Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės L. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys G. M., V. J., antstolė L. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2018 m. rugsėjo 6 d. patvarkymą Nr. S-692, kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjos turto – 0,0892 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) su teisiškai neįregistruotu namu, varžytynės Nr. 159624 bei priimti patvarkymą dėl šių varžytynių atšaukimo, nepriėmus patvarkymo dėl varžytynių atšaukimo, pareiškėja prašo uždrausti pasirašyti pardavimo iš varžytynių aktą ir perduoti jį tretiesiems asmenims tol, kol antstolės L. N. bus nustatyta reali parduotino iš varžytinių turto rinkosvertė bei varžytinių kaina, ir šias varžytines pripažinti neįvykusiomis; iš naujo nustatyti jai priklausančio turto vertę, kurioje būtų nustatyta tikroji žemės sklypo kaina su teisiškai įregistruotu namu. Skundas dėl antstolio veiksmų motyvuojamas tuo, kad vykdant paskelbtas varžytynes turtas būtų parduodamas už nepagrįstai mažą kainą, kadangi atliekant turto vertinimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad jame yra neįregistruotas gyvenamasis namas, kurį įregistravus parduodamo iš varžytynių turto kaina ženkliai padidėtų.

2. Antstolė 2018 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės L. N. veiksmų atmetė, netenkino suinteresuoto asmens V. J. prašymo dėl baudos skyrimo D. M., netenkino V. J. prašymo dėl 3 165,0438 EUR (nuostolių) žalos priteisimo iš D. M. V. J. naudai.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 6 d. antstolės priimtą patvarkymą, kuriuo paskelbtos varžytynės, atšaukti varžytynes, o varžytynių neatšaukus uždrausti visus iš varžytynių sekančius veiksmus, kuriais tretiesiems asmenims būtų perleistas turtas. Pareiškėja iš esmės nesutinka su nustatyta turto verte, todėl prašo atlikti naują turto vertinimą, ir nustatyti žemės sklypo vertę kartu su įregistruotu namu. Pareiškėja skunde ginčija antstolės veiksmus, kad buvo įvertintas tik žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog antstolė turto vertinimą atliko teisėtai, gavusi ekspertizės aktą dėl turto vertės nustatymo, įvertino rinkoje vyraujančias kainas, atsižvelgė ir skirdama tiek varžytynes, tiek turto vertinimą pažymėjo, kad areštuotame sklype yra neįregistruotas namas, kuris kaip žemės sklypo priklausinys buvo vertinamas kartu su žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pagal 2012 m. liepos 20 d. Kauno m. 28-ojo notarų biuro patvirtintą sutartinės hipotekos sutartį Nr. MV-5509 buvo susitarta, kad įkeičiamas žemės sklypas ir susitarta, kad visi jame esantys ir vėliau sklype atsiradę statiniai, komunikacijos ir t. t., kurie priklausys įkaito davėjui, taps hipotekos objektu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė turto įkainojimo metu turto vertintojo nustatytą kainą 58 000 EUR padidino iki 120 000 EUR, atsižvelgė į tai, kad parduodamame sklype yra neįregistruotas pastatas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog antstolė pagrįstai į turto arešto aktą įtraukė ir pastatą, į kurį nuosavybės teisės neįregistruotos. Pareiškėjos teiginiai, kad antstolė privalo neatlikti jokių vykdymo veiksmų ir laukti, kol bus atlikta areštuotame žemės sklype esančio namo registracija ir tokiu būdu parduodamo iš varžytynių turto vertė būtų ženkliai didesnė, pripažinti nepagrįstais. Toks antstolio nepagrįstas delsimas, neapibrėžtą laiką neatliekant jokių vykdymo veiksmų, prieštarautų operatyvumo principui, pažeistų vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą, nes būtų delsiama atlikti veiksmus, užtikrinančius greitesnį atsiskaitymą su išieškotoju ir suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui ir įkaito davėjai, padarant vykdymo proceso eigą priklausomą nuo įkeisto turto savininkės valios įteisinti neįregistruotą namą. Tokiu būdu įkeisto turto savininkei būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis, vilkinti vykdymo procesą ir atidėti vykdymo veiksmus neapibrėžtam laikui. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad apie nustatytą turto vertę vykdymo proceso dalyviai buvo informuoti tinkamai. Pareiškėja jai numatyta įstatymo teise apskųsti turto įkainojimą numatytais terminais nepasinaudojo, taip pat pareiškėja nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kuriais pagrįstų, jog antstolės paskirtos turto įvertinimo priemonės netinkamos ir jomis remiantis negalėtų būti nustatyta areštuoto turto vertė. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog parduodamo iš varžytinių turto vertė yra nustatyta pagrįstai ir teisėtai ir duomenų, kuriais remiantis galima būtų paneigti turto vertę, byloje nėra. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į skundą prašo skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškėja sąmoningai trukdo antstolei vykdyti hipoteka įkeisto areštuoto turto varžytynes bei vilkina vykdymo procesą. Pirmosios instancijos teismas netenkino minėto prašymo, kadangi nenustatytos aplinkybės, jog pareiškėja piktnaudžiautų savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino suinteresuoto asmens V. J. prašymo priteisti nuostolius. Suinteresuotam asmeniui paaiškinta, jog tuo atveju, jeigu jis mano, kad įkaito davėja savo veiksmais – teikdama skundus dėl antstolio veiksmų ar kitaip vilkindama vykdymo procesą, ar kitais būdais veikdama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, padarė žalos suinteresuoto asmens interesams, suinteresuoto asmens reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka pateikiant teismui ieškinį - reiškiant materialinio pobūdžio reikalavimą – dėl teisės gynimo, žalos atlyginimo ar kt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, panaikinti 2018 m. rugsėjo 6 d. patvarkymą Nr. S-692, kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjos turto – 0,0892 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su teisiškai neįregistruotu namu varžytynės Nr. 159624, priimti patvarkymą dėl varžytinių Nr. 159624 atšaukimo, nepriėmus patvarkymo dėl varžytinių Nr. 159624 atšaukimo, uždrausti pasirašyti pardavimo iš varžytynių Nr. 159624 aktą bei perduoti šį turtą tretiesiems asmenims (varžytynių nugalėtojui) tol, kol antstolės L. N. bus nustatyta reali parduotino iš varžytynių turto rinkos vertė bei varžytynių kaina, ir šias varžytynes pripažinti neįvykusiomis (negaliojančiomis), iš naujo nustatyti pareiškėjai priklausančio turto - 0,0892 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su teisiškai įregistruotu namu, vidutinę rinkos vertę. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi antstolė turto vertės nustatymo procesą atliko neišsamiai, netinkamai, vykdomoje byloje nebuvo imtasi visų įmanomų veiksmų, jog būtų objektyviai nustatyta nekilnojamojo turto rinkos kaina, tai yra, žemės sklypo rinkos vertė nustatyta, neįvertinus, jog žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kuris teisiškai neįregistruotas.

5.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog prieš antstolei priimant 2018 m. rugsėjo 6 d. patvarkymą, buvo pateiktas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog antstolės nurodyta turto vertė realiai neatitinka rinkos kainų, pridėti įrodymai, jog atlikti darbai gyvenamojo namo teisinei registracijai.

5.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog pareiškėja yra 72 metų amžiaus, o namo registracijos veiksmams atlikti 2012 m. sudarė įgaliojimą su skolininku G. M.. Minėtas asmuo veikdamas priešingais interesais sudarė paskolos sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui, hipotekos sandoriu buvo įkeistas minėtas turtas, todėl būtent skolininkas turi rūpintis skolos grąžinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į pareiškėjos interesus bei skunde nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė.

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. J. su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, prašo įpareigoti pareiškėją atlyginti 3 165,0438 EUR nuostolius, kuriuos patyrė nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. spalio 7 d. dėl įkaito davėjos D. M. 2018 m. rugsėjo 20 d. skundo dėl antstolio veiksmų ir veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir 50 procentų baudos paskirti suinteresuotam asmeniui V. J.. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:

6.1. Pareiškėja nepagrįstai reikalauja privilegijų, išieškotojo teisių ir įstatymo ginamų teisių pažeidinėjimo motyvuodama savo amžiumi.

6.2. Antstolė sudarė sąlygas pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau pareiškėja tokai teise nepasinaudojo.

6.3. Pareiškėja deklaratyviai įrodinėja, kad antstolė privalėjo įvertinti turtą su teisiškai įregistruotu gyvenamuoju namu, nes pareiškėja piktybiškai nuo 2012 metų vengia gyvenamąjį namą įregistruoti, siekia bet kokiomis priemonėmis neteisėtai vilkinti išieškojimą, išieškotojui daryti kuo didesnę žalą.

6.4. Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė pagal unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 1 d. VĮ Regitrų centro duomenimis yra 52 500 EUR, vadinasi žemės sklypo vertė antstolės nustatyta žymiai per aukšta, o įkaito davėja nepagrįstai teigia, kad antstolė žemės sklypą pardavinėja per žema kaina.

6.5. Žemės sklypą antstolė pardavinėja viešosiose varžytinėse, todėl žemės sklypo rinkos kainą nustatys pati rinka jo padavimo viešosiose varžytinėse metu.

6.6. Pareiškėja nuo 2014 m. žino apie vykdomą išieškojimą ir per keturis metus galėjo pati susirasti turto pirkėją.

6.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėja sąžiningai naudojasi jai suteiktomis teisėmis. Pareiškėja daug metų sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, jos skundų argumentai daug metų kartojasi. Šią aplinkybę patvirtinta civilinės bylos Nr. e2-2298-343/2018 medžiaga, kuri patvirtina, jog pareiškėja su G. M. turi bendrą tikslą išieškotojui didinti žalą.

Motyvuojamoji dalis

konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

10. Suinteresuotas asmuo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomi rašytiniai įrodymai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodo, kokias aplinkybes siekia įrodyti pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, todėl papildomus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti. Suinteresuoto asmens prašymas skirti baudą pareiškėjai, motyvuojamas civilinės bylos Nr. e2-2298-343/2018 duomenimis, todėl pridėtina prie bylos Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties kopija, kuria nutraukta civilinė byla ir paskirta G. M. baudą už nepagrįstai pareikštą ieškinį.

11. Iš byloje bei vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės L. N. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0065/14/00895 pradėta pagal 2014 m. spalio 22 d. Kauno m. 28-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. MV-6878 dėl 67 948,56 EUR išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojo V. J. naudai (vykd. b. l. 4). Skolininko prievolė užtikrinta sutartine hipoteka, hipotekos objektas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis D. M. (vykd. b. l. 22), pagal 2012 m. liepos 20 d. Kauno m. 28-ojo notarų biuro patvirtintą sutartinės hipotekos sutartį Nr. MV-5509. Vykdant išieškojimo veiksmus 2015 m. sausio 20 d. turto arešto aktu buvo areštuotas 0,0892 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd .b. l. 15). 2017 m. vasario 22 d. patvarkymu dėl turto vertės kainos nustatymo, antstolė paskyrė įkaito davėjai priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertinimą, turto vertinimo ekspertizę pavedė atlikti turto vertintojui UAB „Ober-Haus“ (vykd. b. l. 71). Antstolė gavusi 2017 m. kovo 16 d. turto vertintojo ekspertizės aktą, kuriame įkeistas žemės sklypas įkainotas 58 000 EUR suma, antstolė 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu dėl turto vertės kainos nustatymo, kuriuo atsižvelgdama į turto vertintojo pateiktą ekspertizės aktą, rinkoje vyraujančias žemės sklypų kainas, nustatė, kad įkeisto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 120 000 EUR (vykd. b. l. -77-79).

12. Skundžiamu 2018 m. rugsėjo 6 d. antstolės pranešimu Nr. S-692 pranešta apie planuojamą įkeisto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) su jame pastatytu teisiškai neįregistruotu namu pardavimą iš varžytynių.

13. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti minėtą pranešimą, kuriuo paskelbtos pirmosios varžytinės, priimti patvarkymą dėl varžytinių atšaukimo, iš naujo nustatyti pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertę.

14. Skundžiama nutartimi pareiškėjos skundas atmestas.

15. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi antstolė turto vertės nustatymo procesą atliko neišsamiai, netinkamai, vykdomoje byloje nebuvo imtasi visų įmanomų veiksmų, jog būtų objektyviai nustatyta nekilnojamojo turto rinkos kaina, tai yra, žemės sklypo rinkos vertė nustatyta, neįvertinus, jog žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kuris teisiškai neįregistruotas. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų skundžia pranešimą, kuriuo paskelbta apie pirmąsias varžytines ir kuriuo nustatyta turto pardavimo pirmosiose varžytinėse kaina, nors skundą dėl antstolio veiksmų motyvuoja netinkamai nustatyta turto rinkos verte.

17. Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių (CPK 694 straipsnio 1 dalis). Turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis). Jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti (CPK 703 straipsnio 1 dalis).

18. CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas atvejis, kurį nustačius, varžytines būtų galima atšaukti, tai yra, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas. Šiuo atveju, nustatyta, jog iš pirmųjų varžytinių parduodamas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise nepriklausantis skolininkui, tačiau minėtas turtas įkeistas hipoteka užtikrinant skolininko prievolės įvykdymą. Kaip nustatyta, iš vykdomoje byloje esančių įrodymų, išieškotojo reikalavimas nėra įvykdytas, jokių kitų aplinkybių, kurios neleistų vykdyti varžytinių taip pat nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, teisinio pagrindo atšaukti skundžiamu pranešimu paskelbtas varžytines, nėra, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas dėl pirmųjų varžytinių atšaukimo netenkintinas.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pranešimą taip pat nėra. Kaip matyti, skundžiamu pranešimu informuota apie varžytinių pradžią bei pabaigą, tai yra, jog varžytinių pradžia 2018 m. rugsėjo 6 d. 13.15.56 val., varžytinių pabaiga numatyta 2018 m. spalio 8 d., 13.15.59 val., nurodyta, jog varžytinės vyks elektroniniu būdu. Taigi, pranešimas apie varžytines atitinka CPK 713 straipsnio reikalavimus. Tame pačiame pranešime nurodyta, jog pradinė turto pardavimo iš varžytinių kaina 96 000 EUR. Kadangi CPK 861 straipsnyje nurodyta tvarka iš varžytinių parduodamo turto rinkos vertė nustatyta 120 000 EUR, iš pirmųjų varžytinių parduodamo turto kaina nustatyta teisingai, kadangi sudaro 80 procentų nustatytos turto rinkos vertės (CPK 718 straipsnis).

20. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog panaikinti skundžiamą pranešimą dėl varžytinių paskelbimo bei atšaukti paskelbtas varžytines nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyta, jog antstolė būtų pažeidusi vykdymo proceso teisės normas.

21. Pareiškėjos argumentai, kurie susiję su iš varžytinių parduodamo turto nustatyta rinkos verte neturi teisinės reikšmės, kadangi antstolės patvarkymas, kuriuo nustatyta parduodamo iš varžytinių turto rinkos vertė priimtas 2017 m. balandžio 24 d.. Patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti priimtas 2017 m. vasario 22 d. Minėti patvarkymai išsiųsti pareiškėjai, skolininkui, išieškotojui, antstolei žinomais gyvenamosios vietos adresais, el. pašto adresais. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog nei pareiškėja, nei išieškotojas, nei skolininkas nereiškė nušalinimo ekspertizės įstaigai (CPK 682 straipsnio 1 dalis), nereiškė prieštaravimų ekspertizės išvadai (CPK 682 straipsnio 2 dalis), taip pat nėra įrodymų, jog būtų gauta prieštaravimų dėl turto rinkos vertės, kai antstolė 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu nustatė turto rinkos vertę (CPK 681 straipsnio 3 dalis).

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog vykdymo proceso dalyviai nesinaudojo savo teisėmis reikšti prieštaravimus nustatytai turto rinkos vertei, 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymas, kuriuo nustatyta turto rinkos vertė, nebuvo skundžiamas CPK 512 straipsnio nustatyta tvarka, tai yra, ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, pareiškėjos argumentai dėl netinkamai nustatytos turto rinkos vertės neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamo pranešimo teisėtumui ir pagrįstumui.

23. Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, jog prieš antstolei priimant 2018 m. rugsėjo 6 d. patvarkymą, buvo pateiktas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog antstolės nurodyta turto vertė realiai neatitinka rinkos kainų, pridėti įrodymai, jog atlikti darbai gyvenamojo namo teisinei registracijai, yra deklaratyvūs, nes iš vykdomoje byloje esančių įrodymų nenustatyta, jog pareiškėja būtų siuntusi antstolei elektroninį laišką su papildomais įrodymais dėl turto vertės. Be to, pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, tačiau iš vykdomoje byloje esančių įrodymų nenustatyta, jog iki antstolei priimant skundžiamą pranešimą apie pirmąsias varžytines, pareiškėja ar kiti vykdymo proceso dalyviai būtų teikę motyvuotą prašymą dėl turto rinkos vertės pasikeitimo ir turto perkainojimo (CPK 178 straipsnis). Tačiau pareiškėjai išaiškintina, jog vadovaujantis minėto CPK 681 straipsnio 2 dalimi, gali būti pateiktas antstolei prašymas dėl turto perkainojimo.

24. Atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog pareiškėja yra 72 metų amžiaus, o namo registracijos veiksmams atlikti 2012 m. sudarė įgaliojimą su skolininku G. M.. Minėtas asmuo veikdamas priešingais interesais sudarė paskolos sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui, hipotekos sandoriu buvo įkeistas minėtas turtas, todėl būtent skolininkas turi rūpintis skolos grąžinimu, nesusiję su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl plačiau dėl šių argumentų nepasisakytina.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

27. Suinteresuotas asmuo, kaip ir pirmosios instancijos teisme, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti pareiškėjai baudą, pusę jos sumos paskiriant suinteresuotam asmeniui, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

28. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes nustato CPK 95 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos naudojimąsi jai įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei teikti atskirąjį skundą, nesutinkant su priimtu teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš konstitucinių asmens teisių, kuri gali būti ribojama tik išskirtinais atvejais, todėl pareiškėjos elgesys nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, kad dėl to jai turėtų būti skiriama bauda. Aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje paskyrė skolininkui G. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo skirti baudą pareiškėjai. Todėl suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkintinas.

Dėl nuostolių priteisimo

29. Suinteresuotas asmuo, kaip ir pirmosios instancijos teisme, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš pareiškėjos 3 165,0438 EUR nuostolius, kuriuos patyrė nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. spalio 7 d. dėl pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 20 skundo dėl antstolio veiksmų.

30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog galimai suinteresuoto asmens patirti nuostoliai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl suinteresuotas asmuo dėl minėtų nuostolių atlyginimo priteisimo gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu. Todėl suinteresuoto asmens prašymas priteisti nuostolius netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį.

Netenkinti suinteresuoto asmens V. J. prašymo skirti pareiškėjai D. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Netenkinti suinteresuoto asmens V. J. prašymo priteisti iš pareiškėjos D. M. nuostolius.

Atsisakyti priimti su suinteresuoto asmens V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, išskyrus Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties kopiją, ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.