Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-158-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e2-158-1120/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Atsakovas
viešosios įstaigos Šilutės ligoninės
Ieškovas
A. T., J. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-158-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00417-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Šilutės ligoninės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1330-642/2019 pagal ieškovų A. T., J. N. ir A. T. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šilutės ligoninei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje, A. M. K., V. M. ir Ž. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. A. T., J. N. ir A. T. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – komisija) 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 56-121 „Dėl A. T., J. N., A. T. pareiškimo“ (toliau – sprendimas); priteisti iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šilutės ligoninės (toliau – atsakovė) A. T. 30 000 Eur, o J. N. ir A. T. kiekvienam po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir J. N. papildomai 2 750 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. 2019 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė ieškovų ieškinį nagrinėti teisme. 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovė pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti iki lapkričio 3 d. Teismas iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo ir terminą pratęsė iki 2019 m. spalio 14 d. 2019 m. spalio 14 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį. 2019 m. spalio 24 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo priešieškiniui „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 56-121 panaikinimo“ pateikti.

Šalies argumentai

3. 2019 m. spalio 24 d. atsakovė prašyme dėl procesinio termino atnaujinimo nurodė, kad komisijai priėmus sprendimą, pacientas ar kiti asmenys ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę skųsti sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, kreipiantis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis). Atsakovei paduoti skundą dėl komisijos sprendimo suėjo 2019 m. rugpjūčio 25 d. ir yra praleistas 54 dienas, t. y. nežymiai.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nesutiko su komisijos sprendimu, jo nevykdė. Atsakovė, siekdama, jog skundas būtų paduotas pagrįstai, papildomai analizavo ne tik komisijos motyvus, tačiau taip pat detaliai nagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-57162-17 surinktą nemažos apimties tyrimo medžiagą bei išvadas, ekspertų atliktų tyrimų išvadas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos priimtus sprendimus ir kt., kas objektyviai pareikalavo daugiau laiko nei nustatytas 30 d. procesinis terminas skundui dėl komisijos sprendimo paduoti.

5. Siekiant parengti skundą, atsakovei prireikė profesionalios teisininko pagalbos. Atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta tik 2019 m. rugsėjo 13 d. Priešieškinio nepriėmimas dėl nežymiai praleisto termino skundui (dėl komisijos sprendimo) teisme paduoti, atsakovei neleistų pasinaudoti CPK numatyta jos teise teikti priešieškinį bei nepagrįstai apribotų CPK numatytą atsakovės teisę į teisminę gynybą, nebūtų išlaikytas ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Terminą skundui dėl komisijos sprendimo paduoti atsakovė yra praleidusi nežymiai, t. y. vos 54 d. Priešieškinio priėmimas teisme neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo. Teismui priešieškinį priėmus, civilinėje byloje bus užtikrinama atsakovės teisė į teisminę gynybą bei išlaikomas šalių procesinio lygiateisiškumo principas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 25 d. komisijos posėdyje atsakovę atstovavo M. B. – vidaus medicininio audito grupės vadovas ir D. A. – teisininkė. Atsakovė 2019 m. liepos 25 d. žinojo komisijos sprendimą, jo apskundimo terminus ir tvarką. Atsakovė šio sprendimo neskundė.

7. Teismas nesutiko su atsakovės argumentacija, kad 54 dienų terminas apskųsti komisijos sprendimą praleistas nežymiai. Priešingai, teismas priėjo išvados, kad atsakovė, terminą apskųsti komisijos sprendimą praleido žymiai, t. y. beveik du mėnesius. Atsakovę įsteigė Šilutės rajono savivaldybė, atsakovė turi viešosios įstaigos statusą ir turi būti ypatingai atidi ir rūpestinga. Juolab, kad komisija nustatė atsakovei atlyginti 30 000 Eur neturtinę žalą ieškovui A. T..

8. Atsakovės argumentus, kad atsakovė papildomai analizavo ne tik komisijos motyvus, tačiau taip pat detaliai nagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-57162-17 surinktą nemažos apimties tyrimo medžiagą bei išvadas, ekspertų atliktų tyrimų išvadas, valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos priimtus sprendimus ir kt., kas objektyviai pareikalavo daugiau laiko nei nustatytas 30 d. procesinis terminas skundui dėl komisijos sprendimo paduoti, teismas laikė nepagrįstais. Iš 2019 m. liepos 25 d. komisijos posėdžio, kuriame dalyvavo ir atsakovės atstovai, buvo analizuojami minėti dokumentai. Teismas sprendė, atsakovės rūpestingi, atidūs atstovai, dalyvaudami komisijos posėdyje, jau turėjo būti išanalizavę visą su komisijos nagrinėjamu klausimu susijusią medžiagą.

Atsiliepimas

9. Atsakovė taip pat nurodė, kad siekiant parengti skundą, atsakovei prireikė profesionalios teisininko pagalbos. Atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta tik 2019 m. rugsėjo 13 d. Atsakovė nepaaiškino, kodėl atstovavimo sutartį su advokatu sudarė tik 2019 m. rugsėjo 13 d., kai tuo tarpu, komisija sprendimą priėmė 2019 m. liepos 25 d. Minėtą atsakovės elgesį teismas taip pat negalėjo kvalifikuoti kaip rūpestingą ir atidų. Teismas priėjo išvados, kad atsakovės prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo, yra nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį ir atnaujinti procesinį terminą atsakovei paduoti skundą (priešieškinį) dėl komisijos sprendimo panaikinimo. Nurodo šiuos argumentus:

10.1. Teismas skundžiama nutartimi neanalizavo atsakovės pareiškime dėl termino atnaujinimo pateikto vieno iš esminių argumentų, jog ieškovų ieškinyje, nors ir remiantis skirtingais motyvais, taip pat yra keliamas reikalavimas dėl komisijos sprendimo panaikinimo, prašoma ginčą nagrinėti iš esmės. Prieštaravimų dėl komisijos sprendimo panaikinimo ir ginčo išnagrinėjimo iš esmės tarp ieškovų ir atsakovės nekyla. Tiek ieškovai, tiek atsakovė šioje civilinėje byloje siekia panaikinti komisijos sprendimą.

10.2. Klausimas dėl komisijos sprendimo panaikinimo civilinėje byloje bet kuriuo atveju yra nagrinėjamas ir dėl to teismas, pasisakydamas sprendime, turės nuspręsti. Atsakovė, jau esant ginčui, priešieškiniu teikia savo poziciją dėl komisijos sprendimo panaikinimo pagrindų, tad teismui, siekiant ginčą išnagrinėti iš esmės, yra tikslinga atnaujinti terminą priešieškiniui paduoti ir priimti priešieškinį. Šiuo atveju teisme jau priėmus ieškovų ieškinį su reikalavimu panaikinti komisijos sprendimą bei priėmus atsakovės priešieškinį teisme, ginčas bus išnagrinėtas iš esmės.

10.3. Ginčo šalims ginčijant vieną ir tą patį komisijos sprendimą yra tikslinga bei protinga ginčą nagrinėti tiek ieškinio, tiek priešieškinio apimtyje būtent tam, kad ginčas būtų išspręstas iš esmės ir visapusiškai bei teisingai. Pateikto priešieškinio priėmimas ir nagrinėjimas kartu su ieškiniu, esant minėtoms aplinkybėms, neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, taip pat leis atsakovei pasinaudoti CPK suteikta teise gintis nuo pareikšto ieškovų ieškinio. Atidžiai ir nuosekliai įvertinusi komisijos sprendimo motyvus bei ikiteisminio tyrimo medžiagą, ekspertų išvadas, atsakovė, pateikdama priešieškinį civilinėje byloje, siekia ne formaliai ginčyti komisijos sprendimą tęsiant procesą, o būtent siekia teisingo ir visapusiško ginčo išnagrinėjimo. Komisijos sprendime išdėstyta pozicija dėl žalos pacientės sveikatai ir priežastinio ryšio – esmingai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo institucijos ir specialistų pateiktų išvadų, o šį skirtumą teisingai įvertinti gali tik teismas, nagrinėdamas civilinę bylą iš esmės ieškovų ieškinio ir atsakovės priešieškinio apimtyje.

10.4. Priimdama sprendimą, komisija išnagrinėjo ir analizavo šią dokumentaciją: 1) Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo Nr. T3-241-2 2018 m. lapkričio 26 d. ataskaitą Nr. D17-259-(1.27), direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. T4-285-2; 2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus deontologinės ekspertizės aktą Nr. EDM 23/2018(02). Komisija, priimdama sprendimą, neanalizavo esminių dokumentų ir medžiagos, svarbių sprendimui pagrįsti.

10.5. Atsakovė spręsti dėl kreipimosi į teismą ginčijant komisijos sprendimą, galėjo tik gavus komisijos sprendimą, visapusiškai jį įvertinus bei papildomai išanalizavus visos nemažos apimties turimos medžiagos, surinktos ir ikiteisminiame tyrime, kontekste, vertinant ir visų ekspertinių tyrimų išvadas bei kt., kam objektyviai prireikė ir laiko ir papildomos teisinės pagalbos.

10.6. Būtent iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos ir specialistų padarytų išvadų, kurių komisija, priimdama sprendimą, netyrė ir nevertino, yra matyti, kad komisijos sprendimui priimti tenkinant vieno iš ieškovų reikalavimą – nebuvo pagrindo. Tuos pačius konkrečius atsakovės darbuotojų veiksmus, atliktus pacientės atžvilgiu, siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės darbuotojų veiksmų ir žalos pacientės sveikatai, nagrinėjo tiek ekspertai, tiek ikiteisminio tyrimo institucija, ir nė vienas iš šių subjektų nenustatė, kad žala pacientės sveikatai atsirado dėl atsakovės darbuotojų atliktų veiksmų ar neveikimo. Nėra pagrindo atsakovės darbuotojų veiksmų sieti priežastiniu ryšiu su ieškovų nurodoma neturtine ir turtine žala.

10.7. Komisijos sprendimu dėl priežastinio ryšio nors ir nepasisakyta, tačiau tokiu sprendimu net ir iš dalies ieškovų pareiškimo reikalavimus tenkinant, turėtų būti paneigtos ekspertų ir ikiteisminio tyrimo metu padarytos išvados, ko komisija netyrė, tačiau kas yra pateikta nagrinėti būtent šioje civilinėje byloje.

10.8. Nepaneigus ekspertų išvadų ir jų išvadas detaliai vertinusios ikiteisminio tyrimo institucijos padarytų išvadų, komisijos sprendimas ieškovams priteisti turtinę ar neturtinę žalą būtų nelogiškas, neatitiktų nei protingumo, nei teisingumo principų, kadangi vienu atveju vertinant tuos pačius veiksmus ir tuos pačius padarinius priežastinis ryšys nustatomas nebūtų, o kitu būtų.

10.9. Tuo atveju, jei procesinis terminas priešieškiniui dėl komisijos sprendimo panaikinimo teisme pateikti nebūtų atnaujintas, liktų neišsiaiškinta ne tik dėl esminių aplinkybių vertinimo, komisijos sprendimu tenkinant vieno iš ieškovų reikalavimus, tačiau ir apskritai dėl komisijos sprendimo galiojimo.

10.10. A. T. nesutinka, jog jo reikalavimų dalyje komisijos sprendimas būtų panaikintas, tačiau dėl to, jog dalyje komisijos sprendimas negali būti panaikintas ar paliekamas galioti, komisijos sprendimą formaliai ginčija ir prašo teismo priimti naują sprendimą. Kiti ieškovai ginčija komisijos sprendimą dėl to, jog šiuo jiems neturtinė ir turtinė žala nebuvo priteista. Komisijos sprendimas turi būti panaikintas, teismui išnagrinėjant ginčą iš esmės ir priimant naują sprendimą, kuriuo teismo būtų pasisakoma dėl komisijos sprendimo panaikinimo.

10.11. Nė vienas iš ieškovų neprašo panaikinti komisijos sprendimo dėl to, jog komisijos nebuvo įvertinta esminė ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ekspertų išvados, priešingos komisijos sprendime išdėstytoms, taigi, nepriėmus priešieškinio, t. y. civilinėje byloje nesant formalaus ir konkretaus reikalavimo dėl komisijos sprendimo panaikinimo minėtais pagrindais, yra neaišku, ar teismas civilinėje byloje galėtų atmesti ieškovų ieškinį ir panaikinti komisijos sprendimą remiantis vien civilinėje byloje pateikta medžiaga (įskaitant ir ikiteisminio tyrimo medžiagą bei ekspertų išvadas, kas nebuvo vertinta komisijos). Pateikdama priešieškinį su jame dėstomu reikalavimu panaikinti komisijos sprendimą, atsakovė taip pat siekia eliminuoti ginčo išnagrinėjimo iš esmės negalimumą dėl formalių aplinkybių (dėl aiškaus ir konkretaus reikalavimo – panaikinti komisijos sprendimą civilinėje byloje nebuvimo).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl praleisto termino priešieškiniui pateikti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti atsakovei terminą pateikti priešieškinį nagrinėjamoje byloje, teigia, kad priešieškinis būtų grindžiamas aplinkybėmis, kurios ieškovų nėra nurodomos ir dėl to byla gali būti išnagrinėta nevisapusiškai.

13. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ar sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis su ieškiniu į teismą ginčydami šios komisijos sprendimą. Teismas gali atnaujinti šioje dalyje nurodytą terminą, jei jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.

14. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

15. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, komisijos sprendimas priimtas 2019 m. liepos 25 d. Komisijos posėdyje dalyvavo atsakovės atstovai, todėl atsakovė galėjo per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos kreiptis į teismą su ieškiniu ginčydama komisijos sprendimą. Paskutinė diena atsakovei skųsti komisijos sprendimą buvo 2019 m. rugpjūčio 26 d. (30 dienų terminas baigėsi 2019 m. rugpjūčio 24 d. (šeštadienį), paskutinė diena atsakovei ginčyti komisijos sprendimą – 2019 m. rugpjūčio 26 d. (CPK 74 straipsnio 5 dalis)). 2019 m. spalio 24 d. atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo priešieškiniui dėl komisijos sprendimo panaikinimo pateikti, tą pačia dieną teisme gautas ir atsakovės priešieškinis dėl komisijos sprendimo panaikinimo (kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti). Priešieškinį (kuriuo skundžiamas komisijos sprendimas) atsakovė pateikė teismui praleidusi terminą ginčyti komisijos sprendimą ne 52 dienomis, kaip teigė 2019 m. spalio 24 d. pateiktame prašyme dėl procesinio termino atnaujinimo, o 59 dienomis.

16. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad atsakovės nurodomi argumentai, jog atsakovė papildomai analizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) atliktame ikiteisminiame tyrime surinktą tyrimo medžiagą bei išvadas, ekspertų atliktų tyrimų išvadas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos priimtus sprendimus ir kt., o siekiant parengti skundą, atsakovei prireikė profesionalios teisininko pagalbos (atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta tik 2019 m. rugsėjo 13 d.) nesudarė pagrindo atnaujinti procesinį terminą. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

18. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovė terminą skųsti komisijos sprendimą praleido dėl priežasčių, kurios apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pripažintos svarbiomis. Tai, jog atsakovė analizavo papildomus dokumentus, kad jai reikėjo profesionalios teisinės pagalbos, nėra priežastys, dėl kurių gali būt pateisinamas 30 dienų termino praleidimas 59 dienomis, ypač atsižvelgiant į tai, jog komisijos sprendimas išdėstytas tik 4 lapuose ir komisijos posėdyje dalyvavo du atsakovės atstovai. Be to, atsakovė, kaip gydymo paslaugas teikiantis subjektas, atsakinga už komisijos sprendimo vykdymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turėjo žinoti apie priimtą sprendimą, o su juo nesutikdama, jį ginčyti nustatytais terminais. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovų ieškinys teisme priimtas 2019 m. rugsėjo 3 d., o atsakovė atstovavimo sutartį su advokatu sudarė 2019 m. rugsėjo 13 d., labiau tikėtina, kad atsakovei profesionalios teisinės pagalvos prireikė ne komisijos sprendimui ginčyti, o atsiliepimui į ieškovų ieškinį pateikti. Tikėtina, kad atsakovė nusprendė nagrinėjamoje byloje pateikti priešieškinį (ir pati ginčyti komisijos sprendimą), kuomet sužinojo, kad ieškovai pateikė ieškinį dėl komisijos sprendimo, kuriuo teismo prašo priteisti iš atsakovės ne 30 000 Eur, kaip buvo nuspręsta komisijos sprendimu, o iš viso 72 750 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog terminas priešieškiniui pateikti praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog priešieškinio pateikimas nėra vienintelis būdas atsakovei ginti savo teises, dėl nesutikimo su komisijos sprendimu, atsakovė gali pateikti argumentus ir atsiliepime į ieškinį, ką ir padarė pirmosios instancijos teismui pateikdama atsiliepimą į ieškinį. Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį (CPK 143 straipsnis) ir(arba) atsikirtimus į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas gali pateikti argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo civilinės atsakomybės, todėl teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo, privalės iš esmės įvertinti šalių argumentus, kuriais jos įrodinės aplinkybes, susijusias su atsakovo neteisėtais veiksmais bei žalos dydžiu, nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai bus pateikti atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmę pagrįstą ir teisingą nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė