Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-06-08 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš A. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 160,49 Eur turtinės žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai – 995,57 Eur turtinės žalos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai – 2 478,11 Eur ekstradicijos išlaidų, valstybės naudai – 210 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. priimtą nuosprendį skundžia tik dalyje dėl jam paskirtos bausmės, mano, jog ji yra per griežta, jo vertinimu, apylinkės teismas buvo šališkas ir priėmė nepagrįstą sprendimą jam taikyti laisvės atėmimą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne tik įvertinti patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl apeliantų skundžiamų aplinkybių, bet ir nustačius ištaisyti visas fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar teisės taikymo klaidas, prieš vertindama nuteistajam A. B. paskirtos bausmės proporcingumą papildomai pasisako ir dėl skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio.

Dėl nuosprendžio aprašomosios dalies

8. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, kad apylinkės teismas prie teismo nustatytų aplinkybių išdėstė A. B. pareikšto kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, t. y. nurodė, jog A. B. „kaltinamas tuo, kad <..> Šiais veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte“. Tuo tarpu išanalizavus skundžiamo nuosprendžio motyvuojamąją dalį matyti, kad šios nurodytos A. B. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės teismo laikomos pasitvirtinusiomis ir įrodytomis, ir dėl jų A. B. pripažintas kaltu bei jam paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendžio aprašomoji dalis dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių turi būti tikslinama, konstatuojant, kad:

Dėl nuosprendžio motyvuojamosios dalies

11. Pažymėtina, kad motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas turi nuosekliai, atskleidžiant jų ryšį išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų aplinkybių buvimą, aprašant byloje apklaustų asmenų parodymus, jie turi būti išdėstomi dėl visų bylos išsprendimui reikalingų aplinkybių ir dėl visų padarytų nusikalstamų veikų, kai keli kaltinamieji pripažįstami kaltais padarę kelias nusikalstamas veikas, teismas turi surašyti išsamius motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos ir dėl kiekvieno kaltinamojo, taip pat turi būti išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, jeigu nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius požymius, nuosprendžio motyvuose nurodant, kuo remiantis pripažįstama, kad šie kvalifikuojamieji požymiai nustatyti. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, teismo vertinimu, A. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų veikų buvo įrodyta bylos duomenimis, nenurodant nei jokio šių įrodymų sąsajumo, nei jų vientisumo grandinės. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokios teismo išvados yra pernelyg lakoniškos, neatitinkančios ne tik įstatymo reikalavimų, bet ir teismų praktikos.

12. A. B. šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2021-08-22 apie 22.20 val. viešbučio „M.“ teritorijoje iš chuliganiškų paskatų, matant aplinkiniams, demonstruodamas aiškų žmogaus negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai tyčia mojuodamas rankoje turėtu peiliu ir šaukdamas „Papjausiu“ puolė nukentėjusįjį E. N., kurį vijosi rankoje laikydamas peilį, ir nukentėjusiajam E. N. pradėjus bėgti ir kuprine bandant gintis nuo peiliu puolančio A. B., E. N. šokant per tvorą A. B. tris kartus peiliu įdūrė nukentėjusiajam į kairės kojos vidinę šlaunį ir sėdmenis, padarydamas tris durtines pjautines žaizdas ir sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, be to šuolio metu E. N. susižalojo kairę pėdą, dėl ko jam nustatytas kairės pėdos nykščio galinio pirštakaulio pamato lūžis, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. B. apylinkės teismo buvo pripažintas padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

14. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Chuliganiškos paskatos, kaip sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys.

15. Apklausiamas teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu nuteistasis A. B. nurodė, kad užėjo į barą prie močiutės namų išgerti alaus, viskas vyko spontaniškai, prie raktų pakabuko buvo peiliukas, savo elgesio nepateisina, blogai padarė, gailisi. Taigi, nuteistojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo patvirtina jo paties parodymai. Vis dėlto, teismų praktikoje asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, tačiau ir tiriant, įvertinant atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

17. Apklausiamas apylinkės teisme nukentėjusysis E. N. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad nuteistasis A. B. įvykio dieną ėjo link jo, rankoje matėsi, kad kažkas blizga, rėkė, kad papjaus, vijosi jį, E. N. mėgino peršokti tvorą ir pajuto dūrius į šlaunį, sėdmenų pusę, taip pat kraujavo jo koja. Nukentėjusiojo E. N. ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkės teisme nurodyti A. B. veiksmais padaryti sužalojimai buvo konstatuoti ir specialisto išvada Nr. G 2210/2021 (01), iš kurios matyti, kad ant E. N. kūno buvo nustatytos trys durtinės pjautinės žaizdos kairiajame sėdmenyje ir kairėje šlaunyje bei kairės pėdos nykščio galinio pirštakaulio pamato lūžis, konstatuota, kad žaizdos padarytos aštriu, pjaunančių-duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, neatmetama, kad peiliu, kairės pėdos nykščio galinio pirštakaulio pamato lūžis – kietu buku daiktu, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, sužalojimas dėl kairės pėdos nykščio lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 166-167).

18. Analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis E. N., nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai. Liudytojas R. Š. apklausos metu nurodė, kad su nukentėjusiuoju E. N. 2021-08-22 buvo kavinėje „P.“, kai iš jos išėjo jie pamatė vyrą, kuris ėjo paskui, atpažino, kad tai yra nuteistasis A. B., jie išsigando, pradėjo bėgti. Kitą dieną R. Š. draugai pasakė, kad E. kažkas vakar įdūrė peiliu (t. 1, b. l. 110-112). Liudytoja E. K. apklausos metu taip pat parodė, kad E. N. buvo A. B. sužalotas. Liudytoja nurodė, kad 2021 m. rugpjūtį bendravo su E. N., kuris jos paklausė, ar yra girdėjusi, kad jį padūrė peiliu, paklausus, kas atsitiko, E. N. jai nurodė, kad būdamas UAB „P.“ kavinėje kartu su R. Š., jiems išėjus vienas vyras pradėjo link jų artintis laikydamas rankoje peilį ir šaukė „Papjausiu“, dėl ko E. ir R. pradėjo bėgti. E. liudytojai pasakojo, kad jis nubėgo už kavinės teritorijos į skersgatvį, kur buvo tvora ir kai norėjo peršokti vyras jam peiliu kelis kartus dūrė į koją ar sėdmenis. Liudytoja E. K. parodė E. N. nuteistojo A. B. socialiniuose tinkluose „Facebook“ esančią nuotrauką, po ko nukentėjusysis jai atsakė, kad tai tikrai tas asmuo, kadangi prisimena jo veidą (t. 1, b. l. 116-117). Būtent tokia 2021-08-22 įvykio eiga buvo užfiksuota ir Policijos registruojamų įvykių registro BIRT žiūryklėje, iš kurios duomenų matyti, kad 2022-08-22 22.33 val. į ligoninės priėmimo skyrių atėjo nukentėjusysis E. N., kuris buvo sužalotas peiliu, į ligoninę atvykus policijos pareigūnams E. N. paaiškino, kad kavinėje „P.“ prie jo priėjo nepažįstamas asmuo ir pradėjo konfliktuoti, o vėliau smogė tris smūgius peiliu, pataikė į sėmenis ir kirkšnies sritį, jam nustatytos durtinės žaizdos (t. 1, b. l. 53).

19. Sprendžiant, ar nuteistojo A. B. veiksmai prieš nukentėjusįjį E. N. atitinka BK 284 straipsnio sudėtį, teisėjų kolegija vertina, kokius padarinius sukėlė nuteistojo naudotas smurtas. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis atliko viešoje vietoje, A. B. agresyvų elgesį matė ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojas R. Š., jis tokio elgesio išsigando ir jausdamas grėsmę bėgo nuo nuteistojo A. B., o nukentėjusysis E. N. mėgino pabėgti iš įvykio vietos šokdamas per tvorą, tačiau jam nepavyko. Apie konfliktą taip pat sužinojo ligoninės darbuotojai, kadangi nukentėjusysis E. N. kreipėsi į juos prašydamas medicininės pagalbos bei pranešta policijos pareigūnams. Teismo vertinimu, nuteistojo A. B. veiksmų pobūdis ir intensyvumas leidžia spręsti, kad jis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, ir būtent šių padarinių norėjo. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. B. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje, nuteistasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį E. N., o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, dėl tokių buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas teisingai nuteistojo A. B. veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

20. Iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad nukentėjusysis E. N. buvo sužalotas viešoje vietoje, ir, teismo vertinimu, byloje nėra jokių tokius A. B. smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, jokio nesutarimo tarpu nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo, todėl manytina, kad nuteistasis vydamasis E. N. ir jį žalodamas peiliu taip siekė savo veiksmais pademonstruoti save, parodyti žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, todėl darytina išvada, jog smurtas kilo dėl chuliganiškų paskatų. Remiantis byloje esančia specialisto išvada, dėl nuteistojo A. B. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam E. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šių padarinių BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis neapima, todėl nuteistojo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuojami ne tik pagal BK 284 straipsnį, bet ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip dviejų nusikaltimų idealioji sutaptis.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

21. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde kelia prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jo atžvilgiu, teismo sprendimas skirti griežtą laisvės atėmimo bausmę yra nepagrįstas, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nuoširdžiai gailėjosi ir pilnai pripažino kaltę, tiesiogiai kreipėsi į nukentėjusįjį, jo atsiprašė ir įsipareigojo atlyginti visus materialinius nuostolius, nukentėjusysis priėmė jo atsiprašymą ir jam atleido. Vertindama šiuos A. B. skunde nurodomus teiginius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismui, nagrinėjančiam bylą, keliamas nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – proceso dalyvių manymu teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai.

22. Teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, taip pat nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-179-303/2020, 2K-269-303/2020). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas negali būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.).

23. Nuteistasis apylinkės teismo šališkumą sieja su jo atžvilgiu paskirta per griežta bausme, tačiau nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas vien dėl, nuteistojo A. B. vertinimu, jam paskirtos bausmės dydžio ir/ar motyvacijos stokos yra negalimas. Bausmės paskyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, jos proporcingumas, nagrinėjant bylą pagal apeliacinį skundą apeliacine tvarka, pakartotinai vertinamas, tačiau vien tai, kad nuteistajam nepriimtina paskirta bausmė savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Dėl bausmės

24. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau vertina apylinkės teismo motyvus, susijusius su teisinio poveikio priemonių taikymu.

25. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo A. B. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytos tyčinės veikos, kuriomis sutrikdyta viešoji tvarka ir padaryta žala kito asmens sveikatai), A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis pripažinto kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia – tai, kad A. B. nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat įvertino nuteistojo A. B. asmenybę (ne kartą teistas, baustas administracine tvarka). Teismas įvertinęs reikšmingas aplinkybes konstatavo, kad bausmės tikslai A. B. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius artimus arba lygius vidurkiui – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skiriant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

27. Nors, nuteistojo A. B. vertinimu, jam paskirtos bausmės yra per griežtos, teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė privalo užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019).‏‏‎ Paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas šias bausmės tikslų įvykdymo sąlygas nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

28. Nuteistasis skundu nurodo, kad proceso metu nuoširdžiai pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, gailėjosi, ir todėl, jo vertinimu, turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, vis dėlto, atkeiptinas dėmesys į tai, kad šios aplinkybės skundžiamu nuosprendžiu jau buvo įvertintos, pripažintos A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir turėjo įtakos skiriamų bausmių dydžiams, jų pakartotinis vertinimas negalimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirti nuteistajam A. B. dar švelnesnes bausmes nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, A. B. ankstesnius teistumus (anksčiau ne kartą yra teistas ir už smurtinius nusikaltimus), manytina, kad toks nuteistojo elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, piktybinis. Nepaisant to, kad A. B. anksčiau jau ne kartą buvo skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis ir toliau savo elgesio nekeičia, elgiasi nusikalstamai, tai jį charakterizuoja neigiamai, todėl nagrinėjamu atveju nuteistojo A. B. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti tik jam taikant realų laisvės atėmimą.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo išnagrinėtos visos teisingam bausmės skyrimui aktualios aplinkybės, A. B. paskirtos bausmės, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytinos per griežtomis, ribojančiomis jį labiau nei tai yra būtina, nepaisant A. B. neigiamos charakteristikos jam buvo paskirta gana švelni bausmė. Byloje nenustatyta, jog nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė, manytina, kad dar švelnesnių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytą nusikalstamą veiką požiūrį. Nors laisvės atėmimas neabejotinai pakeis nuteistojo A. B. įprastą gyvenimą, vis dėlto, tai yra neišvengiamos už nusikaltimų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas ir jam paskirta bausmė nekeičiama.

30. Teismui buvo pateikta 2023-10-02 pažyma dėl 131,67 Eur iš nuteistojo išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistąjam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo iš nuteistojo – netenkinti