Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės Laimos Neniškienės veiksmų, suinteresuoti asmenys G. M., V. J., antstolė Laima Neniškienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2018 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S-715, jo netenkino. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nesutinkant su antstolės nustatyta turto verte, ji turėjo galimybę pateikti antstolei prieštaravimus, tačiau nei skolininkas nei įkeisto turto savininkė minėtų veiksmų neatliko, todėl antstolė tęsia priverstinius išieškojimo veiksmus. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į turto vertintojo nustatytą kainą, įvertinus rinkoje esančius parduodamų žemės sklypų tame pačiame rajone skelbimus, antstolė patvarkymu dėl kainos nustatymo Nr. S-17-65-907, nustatė turto kainą 120 000 Eur, kuri netgi dvigubai viršija turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ nustatytą turto vertę. Tokiu būdu antstolė turtą įvertino rinkos kainomis, pagrįstai nustatė turto vertę, kuri atitinka tiek išieškotojo tiek pareiškėjos interesus. Tuo tarpu pareiškėjos teiginiai, kad turto vertė turėtų būti nustatyta didesnė vien todėl, kad galimai šiame žemės sklype bus įregistruotas namas, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi namas nuo 2014 m., kai buvo pradėtas priverstinis skolų išieškojimas įregistruotas nebuvo, o parduodamo iš varžytynių turto kaina yra nustatinėjama remiantis šiuo metu vyraujančiomis turto kainomis, o ne prielaidomis, kad dėl vienokų ar kitokių priežasčių turto vertė artimoje ateityje turėtų pasikeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

4. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės Laimos Neniškienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0065/14/00895 pradėta pagal 2014 m. spalio 22 d. Kauno m. 28-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. MV-6878 dėl 6748,56 Eur išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojo V. J. naudai (vykd. b. l. 4). Skolininko prievolė užtikrinta sutartine hipoteka, hipotekos objektas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., nuosavybės teise priklausantis D. M. (vykd. b. l. 22), pagal 2012 m. liepos 20 d. Kauno m. 28-ojo notarų biuro patvirtintą sutartinės hipotekos sutartį Nr. MV-5509. Vykdant išieškojimo veiksmus 2015 m. sausio 20 d. turto arešto aktu buvo areštuotas 0,0892 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 2101-0001-0077 (vykd .b. l. 15). 2015 m. vasario 3 d. buvo pranešta apie turto pardavimą iš varžytynių (vykd. b. l. 18), gavus antstolės kontoroje skolininko G. M. prašymą ir išieškotojo V. J. pritarimą, kuriais vykdymo proceso dalyviai susitarė, kad skola bus sumokėta iki 2015 m. vasario 19 d. Bei prašoma nenukreipti skolos išieškojimo į įkeistą turtą, antstolė 2015 m. vasario 15 d. patvarkymu atšaukė sklypo pardavimo varžytynes (vykd. b. l. 19-21). 2015 m. birželio 29 d. antstolė pranešimu informavo apie planuojamą turto pardavimą iš varžytynių (vykd. b. l. 25). Kadangi D. M. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl G. M. ir V. J. sudaryto sandorio nuginčijimo, 2015 m. liepos 27 d. teismo nutartimi tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0065/14/00895 buvo sustabdytas, teismui bylą išnagrinėjus 2016 m. sausio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo (vykd. b. l. 60). 2017 m. vasario 22 d. patvarkymu dėl turto vertės kainos nustatymo, antstolė paskyrė įkaito davėjai priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. 2101-0001-0077, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda vertinimą, turto vertinimo ekspertizę pavedė atlikti turto vertintojui UAB „Ober-Haus“ (vykd. b. l. 71). Antstolė gavusi 2017 m. kovo 16 d. turto vertintojo ekspertizės aktą, kuriame įkeistas žemės sklypas įkainotas 58 000 Eur suma, antstolė 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu dėl turto vertės kainos nustatymo, kuriuo atsižvelgdama į turto vertintojo pateiktą ekspertizės aktą, rinkoje vyraujančias žemės sklypų kainas, nustatė, kad įkeisto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda vertė yra 120 000 Eur (vykd. b. l. -77-79). 2018 m. rugsėjo 6 d. antstolė pranešė Nr. S-692 apie planuojamą įkeisto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda su jame pastatytu teisiškai neįregistruotu namu pardavimą iš varžytynių (vykd. b. l. 119).

5. Dėl paskelbtų varžytynių pareiškėja D. M. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame nurodė, jog nesutinka su antstolės atliktu turto įvertinimu, jis buvo neišsamus, antstolės nurodyta turto vertė neatitinka tikrosios turto rinkos kainos, pažymėjo, kad antstolė atlikdama turto vertinimą neatsižvelgė į tai, kad įkeistame sklype yra pastatytas namas ir pateikti visi reikalingi dokumentai šio namo registracijai įteisinti (vykd. b. l. 121-124). Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 6 d. antstolės priimtą patvarkymą, kuriuo paskelbtos varžytynės, atšaukti varžytynes, o varžytynių neatšaukus uždrausti visus iš varžytynių sekančius veiksmus, kuriais tretiesiems asmenims būtų perleistas turtas. Pareiškėja iš esmės nesutinka su nustatyta turto verte, todėl prašo atlikti naują turto vertinimą, ir nustatyti žemės sklypo vertę kartu su įregistruotu namu.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra skirtas visų pirma patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.).

7. Siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas skolininkui priklausantis turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. antstolė A. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. V. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-161/2007).

8. Pareiškėja skunde ginčija antstolės veiksmus, kad buvo įvertintas tik žemės sklypas, tuo tarpu užbaigus namo registraciją, iš varžytynių parduodamo turto vertė ženkliai padidėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui.

9. Iš šių nuostatų seka išvada, kad antstolė turto vertinimą atliko teisėtai, gavus ekspertizės aktą dėl turto vertės nustatymo ji įvertino rinkoje vyraujančias kainas, atsižvelgė ir skirdama tiek varžytynes tiek turto vertinimą pažymėjo, kad areštuotame sklype yra neįregistruotas namas, kuris kaip žemės sklypo priklausinys buvo vertinamas kartu su žemės sklypu. Pažymėtina, kad pagal 2012 m. liepos 20 d. Kauno m. 28-ojo notarų biuro patvirtintą sutartinės hipotekos sutartį Nr. MV-5509 buvo susitarta, kad įkeičiamas žemės sklypas ir susitarta, kad visi jame esantys ir vėliau sklype atsiradę statiniai, komunikacijos ir. t. t., kurie priklausys įkaito davėjui taps hipotekos objektu. Matyti, kad antstolė turto įkainojimo metu turto vertintojo nustatytą kainą 58 000 Eur padidindama iki 120 000 Eur, atsižvelgė į tai, kad parduodamame sklype yra neįregistruotas pastatas. Darytina išvada, kad antstolė pagrįstai į turto arešto aktą įtraukė ir pastatą, į kurį nuosavybės teisės neįregistruotos. Antstolio veiksmai, kuriais buvo įvertinta tiek žemės sklypo, tiek ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas statinys, atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią iš varžytynių parduodant žemės sklypą, kuriame yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių, parduodamo turto vertė nustatoma remiantis žemės sklypo kartu su statiniais rinkos verte (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008).

10. Pareiškėja savo reikalavimą atlikti naują turto vertinimą ir panaikinti antstolės pranešimą skelbti turto pardavimą iš varžytynių motyvuoja tuo, kad įregistravus namą iš varžytynių parduodamo turto kaina padidėtų, todėl tikslinga atšaukti varžytynes ir žemės sklypą iš naujo įvertinti po to, kai jame bus įregistruotas namas. Turint omenyje, kad vykdymo procesas pradėtas 2014 metais, vykdymo procedūros atliekamos jau ketvirti metai, vykdymo veiksmai buvo ne kartą stabdomi, atnaujinami ir išieškojimo procesas užsitęsė, manytina, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko atlikti visus reikalingus veiksmus, kad būtų sutvarkyti namo registracijos dokumentai ir pastatas įregistruotas. Teismo vertinimu, antstolė turto vertinimą atliko tinkamai, atsižvelgdama į tai, kad įkeistame žemės sklype yra neįregistruotas namas, įvertinusi rinkoje vyraujančias aplinkinių žemės sklypų kainas, nustatė dvigubai didesnę turto vertę nei buvo nurodytą turto vertinimo, kurį atliko UAB „Ober-Haue“ ekspertizės akte. Kaip buvo minėta, neįregistruoti pastatai pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turi būti vertinami kartu su žemės sklypais kuriuose jie pastatyti, nagrinėjamu atveju tai ir buvo atlikta. Taip pat pabrėžtina, kad antstolė laikėsi reikalavimo turtą vertinti esamomis rinkos kainomis, neatsižvelgiant į turto vertės pokyčius, kurie galimi ateityje ir juolab, priklausomi nuo skolininko ar įkaito davėjo valios. Tuo tarpu, pareiškėjos teiginiai, kad antstolė privalo neatlikti jokių vykdymo veiksmų ir laukti kol bus atlikta areštuotame žemės sklype esančio namo registracija ir tokiu būdu parduodamo iš varžytynių turto vertė būtų ženkliai didesnė, yra nepagrįsti. Toks antstolio nepagrįstas delsimas, neapibrėžtą laiką neatliekant jokių vykdymo veiksmų, prieštarautų operatyvumo principui, pažeistų vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą, nes būtų delsiama atlikti veiksmus, užtikrinančius greitesnį atsiskaitymą su išieškotoju ir suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui ir įkaito davėjai, padarant vykdymo proceso eigą priklausomą nuo įkeisto turto savininkės valios įteisinti neįregistruotą namą. Tokiu būdu įkeisto turto savininkei būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis, vilkinti vykdymo procesą ir atidėti vykdymo veiksmus neapibrėžtam laikui.

11. Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, pagal kurį areštuodamas skolininko (šiuo atveju įkaito davėjo įkeistą turtą), antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Šiuo atveju antstolė įvertinusi ekspertų nustatytą kainą, atsižvelgdama į rinkoje vyraujančias kainas bei į tai, kad sklype statomas namas 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu Nr. S-17-65-907 nustatė didesnę nei ekspertizės akte nurodytą turto kainą – 120 000 Eur. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 str. 3 d.). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę sudaro motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai.

12. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, skolininkui ir kitiems vykdymo proceso dalyviams per numatytą terminą nepareiškus prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, antstolei nesant abejonių dėl turto vertės, ji toliau teisėtai tęsė išieškojimo veiksmus. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad apie nustatytą turto vertę vykdymo proceso dalyviai buvo informuoti tinkamai. Pažymėtina, kad pareiškėja jai numatyta įstatymo teise apskųsti turto įkainojimą numatytais terminais nepasinaudojo, taip pat pareiškėja nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kuriais pagrįstų, jog antstolės paskirtos turto įvertinimo priemonės netinkamos ir jomis remiantis negalėtų būti nustatyta areštuoto turto vertė. Teismo nuomone, antstolė, turėdama pareigą parduoti žemės sklypą už maksimalią galimą rinkos kainą, taip užtikrinant išieškotojų ir skolininko interesus, patikrino turto kainos galimus pasikeitimus, atsižvelgdama į ekonominę situaciją, dabartines rinkos kainas, nesulaukusi prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos ji pagrįstai paskelbė varžytynes. Tokiu būdu, darytina išvada, kad parduodamo iš varžytynių turto vertė yra nustatyta pagrįstai ir teisėtai ir duomenų, kuriais remiantis galima būtų paneigti turto vertę byloje nėra.

13. Teismas pažymi, kad varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis CPK 691–727 straipsnių nustatyta tvarka. Varžytynės susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iš varžytynių įvyksta nepažeidžiant specialių šiai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų. Varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje tam tikrą nustatytą laiką (CPK 713 straipsnio 2, 3 dalis).

14. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad informacija apie areštuoto turo įvertinimą skolininkui ir kitiems vykdymo proceso dalyviams buvo išsiųsta 2017 m. balandžio 24 d., pranešimas dėl turto pardavimo iš varžytynių priimtas 2018 m. rugsėjo 6 d., tik po to, kai buvo išnagrinėti visi vykdymo proceso dalyvių prašymai, po to kai ne kartą proceso dalyvių prašymais ir teismo nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sustabdytas vykdymo procesas, taigi darytina išvada, kad turto pardavimo varžytynės paskelbtos teisėtai, laikantis visų įstatymuose nurodytų nuostatų ir terminų. Teisė atšaukti varžytynes yra numatyta CPK 703 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad iki varžytynių pabaigos paaiškėjus CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Patikrinus vykdomosios bylos medžiagą teismas nenustatė CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, todėl sutinka su antstolės 2018 m. rugsėjo 27 d. patvarkyme dėl pareiškėjos skundo padaryta išvada, kad teisinio pagrindo atšaukti paskelbtas varžytynes pagrindo nėra.

15. Analizuojant išdėstytų aplinkybių visumą ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad antstolė, vykdydama priverstinio skolos išieškojimo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis, nėra pagrindo (CPK 513 str.).

Dėl baudos skyrimo

16. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į skundą prašo skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškėja sąmoningai trukdo antstolei vykdyti hipoteka įkeisto areštuoto turto varžytynes bei vilkina vykdymo procesą.

17. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes nustato CPK 95 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

18. Sprendžiant dėl prašymo taikyti CPK 95 str. pasekmes, teismas atsižvelgia į CPK 5 str. įtvirtintą šalies teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta ginčijama teisė. Pareiškėjos byloje atlikti procesiniai veiksmai (antstolės veiksmų apskundimas) yra civilinio proceso kodekse reglamentuojami teisėti procesiniai veiksmai ginčijamai teisei apginti (CPK 510 str.), kuriais proceso metu proceso dalyvis galėjo naudotis, jie negali būti vertinami, kaip nesąžiningi. Teismui nepateikta jokių duomenų iš kurių būtų galima detalizuoti, kokiais būtent savo veiksmais pareiškėja trukdo atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus, todėl šiuo atveju pakankamų ir objektyvių pagrindų skirti pareiškėjai D. M. baudą nėra.

19. Pareiškėjos naudojimąsi jai įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei teikti skundą dėl antstolio veiksmų ar atskirąjį skundą, nesutinkant su priimtu teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš konstitucinių asmens teisių, kuri gali būti ribojama tik išskirtiniais atvejais, todėl pareiškėjos elgesys nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, kad dėl to jai turėtų būti skiriama bauda.

Dėl nuostolių atlyginimo

20. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į skundą taip pat nurodo, kad dėl pareiškėjos nesąžiningo veikimo prieš greitą ir operatyvų išieškojimo procesą, V. J. patiria nuostolius dėl skolininko G. M. tolimesnio naudojimosi išieškotojo pinigais ir remdamasis 2012-07-20 paskolos sutartimi už laikotarpį nuo skundo padavimo dienos t. y. 2018-09-20 iki 2018-10-07 priskaičiavo pareiškėjai 3165,0438 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš D. M..

21. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK nenustato subjektų, kurie gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Tuo tarpu, skundo objektu gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo procesiniai veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio procesinių veiksmų arba atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

22. Pažymėtina, kad pagal Antstolių įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. CPK XXXI skyrius reglamentuoja skundų dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti tvarką (CPK 510 str. 1 d., tuo tarpu ginčai kylantys tarp vykdymo proceso dalyvių ar asmenų veiksmais arba neveikimu padarytos žalos nustatymas ir įrodinėjimas nėra šios bylos dalykas, tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka.

23. Suinteresuotam asmeniui paaiškintina, jog tuo atveju, jeigu jis mano, kad įkaito davėja savo veiksmais – teikdama skundus dėl antstolio veiksmų ar kitaip vilkindama vykdymo procesą, ar kitais būdais veikdama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, padarė žalos suinteresuoto asmens interesams, suinteresuoto asmens reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka pateikiant teismui ieškinį - reiškiant materialinio pobūdžio reikalavimą – dėl teisės gynimo, žalos atlyginimo ar kt. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, suinteresuoto asmens prašymas dėl nuostolių priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės Laimos Neniškienės veiksmų, atmesti.

Suinteresuoto asmens V. J. prašymo dėl baudos skyrimo D. M. netenkinti. Taip pat V. J. prašymo dėl 3165,0438 Eur (nuostolių) žalos priteisimo iš D. M. V. J. naudai, netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0065/14/00895 grąžinti antstolei Laimai Neniškienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.