Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iki suėmimo faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbęs, teistas daug kartų, paskutinius devynis kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą ir subendrintą (bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis) 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę;

6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartimi, paskirtos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendį, subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (11 nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, paskirtos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį (pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartimi), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendį, subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę (bausmė neatlikta),

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. pagrobė nedidelės vertės turtą, o būtent – jis 2024 m. vasario 6 d., apie 20.19 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės prekybos salėje paėmė šias prekes: 2 vnt. viskio „(duomenys neskelbtini)“, kurio vieneto vertė 34,95 Eur, bendra vertė 69,90 Eur; 3 vnt. šampano dėžutėse „(duomenys neskelbtini)“, kurio vieneto vertė 49,95 Eur, bendra vertė 149,85 Eur; 1 vnt. brendžio „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 23,95 Eur; 1 vnt. šampano „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 42,95 Eur; 1 vnt. konjako „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 18,99 Eur; 1 vnt. šampano „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 36,95 Eur; 1 vnt. likerio „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 24,95 Eur; 1 vnt. romo „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 20,95 Eur; 2 vnt. pakuočių „250 g džiovintų duonvaisių“, kurio vieneto vertė 4,99 Eur, bendra vertė 9,98 Eur, aptartas prekes sudėjo į pirkiniams skirtą krepšelį ir su šiomis prekėmis išėjo pro parduotuvės įėjimą už jas nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 398,47 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. V. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, kaltę pripažįsta visiškai, gailisi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo ir savo veiksmus vertina blogai. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos parodė, kad atvažiavo į parduotuvę ir susigundė pavogti alkoholį. Pripažįsta, kad pagrobė 11 vnt. butelių alkoholinių gėrimų ir 2 vnt. pakelių užkandžių. Jis prekes susidėjo į tašę, o gal ir į pirkinių krepšelį, po to išėjo per vartelius, pro kuriuos jis įėjo į parduotuvę. Sistema suveikė, tačiau apsaugos nebuvo. Išeinant iš parduotuvės, iš vidaus atsidaro durys. Pagrobtas prekes pardavė, o kai kurias pats suvartojo. Alkoholį pardavinėjo žmonėms, kur papuola. Kaltinime inkriminuotas prekes pasisavino, kadangi neturėjo piniginių lėšų, tačiau neturi priklausomybės ligų (narkotinėms, psichotropinėms) medžiagoms. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį, kadangi šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna 700 Eur atlyginimą, taip pat padeda savo sūnui (b. l. 147-149).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. V., davęs parodymus, sutiko, kad kiti šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami ir būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras bei kaltinamojo gynėjas taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (nepriskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros 2024 m. balandžio 12 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Procesinio veiksmo atlikimo metu buvo peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 8 minutės ir 33 sekundės, vaizdo įrašas spalvotas. Šio vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2024-02-06 bei laikas 20:10:00 val., kuris keičiasi. 20:14:19 val. į parduotuvę užeina nepažįstamas vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę su gaubtuvu, vilki tamsiai mėlynos spalvos kelnes, ant galvos dėvi pilkos spalvos kepurę bei dėvi juodos spalvos sportbačius su baltos spalvos intarpais. Minėtas vyras yra su (duomenys neskelbtini). 20:14:22 val. asmuo paima žalios spalvos pirkinių krepšį ir nueina į parduotuvę. 20:14:31 val. nueina už filmavimo kameros objektyvo ribų. Procesinio veiksmo atlikimo metu buvo peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 10 minučių ir 58 sekundės, vaizdo įrašas spalvotas. Šio vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2024-02-06 bei laikas 20:09:58 val., kuris keičiasi. 20:15:02 val. į filmavimo kameros objektyvą pasirodo praeitame vaizdo įraše aptartas vyras, kuris rankoje laiko žalios spalvos pirkinių krepšį. 20:15:06 val. asmuo nuo lentynų paima 5 butelius ir juos paeiliui įdeda į žalios spalvos krepšį, tačiau dėl vaizdo įrašo kokybės neįmanoma įžiūrėti konkrečių butelių pavadinimų. 20:15:35 val. vyras minėtą krepšį pastato už lentynų ir nueina už filmavimo kameros ribų. 20:15:58 val. minėtas vyras pusiau matomas kitame alkoholinių gėrimų skyriuje, tačiau asmuo tik pusiau patenka į filmavimo kameros objektyvą, todėl neįmanoma įžiūrėti kokius atlieka konkrečius veiksmus. Procesinio veiksmo atlikimo metu buvo peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 11 minučių, vaizdo įrašas spalvotas. Šio vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2024-02-06 bei laikas 20:09:57 val., kuris keičiasi. 20:14:58 val. į filmavimo kameros objektyvą pasirodo ankstesniuose vaizdo įrašuose užfiksuotas vyras, kuris rankoje laiko žalios spalvos pirkinių krepšį. 20:15:08 val. asmuo prieina prie lentynų, ant kurių yra sukrauti alkoholiniai gėrimai, ir paeiliui įsideda į žalios spalvos krepšį 5 butelius. Dėl vaizdo įrašo kokybės neįmanoma įžiūrėti šių butelių konkrečių pavadinimų. 20:15:35 val. minėtas vyras žalios spalvos krepšį padeda ir prie kitos lentynos, ant kurios sukrauti alkoholiniai gėrimai. 20:15:54 val. paeiliui į ant grindų padėtą žalios spalvos pirkinių krepšį sukrauna 6 butelius. Dėl vaizdo įrašo kokybės neįmanoma įžiūrėti paimtų butelių konkrečių pavadinimų. 20:17:34 val. vyras nueina prie kitos lentynos ir paima du sidabrinės spalvos pakelius bei juos įdeda į minėtą žalios spalvos krepšį, stengdamasis uždengti krepšyje esančius alkoholinius gėrimus. 20:17:57 val. pasiima minėtą krepšį ir nueina prie kitos lentynos. 20:18:26 val. nueina už filmavimo kameros objektyvo ribų. Procesinio veiksmo atlikimo metu buvo peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 2 minutės ir 24 sekundės, vaizdo įrašas spalvotas. Šio vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2024-02-06 bei laikas 20:18:35 val., kuris keičiasi. 20:19:05 val. į filmavimo kameros objektyvą pasirodo ankstesniuose vaizdo įrašuose užfiksuotas vyras, kuris rankoje laiko žalios spalvos pirkinių krepšį. 20:19:06 val. minėtas vyras greitu žingsniu su pilnu pirkinių krepšiu pasišalina iš parduotuvės. Asmuo pasišalina iš parduotuvės pro apsaugos vartelius juos praeidamas, apsaugos varteliai sužibsi raudona spalva. 20:19:07 val. asmuo nueina už filmavimo kameros objektyvo ribų (b. l. 32-37).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą (nuosprendį, teismo baudžiamąjį įsakymą ar nutartį), prerogatyva.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. V. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių objektyvių abejonių. Ši išvada darytina baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.

E. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neneigė tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu pripažino, kad 2024 m. vasario 6 d., apie 20.19 val. buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), į kurią atėjo neturėdamas tikslo pavogti prekes, jas sugalvojo pavogti spontaniškai, t. y. susigundė pavogti alkoholį. Taip pat kaltinamasis E. V. viso proceso metu pripažino, jog pagrobė 11 vnt. butelių alkoholinių gėrimų ir 2 vnt. pakelių užkandžių, o būtent – kaltinime inkriminuojamas prekes susidėjo į pirkinių krepšelį, po ko išėjo per vartelius, pro kuriuos jis įėjo į parduotuvę, t. y. su prekėmis pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjęs. Išeinant per vartelius sistema suveikė, tačiau apsaugos nebuvo. Jis pagrobtas prekes pardavė, o kai kurias pats suvartojo. Kaltinime inkriminuotas prekes pasisavino, kadangi neturėjo piniginių lėšų išgyvenimui (b. l. 52-55, 63-65, 147-149). Šie kaltinamojo proceso metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 15 d. pareiškime dėl prekių vagystės nurodyta, kad 2024 m. vasario 6 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje vyriškis, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų, turintis (duomenys neskelbtini), vilkintis mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, dėvintis juodos spalvos batus ir žalios spalvos kepurę, iš prekių lentynos paėmė prekes (alkoholinius gėrimus ir duonvaisius), jas sudėjo į pirkėjų prekėms skirtą krepšelį ir apie 20.19 val. nesumokėjęs parduotuvės kasoje išėjo iš prekybos salės pro jos įėjimą, esantį šalia vaisių ir daržovių skyriaus, bei iš parduotuvės krepšelyje išsinešė šias prekes, kurių bendra pardavimo kaina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta turtinė žala yra 398,47 Eur (b. l. 8). Pabrėžtina, kad aptartame pareiškime nurodytos prekės, jų kiekiai ir vertės konkretizuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose nuostolių akte bei 2024 m. vasario 15 d. rašte dėl papildomos informacijos byloje, kuriuose užfiksuota, jog bylai aktualiu laiku ir vietoje buvo pavogtos šios prekės: 2-u 1 litro talpos buteliai viskio „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas – (duomenys neskelbtini), prekės pardavimo kaina 34,95 Eur, visų prekių pardavimo kaina 69,90 Eur; 3-ys 0,75 litro talpos buteliai šampano dėžutėse „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas – (duomenys neskelbtini), prekės pardavimo kaina 49,95 Eur, visų prekių pardavimo kaina 149,85 Eur; 1-as 1 litro talpos butelis brendžio „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas – (duomenys neskelbtini), prekės pardavimo kaina 23,95 Eur; 1-as 0,75 litro talpos butelis šampano „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas – (duomenys neskelbtini), prekės pardavimo kaina 42,95 Eur; 1-as 0,35 litro talpos butelis konjako „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas – (duomenys neskelbtini), prekės pardavimo kaina 18,99 Eur; 1-as 0,75 litro talpos butelis šampano „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas – (duomenys neskelbtini), prekės pardavimo kaina 36,95 Eur; 1-as 1 litro talpos butelis likerio „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas – (duomenys neskelbtini), prekės pardavimo kaina 24,95 Eur; 1-as 0,35 litro talpos butelis romo „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas – (duomenys neskelbtini), prekės pardavimo kaina 20,95 Eur; 2-i pakuotės po 250 g džiovintų duonvaisių, prekės kodas – (duomenys neskelbtini), prekės pardavimo kaina 4,99 Eur, visų prekių pardavimo kaina 9,98 Eur (b. l. 11, 12). Sugretinus minėtuose įrodymų šaltiniuose užfiksuotus duomenis su inkriminuotame kaltinime nurodytais duomenimis (konkrečių prekių kiekiais ir jų vertėmis), neatitikimų neužfiksuota. Pabrėžtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedidelės vertės turto pagrobimo faktas yra užfiksuotas ir vaizdo stebėjimo kameromis, o ikiteisminio tyrimo metu pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti konkretūs bei jokių abejonių nekeliantys kaltinamojo E. V. aktyvūs veiksmai, nukreipti į svetimo turto pagrobimą (įėjimas į parduotuvę; kaltinime inkriminuotų prekių susidėjimas į prekių krepšelį; pasišalinimas iš parduotuvės nesumokėjus už prekes), detaliai aprašyti 2024 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole (b. l. 32-37). Galiausiai, esminę šiai baudžiamajai bylai faktinę aplinkybę, jog būtent kaltinamasis E. V. buvo tas asmuo, kuris pagrobė šioje nuosprendžio dalyje aptariamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes, patvirtina ne tik paties kaltinamojo duoti parodymai, bet ir policijos pareigūno 2024 m. balandžio 18 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu gavus ir peržiūrėjus vaizdo įrašus, buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė E. V. (b. l. 41).

Taigi, šioje byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis E. V. savo aktyviais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, iš prekybos salės nuo prekių lentynos paėmė kaltinime detalizuotas prekes (alkoholinius gėrimus ir duonvaisius), kurių bendra vertė pagrobimo metu buvo 398,47 Eur, šias prekes susidėjo į pirkinių krepšelį ir nesumokėjęs už jas išėjo iš parduotuvės. Teismo nustatyti aktyvūs ir tyčiniai kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl nedidelės vertės svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimo.

Dėl bausmės skyrimo

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įtvirtintų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Aptariant kaltinamąjį E. V. charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis yra daug kartų teistas, daugumoje atvejų už nusikalstamas veikas, nukreiptas į kitų asmenų nuosavybę, turtines teises ar turtinius interesus (vagystes), pirmasis apkaltinamasis nuosprendis E. V. atžvilgiu buvo priimtas dar (duomenys neskelbtini), be to, asmuo ne kartą atliko ir realias terminuoto laisvės atėmimo bei arešto bausmes, tačiau po jų atlikimo įkalinimo įstaigoje toliau sistemingai darydavo naujas nusikalstamas veikas, taip pat teistas ir užsienyje (b. l. 75-87). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti ir tai, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose E. V. taip pat yra kaltinamas svetimo turto pagrobimu (pastaba. vienoje iš baudžiamųjų bylų yra baigtas įrodymų tyrimas bei teismas išėjo rašyti baigiamojo procesinio sprendimo). Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis E. V. per trejų metų laikotarpį daug kartų buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkių vagysčių padarymą, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (b. l. 88-114). Aktualu ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu oficialiai niekur nedirbo – paskutinį kartą oficialiai dirbo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 115), tačiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 116). Byloje duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas, kaltinamajam skirtinos kriminalinės bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. V. už jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo elgesį (sistemingai daromas iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir administracinius nusižengimus; aplinkybę, jog kaltinamasis neatlygino nusikalstama veika padarytos turtinės žalos), kaltinamajam E. V. skirtina maksimalaus termino bausmė – 45 parų areštas.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę mažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę 30 parų arešto bausmę.

Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamojo E. V. atžvilgiu buvo priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirtos bausmės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi E. V. buvo paskirta galutinė 9 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, kuria buvo subendrintos bausmės paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaip matyti iš anksčiau aptartų ir kaltinamojo atžvilgiu priimtų galutinių teismų sprendimų, nuteistasis E. V. šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio – 2024 m. vasario 6 d. Atsižvelgiant į tai, pastarajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu skirtina bausme bendrintina BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytais pagrindais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat taikant BK 65 straipsnyje numatytas taisykles, kaltinamajam E. V. paskirta arešto bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi subendrinta laisvės atėmimo 9 mėnesiams ir 10 dienų bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės arešto bausmės (20 parų arešto), kaltinamajam E. V. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių. Bendrintinos bausmės dydis pasirenkamas, atsižvelgiant į pirmiau kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančius duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina E. V. atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir šioje nutartyje įskaitytini laikotarpiai.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 398,47 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 38).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Anksčiau šioje baudžiamojoje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinamojo E. V. 2024 m. vasario 6 d. padarytų nusikalstamų veiksmų (nedidelės vertės turto vagystės) neteko 398,47 Eur vertės turto. Byloje įrodyta, kad minėta civilinio ieškovo patirta turtinė žala buvo sąlygota kaltinamojo E. V. padarytos nusikalstamos veikos – vagystės baudžiamojo nusižengimo, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų pastarojo veiksmų. Dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ginčo nekilo. Be kita ko, pats kaltinamasis įsipareigojo atlyginti civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą. Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo 398,47 Eur turtinės žalos atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 243,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už E. V. gynusio advokato Pavelo Ravluševičiaus darbo užmokestį (b. l. 151-154).

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamasis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Tai patvirtina, kad gynėjo advokato dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas taip pat nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nutarimu E. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67), kuri, įvertinus tai, jog kaltinamasis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, panaikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais, saugomas prisegtas bylos tomo viršelio gale, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, E. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą ir sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi subendrinta 9 (devynių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 20 (dvidešimt) parų arešto, bei E. V. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą E. V. paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, ir šioje nutartyje įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugsėjo 11 d.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugsėjo 11 d.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 398,47 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš E. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 398,47 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt septynis euro centus).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, o būtent – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.