą turėjo padengti ieškovė, nes nenustatyta pagrindų nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikas buvo tinkamai išlaikomas, laikytina, kad ta apimtimi, kuria ieškovė minėtos 3 300 Eur sumos nepadengė, vaikui išlaikymą teikė atsakovas, todėl atsirado jo reikalavimo teisė į ieškovę. Teismui nekilo abejonių, kad O. M. nuo 2016 m. liepos 1 d. gyveno pas atsakovą, visą laikotarpį iki jo pilnametystės atsakovas suteikė visišką išlaikymą sūnui, gyvendamas pas tėvą O. M. buvo tinkamai išlaikomas (tą jis patvirtino teismo posėdžio metu ir pateikdamas į bylą dokumentus, pagrindžiančius jo reikalavimą), todėl atsakovas neišvengiamai turėjo patirti ir su tuo susijusių išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovės skola yra 3 300 Eur (150 Eur x 22 mėn.) už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., ir ši suma priteistina atsakovui A. M., o ne bylos šalių sūnui.
10. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nustatė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1835 Eur, taip pat, kad 289 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinio skundo padavimą, sumokėjimas atsakovui A. M. buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo; tenkinus priešieškinio reikalavimą, teismas šias sumas priteisė iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė L. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir priešieškinio reikalavimą dėl 3300 Eur priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Reikalavimas išspręstas netinkamai, suma priteista ne kaip įsiskolinimas kreditoriui A. M., o tiesiogiai sūnui O. M., kuris šiuo metu yra pilnametis ir savo teises jau įgyvendina asmeniškai. Toks reikalavimo išsprendimas negalimas ir neteisėtas, nes O. M. byloje nedalyvavo ir jokio reikalavimo byloje nereiškė. Teismas bylą išnagrinėjo ne kaip atgręžtinį (regresinį) reikalavimą, o kaip reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
11.2 Teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos 2021 m. sausio 26 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo, ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Nagrinėjant dalį bylos iš naujo, atsakovas jokių bylinėjimosi išlaidų nepatyrė ir neprašė jų priteisti. Reikalavimas, vieno iš tėvų kaip kreditoriaus pareikštas kitam tėvui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nėra tapatus reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo ir nagrinėjamu atveju nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra tik vienas iš priešieškiniu pareikštų reikalavimų, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad priešieškinys tenkintas 100 procentų.
11.3 Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nepateikė jokio patirtų išlaidų pagrindimo, nenurodė, nuo kurių vaiko poreikių tenkinimo nusišalino ieškovė. Pirmosios instancijos teismas pats suformulavo atsakovo poziciją, ieškovės nenaudai atliko abstraktų ir nepagrįstą nepakankamų duomenų vertinimą.
11.4 Teismas turėjo spręsti klausimą ne dėl vaiko išlaikymo, o dėl skolos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteisimo. Atsakovas atgręžtinio reikalavimo neįrodė jokiais leistinais, pakankamais ir pagrįstais įrodymais. Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovės buvo prašoma prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir ji buvo atsisakiusi tai daryti, ir kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėjo tiek pats, tiek tai darė ir už ieškovę. Teismas sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, įrodymų vertinimas padrikas abstraktus, atsietas nuo byloje esančių dokumentų, sprendimas „pritemptas“ prie norimo rezultato.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1 Atsakovui A. M. tinkamai suformulavus priešieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė apeliantei, kad jos dėstomi argumentai nėra susiję su nagrinėjamu dalyku. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, kad ji nuolat teikė išlaikymą savo tuo metu nepilnamečiam sūnui.
12.2 Išlaikymo reikalingumas, išlaikymą sudarančios išlaidos buvo įrodinėjamos LR CPK nustatytomis leistinomis priemonėmis, t.y. rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais.
12.3 Remiantis suformuota kasacinio teismo praktika, tiek pats pilnametystės sulaukęs vaikas, tiek atsakovas A. M. turi teisinį pagrindą reikšti reikalavimą dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, apeliantė nepateikė įrodymų, kad išlaikymo įsiskolinimas, kuris buvo priteistas skundžiamu sprendimu, yra jau priteistas kitu teismo sprendimu.
12.4 Nors atsakovas A. M., šalims pradėjus gyventi skyrium, iš karto nesikreipė į ieškovę, kad ji prisidėtų prie tuo metu nepilnamečio sūnaus išlaikymo, ši aplinkybė nereiškia, kad išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą.
12.5 Atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą sumokėjimo. Tenkinus atsakovo reikalavimus, teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinių skundų ribų.
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos už suteiktą nepilnamečiam vaikui išlaikymą) priteisimo.
Dėl ginčo esmės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė L. M. ir atsakovas A. M.. Nuo 2016 m. liepos 1 d. O. M. gyveno su atsakovu A. M..
16. Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. M. priešieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš ieškovės L. M. šalių nepilnamečio sūnaus O. M. išlaikymo įsiskolinimą (3 300 Eur ), atsiradusį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki O. M. pilnametystės, t. y. iki 2018 m. gegužės 30 d.
Dėl teismo sprendimo turinio
17. Apeliantė nurodo, kad atsakovo pareikštas reikalavimas išspręstas ne kaip įsiskolinimas kreditoriui A. M., o priteisiant išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui O. M., kuris šioje byloje nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu ir jokio reikalavimo byloje nebuvo pareiškęs.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti šalių nepilnamečio sūnaus O. M. išlaikymo įsiskolinimą (3 300 Eur) laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., reikalavimą tenkino, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovės L. M. priteisia nepilnamečiui sūnui O. M., o ne atsakovui A. M..
19. Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į teismo procesinio sprendimo vieningumo (vientisumo) bruožą. Konstitucinės jurisprudencijos nuostatos, aiškinant teismo sprendimų struktūrai keliamus reikalavimus, suponuoja išvadą, kad baigiamasis teismo aktas (galutinis teismo sprendimas CPK aspektu) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė CPK aspektu) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse. Taigi teismo sprendimo vieningumo požiūriu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 11 d, sprendimu iš esmės išsprendė išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovės atsakovui klausimą, nes motyvuojamojoje dalyje vertino šalių elgesį teikiant išlaikymą tuo metu nepilnamečiui sūnui ir konstatavo, kad ieškovės skola yra 3 300 Eur (150 Eur x 22 mėn.) už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. ir ši suma priteistina atsakovui A. M., o ne bylos šalių sūnui (2021 m. spalio 11 d. sprendimo 22 p.).
20. Tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog teismas 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovės L. M. priteisia nepilnamečiui sūnui O. M., nepaneigia sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir teismo argumentuotai pagrįsto sprendimo 3 300 Eur priteisti atsakovui A. M.. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka jo motyvuojamosios dalies, o tai reiškia netinkamą proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo turinio reikalavimus, taikymą. Konstatuotas trūkumas ištaisytinas, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytina, kad 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimas iš ieškovės L. M. priteisiamas atsakovui A. M..
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
21. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
22. Kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
23. Vadovaudamasis pirmiau nurodytomis materialinės teisės normomis ir kasacinio teismo suformuota jų taikymo praktika apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo teisė atgauti už ieškovę įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį visų pirma turi būti siejama su įvertinimu, ar ieškovė įvykdė išlaikymo prievolę. Jei šios prievolės ji neįvykdė arba įvykdė netinkamai, turi būti nustatyta, ar jos prievolės dalį įvykdė atsakovas.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu išlaikymą visa apimtimi nepilnamečiam vaikui teikė atsakovas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad būtent atsakovas turėjo pareigą pateikti leistinus, patikimus ir pakankamus įrodymus, jog ieškovė neužtikrino nepilnamečio sūnaus poreikių, kad atsisakė dalyvauti išlaikymo santykyje. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad ji laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. teikė sūnui išlaikymą.
25. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. kartu su sūnumi negyveno. Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar ji teikė išlaikymą sūnui. Ieškovė nurodo, kad nusprendusi gyventi skyrium, ji iš namų išėjo, palikdama gyvenamąjį plotą atsakovui ir sūnui, jų naudojimuisi paliko žemės sklypus, daržus, ūkinius pastatus, gyvulius, naminius paukščius, buitinę techniką. Ieškovės vertinimu, palikdama gyvenamąjį plotą ir kitą turtą, ieškovė tokiu būdu prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė taip pat nurodo, kad pinigines lėšas perduodavo per dukrą, kuri su broliu susitikdavo mokykloje, parėmė sūnų per mokyklos išleistuves, apmokėjo už išleistuves, slaugė sūnų ligoninėje po įvykusio eismo įvykio, nupirko vaistus, pasirūpino maistu, rūbais. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovės skirtų lėšų pakankamu išlaikymu. Apeliantės pateikti argumentai taip pat nesuteikia pagrindo apeliaciniam teismui spręsti, kad, gyvendama skyrium, ji teikė nepilnamečiam vaikui nepertraukiamą ir kasdienį jo poreikius atitinkantį išlaikymą.
26. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005)
27. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sūnui nurodytu laikotarpiu buvo reikalingas 300 Eur išlaikymas, t.y. panašaus dydžio išlaikymas, koks tuo metu buvo reikalingas šalių dukrai, gyvenančiai su ieškove: vaikai yra panašaus amžiaus, lanko tą pačią mokyklą, neturi specialių poreikių.
28. Kasacinio teismo suformuota praktika, jog minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, 218 metais buvo 245,00 Eur. Tačiau, siekiant, jog vidurinėje mokykloje besimokantis vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien pilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.
29. Atsakant į atsakovės apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovas turėjo įrodyti, kad ne tik pats teikė išlaikymą, tačiau ir papildomai patyrė 3 300 Eur išlaidas, nuo kurių apmokėjimo, jo teigimu, nusišalino ieškovė, pažymėtina, kad tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl atsakovas neturi pareigos pateikti įrodymų, pvz., kasos kvitų, kiek kiekvieną mėnesį skyrė maistui ar pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nevykdė išlaikymo pareigos ir priteisė iš jos išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė pagrįstai kelia klausimą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
31. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisė 1 128,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteisė 1 376,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje nurodė, kad grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje. Teisės aiškinimo ir (ar) taikymo taisyklė, suformuota aukštesnės instancijos teismo, kaip precedentas konkrečioje byloje, yra privaloma ir saisto tą pačią bylą pakartotinai nagrinėjantį teismą. Tai reiškia, kad 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neįsiteisėjo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukštesnės instancijos teismo nutartyje suformuluotu nurodymu ir pakartotinai nagrinėdamas bylą (bylos dalį) sprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Išnagrinėjęs iš naujo bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad priešieškinio reikalavimai tenkinti visiškai ir priteisė iš ieškovės 1 835 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir 289 Eur žyminį mokestį valstybei.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 410,30 Eur bylinėjimosi išlaidas: 1 300 Eur išlaidas už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą, taip pat sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už pateiktą ieškinį, 10,30 Eur už pažymą ir išrašą iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro. Atsakovas byloje patyrė 1 835 Eur bylinėjimosi išlaidas: 1 200 Eur išlaidas už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą, taip pat sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už pateiktą priešieškinį, 560 Eur už atliktus nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus.
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
34. 2021 m. spalio 11 d. sprendimu tenkinus priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, apeliacinės instancijos vertinimu, tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai tenkinti 80 procentų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 128,24 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui iš ieškovės priteistina 1 468 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikęs priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 340 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
35. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, 2021 m. sausio 26 d. sprendimu valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžių nekeičia. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei LITEKO sistemos duomenimis jau yra išduoti vykdomieji raštai ir ieškovė nurodo, kad šioje dalyje sprendimą įvykdė 2021 m. vasario 25 d. sumokėdama 28,54 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM.
36. Taip pat nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutartimi atidėtas atsakovui A. M. 289 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinio skundo dėl 2021 m. sausio 26 d. sprendimą padavimą, sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Atsakovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o atsakovo apeliacinio skundo dalis, už kurį sumokėtas žyminis mokestis, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-337-440/2021 buvo atmesta, todėl atidėtas 289 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo A. M..
37. Ieškovė už apeliacinį skundą dėl 2021 m. spalio 11 d. sprendimo sumokėjo 74 Eur žyminį mokestį, apeliacinis skundas tenkinamas dalyje ne dėl bylos esmės, o dėl procesinio įstatymo taikymo, apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo žyminio mokesčiu neapmokestinama, todėl apeliacinėje instancijoje apeliantės patirtos išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Atsakovo A. M. priešieškinį dėl reikalavimo priteisti iš ieškovės L. M. įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko O. M. išlaikymą tenkinti visiškai.
Priteisti iš ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.
Priteisti iš ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, įmokos kodas 5660.