Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Dianai Zapolskajai, dalyvaujant ieškovams D. G. ir A. G., atsakovės D. H. (B.) atstovei advokatei Ingai Pališkienei, trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovui advokatui Aivarui Škėmai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. G. ir A. G. ieškinį atsakovei D. H. (B.), tretiesiems asmenims UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) jie įsigijo 2016 metų rudenį ir jų žiniomis, remontas šiame bute buvo atliktas prieš metus iki pirkimo. Nurodė, kad po užpylimo jie atliko pagrindinius remonto darbus, t.y. atstatė elektros naudojimą, atliko valymo darbus. Minėtame bute užpylimo metu gyveno nuomininkė, todėl buvo sugadinti ir jai priklausantys daiktai - knygos iš Italijos bibliotekos, kompiuteris, tačiau jie nežino, ar kompiuteris buvo taisytas, taip pat nežino, ar nuomininkė pervedė lėšas, kurias ieškovai jai apmokėjo už sugadintas knygas, Italijos bibliotekai. Paaiškino, kad iš užpylimo metu sugadintų daiktų šiuo metu yra naudojamas šviestuvas, tačiau jo gaubtas yra sudužęs, taip pat yra naudojamas stalas, sekcija ir spintelė, o nebenaudojami yra kilimas ir sofa.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Inga Pališkienė su ieškinio reikalavimais nesutiko pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad būtent skaitiklis, o ne ventilis yra riba, skirianti bendrąją nuosavybę nuo atsakovės nuosavybės. Vertinant padarytos žalos dydį nurodė, kad nebuvo atliktas kompiuterio remontas, knygos priklauso bibliotekai ir nėra aišku ar už jas yra atlyginta, o šviestuvo, kilimo, stalo kainos nepatvirtintos įrodymais. Taip pat pastebėjo, kad jei ieškovai butą suremontuotų, tuomet nereikėtų mažinti buto nuomos mokesčio ir 180 Eur žala neatsirastų, tačiau ieškovai nusprendė remonto neatlikti.

Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovas advokatas Aivaras Škėma su ieškinio reikalavimais ir prašė juos tenkinti pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad administratorius buvo sudaręs sutartį su UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ir būtent ji buvo atsakinga už namo administravimą. Nurodė, kad yra namo uždaromoji armatūra, kuri priklauso visiems gyventojams ir buto uždaromoji armatūra, kuri priklauso buto savininkui, šiuo atveju tūko karšto vandens ventilis atsakovės bute, t.y. buto uždaromoji armatūra. Pažymėjo, kad atsakovė jokios pretenzijos UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl įvykusios avarijos nėra pateikusi. Pabrėžė, kad trūkusiu ventiliu gali naudotis tik atsakovė, niekas kitas negali ateiti į jos butą ir šio ventilio reguliuoti bei juo naudotis. Prašė atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, nustatančia, kur yra riba skirianti bendrąją sistemą nuo buto sistemos ir priklausančia nuo to, kieno poreikiams tenkinti yra skirtas sutrūkęs ventilis.

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas T. M. paaiškino, kad jis parengė Žalos atstatymo kaštų ataskaitą Nr. 170220, kurioje nustatė, kad užliejimu padarytos žalos dydis yra 2873,44 Eur. Nurodė, kad rengiant šią ataskaitą medžiagų nusidėvėjimas įvertintas ir apskaičiuotas nebuvo, nes nebuvo įmanoma nustatyti buto būklę iki avarijos.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju UAB „SMART CLAIMS“ direktorius S. T. paaiškino, kad įmonė parengė Užliejimu padarytos žalos nekilnojamajam turtui įvertinimą Nr. SC00787, kuriame nustatė, kad užliejimu padarytos žalos dydis yra 1427 Eur. Nurodė, kad rengiant šį įvertinimą buvo įvertintas ir apskaičiuotas 52 proc. medžiagų nusidėvėjimas; į sąmatą, skirtingai nei T. M. pateiktame skaičiavime, nebuvo įtrauktos papildomos išlaidos (statybinės įmonės pelnas, PVM, Sodros mokesčiai ir kt.); nebuvo įtraukti elektros instaliacijos remonto darbai, kadangi instaliacija veikė, reikėjo tik profilaktikos; nebuvo įtrauktas ir grindų keitimas, nes jis nebuvo būtinas.

Trečiojo asmens UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovams A. G. ir D. G. (e.b.l. 10, t. 1), ginčo dėl to, kad viršuje esantis butas ((duomenys neskelbtini)), iš kurio 2017-02-10 įvyko ieškovų buto užpylimas, nuosavybės teise priklauso atsakovei D. H., taip pat dėl to, kad įvykusio užpylimo priežastis yra trūkęs karšto vandens įvadinis ventilis, esantis atsakovės bute, byloje nėra. Iš UAB „Senamiesčio ūkis“ 2017-02-15 Gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. NA-Sub.43-170215/1 matyti, kad apžiūrėjus ieškovų butą po užliejimo, nustatyta, jog bute stipriai aplietos kambario ir virtuvės sienos bei lubos, ant lubų plokščių matomos pratekėjimo žymės, atšokę sienų tapetai, suskeidėję sienų dažai (e.b.l. 104, 121, t. 1). Iš byloje esančios medžiagos (e.b.l. 63-69, t. 2; e.b.l. 32-33, t. 2) nustatyta, kad 2014-02-28 Pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutarties Nr. SŪ-20140225/2-5.12, sudarytos su UAB „Senamiesčio ūkis“ pagrindu, trečiasis asmuo UAB „pastatų ūkio priežiūra“ vykdė nuolatinę pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą. Iš ieškovų pateiktos VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ vadovo T. M. sudarytos žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 170220 seka, kad padarytų pažeidimų (žalos) atstatymo kaštai sudaro 2873,44 Eur (e.b.l. 12-88, t. 1). Iš atsakovės pateiktos UAB „SMART CLAIMS“ užliejimu padarytos žalos nekilnojamajam turtui įvertinimo seka, kad bendra nuostolio suma nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui dėl įvykusio užliejimo yra 1427 Eur (e.b.l. 170-199, t. 1). Iš byloje esančios 2016-11-20 nuomos sutarties seka, kad ieškovams priklausantis butas nuo 2016-12-01 buvo išnuomotas 8 mėnesių laikotarpiui už 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį, nuomininkei M. R. (e.b.l. 114-119, t. 1). Ieškovai, be ataskaitoje nurodytos 2873,44 Eur žalos sumos, papildomai prašo atlyginti 150 Eur sumą už turto vertinimą; 160 Eur už apartamentų, į kuriuos privalėjo iškraustyti po užpylimo buto nuomininkę, nuomą; 34 Eur už oro sausintuvo nuomą; 11,20 Eur už sugadintos striukės valymą; 150 Eur už sugadintą sofą; 438 Eur už kompiuterio taisymą; 10 Eur už kompiuterio diagnostiką; 60 Eur už sugadintas knygas; 85 Eur už kitą sugadintą kilnojamąjį turtą; 180 Eur už sumažintą nuomos kainą bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas - 93,35 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Išanalizavus ieškovų ir atsakovės pateiktas remonto darbų sąmatas bei teismo posėdyje išklausius jas sudariusius turto vertintojus, nustatyta, kad ieškovų pateiktoje remonto darbų sąmatoje nėra numatytas nusidėvėjimas, tuo tarpu atsakovės pateiktoje sąmatoje numatytas 52 proc. nusidėvėjimas nuo medžiagų vertės, kuris sudaro 155 Eur; taip pat nustatyta, kad ieškovų pateiktoje sąmatoje yra įtrauktos papildomos išlaidos, tokios kaip Sodros ir PVM mokesčiai, papildomos darbo užmokesčio išlaidos ir kt., t.y. tos išlaidos, kurios realiai būna patiriamos tik tuomet, kai remonto darbus atlieka rangovo įmonė, tuo tarpu atsakovės sąmatoje tokios išlaidos nėra įtrauktos; taip pat į atsakovės pateiktą sąmatą nėra įtraukti elektros instaliacijos darbai bei grindų lentų keitimas.

Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčo, kad ieškovams priklausančio (duomenys neskelbtini) buto užliejimas įvyko trūkus atsakovės bute esančiam karšto vandens ventiliui. Ginčas byloje yra dėl to, kam priklauso bute esantis karšto vandens ventilis ir kas atsako už jo priežiūrą. Atsakovė teigia, kad jos bute esantis karšto vandens ventilis yra viso namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, už kurios priežiūrą ir atsiradusias pasekmes dėl netinkamos priežiūros yra atsakinga ne ji, o UAB „Senamiesčio ūkis“. Taip pat byloje yra kilęs ginčas dėl užpylimu padarytos žalos dydžio.

Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu LR CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.266 str. 1 d., numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo ieškovai turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.245 str., 6.266 str.). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

Byloje atsakovė ginčija savo atsakomybės kilimo sąlygas, t.y. ji nesutinka, kad būtent ji yra atsakinga dėl įvykusios avarijos, teigdama, kad jos bute esantis karšto vandens ventilis yra viso namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, už kurios priežiūrą ir atsiradusias pasekmes dėl netinkamos priežiūros yra atsakinga UAB „Senamiesčio ūkis“ arba jos paskirtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.

Statybos įstatyme nustatyta, kad statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti, yra laikomos bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis (Statybos įstatymo 2 str. 5 p.), tuo tarpu inžineriniai tinklai kartu su maitinimo šaltiniais, skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti - vietiniais inžineriniais tinklais (Statybos įstatymo 2 str. 111 p.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 p. nurodoma, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – tai viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis (6.9 p). Iš formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose seka, kad kai atitinkamoje sistemoje yra įrengtas ir skaitiklis ir įtaisas galintis nutraukti vandens pratekėjimą (uždaromasis įtaisas), tai būtent pastarasis laikomas nustatantis ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Tokio įrenginio (šiuo atveju ventilio) funkcija nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Karšto vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti karšto vandens padavimo į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl seka išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovės vonios kambaryje buvo įrengtas ir sistemos apskaitos prietaisais (vandens skaitiklis) ir ventilis (įrengtas prieš skaitiklį), todėl tam, kad nustatyti buto savininkės ir daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės ribas, reikia įvertinti, ar prieš vandens skaitiklį įrengtas ventilis tarnauja bendrosios namo inžinerinės sistemos reikmėms, t.y. nagrinėjamoje situacijoje buto savininkės ir daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės ribos nustatymas yra fakto klausimas. STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punkto nuostatos ir išaiškinimai dėl šios normos turinio taikytinos atsižvelgiant į konkrečią faktinę situaciją nagrinėjamoje byloje. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės bute trūkęs karšto vandens ventilis yra uždaromasis įtaisas bute, skirtas užsukti vandenį tik pačiame atsakovės bute. Kitaip tariant, nors jis yra inžinerinis karšto vandens sistemos įrenginys, tačiau jo funkcija nutraukti vandens pratekėjimą tik į vartotojo (šiuo atveju atsakovės) gyvenamąją patalpą. Karšto vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu atsakovė gali laisvai naudotis, pati reguliuoti karšto vandens padavimą į savo butą ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas nedaro įtakos viso namo bendrajai inžinerinei karšto vandens sistemai ir karšto vandens cirkuliacijai kituose butuose ar patalpose. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir ginčo dėl to taip pat nėra, kad ventiliu atsakovės bute galėjo naudotis tik atsakovė, byloje nėra duomenų, kad šio ventilio pagalba būtų daromas koks nors poveikis daugiabučio namo bendrai vandentiekio sistemai. Taip pat byloje nebuvo nustatyta duomenų, kad ventilis atsakovės vonios kambaryje būtų įrengtas daugiabučio namo bendrasavininkų iniciatyva, kad būtų perduotas daugiabučio namo administratoriaus valdymui, naudojimui ir priežiūrai, todėl darytina išvada, kad ventilis nebuvo bendrojo vandentiekio dalimi, t.y. bendro naudojimo inžinerine įranga, o buvo skirtas tik atsakovės buto eksploatavimo reikmėms, todėl nagrinėjamu atveju trūkus ventiliui, tiek už šio įrenginio tinkamą funkcionavimą, tiek už dėl avarijos atsiradusią žalą turi atsakyti buto savininkė, t.y. atsakovė.

Atsakovė remiasi Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos Aprašo, patvirtinto energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 (toliau – Aprašas) schema ir Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove priede - Šalių šilumos perdavimo tinklų, pastato šilumos įrenginių nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo akte (toliau – Aktas) esančia schema, teigdama, kad jose yra nustatyta riba, iki kurios už karšto vandens sistemos priežiūrą yra atsakingi UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ir ši riba yra karšto vandens apskaitos skaitiklis, o kadangi ventilis eina prieš skaitiklį, trūkusi ventilį turėjo prižiūrėti UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“. Teismas sutinka su trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ nurodytu argumentu, kad nei Aprašo schema, nei ribų nustatymo Aktas nenurodo, kad atsakovės bute esantis karšto vandens ventilis yra bendroji dalinė namo butų savininkų nuosavybė, kadangi tiek Aprašo schemoje, tiek Akte žymėjimu C₂ yra žymimi įvairūs karšto vandens sistemos įrenginiai („gyvatukas“, „gyvatuko“ susikirtimo vieta su karšto vandens vamzdžiu, skaitiklis) tačiau C₂ nėra žymimas karšto vandens ventilis. Taip pat sutiktina su trečiojo asmens argumentu, kad Aprašo schema (e.b.l. 88, t. 2) bei Aktas (e.b.l. 159-160, t. 1) buvo sudaryti beveik prieš 10 metų, galimai net neatsižvelgiant į konkretaus Subačiaus g. 43 namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių išsidėstymą; tuo tarpu remiantis ieškovų į bylą pateiktu jų su tuometiniu šilumos tiekėju (UAB „Vilniaus energija“) 2016-11-07 sudarytu ribų nustatymo Aktu (e.b.l. 57-58, t. 2), matyti, kad šiuo metu yra pasikeitęs schemoje vaizduojamų įrenginių žymėjimas ir karšto vandens ventilis kartu su skaitikliu žymimas C₃ ir jis nėra įvardijamas kaip bendroji dalinė nuosavybė, todėl būtent šis ieškovų pateiktas vėlesnis ribų nustatymo Aktas laikytinas aktualiu dokumentu, kadangi visos jame vaizduojamos ribos atitinka atsakovei taikytinas ribas (atsakovės butas yra virš ieškovų buto). Taip pat pastebėtina, kad atsakovės ribų nustatymo Aktas nustato ribas tarp šilumos tiekėjo (UAB „Vilniaus energija“) ir atsakovės kaip šilumos pirkėjos, tuo tarpu UAB „Senamiesčio ūkis“ nėra šilumos tiekėjas, o yra tik bendrosios dalinės butų savininkų nuosavybės administratorius, todėl teismo nuomone, namo administratoriaus atsakomybės ribų sutapatinimas su šilumos tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribomis, šiuo konkrečiu atveju yra nepagrįstas. Ribų nustatymo akte, kuriuo vadovaujasi atsakovė, jos buto karšto vandens ventilis ir skaitiklis parodyti kaip vientisas ir neatskiriamas įrenginys, todėl atsakovė, laikydama skaitiklį savo atsakomybės riba, nepagrįstai iš šios ribos pašalina karšto vandens ventilį, kuris yra neatskiriama skaitiklio dalis.

Visi kiti atsakovės ir jos atstovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti it teismo posėdžiuose metu nurodyti argumentai dėl buto savininko ir daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės ribos nustatymo yra teisiškai nereikšmingi ir teismas plačiau apie juos nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pasireiškiančių jai priklausančios inžinerinės sistemos dalies netinkama priežiūra bei netinkamu jos eksploatavimo užtikrinimu, įvyko karšto vandens sistemos avarija, kurios metu buvo apgadintas ieškovams priklausantis turtas ir padaryta turtinė žala. Tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl atsakovei tenka prievolė atlyginti žalą (CPK 185 str., CK 6.249 str. 6.266 str.).

Dėl žalos dydžio.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (LR CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001).

Nustatydamas žalos dydį nagrinėjamoje byloje teismas turi įvertinti, kiek kainuotų tokių gyvenamųjų patalpų, kokios buvo iki jas užliejant, atstatymas. Ieškovai žalos dydį įrodinėja Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 170220 (e.b.l. 12-88, t. 1). Pažymėtina, kad šioje ataskaitoje esančioje Lokalinėje sąmatoje nėra apskaičiuotas atstatomo turto nusidėvėjimo laipsnis, kas reiškia, kad žala apskaičiuota pagal naujų medžiagų, įrengimų kainas, neįvertinus atstatomo turto (buto, jo įrangos) nusidėvėjimo laipsnio žalos padarymo metu, o tokiu būdu apskaičiuojant žalą, ieškovai gautų didesnę naudą, nei kad patyrė žalos, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad butas nebuvo naujas, taip pat jame nebuvo atliktas naujas remontas. Taip pat išanalizavus minėtą sąmatą ir teismo posėdžio metu išklausius tiek ją sudariusį T. M., tiek kitą paskaičiavimą atlikusios UAB „SMART CLAIMS“ vadovą S. T., nustatyta, kad sąmata yra paskaičiuota pridedant statybinės įmonės pelną, pridėtines išlaidas ir mokesčius (PVM, Sodra), t.y. paskaičiuotos papildomos išlaidos. Pažymėtina, kad pridėtinės išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis, prie jų priskiriamos tokios išlaidos kaip administracijos ūkio išlaidos, statybos darbuotojų aptarnavimo ir priežiūros bei darbų organizavimo statybvietėje išlaidos ir kitos pridėtinės išlaidos. Ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jie yra sudarę buto remonto sutartį, pagal kurią būtų numatytos tokio pobūdžio išlaidos, todėl, teismo vertinimu, kol remontas ieškovų bute nėra atliktas ir rangovas nėra pateikęs darbų pridavimo akto bei sąskaitos-faktūros apmokėjimui, šios išlaidos negali būti pripažintos patirtos žalos dalimi, nes ieškovai jų realiai nepatyrė. Taip pat pažymėtina, kad ieškovų pateiktoje sąmatoje įtrauktas grindų lentų keitimas ir elektros instaliacijos remonto darbai, kurių būtinumo ir sąsajos su įvykusiu užpylimu, ieškovai nepagrindė neginčijamais įstatymo leistinais įrodymais. Dėl minėtų priežasčių teismas negali remtis ieškovų pateikta lokaline remonto darbų sąmata, nustatydamas padarytos žalos dydį. Atsakovė, nurodydama, kad tuomet, jei būtų konstatuota jos atsakomybė už padarytą žalą, prašė vadovautis UAB „SMART CLAIMS“ ataskaitoje nurodytu žalos dydžiu. Šioje ataskaitoje (e.b.l. 170-199, t. 1) esančioje lokalinėje remonto darbų sąmatoje, priešingai nei ieškovų pateiktoje sąmatoje, nėra numatyta jokių papildomų ir netiesioginių išlaidų, žalos dydis joje paskaičiuotas atsižvelgiant į medžiagų nusidėvėjimą ir joje nurodyta medžiagų ir darbų sumą, teismo manymu, yra pagrįsta ir pakankama tam, kad atstatyti butą į prieš užliejimą buvusią padėtį, todėl teismas vadovaujasi UAB „SMART CLAIMS“ Užliejimo padarytos žalos nekilnojamajam turtui įvertinimo ataskaita Nr. SC 00787, kurioje ieškovų buto remonto darbai įvertinti 1329,79 Eur, laikydamas kad visi sąmatoje nurodyti buto remonto darbai ir medžiagos yra susiję priežastiniu ryšiu su padarytos žalos pašalinimu.

Ieškovai taip pat prašo atlyginti žalą, susijusia su kilnojamųjų daiktų, buvusių bute užpylimo metu, sugadinimu. Pažymėtina, kad ieškovai į bylą pateikė neginčijamus įstatymo leistinus įrodymus dėl sekančios užpylimo metu atsiradusios žalos atlyginimo – apmokėjimą už žalos vertinimo ataskaitą 150 Eur (e.b.l. 89, t. 1); apmokėjimą už oro sausintuvo nuomą 34 Eur (e.b.l. 123, t. 1); apmokėjimą už striukės valymą (11,20 Eur); apmokėjimą už laikiną apartamentų nuomą 160 Eur (e.b.l. 90, t. 1), apmokėjimą už kompiuterio diagnostiką 10 Eur (e.b.l. 91-92, t. 1), viso bendrai 365,20 Eur sumai. Visi šie rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, yra susiję priežastiniu ryšiu su užpylimo metu ieškovų patirtais nuostoliais, todėl teismas turi pagrindą konstatuoti, kad 365,20 Eur žalos suma yra įrodyta. Tačiau ieškovai, prašydami priteisti 150 Eur už sugadintą sofą-lovą, 10 Eur už šviestuvą, 15 Eur už kilimą, 60 Eur už stalą, spintelę ir sekciją, 438 Eur už kompiuterio remontą ir 60 Eur už keturias knygas, nepateikė jokių įrodymų, kad už šių daiktų sugadinimą prašomo priteisti dydžio nuostoliai iš tikrųjų buvo patirti. Pažymėtina, kad nėra pateiktas kompiuterio remonto atlikimą patvirtinantis aktas, pinigų sumokėjimo kvitas ar pavedimas, nėra pateikti apmokėjimo dokumentai už sugadintas knygas ir pan. Todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl žalos atlyginimo už nurodyto turto sugadinimą. Taip pat ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 180 Eur už sumažėjusį buto nuomos mokestį, kadangi dėl užliejimo nuo 2017 metų vasario mėnesio buvo priversti sumažinti buto nuomos kainą nuo 200 Eur iki 170 Eur. Kadangi butas buvo išnuomotas iki 2017 m. liepos mėnesio, žalos dydis šiuo atveju sudaro 180 Eur (6 mėn. x 30 Eur). Teismas, įvertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus (e.b.l. 107-108, t. 1), atsižvelgdamas į tai, kad remonto darbų atlikimas sutrikdytų buto nuomininkės įprastines gyvenimo sąlygas (dėl ko šiuo konkrečiu atveju ir buvo pasirinktas ne remonto darbų atlikimas, o nuomos mokesčio sumažinimas) bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad reikalavimas atlyginti 180 Eur dydžio žalą, atsiradusią dėl nuomos mokesčio sumažėjimo po vandentiekio avarijos ieškovų bute, yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovams iš atsakovės bendroje sumoje priteistina 1874,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (1329,79+365,20+180).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

Dėl procesinių palūkanų.

Patikslintas ieškinys, kuriame ieškovai pareiškė reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, teisme priimtas 2018-01-31 (pirminiame ieškinyje tokio reikalavimo ieškovai nereiškė), todėl patenkinus ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1874,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2018-01-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovams bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų, o atsakovei atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bendra ieškinio reikalavimų suma yra 4151,64 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų suma sudaro 1874,99 Eur ir ji atitinka 45,16 proc. visų ieškininių reikalavimų dalį, atitinkamai atmestų ieškinio reikalavimų dalis lygi 54,84 proc. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu patyrė 93 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), todėl jiems iš atsakovės turi būti priteista 41,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1979,65 dydžio bylinėjimosi išlaidas (1780 Eur už atstovavimą ir 199,65 Eur už žalos vertinimą) (e.b.l. 166-167, t. 2), todėl jai iš ieškovų turėtų būti priteista 1085,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad didžiają dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sudaro advokatės atstovavimo išlaidos, o išanalizavus teiktų paslaugų apimtį nustatyta, kad ruošti procesiniai dokumentai yra praktiškai tapatūs savo esme, rašytiniuose paaiškinimuose nėra nurodomos naujos esminės bylos aplinkybės ir t.t., šiuo atveju nėra pagrindo priteisti prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidų, kadangi tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti iki 600 Eur (CPK 3 str. 7 p.). Tokiu būdu, atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovų priteistinos 558,01 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (700-41,99).

Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė įrodymus (e.b.l. 9,12,78,137,174, t. 2), kad patyrė 1651,65 Eur dydžio bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidų, kurias prašė atlyginti. Trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 str. 2 d., kuri nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t.y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 str. 2 d., kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 str.). Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios ieškinį patenkinus iš dalies (45,16 proc.), sudarytų 745,89 Eur, tačiau, įvertinęs teiktų paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažina prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 3 str. 7 p.) ir priteisia trečiajam asmeniui iš atsakovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma sudaro 9,39 Eur, todėl iš ieškovų yra priteisiama 5,15 Eur, o iš atsakovės 4,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92, 93 str., str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96, str., 185 str., 197 str., 250 str., 259 - 270 straipsniais,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. H., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1874,99 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 99 ct ) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1874,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2018-01-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. H., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“, j.a.k. 121452134, naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovės D. H., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 558,01 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. H., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovų D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybės naudai 5,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.