Panevėžio apylinkės teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo G. M.. Teikime nurodoma, kad toks sprendimas priimtas VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos (duomenys neskelbtini) sveikatos centro gydytojų komisijai (toliau – Komisija) įvertinus šio asmens psichikos būseną.

Teikimą pateikusios institucijos atstovė socialinė darbuotoja I. T. teismo posėdyje patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad G. M., kol dar gyveno su motina, nustodavo vartoti vaistus ir jo būklė pablogėdavo, t. y. jis tapdavo vangus, apsileidęs, tačiau agresijos nebuvo fiksuota ir tada. G. M. dėl paprastėjusios sveikatos buvo taikomas stacionarinis gydymas, tačiau pats G. M. išreiškė norą ir nuo 2023 m. kovo 30 d. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kur yra rūpinamasi jo tiek fizine, tiek psichikos sveikata. Kartą per mėnesį psichiatras vyksta į globos namus pas pacientus. Nuo to laiko G. M. vartoja jam paskirtus vaistus ir jo būklė yra stabili.

G. M. gynėjas advokatas A. Leonavičius teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti, nes G. M. savo noru apsigyveno globos namuose ir problemų su jo sveikata nebėra, jis pavojaus nei sau, nei aplinkiniams nekelia.

Prokuroras teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti, nes išnyko poreikis taikyti priverčiamąją medicinos priemonę dėl to, kad G. M. apsigyvenus globos namuose juo ten rūpinasi įstaigos personalas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. M. jau seniai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuri iš pradžių reikšdavosi depresija, įtampa, apatija, abulija, miego sutrikimais, vėliau prasidėjo konfliktai su mama, buvusia žmona, dukromis, mamos atžvilgiu dažnai būdavo agresyvus. G. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas prieš motiną), jau daugiau kaip 2 metus taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. G. M. nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 23 d. buvo stacionarizuotas prievartiniu būdu, palydint policijos pareigūnams dėl agresijos prieš mamą, grasinimų ją „pakasti“. Ambulatorinio stebėjimo metu G. M. buvo nutraukęs skirtų medikamentų gydymą, pažeidė lankymosi pas gydytoją režimą, vėliau vaistus pradėjo vartoti ir būklė pagerėjo, tačiau po to vėl nutraukė vaistų vartojimą ir pablogėjus būklei nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2023 m. kovo 30 d. buvo gydytas stacionare, kur jo psichikos būklė stablizavosi. Nuo 2023 m. kovo 30 d. G. M. savo noru gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kur personalas rūpinasi jo sveikata bei kontroliuoja medikamentų vartojimą.

G. M. psichikos būklės patikrinimo aktas ir VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai rodo, kad G. M. psichikos sveikatos būklė ilgą laiką ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis metu nebuvo stabili ir priklausydavo nuo to, ar jis vartodavo paskirtus medikamentus, tačiau šiais metais po gydymosi stacionare G. M. būklė stabilizavosi ir jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, kuriuose personalas rūpinasi jo sveikata bei kontroliuoja medikamentų vartojimą. Būtent įvertinusi šią aplinkybę, t. y. pasikeitusias gyvenimo sąlygas, Komisija ir siūlo teismui panaikinti G. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad net ir tuo metu, kai G. M. nutraukdavo vaistų vartojimą, agresijos atveju nebuvo fiksuota, jis tik tapdavo apsileidęs ir apatiškas. Taigi pasikeitusios G. M. gyvenimo sąlygos, t. y. tai, kad jis gyvena specializuotoje globos įstaigoje, kurioje visapusiškai rūpinamasi jo psichikos sveikata, kuri šiuo metu yra stabilios būklės, bei agresijos pasireiškimo atvejų nebuvimas, leidžia teismui spręsti, jog nors asmuo nėra pasveikęs, tačiau jo psichikos būklė pagerėjo bei jis nėra pavojingas nei sau, nei aplinkiniams. Taigi esant tokioms aplinkybėms, išnyko poreikis G. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, kuri panaikintina, tačiau tai savaime nereiškia gydymo pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso 404–405 straipsniais,

nutaria:

Viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimą tenkinti.

Panaikinti G. M. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.