Panevėžio apylinkės teismo nutartis

G. M. (asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones) gynėjams advokatams Lidijai Blinkevičienei ir Audriui Leonavičiui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, lietuviui, išsituokusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), iš dalies darbingam, neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. 2020 m. birželio 15 d. apie 09.30 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), prieškambaryje smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną S. M., t. y. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį S. M. į kairės rankos žastą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste nežymiai sužalojo S. M. ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Nukentėjusioji S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jai su sūnumi G. M. dažnai įvairiausių nuotykių būna, nes kartu gyvena. Kalbant apie 2020 m. birželio 15 d. įvykį tai jis iš vakaro grįžo susinervinęs, labai piktas, durimis trenkė. 2020 m. birželio 15 d. ryte, kai atsikėlė, sūnus klausė, kodėl durys neatrakintos, jam pasakė palaukti, kad visuomet užrakina, pasiėmė raktus ir norėjo atrakinti, bet jai dar nespėjus atrakinti durų jis jai koridoriuje sudavė iš kumščio krumplių į kairę ranką, po to toje vietoje atsirado mėlynė. Vakare prieš einant miegoti visada užsirakinėja duris, nes kitaip nejauku. Tai ne pirmas kartas, kai G. smurtavo prieš ją, kartais jis namuose būna agresyvus, spiria į duris, bet ji yra atsargi ir, kai užeina į jo kambarį, laikosi nuo jo atstumo, kad nebūtų sužalota, arba išeina iš namų ir palaukia, kol jis apsiramina. Suprato, kad jis po smūgio nemaloniai pasijuto, nes nuėjo į savo kambarį prigulti. Pagalbą sūnui tenka kviesti pakankamai dažnai, tačiau, ar įvykio dieną kvietė, nepamena, bet kai reikia, kai jis būna susinervinęs, visada kviečia pagalbą. Vėliau važiavo pas gydytojus, kad jie užfiksuotų mėlynę. Ranką skaudėjo apie savaitę, gal daugiau. Reikėjo prisidengti, kad nesimatytų mėlynės. Kažkurį laiką ji pati jam duodavo vaistus, bet vėliau jis iš kažkur grįžo ir pasakė, kad visi patys geria vaistus, kad moka pats juos pasiimti, todėl jam atidavė vaistus, tik pasižiūrėdavo, ar ir kiek išgeria. Kai G. nėra piktas, pats pasirūpindavo savimi, sakydavo, kad reikia eiti pas gydytoją, kad reikia vaistų. G. pats nueina pas gydytoją, parsineša vaistus, jo globa nenustatyta, nes tokio poreikio nėra. G. ne kartą yra gulėjęs ligoninėje, paskutinį kartą sūnus buvo sušurmuliavęs ir buvo paguldytas į ligoninės Psichikos skyrių maždaug prieš pusantros ar 2 savaites, jis pats prašėsi, kad suleistų jam vaistų, bet jis buvo paguldytas į ligoninę. Tuo metu jis gal neturėjo vienų vaistų ar negėrė jų. Kaimynai dėl sūnaus elgesio nesiskundžia, nes jis bendrauja laisvai, turėjo automobilį. Be to, sūnus kaime turi įdomią moterį, su kuria bendrauja, bet kai ten nuvažiuoja, grįžta su įtampa, slepia ir nepasakoja, kas atsitinka. G. galėtų dirbti.

Liudytojas A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad nelabai pamena įvykio aplinkybes, dėl to buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyr. patruliu, 2020 m. birželio 15 d. dirbo ekipaže kartu su tyrėja M. J.. Apie 9.35 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur medikams reikia pagalbos dėl psichinio ligonio. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko moteris, kuri prisistatė S. M., elgėsi ramiai, paaiškino , kad jos sūnus G. M. ant jos supyko, tarp jų įvykus žodiniam konfliktui kumščiu jai sudavė į kairės rankos žastą. Ant žasto buvo matyti kraujosruva. Ji nurodė, kad jai labai skaudėjo, ji rašys pareiškimą. Įvykio vietoje buvo medikai, kurie apžiūrinėjo vyriškį, t. y. G. M., kuris buvo susijaudinęs, nervingas. Paklausus, kas čia nutiko, kodėl smurtauja prieš mamą, jis atsakė, kad naudojo smurtą prieš mamą, nes jį sunervino, bet smulkiau nieko neaiškino. Medikai nurodė, kad G. M. pagalba nereikalinga, todėl jis buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (1 t., b. l. 66–68). Po to liudytojas A. L. parodė, kad perskaitytus parodymus tvirtina ir kažkiek tą įvykį pamena. Gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai atvyko į įvykio vietą, buvo atvykę ir medikai. Medikai galbūt apžiūrėjo nukentėjusiąją ir įtariamą asmenį. Kai įėjo, medikai jau išeidinėjo ir pasakė, kad jų pagalbos čia nereikia. Moteris paaiškino, kas nutiko, matėsi sumušimo žymė, kurią užfiksavo, pats asmuo patvirtino smurto faktą, jis pasakė, kad mušė mamą, surašė tarnybinį pranešimą, sulaikė asmenį ir nuvežė jį į komisariatą, o pareiškimą iš nukentėjusiosios priėmė ne jie. G. M. buvo įsitempęs ir nervingas, sulaikant įtariamą asmenį kilo įtarimas dėl psichologinių problemų, nes jis keistai žiūrėjo į vieną tašką. Be to, nukentėjusioji sakė, kad asmuo turi psichologinių problemų. Nukentėjusioji taip pat minėjo, kad jį išvarė buvusi žmona ir dabar jis gyvena su ja, kad toks sūnaus elgesys kartojasi jau ne pirmą kartą, kad sūnus yra linkęs į agresyvumą, greitai supyksta, kad jai jau atsibodo toks jo elgesys ir kad reikia kažką daryti.

Bendrojo pagalbos centro pateiktame pokalbio garso įraše, kurio pavadinimas 2020_06_15_09-41-12_25.02, užfiksuotas moters skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Moteris sako, kad nori policijos pagalbos, yra psichinis ligonis (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad žmogus serga psichikos liga, yra neramus, agresyvus (1 t., b. l. 32–35).

Iš 2020 m. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti patrulių BODY kamerų Nr. BOF1EC608FB8, Nr. BOF1EC5F36DE 5 vaizdo įrašai. Peržiūrimas pirmas įrašas pavadinimu 2020_06_15_101155_006, kairiame kampe užrašas 10:11:50. Matyti, kad policijos pareigūnus nuosavo namo kieme pasitinka senyvo amžiaus moteris. Kartu įeina į gyvenamojo namo vidų, ten kambaryje ant sofos-lovos sėdi vyriškis, šone stovi du medikai. Senyvo amžiaus moteris nurodo, kad sūnus smurtavo, parodo ant kairės rankos žasto esančią kraujosruvą. Pasako, kad rašys pareiškimą, kad jis liautųsi. Antrame vaizdo įraše, kurio pavadinimas 2020_06_15_101343_001, kairiame kampe užrašas 10:13:40. Pradžioje įrašas analogiškas pirmajam, toliau yra nustatinėjama vyriškio asmenybė, tikrinami jo dokumentai, senyvo amžiaus moteris pasakoja apie sūnaus gyvenimo būdą. Trečiame vaizdo įraše, kurio pavadinimas 2020_06_15_101656_007, kairiame kampe užrašas 10:16:58. Pradžioje įrašas analogiškas antrajam, toliau pareigūnai senyvo amžiaus moteriai nurodo laukti kitų pareigūnų, jiems viską papasakoti apie smurtą ir parašyti pareiškimą. Ketvirtame vaizdo įraše, kurio pavadinimas 2020_06_15_101844_002, kairiame kampe užrašas 10:18:44. Senyvo amžiaus moteris nurodo, kad ji juto fizinį skausmą dėl patirto smurto. Penktame vaizdo įraše, kurio pavadinimas 2020_06_15_102155_008, kairiame kampe užrašas 10:21:57.Pareigūnai nurodo ant sofos-lovos sėdinčiam vyriškiui apsirengti ir vykti kartu su jais. Po to visi išeina į kiemą, vyriškis įsodinamas į tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 22–24).

Vyr. patrulio A. L. 2020 m. birželio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra S. M., kuri paaiškino, kad sūnus G. M. kumščiu trenkė jai į kairę ranką ir taip sukėlė fizinį skausmą, kairės rankos žaste buvo matyti kraujosruva (1 t., b. l. 18–19).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, vieno aukšto. Nukentėjusiosios tvirtinimu, sūnus prieš ją smurtavo namo prieškambaryje. Iš vidinės namo kiemo pusės pro rudos spalvos šarvo duris patenkame į namo prieškambarį. Prieškambario sienos yra gelsvos spalvos, langas į rytų pusę. Tiesiai prieškambario gale yra praėjimas į virtuvę bei kitus kambarius. Įvykio vietos apžiūros metu jokių daiktinių įrodymų nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b. l. 13–17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. M. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas pagal pobūdį ir lokalizaciją gali būti padaromas nugriuvus ir kairio žasto išoriniu paviršiumi atsitrenkus į kietą buką paviršių. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 39).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyrius 2020 m. spalio 7 d.–lapkričio 4 d. teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: G. M. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; G. M. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; G. M. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; G. M. šiuo metu dėl savo psichinės būklės gali būti pavojingas sau ir kitiems asmenims; šiuo metu su G. M. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisiamajame posėdyje; G. M. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 117–122).

Ekspertė teismo psichiatrė Silva Gruzdienė paaiškino, kad atliko ambulatorinę kompleksinę ekspertizę, įvertino visą bylos medžiagą, medicininius dokumentus ir padarė išvadą, kad G. M. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Jis dėl psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos – negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. M. šiuo metu dėl savo psichinės būklės gali būti pavojingas sau ar kitiems asmenims. Šiuo metu su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisiamajame posėdyje. G. M. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Jei asmuo nuosekliai gydomas, pasiekiama remisija, bet jei nutraukia gydimą, išsiprovokuojamas ligos paūmėjimas, agresija. G. M. lankosi pas gydytoją, jam išrašomi vaistai. Ekspertizės metu G. M. sakė, kad vartoja vaistus, tačiau nenurodė, kaip juos vartoja. Jo psichikos būklėje vyrauja negatyvi simptomatika su emocijų ir valios sutrikimais, sulėtintas mąstymas su rezonavimo elementais, nenuspėjamas, impulsyvus elgesys, greitai provokuojasi pyktis, iš elgesio galima įtarti esant santykio kliedesius, jis nesupranta inkriminuojamos veikos. Psichologinio įvertinimo išvada yra, kad tiriamasis yra labai nepatiklus, gynybiškas, uždaras. Jeigu asmuo lankytųsi Psichikos sveikatos centre, ten yra visa darbuotojų komanda: psichologas, socialinis darbuotojas ir psichiatras, todėl būtų nuolat vertinama asmens būsena, ar nėra pablogėjimų. Ambulatorinis priverstinis gydymas medikamentų vartojimo neužtikrins, tai turi užtikrinti artimieji, reikalinga jų priežiūra ir jie pastebės, ar blogėja paciento būklė. G. M. klausė, su kuo jis gyvena, ir jis nurodė, kad gyvena su mama, bet išsiaiškinti, ar tai jam daro įtaką, nepavyko. Jeigu pacientas normaliai vartotų vaistus, lankytųsi dienos centre, galėtų integruotis į visuomenę, dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad G. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nes 2020 m. birželio 15 d. apie 09.30 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), prieškambaryje smurtavo prieš savo šeimos narę – kartu gyvenančią motiną S. M., t. y. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį S. M. į kairės rankos žastą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste nežymiai sužalojo S. M. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tai, kad G. M. padarė šią veiką yra įrodyta nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada ir kitais bylos įrodymais.

Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones (BK 17 straipsnio 2 dalis).

2020 m. spalio 7 d.–lapkričio 4 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyti duomenys ir ekspertės Silvos Gruzdienės teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtina, kad G. M. tiek 2020 m. birželio 15 d., t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, sirgo, tiek ir šiuo metu serga paranoidine šizofrenija ir dėl šios psichikos ligos tiek 2020 m. birželio 15 d., tiek ir šiuo metu negalėjo (negali) suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Tai reiškia, kad G. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, kaip tai suprantam pagal BK 17 straipsnio 1 dalį.

Kadangi G. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ir šiuo metu yra nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Atsižvelgęs į G. M. padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, į jam diagnozuotą ligą, jo pavojingumą, į ekspertizės akto siūlymą G. M. taikyti ambulatorinį stebėjimą, į ekspertės teisme duotus paaiškinimus, į nukentėjusiosios pateiktus paaiškinimus dėl G. M. elgesio ir gydymosi, teismas daro išvadą, kad G. M. taikytinas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. G. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 168–169).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

G. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.