Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2. 2. Atsakovei J. M. per nustatytą terminą nevykdant ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte nurodytų įpareigojimų, prašoma leisti ieškovės Civinity namai Klaipėda, UAB, ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“, įgaliotiems asmenims be atsakovės J. M. sutikimo patekti į atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir šiame bute atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, apibrėžtus ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte; 3. Netenkinus ieškinio rezoliucinės dalies 2-ame punkte suformuoto prašymo, prašoma nustatyti atsakovei J. M. 50,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą įsileisti ieškovės Civinity namai Klaipėda ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“ įgaliotus asmenis į atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir leisti jiems šiame bute atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nurodytus ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte, baudos sumokėjimą nustatant ieškovės Civinity namai Klaipėda, UAB, juridinio asmens kodas 140336910, naudai; 4 Teismo sprendimo dalį, susijusią su atsakovės J. M. įpareigojimu per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos įsileisti ieškovės Civinity namai Klaipėda, UAB, ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“, įgaliotus asmenis į atsakovės J. M. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir leisti bei netrukdyti jiems bute atlikti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nurodytus ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte, o nevykdant ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte prašomų nustatyti įpareigojimų – leisti ieškovės Civinity namai Klaipėda, UAB ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“ įgaliotiems asmenims be atsakovės J. M. sutikimo pateikti į atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir šiame bute atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nurodytus ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte, nurodyti vykdyti skubiai; 5. Priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje nurodytos aplinkybės: ieškovė UAB Civinity namai Klaipėda, kurios ankstesnis pavadinimas UAB „Vitės valdos“, yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorė ir kartu kaip daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorė. Ieškovė kreipdamasi į teismą gina ne savo pačios, o daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Daugiabučio namo bendras plotas – 1 797.86 kv.m., jame yra suformuoti 34 nekilnojamojo turto objektai: 33 gyvenamosios patalpos (butai) ir 1 negyvenamosios paskirties patalpos. Atsakovei Daugiabučiame name nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 164.01 kv.m. 2016-03-12 buvo parengta Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalis: namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas, kurį parengė UAB „Stogų panorama“ (toliau – ir „Investicijų planas“). 2019 m. spalio mėnesį Investicijų planas koreguotas ir 2019-10-31 suderintas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bei 2019-12-02 suderintas su VšĮ Busto energijos taupymo agentūra. 2017-12-11 įvyko Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo viso 22 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kas sudarė 64 procentus visų savininkų (iš 34). 2017-12-11 vykusiame susirinkime buvo svarstomi du klausimai: 1) dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių varianto pasirinkimo ir 2) dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo. Tą pačią dieną įvyko balsavimas raštu ir buvo surašytas Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas Nr. 1, balsavimo raštu kvorumas buvo pasiektas ir balsavimas raštu pripažintas įvykusiu. Visi 22 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino Investicijų planą, nurodant pasirinktą B variantą, ir nustatant, kad: 1) visa investicijų suma neturi viršyti 497 709,00 Eur, iš jų kredito suma 452 950,00 Eur; 2) visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui), ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui ir pan.); 3) namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas UAB „Vitės valdos“ (toliau – Projekto administratorius); 4) Projekto administratorius patalpų savininkų vardu/ar veikdamas patalpų savininkų naudai, savo vardu (pasirinkti) sudaro lengvatinio kredito sutartį, ne didesnei kaip 452 950,00 Eur sumai ir ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui, namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimui ir įgyvendinimui finansuoti pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse (toliau – Valstybės paramos taisyklės) nustatytas sąlygas (lengvatinis kreditas su ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis) ir iki kito patalpų savininkų balsavimo supažindina patalpų savininkus su esminėmis finansinių tarpininkų kreditavimo sutarties sąlygomis <...>; 5) projekto įgyvendinimo administravimo mokestis mokamas nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo (statybos darbų užbaigimo akto pasirašymo) dienos, tačiau ne ilgiau už Investicijų plane numatytą projekto įgyvendinimo terminą (išskyrus atvejus, kai projekto įgyvendinimo terminas pratęsiamas teisės aktų nustatyta tvarka), taikant projekto administravimo mokesčio tarifą 0,45 Eur/kv. m/per mėnesį (be PVM). Nurodytas projekto įgyvendinimo mokestis kompensuojamas valstybės lėšomis pagal Valstybės paramos taisyklėse nustatytas sąlygas ir tvarką, užbaigus namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą; 6) patalpų savininkai, kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, privalės kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką Projekto administratoriaus nurodyta tvarka; 7) patalpų savininkai, perleisdami patalpas kitam asmeniui, turi informuoti pirkėją (įgijėją) apie patalpų savininkui tenkančius įsipareigojimus ir įsiskolinimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, kreditu ir palūkanomis <...>; 8) gyventojai, turintys teisę į šildymo išlaidų kompensaciją, supažindinti su Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis <...>; 9) Jeigu Investiciniame plane numatytas įgyvendinimo finansavimas (visiškai ar iš dalies) kredito lėšomis, nustatoma, kad projekto administratorius, pasirašiusiam kredito sutartį patalpų savininkų naudai, nuo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo (statybos darbų užbaigimo akto pasirašymo) dienos iki kredito grąžinimo dienos, mokamas kredito sutarties aptarnavimo mokestis, kurį apmokės kiekvienas patalpų savininkas, kurio naudai yra paimtas kreditas projekto įgyvendinimui. Suderinus su Projekto administratoriumi, nustatoma, kad mokestis bus 0,04 Eur ct/kv.m kas mėnesį (be PVM); 10) Sutartis dėl kredito atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui sudaroma su AB Šiaulių bankas. 2018-05-04 buvo parengta statinio projektavimo techninė užduotis, pagal kurią trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „Progresyvūs projektai“ (toliau – ir „Projektuotojas“) atliko projektavimo darbus ir parengė Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir „TDP“). 2018-09-05 įvyko Daugiabučio namo bendrasavininkų susirinkimas, pristatant TDP, kuriame dalyvavo 11 bendrasavininkų iš 40. Apie organizuojamą bendrasavininkų susirinkimą buvo paskelbta Daugiabučio namo skelbimų lentoje. Kaip matyti iš 2018-09-05 Daugiabučio namo bendrasavininkų susirinkimo, Protokolas Nr. 2. Gyventojai informuoti apie fasado sprendinius, numatomas naudoti medžiagas, parodyta vaizdinė pagrindinių sienos mazgų detalių medžiaga. Gyventojai supažindinti su projektuotojų numatytais sprendiniais atnaujinant namo stogą, naudojamas medžiagas. Projekto rengėjo atstovas pristatė numatytą sprendimą dėl balkonų sutvarkymo, langų keitimo, supažindinimo su numatytais langų parametrais. Pristatyti sprendimai susiję su namo inžineriniais tinklais – namo šilumos punkto pritaikymas atnaujintam namui, karšto, šalto ir buitinių nuotekų keitimas. Namo savininkai pastabų dėl parengto projekto neturėjo, projektas atitinka techninę užduotį. 2019-05-21 išduotas Daugiabučio namo paprastąjį remontą leidžiantis statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko dar vienas Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) ir Investicijų plano tvirtinimo. 2020-03-20 surašytas Daugiabučio namo butų ir kitų patalų savininkų 2020-03-02 balsavimo raštu protokolas Nr. 3, iš kurio matyti, kad raštu balsavo viso 21 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turinčių 21 balsą, kas sudaro 62 procentus visų Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų (nuosavybės teisės objektų) savininkų balsų skaičiaus iš 34. Tai nulėmė, kad balsavimo raštu kvorumas buvo pasiektas ir balsavimas raštu pripažintas įvykusiu. Visi dvidešimt vienas Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2020-03-02 balsavimo raštu metu patvirtino Investicijų planą, nurodant pasirinktą B variantą. 2020-06-17 tarp ieškovės, kaip Užsakovo, ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“, kaip Rangovo (toliau – ir „Rangovas“), buvo sudaryta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalykas – daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų atlygintinis atlikimas (1.1. p.). Sutartyje nustatytomis sąlygomis Rangovas įsipareigoja atlikti žemiau nurodytus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus: Energetinį efektyvumą didinančios priemonės: Fasado sienų ir cokolio šiltinimas, įskaitant konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą; Laiptinių, lauko durų ir tambūro durų keitimas; Šildymo sistemos pertvarkymas; Karšto vandens sistemos pertvarkymas; Šlaitinio stogo šiltinimo ir dangos keitimo darbai; Vėdinimo sistemos sutvarkymas; Butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus; Balkonų stiklinimas; Rūsio perdangos šiltinimas; Kitos priemonės: Buitinių nuotekų vamzdyno keitimas; Šalto vandens vamzdyno keitimas; Bendro naudojimo elektros sistemos atnaujinimas. 2020-07-21 Rangovas elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda buto savininkė neįsileidžia į butą ir nesutinka, kad jos bute būtų atlikti darbai, numatyti TDP. Ieškovė bandė susitarti telefonu su (duomenys neskelbtini), Klaipėda buto savininke – atsakove, kad ji įsileistų į savo Butą atlikti TDP numatytus darbus, tačiau atsakovė tvirtino, kad į Butą neįsileisianti, nes jos Butas yra praplėstas balkono sąskaitą, todėl ji neleis stiklinti balkono pagal TDP. Ieškovė, tai sužinojusi, žodžiu kreipėsi į Projektuotoją dėl paaiškinimo pateikimo. Tarp ieškovės, Projektuotojo, Savivaldybės, atsakovės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Lietuvos architektų rūmų, vyko susirašinėjimas, tačiau atsakovė laikėsi savo kategoriškos pozicijos ir bendras susitarimas dėl darbų atlikimo jos Bute pagal TDP nepasiektas. Apibendrinant visų užklaustų institucijų raštus, matyti, kad juose laikomasi vieningos pozicijos, jog toks Daugiabučio namo Buto (duomenys neskelbtini) balkonas, koks yra dabar, likti negali, nes jis neatitinka vieningai architektūrai keliamų reikalavimų, todėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai turi būti atlikti laikantis TDP sprendinių. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės veiksmai yra neteisėti ir trukdantys įgyvendinti bei užbaigti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, taip pat pažeidžia kitų Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisę reikalauti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises bei teisėtus interesus, be to, neleidžia Daugiabučio namo gyventojams pasirūpinti tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, išlaikymu ir atnaujinimu, pažeidžia atsakovės pareigą naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei nuosavybės teise priklausantis Butas nebuvo praplėstas balkono sąskaita. Net jeigu konkrečiu atveju ir paaiškėtų, kad Buto erdvė faktiškai praplėsta balkono sąskaita, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, balkono laikančiosios išorinės konstrukcijos bei jų fasadų apdailos išoriniai elementai nelaikomi atsakovės nuosavybe, todėl atsakovė neturi teisės uždrausti įstiklinti Buto balkoną pagal numatytus TDP sprendinius. Atsakovė pažeidžia LR CK 4.83 straipsnio 5 dalį, nes dėl atsakovės trukdymo, pasireiškiančio ieškovės ir (ar) Rangovo įgaliotų asmenų (darbininkų) neįsileidimu į Butą atlikti būtinus Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nėra galimybės tinkamai ir laiku pabaigti bei įgyvendinti Investicijų plano, Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų bei pasiekti numatytų Daugiabučio namo energetinio efektyvumo tikslų. Teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas atnaujinti (modernizuoti) Daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektus, o atsakovė savo nepagrįstais veiksmais neteisėtai trukdo juos įgyvendinti. Bendraturtis, nesant pagrindo, neturi jokios teisės trukdyti kitiems bendraturčiams naudotis bendrojo naudojimo objektais. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančius Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Aplinkybė, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai ar vienintelis patekimo būdas iki jų yra asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, nereiškia, kad galima trukdyti atlikti bendro naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Paminėjo, kad UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2019-01-08 surašė TDP bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad TDP atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovė bandė inicijuoti Daugiabučio namo statybos užbaigimo procedūrą, tačiau, kaip matyti iš elektroninės svetainės „Infostatyba“ 2022-04-25 išrašo, statybos užbaigimo aktas nebuvo išduotas dėl to, kad „Fasadas neatitinka projekto (duomenys neskelbtini) dalies sprendinių“, t. y. atsakovės Buto balkonas nėra įstiklintas pagal vieningą architektūrinį sprendinį, kaip tai numatyta TDP. Dėl šios priežasties ieškovė negali inicijuoti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų užbaigimo procedūros. Egzistuoja objektyvus pavojus, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų gali būti neįvykdytas Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas ir bus patirti dideli nuostoliai. Todėl byloje nusprendus ieškovės ieškinį tenkinti, teismo sprendimas turi būti nukreiptas vykdyti skubiai.

6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad analizuojant atsakovės su atsiliepimu pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, kad atsakovės Butas buvo išplėstas: 1) virš atsakovės Buto esančios palėpės sąskaita, 2) bendrojo naudojimo laiptinės sąskaita ir 3) trijų kaimyninių butų Nr. (duomenys neskelbtini) pastogių sąskaita. Ieškovė pažymi, kad nė viename iš aptartų dokumentų nenurodyta, kad: 1) Butas buvo praplėstas konkrečiai balkono, kaip bendrojo naudojimo konstrukcijos, sąskaita; 2) balkono plotas įeina į bendrą Buto plotą; 3) buvo suprojektuota išgriauti sieną tarp balkono ir Buto, jos neatstatant, tikslu sukonstruoti laikančiąsias sijas mansardos įrengimui. Taip pat pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog yra leidžiama papildomai išplėsti Buto plotą 126.5 kv.m. virš atsakovės Buto esančios palėpės, bendrojo naudojimo laiptinės ir trijų kaimyninių butų Nr. (duomenys neskelbtini) pastogių sąskaita. Tačiau, kaip matyti iš 1997-12-15 Statybos inspekcijos pažymos ir 2008-02-15 VĮ Registrų centro pažymos, Butas buvo papildomai praplėstas tik 121.91 kv.m., t. y. 1.59 kv.m. mažiau nei buvo numatyta Sprendime. Todėl nėra pagrindo tikėti atsakovės teiginiais, kad bendras Buto plotas padidėjo balkono sąskaita, nes rekonstrukcijos metu neišnaudota net leistina išplėtimo kvadratūra pastogėse ir bendro naudojimo laiptinėje. Be viso to, atsakovės pateiktame 2022-11-04 Nekilnojamojo turto registro Duomenų bazės išraše nenurodyta jokių kadastrinių žymų ar juridinių faktų apie tai, kad Buto balkonas, kuris Daugiabučio namo buto savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, buvo įteisintas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė. Net jeigu konkrečiu atveju ir paaiškėtų, kad Buto erdvė buvo faktiškai praplėsta balkono sąskaita, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, Buto balkono laikančiosios išorinės konstrukcijos bei jų fasadų apdailos išoriniai elementai nelaikomi atsakovės asmenine nuosavybe, todėl atsakovė neturi teisės uždrausti įstiklinti Buto balkoną pagal numatytus 2018-05-04 Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir „TDP“) sprendinius. Atsakovė pateikė į bylą 1998-08-07 langų specifikaciją, kuri, pasak atsakovės, patvirtina labai gerą langų kokybę. Tačiau iš langų specifikacijos matyti tik tiek, kad langai įsigyti 1998 metais, ir nėra aišku, ar nurodyti langai tikrai buvo skirti Buto balkonui įstiklinti, nes 1997-12-15 statybos inspekcijos pažyma, kurios pagrindu įregistruota rekonstrukcijos pabaiga, išduota anksčiau negu buvo įsigyti Buto langai, kas suponuoja išvadą, jog ši langų specifikacija nesusijusi su balkono langais. Taip pat akivaizdu, kad 1997-1998 m. gamybos langai, kurie yra daugiau kaip 25 metų senumo, neatitinka šiandien dienai keliamų šiluminės varžos reikalavimų, tuo tarpu pagal TDP siekiama sumontuoti aukštos kokybės ir šiluminės varžos (1,2 W/m2K U vertės) langus balkone. Todėl atsakovės atsiliepimo motyvas, kad naujai įrengti langai bus sumontuoti blogesnės kokybės ir dėl to Bute bus šalta, yra nepagrįstas visiškai. Atsakovės samprotavimai apie tai, kad, norint naujai įstiklinti Buto balkoną, reikalinga išardyti laikančiąsias konstrukcijas ir sijas, lubas tarp Buto ir mansardinio aukščio, yra tik jos subjektyvi nuomonė, kurios atsakovė nepagrindžia specialistų išvadomis ir kitais objektyviais įrodymais. Be to, iš ieškovės pateiktos dokumentacijos nėra žinoma, ar Buto balkone tikrai yra įrengtos metalinės sijos laikančios mansardą. Nepaisant to, jeigu įgyvendinant TDP bus reikalinga atlikti šiuos atsakovės nurodytus darbus, tai nėra pagrindas pripažinti, kad TDP parengtas netinkamai. Be to, TDP projekte numatyta, kad „atlikus visus remonto darbus atstatoma vidaus apdaila“ (TDP statinio architektūros-konstrukcijos dalies 10 psl.), kas reiškia, jog bus atliekami bendrastatybiniai darbai, o galutinę apdailą (tapetus, plyteles, dažymą ir pan.) atstato pats buto savininkas, nes tai yra labai individualu. Todėl atsakovė nepatirs tokios didelės žalos, kaip deklaruoja savo atsiliepime į ieškinį. Aplinkybė, kad Buto balkono dalyje yra sumontuoti baldai, nepatvirtina TDP neteisėtumo ar netinkamumo. Baldai turi būti pačių buto savininkų nuimti ir pašalinti, kad rangovai netrukdomi galėtų atlikti numatytus darbus pagal TDP. Baldai po atnaujinimo (modernizavimo) darbų gali būti sumontuoti iš naujo, todėl aplinkybė, kad atsakovė dėl to patirs žalos, yra visiškai nepagrįsta. Atsakovės Butas yra viršutiniuose Daugiabučio namo aukštuose (5 ir 6 aukštuose). Tai, kad pagal TDP balkonų langai yra stiklinti nuo grindų iki lubų, yra visų Daugiabučio namo gyventojų sprendimas, sutinkant su parengto TDP sprendiniais. Be to, nė vienas Daugiabučio namo butų savininkas TDP tvirtinimo metu nepareiškė pretenzijų dėl balkono dizaino, tarp jų ir atsakovė. Jeigu, atsakovės manymu, naujai įrengtas balkonas, kurio stiklai bus nuo grindų iki lubų, pažeis jos privatumą, niekas atsakovei nedraudžia atstatyti nugriautą sieną, buvusią tarp balkono ir Buto, kuri, įtariama, buvo nugriauta neteisėtai, arba rinktis alternatyvius būdus, pvz., tokius kaip užuolaidos ar roletai. Pagal TDP yra numatyta įrengti 1,2 W/m2K U vertės šiluminės varžos langus, kurie yra keliskart geresnės kokybės už dabar esamus ir kurie sulaiko šilumą daug efektyviau negu šiuo metu esami langai Buto balkone. Pažymėtina, kad visi TDP numatyti sprendiniai yra skirti užtikrinti Daugiabučio namo ne žemesnę kaip A energetinę klasę, todėl naudą dėl sumažėjusių išlaidų šildymui gaus visi Daugiabučio namo gyventojai, įskaitant atsakovę. Dėl to atsakovės argumentai, kad, įstiklinus balkoną, kambarys nebeatitiktų reikiamos šilumos varžos, yra visiškai nepagrįsti. Pagal TDP numatyta, kad „penkto aukšto įstiklintiems balkonams įrengiami PVC stogeliai, spalva derinama prie balkonų stiklinimų rėmų spalvos“ (TDP statinio architektūros-konstrukcijos dalies 8 psl.). Be to, iš prie atsiliepimo pridėtų Daugiabučio namo fotonuotraukų aiškiai ant Daugiabučio namo stogo sukonstruoti sniego laikikliai, kas Daugiabučio namo konstrukcijas, taip pat aplinkinius asmenis ir jų turtą apsaugo nuo sniego bei dėl jo kritimo nuo namo stogo galinčios kilti žalos. Taigi, atsakovė netgi melagingai nurodo faktus teismui dėl TDP sprendinių, susijusių su stogeliais virš balkonų, nes tokie stogeliai yra suprojektuoti ir įrengti kituose Daugiabučio namo penkto aukšto balkonuose. Priešingai negu teigia atsakovė, Butas po atnaujinimo (modernizavimo) darbų ne tik bus pagerintas įrengus aukštos kokybės ir didesnės šiluminės varžos langus, ko pasėkoje bus mažesnės išlaidos už šildymo paslaugas, tačiau taip pat pati Buto vertė tik pakils, nes renovuotų, atnaujintų (modernizuotų) Daugiabučių namų butų vertė rinkoje yra daug didesnė negu neatnaujintų. Pažymėjo, kad Daugiabučio namo butų savininkų dauguma priėmė sprendimą pagal TDP Daugiabučiame name atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus, Daugiabučio namo gyventojai buvo informuoti apie tai, kad atlikus jų butuose atnaujinimo (modernizavimo) darbus bus atstatoma tik dalinė vidaus apdaila – bendrastatybiniai darbai, o galutinius apdailos darbus, t. y. tapetus, plyteles, dažymą ir pan., butuose atliks patys Daugiabučio namo būtų savininkai savo lėšomis. Ieškovė bandė pakeisti TDP sprendinius, siekiant išvengti konflikto su atsakove, tačiau ieškovei nepavyko pakeisti TDP, nebuvo priimta TDP A laida, keičianti TDP 0 laidą, nes tam nebuvo jokio pagrindo.

7. Atsakovė pateiktame triplike nurodė, kad nesutinka su dublike ieškovės nurodytu argumentu, jog pagal teisės aktus balkonai laikomi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe, todėl dėl šio turto valdymo ir naudojimo sprendžia gyventojai balsų dauguma, nes jos bute esantis balkonas po 1997 metais atlikto buto išplėtimo tapo erkeriu. Kad tai atsakovės bute esantis įstiklintas išsikišimas vadinamas „erkeriu“ ir yra buto dalis patvirtina buto planas, padarytas po buto išplėtimo renovacijos (buto planas pridedamas). Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai balsų dauguma galėjo spręsti dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, o konkrečiu atveju - modernizavimo, bet negalėjo nuspręsti dėl atsakovės asmeninio objekto - erkerio. Todėl tik viena atsakovė gali spręsti kaip remontuoti ir ką daryti su savo asmeniniu turtu. Ieškovės pateiktame modernizavimo projekte negalėjo būti apsręsta dėl atsakovės asmeninio turto - erkerio, įstiklinimo, toks projektas yra su klaidomis. Pagal minėtą projektą turi būti įstiklinti balkonai ir lodžijos, tačiau ne atsakovės erkeris. Todėl atsakovei prieštaraujant dėl jos asmeninio turto - erkerio, stiklinimo, šie darbai per prievartą negali būti atliekami, nes tai būtų teisės į atsakovės nuosavybę pažeidimas. Atsakovei buto išplėtimo darbus atliko specialistai pagal parengtą projektą, tokie darbai buvo tinkamai priduoti, jokia institucija nekonstatavo padarytus pažeidimus ir niekas nėra atsakovės įspėjęs apie atliktus remonto / išsplėtimo projekto įgyvendinimo neteisėtus veiksmus. Todėl atsakovės butas išplėstas teisėtai ir tinkamai. Atsakovė papildomai teikia teismui projekto dalis, susijusias su erkerio projektavimu, iš kurių matyti, kad jos projekte buvo numatyta erkerio apatinę dalį papildomai sustiprinti statramsčiais (metalinėmis sijomis), įeinančiomis ir virš erkerio zonos į pačio buto zoną. Taip pat atsakovė teikia jos erkerio langų specifikaciją, detalizuojančią apie jos langus. Dėl dublike nurodyto motyvo, kad atsakovė teikia įrodymus ne apie savo langus, nori informuoti, kad už langus ji atsiskaitė išsimokėdama dalimis per metus laiko nuo jų įstatymo, todėl dokumentus gavo vėliau, nei užsakė langus. Iš ieškovės teiginių matyti, kad po modernizavimo remonto darbų bus atstatoma vidaus apdaila, tik pačiai atsakovei reikės atlikti galutinę apdailą parodo, kad ieškovė pati pripažįsta, jog atsakovei turtinė žala bus padaryta, ir ji nebus atlyginama. Atsakovė nesutinka pati remontuotis bute padarytų sugadinimų, ji tam neturi lėšų. Be to, nesutinka pati iš erkerio pašalinti baldų, to ji pati nesugeba ir tam neturi lėšų. Akivaizdu, kad ir šioje vietoje yra šalių konfliktas dėl klausimo, ar atsakovė privalo pati savo rankomis gadinti savo turtą.

8. Atsakovei į civilinę bylą pateikus prašymą dėl papildomų dokumentų priėmimo su prie jo pridėtomis darbo projekto dėl atsakovės buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – „Butas“) rekonstrukcijos I ir II dalimis (toliau – „Rekonstrukcijos projektas“), bei ieškovei į bylą pateikus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – „Daugiabutis namas“) kadastro bylą ir atsakovės buto (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė jog nori atkreipti teismo dėmesį į šias esmines aplinkybes, užfiksuotas Rekonstrukcijos projekte, Daugiabučio namo kadastro byloje ir Buto kadastro duomenyse, t. y.: Pirma, Rekonstrukcijos projekto I dalyje, psl. (duomenys neskelbtini) yra Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto valdybos 1996-07-18 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų patalpų įsirengimo ir butų praplėtimo“, kurio 1.1. papunktyje nurodyta, kad nuspręsta sutikti, jog pagal paruoštus ir nustatyta tvarka suderintus projektus savo lėšomis įsirengtų papildomas gyvenamąsias patalpas ir perplanuotų butus: E. S. 3-jų asmenų šeima, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (turinti 42,10 kv. m. bendrojo naudingo ploto) papildomai įsirengtų 126.5 kv.m. gyvenamas patalpas pastogėje virš savo buto, bendrojo naudojimo laiptinės ir kaimynų B. Š., J. K. ir A. I. butų. Taigi, į Rekonstrukcijos projekto sudėtį įeinančiame Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto valdybos 1996-07-18 sprendime nenurodyta apie atsakovės Buto išplėtimą konkrečiai prie šio Buto pirmame lygyje esančio balkono sąskaita, dėl ko minėtas balkonas iš Daugiabučio namo bendro naudojimo objekto taptų (tačiau netapo) Buto dalimi, t. y. atsakovės įrodinėjamu erkeriu. Antra, Rekonstrukcijos projekto I dalyje, psl. (duomenys neskelbtini) esančioje 1996 m. liepos mėn. projektavimo užduotyje nurodyta, kad objekto pavadinimas ir adresas: Buto išplėtimas įrengiant gyvenamas patalpas pastogėje, Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Taigi, į Rekonstrukcijos projekto sudėtį įeinančioje projektavimo užduotyje aiškiai nurodyta, kurioje dalyje Butas turėjo būti (ir realiai buvo) praplėstas, t. y. įrengiant gyvenamas patalpas Daugiabučio namo pastogėje, ir atitinkamai joje nieko nenurodyta apie atsakovės Buto išplėtimą šio Buto pirmame lygyje esančio balkono sąskaita. Trečia, Rekonstrukcijos projekto I dalyje, psl. (duomenys neskelbtini) esančio aiškinamojo rašto punkte „A. BENDROJI DALIS“ nurodyta, kad, sutinkamai su užduotimi, butas Nr. (duomenys neskelbtini)išplėstas virš jo, laiptinės, o taip pat butų Nr. (duomenys neskelbtini) pastogių sąskaita. Buto antrame lygyje numatyti keturi gyvenamieji kambariai, WC-vonia, WC-sandėliukas ir koridorius su holu. Taigi, į Rekonstrukcijos projekto sudėtį įeinančiame aiškinamajame rašte vėlgi nieko nenurodyta apie atsakovės Buto išplėtimą šio Buto pirmame lygyje esančio balkono sąskaita. Ketvirta, Rekonstrukcijos projekto I dalyje, psl. 5 (t. 3, b.l. 78) esančiu 1996-09-15 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro sudarytu vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto sprendimu dėl higieninės ekspertizės išvadų buvo nuspręsta suderinti Buto rekonstrukciją, įrengiant gyvenamas patalpas palėpėje, t. y. jame nieko nenurodyta apie atsakovės Buto išplėtimo šio Buto pirmame lygyje esančio balkono sąskaita suderinimą. Penkta, atsakovė, siekdama pagrįsti savo įrodinėjamą versiją apie tai, kad Buto pirmame lygyje buvęs balkonas po Buto rekonstrukcijos iš Daugiabučio namo bendro naudojimo objekto neva tapo erkeriu, t. y. Buto dalimi, teismui pateiktame Rekonstrukcijos projekte I, psl. 14 esančiame dokumente pavadinimu „Projekto brėžinių žiniaraštis“ paryškino į šio projekto sudėtį įeinančius Projekto brėžinių žiniaraščius Nr. 10 „Erkeris planas, mazgai“ – AS-8 ir Nr. 11 „Erkeris, pjūviai, detalės“ – AS-9 (t. 3, b.l. 85). Tačiau iš Rekonstrukcijos projekte II, psl. 7-8 esančių šio projekto brėžiniuose – AS-8 ir AS-9 pateiktų brėžinių (t. 3, b.l. 96, 97) bei duomenų juose aiškiai matyti, kad erkeriu laikomas konkrečiai Buto antrame lygyje arba mansardoje esantis erkeris. Šie duomenys sudaro pagrindą neginčijamai atmesti atsakovės versiją apie prie Buto buvusio balkono tapimą po rekonstrukcijos erkeriu ar lodžija, t. y. Buto pirmame lygyje dalimi. Šešta, lyginant Buto prieš ir po rekonstrukcijos sudarytus 1992-02-19 ir 1997-09-12 planus, esančius Buto kadastro duomenyse, aiškiai matyti, kokie rekonstrukcijos darbai buvo atlikti Bute pirmame lygyje, t. y.: Buto patalpoje (indeksas 31-5) buvo įrengti patekimo laiptai į Buto antrą lygį arba mansardą, dėl ko ši patalpa (ind. 31-5) sumažėjo nuo 13,10 kv.m. iki 9,60 kv.m.; Buvo praplatintas įėjimas iš patalpos (ind. 31-4) į patalpą (ind. 31-5); Buvo praplatintas įėjimas virtuvės patalpą (ind. 31-3);Buvo praplatintas įėjimas į patalpą (ind. 31-1) ir išgriauta sieninė spinta šalia jos. Taigi, po Buto rekonstrukcijos atlikimo, įgyvendinus atsakovės Rekonstrukcijos projektą, sudarytame 1997-09-12 Buto plane nėra jokių duomenų apie sienos tarp patalpos (ind. 31-4) ir balkono išgriovimą. 1997-09-12 Buto plane aiškiai matyti, kad balkoną ir Butą siejanti siena išlieka, sienos ilgis išlieka toks pats (3,60 m). Septinta, po Buto rekonstrukcijos atlikimo, įgyvendinus atsakovės Rekonstrukcijos projektą, sudarytoje Buto patalpų eksplikacijoje nurodyta, kad Buto bendras plotas po rekonstrukcijos tapo 164,01 kv.m., vietoje ankstesnio buto bendro ploto – 42,10 kv.m. Toks pats atsakovės buto plotas yra įregistruotas VĮ Registrų centre, ką patvirtina prie ieškinio pridėtas atsakovės buto Nekilnojamojo turto išrašas (t. 1, b.l. 27, 28). Aštunta, Rekonstrukcijos projekte I, psl. 18 (t. 3, b.l. 89) ir Rekonstrukcijos projekte II, psl. 2 (t. 3, b.l. 91) yra pateikti atsakovės Buto pirmo lygio planai. Lyginant šiuos planus tarpusavyje, iš patalpų eksplikacijos aiškiai matyti, kad tiek iki, tiek po vidinių sienų išardymo turėjo nesikeisti Buto pirmame lygyje bendras plotas – 43,03 kv.m., taip pat į Buto pirmame lygyje sudėtį įeinančios patalpos, t. y. Gyv, kambario-svetainės, kuri, atsakovės teigimu, buvo sujungta su balkonu, bendras plotas – 33,70 kv.m. Duomenų, kad balkonas būtų pamatuotas ir įtrauktas į patalpų eksplikaciją, taip pat į Buto bendrą plotą ar į Buto naudingą plotą nėra. Devinta, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (LR CK 4.82 str. 1 d.). Pastato bendrojo naudojimo objektus plačiau detalizuoja LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią pastato bendrojo naudojimo objektai: bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Iš šios įstatymo normos turinio akivaizdu, kad pastato bendrojo naudojimo objektai, tame tarpe ir balkonai, negali priklausyti kuriam nors vienam to namo buto savininkui, o yra visų šio gyvenamojo namo savininkų nuosavybė - bendram naudojimui skirtas objektas. Kitoks aiškinimas neatitiktų teisės aktų prasmės, nes pažeistų šių namų savininkų teises ir teisėtus interesus, susijusius su bendrosios nuosavybės valdymu ir naudojimu bei disponavimu. Taigi, balkono prie Buto tapimui po rekonstrukcijos Buto dalimi buvo būtinas Daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų sutikimas. Tačiau tokio sutikimo gauta nebuvo. Aukščiau aptarti įrodymai (Buto Rekonstrukcijos projektas, Buto kadastro bylos duomenys, Daugiabučio namo kadastro byla) visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad Rekonstrukcijos projekte nebuvo numatyta ir jį įgyvendinus prie Buto esantis balkonas po rekonstrukcijos netapo Buto dalimi, t. y. Buto balkonas po Rekonstrukcijos atlikimo ir toliau liko Daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektu bei netapo atsakovės asmeninės nuosavybės objektu. Todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė leisti rangovui UAB „Mirigita“ atlikti (užbaigti) prie jos Buto esančio balkono stiklinimo ir kitus Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytus su tuo susijusius darbus (Projekto 1.2.1 p. paruošiamieji darbai; 1.2.4. p. išorės sienų šiltinimo darbai; 1.2.6. p. balkono įstiklinimo darbai; 1.2.9. p. vidaus darbai).

9. Atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus dėl byloje pateiktų dokumentų analizės, kuriuose nurodė, kad ieškovė 2023-04-25 kartu su papildomai rašytiniais paaiškinimais teismui pateikė atsakovės buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kadastrinių matavimų bylą. Ieškovės pateiktoje bylos kopijoje penkto aukšto plane praktiškai nesimato antspaudo su žodžiu „PANAIKINTA 1997-09-12“. Todėl teismui teikia aiškesnę šio plano kopiją. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismui pateiktas buto planas yra parengtas 1992-02-19, o atsakovės bute rekonstrukcija atlikta 1997 metais, todėl šis planas yra neaktualus. Be to, šis planas atspindi buto penkto aukšto vaizdą iki rekonstrukcijos, nes po rekonstrukcijos neliko kai kurių sienų. Atsakovė rado namuose seną ir nebeaktualią kadastrinių matavimų bylą, kurioje aiškiai matosi atžyma „PANAIKINTA 1997-09-12“ ir teismui galės pateikti originalą tam, kad būtų įsitikinta tokio įrašo egzistavimu. Aktualios galiojančios po rekonstrukcijos kadastrinių matavimų bylos atsakovė neturi ir mano, kad tokia byla nebuvo sudaryta, tačiau iš ieškovės pateikto mansardos plano matyti, kad jame suprojektuotas atsakovės buto mansardinis aukštas su atžymėta data „1997-09-12“. Kadangi kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikto priedo - Valstybinės statybos inspekcijos pažymos matyti, kad atsakovės buto rekonstrukcija priduota 1997-12-15, tai galima daryti išvadą, kad šis mansardinis aukštas suprojektuotas, remiantis buto rekonstrukcijos projektu. Vis tik kyla klausimas, jei ieškovė gavo iš trečiojo asmens UAB „Progresyvūs projektai“ atsakovės buto kadastrinių matavimų bylą, žyminčią atsakovės buto mansardinį aukštą po rekonstrukcijos, tai kodėl teismui pateikė tik mansardinio aukšto planą, tačiau nepateikė penkto aukšto plano, kuris šioje byloje yra svarbus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pateikė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, visų aukštų planus, ir iš penkto aukšto plano matyti, kad 1997-09-01 atsakovės butas kadastruose atžymėtas su visomis sienomis. Iš kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikto priedo - Valstybinės statybos inspekcijos pažymos matyti, kad atsakovės buto rekonstrukcija priduota 1997-12-15. Visa tai parodo, kad šioje civilinėje byloje nėra pateikto atsakovės buto kadastrinių matavimų bylos, sudarytos po buto rekonstrukcijos darbų atlikimo. Ieškovė teismui teigia, kad atsakovės bute penktajame aukšte balkonas negalėjo tapti erkeriu, nes balkonai yra daugiabučio gyvenamojo namo bendroji dalinė nuosavybė ir be gyventojų daugumos parašų negalėjo tapti atsakovės nuosavybe. Atsakovė teismui nurodo, kad projektuojant jos buto rekonstrukciją, t.y. prieš atliekant darbo projektą, buvo gauti visų gyventojų parašai, tačiau tokio dokumento ji teismui pateikti negali, nes tai buvo senai ir ji nežino, kur tas dokumentas yra. Ieškovė jokiais įrodymais neįrodo, kad gyventojų daugumos sutikimas nebuvo gautas, kaip ir atsakovė tiesiogiai neįrodo, kad gautas, tačiau kiti įrodymai - atsakovės buto darbo projektas ir 1997-12-15 Valstybinės statybos inspekcijos pažyma parodo, kad toks veiksmas - daugiabučio namo gyventojų daugumos sutikimas buvo gautas, priešingu atveju nebūtų buvęs sudarytas darbo projektas, jis nebūtų komisijos narių patvirtintas ir rekonstrukcija nebūtų priduota. Atsakovė teismui pateikė savo buto darbo projektą, pagal kurį buvo atlikta buto rekonstrukcija. Iš teismui pateikto projekto A3 formato lapo dešinėje pusėje su atžyma „Pirmo lygio planas“ matyti, kad šiame brėžinyje atžymėtos sienos, kurias numatoma nugriauti, tarp kurių yra atžymėta siena tarp kambario ir balkono, vėliau, atlikus remonto darbus, tapusio erkeriu (projekto lapas pridedamas). Visa tai parodo, kad atsakovė teisėtai rekonstrukcijos metu nugriovė sieną tarp kambario ir balkono, ir kad po tokių darbų atlikimo balkonas tapo erkeriu. Nurodo, kad šiame lape yra atžyma“ Suderinta UAB „Vitės valdos“ vyr. inžinierius V. D. ir parašas“, kas parodo, kad tokiems numatomiems rekonstrukcijos darbams, tame tarpe ir ginčo objekto sienos nugriovimui sutiko ieškovė, kurios pavadinimas vėliau keitėsi iš UAB „Vitės valdos“ į UAB „Civinity namai Klaipėda“. Toliau paanalizavus kitus darbo projekto lapus, matyti, kokios konstrukcijos buvo sumontuotos atsakovės bute, kad sustiprinti tas sienos, lubų ir grindų dalis, sustiprinant nugriautą sieną tarp kambario ir balkono. Teismui papildomai teikia atsakovės penkto aukšto erkerio iš buto vidaus fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad erkerio grindys yra aukščiau, nei kambario dalies grindys, kas patvirtina, jog erkerio grindys buvo pakeltos, sustiprinant jas metaline sija, bei sumontavus iš tokių medžiagų: akmens vatą, betonas, elektros kabeliai, betonas ir keramika (žr. į darbo projektą)(pridedama fotonuotrauka). Iš statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.8 punkto pateiktos erkerio sąvokos matyti, kad erkeriai yra laikomi architektūros detalėmis. Visa tai paneigia ieškovės dėstomus argumentus, kad ta dalis, dėl kurios įstiklinimo kilęs šioje byloje ginčas, yra gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti namo dalis - bendrosios konstrukcijos.

10. Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama jog susipažino su atsakovės pateiktu buto kadastro bylos originalu ir pastebėjo, kad tarp šios bylos lapų „BUTO ĮKAINOJIMAS“ ir „PENKTAS AUKŠTAS“, sudaryto 1992 02 19, yra iškirpti 3-4 lapai. Ieškovė įtaria, kad iš atsakovės buto kadastro bylos originalo buvo iškirptas buto planas „PENKTAS AUKŠTAS“, sudarytas 1997 09 01, patvirtintas 1997 09 12, kuris atsakovei yra nepalankus, kadangi patvirtina, jog po 1996-1997 metais atliktos buto rekonstrukcijos išliko siena tarp kambario ir balkono, dėl ko balkonas netapo atsakovės buto dalimi (erkeriu ir pan.), ką byloje teigia ir įrodinėja atsakovė. Faktą, kad kadastrinių matavimų byloje buvo atsakovės buto planas „PENKTAS AUKŠTAS“, sudarytas 1997 09 01, patvirtintas 1997 09 12, patvirtina šie byloje esantys objektyvūs įrodymai, t. y.: Pirma, ieškovė per savo įgaliotą atstovę 2023-04-25 Teismui pateikė prašymą dėl daugiabučio namo kadastro bylos ir buto kadastro duomenų prijungimo. Prie šio prašymo buvo pridėtas atsakovės buto planas „PENKTAS AUKŠTAS“, sudarytas 1997 09 01, patvirtintas 1997 09 12, kurį ieškovė, rengdamasi daugiabučio namo renovacijos procesui, dar 2019-02-07 gavo iš VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini). Tai neginčijamai patvirtina, kad buto planas „PENKTAS AUKŠTAS“, sudarytas 1997 09 01, patvirtintas 1997 09 12, buvo (turėjo būti) atsakovės į bylą pateiktame kadastrinių matavimų bylos originale, tačiau šis lapas buvo matomai iškirptas. Taip pat ieškovės įgaliota atstovė 2023-04-26 vykusio bylos nagrinėjimo teisme metu pasisakė apie atsakovės buto rekonstrukcijos pasėkoje 1997 09 01 sudaryto buto plano „PENKTAS AUKŠTAS“, patvirtinto 1997 09 12, įrodomąją reikšmę šioje civilinėje byloje, t. y. kad po buto rekonstrukcijos išliko siena tarp kambario ir prie buto esančio balkono, kas paneigia atsakovės argumentus, jog balkonas tapo buto dalimi. Mano, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai ir papildomi paaiškinimai, kurie nepalankūs atsakovei, ir paskatino atsakovę iš buto kadastro bylos originalo tiesiog iškirpti buto planą „PENKTAS AUKŠTAS“, sudarytą 1997 09 01, patvirtintą 1997 09 12. Antra, iš atsakovės į bylą pateikto buto kadastrinių matavimų bylos originalo 4 puslapyje esančio plano „MANSARDA“ matyti, kad jis yra sudarytas 1997 09 01, patvirtintas 1997 09 12, t. y. po atsakovės buto rekonstrukcijos. Taigi, akivaizdu, jog po rekonstrukcijos atsakovės buto planas „PENKTAS AUKŠTAS“, sudarytas 1997 09 01, patvirtintas 1997 09 12, taip pat turėjo būti atsakovės pateiktame kadastrinių matavimų bylos originale, tačiau, kaip minėta, jis buvo iškirptas. Visuma aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir įrodymų paneigia atsakovės Teismui pateiktą buto kadastrinių matavimų bylos originalo įrodomąją reikšmę nagrinėjamo klausimo aspektu apie tai, ar balkonas po atsakovės buto rekonstrukcijos tapo buto dalimi (erkeriu ir pan.), į ką prašome Teismą atsižvelgti nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą.

11. Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra tam, kad būtų galima užbaigti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo ir modernizavimo darbus, kuriems pritarė (nubalsavo) dauguma daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkų. Išduotas pagal parengtą projektą statybos leidimas, kuris nėra nei pakeistas, nei panaikintas. Nei vienas gyventojų sprendimas nėra ginčytas. Rangovas atliko visus numatytus projekte darbus, išskyrus tuos kurie turi būti atlikti patenkant į atsakovės butą, kad prieiti prie bendro naudojimo konstrukcijų. Administratorius bendradarbiavo, bandė spręsti problemą, tačiau valstybės institucijų tie sprendimai netenkino. Ieškovė atstovauja daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų interesus, kurie patiria nuostolius – moka palūkanas, tačiau nepradeda grąžinti paskolos. Atsakovės argumentai, kad balkonas tapo erkeriu yra visiškai nepagrįsti, nes buto rekonstrukcijos metu butas nebuvo išplėstas balkono sąskaita, ar kad balkonas būtų rekonstruotas į erkerį.

12. Ieškovės atstovas pagal įgaliojimą teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad renovacija vyksta daugumos gyvenamojo namo bendraturčių sutarimu. Techninio darbo projektas vykdymui perduotas rangovui, kuris negali užbaigti darbų pagal projektą. Pažeidžiami kitų gyventojų lūkesčiai, be to jiems atsiras finansiniai nuostoliai, nes negali pradėti mokėti paskolos. Kaip administratorius naudoja duomenis, kurie yra Registrų centre.

13. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės atliekama renovacija neatitinka jos tikslų, kad būtų pagerinta kokybė, nes ji naudojo kokybiškas medžiagas atlikdama rekonstrukciją, viską darė už savo lėšas. Rekonstrukcija vyko su mero sutikimu. Civinity (duomenys neskelbtini),, ji buvo pateikusi dokumentus apie jos rekonstrukciją. Dokumentai liko Civinity, bet ji turi antrus egzempliorius. Projektuotojas privalėjo dabartinį modernizavimo projektą suderinti su jos pateiktais projektais dėl atliktos rekonstrukcijos. Rekonstruojant butą buvo išgriauta nešamoji siena. Dabar reikia sugriauti visą apatinį aukštą, išlaužti gerus brangius ąžuolinius baldus. Niekas iš kaimynų jos nieko neklausė, ji nieko nežinojo apie jokius susirinkimus, skelbimai turbūt buvo, bet ji nematė, nes iš darbo grįžta vėlai vakare. Nedalyvavo svarstant investinicinį planą. Dokumentus Civinity ji perdavė kai prasidėjo Mirigita atliekami darbai, nes Mirigita paprašė šių dokumentų, prasidėjus renovacijai. Padavė (duomenys neskelbtini),, o jis perdavė Civinity (duomenys neskelbtini), nusikopijuoti. Nurodė, kad niekada nebuvo, kad ji ko nors neįsileitų, ją privertė pasirašyti vieną raštą, nurodydami, kad jeigu nepasirašys, jie išgriaus viską. Nesupranta, kaip galima įstiklinti balkoną, kurio nėra. Be to, stiklai bus žymiai prastesni, negu yra dabartiniai. Pirmas aukštas yra vientisa erdvė, įskaitant erkerį. Tai yra jos privati nuosavybė ir ji nenori nieko atstatinėti, be to, tam neturi ir finansinių galimybių.

14. Atsakovės atstovas advokatas papildomai nurodė, kad palaiko atsakovės prašymą atmesti ieškinį. Mano, kad galima sutvarkyti iš išorės balkoną, per išorinį vaizdą, bet atsakingi asmenys to nedaro.

15. Trečiasis amuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovo pusėje) UAB ,,Progresyvūs projektai“ atsiliepimo nepateikė, atstovas, kuris yra ir projektų vadovas, teisme paaiškino, kad dauguma gyventojų sutiko su investiciniu planu, nubalsavo už B paketą. Fasado išorė turi būti vieninga, balkonai stiklinami pagal vieningą sistemą. Projektas suderintas su miesto architektu. Namo statybos metai -1962 m., balkonai buvo atviri. Pagal gyventojų pasirinktą B paketą, balkonai turi būti vieningai įstiklinti. Atsakovės teiginiai apie medžiagų nekokybiškumą yra nepagrįsti. Jis dalyvavo gyventojų susirinkime ir pats pristatė projektą. Turėjo jau vėliau (projekto rengimo metu) spaudimą iš namo administratoriaus, kad reikia kažkaip spręsti vienos gyventojos (31 buto) problemą. Kaip įstiklinti balkonus – ištisai - buvo gyventojų sprendinys. Tai buvo numatyta ir investiciniame plane – stiklinant išlaikyti vieningą architektūrinę sistemą, dizainą. Iki modernizacijos buvo ir kitų balkonų įstiklintų, kurie taip pat turėjo būti keičiami pagal patvirtintą vieningą sprendinį. Miesto architektūros skyrius pateikė tokius pat išaiškinimus. Atsakovė jokiais argumentais nepagrindžia jos manymu nekokybiškas naudojamas medžiagas. Pažymėjo, kad pagal ruošiant projektą turėtus kadastro duomenis, buvo siena, kurią pagal projektą reikia apšiltinti.

16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (ieškovo pusėje) UAB „Mirigita“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Mirigita“ su ieškiniu sutinka, nes atsakovė neleido UAB „Mirigita“ atnaujinimo (modernizavimo) darbus atlikti atsakovės balkone, t.y. demontuoti esamus balkono medinius langus, turėklus bei jų aptaisymus ir sumontuoti plastikinius langus, todėl darbų užbaigimui atsakovė įpareigotina įsileisti ieškovės ir rangovo darbuotojus. Trečiasis asmuo sutinka su ieškinio motyvais, kurių pagrindu atsakovė turėtų sudaryti sąlygas atnaujinimo (modernizavimo) darbus užbaigti, todėl jų atsiliepime nekartoja. Ieškovo ir UAB „Mirigita“ 2020-06-17 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojanti, ir UAB „Mirigita“ gali ir nori ją užbaigti vykdyti, tačiau vadovaujantis CK 6.659 straipsniu UAB „Mirigita“ privalo įspėti dėl galimo darbų tinkamumo, taip pat vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, 6.660 straipsniu dėl būsimų nuostolių ir kainos padidėjimo. Todėl esant ieškovo atžvilgiu teigiamam sprendimui, ieškovas ir UAB „Mirigita“ turėtų sudaryti papildomą susitarimą dėl atsakomybės už darbų galimus trūkumus, dėl kainos padidėjimo (nuostolių atlyginimo), taip pat darbų atlikimo terminų. UAB „Mirigita“ įsitikinimu ir atsižvelgiant į ankstesnį bendradarbiavimą su ieškovu, šie klausimai turėtų būti išspręsti. Tačiau teoriškai gali atsitikti taip, kad UAB „Mirigita“, vykdydama teisės aktų reikalavimus, gali būti priversta atsisakyti sutarties. Todėl UAB „Mirigita“ nuomone tikslinga tenkinat patikslintą ieškinį vietoje konkretaus šiuo metu ieškovo pasitelkto rangovo UAB „Mirigita“, nurodyti abstraktų rangovą konkrečiai jo neįvardinant - „UAB „Civinity namai Klaipėda“ pasitelkto rangovo įgaliotus atstovus (darbuotojus)“. Vadovaujantis CK 6.659 straipsniu UAB „Mirigita“ paaiškina, kad pagal pareikštą patikslintą ieškinį, UAB „Mirigita“ demontuotų esamus balkono medinius langus, turėklus bei jų aptaisymus ir sumontuotų naujus plastikinius langus, taip pat iš naujo atliktų šiltinimo ir apdailos darbus fasado dalyje aplink balkoną. Tačiau bute (duomenys neskelbtini), Klaipėda buto ir balkono erdvės yra sujungtos į vieną t.y. nėra likę sienos (pertvaros) ir įstiklinimo tarp balkono ir buto (buto ir balkono erdvės sujungtos). Todėl atlikus ieškinyje nurodytus darbus, nebūtų atlikti langų ir durų tarp balkono ir buto keitimo darbai (faktiškai nesama pertvara būtų neatstatyta). Techninis darbo projektas balkonų įstiklinimo dalyje yra parengtas balkonų, bet ne buto įstiklinimui, vadinasi suprojektuotas apšiltinimas nėra pakankamas t.y. balkono langų, stogelio ir galimai grindų šilumos varža bus per maža. UAB „Mirigita“ nuomone spręstina dėl projekto tikslinimo įstiklinant didesnės varžos langais ir apšiltinant stogelį, bei galimai grindis arba iš naujo bute įrengiant sieną (pertvarą) su įstiklinimu tarp balkono ir buto. Vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, 6.660 straipsniu UAB „Mirigita“ paaiškina, kad turės būti pakeista kaina, nes 1) šiltinimo ir apdailos darbai balkono fasado dalyje bus perdaromi antrą kartą, 2) reikės antrą kartą pirkti dalį keičiamų medžiagų, 3) galimai reikės atlikti papildomus darbus (priklausomai nuo projekto sprendinių), 4) reikės iš naujo statyti ir nuomoti pastolius, 5) nuo sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė (padidėjo beveik dvigubai) langų kaina. Nors UAB „Mirigita“ nuomone už šiuos nuostolius atsakinga atsakovė, tačiau sutartis sudaryta su ieškove, todėl kainos pakeitimo klausimai turės būti išspręsti su ieškove. Prašo priteisti UAB „Mirigita“ naudai iš J. M. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismo posėdžio metu UAB „Mirigita“ atstovas paaiškino, kad problema yra dėl vidaus apšildinimo polestiroliu, nes nėra tos sienos, kurią reikia apšiltinti. Pagal projektą yra šaltas balkonas. Turėtų būti priimti tam tikri sprendimai tuo klausimu. Sprendimus dėl projekto priima ne rangovas. Atsakovės bute buvo pakeisti palėpės langai, atsakovė leido juos pakeisti. Dar yra pakeistas virtuvės langas. Nėra įsitikinęs ar atlikti darbai bus C klasės. Gal užteks papildomų sprendimų dėl pavyzdžiui papildomo stiklo paketo. Kad atlikti vientisus fasado darbus turi būti įstiklinti balkonai, todėl reikia patekti į atsakovės butą, kad būtų galima išsimatuoti ir užsakyti reikiamas medžiagas.

18. Savivaldybės atstovas L. A. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko ieškinį. Miestui svarbu statinio architektūriniai sprendimai (Statybos įstaymo 5 straipsnis), kurie turi derėti tarpusavyje. Jeigu bus reikalingi papildomi sprendimai, tai jie gali būti priimti statybų vykdymo eigoje. Atsakovė neginčijo visuotinio gyventojų susirinkimo sprendimų. Nepridavus pastato nukenčia kitų gyventojų interesai. Papildomai M. M. paaiškino kad išduotas statybos leidimas pagal konkrečius sprendinius, vienas iš kurių yra vieninga architektūrinė išorė. Namas statytas prieš 60 metų, atsakovės rekonstrukcija atlikta prieš 30 metų, tačiau įgyvendinami šios dienos sprendiniai. Moderinizacijos tikslas – gerinimas, kurio nori namo gyventojai, sprendiniai yra patvirtinti. G. P. paaiškino, kad pastato modernizavimas prasidėjo nuo daugumos bendraturčių valios išreiškimo. Pagal investicinį projektą nutarta įstiklinti balkonus pagal vieningą sistemą. Prasidėjus statinio darbų užbaigimo procedūrai ginčo buto savininkė projektuotojui pateikė 30 metų senumo projektus. Tame laikotarpyje pagal buto praengtą projektą net nebuvo tokio reikalavimo dėl šiluminės varžos, nes nebuvo tokio galiojančio Statybos Reglamento. O šai dienai norint atlikti bet kokius statybos darbus reikia vadovautis šiandien galiojančių įstatymų reikalavimais ir modernizavimo sprendiniais. Savivaldybės pozicija, kreipusis projektuotojui, buvo vienareikšmiška – negali būti koreguojama projektinė dokumentacija ir paliktas ginčo balkonas toks, koks yra. Priimant sprendimus naudojami kadastriniai, inventoriniai planai, iš kurių matėsi sprendimai dėl palėpės, jokių pakeitimų dėl balkono nebuvo.

20. Trečiasis asmuo G. B. teismo posėdyje paaiškino, kad dalyvavo susirinkimuose dėl renovacijos, balsavo už renovaciją. Renovacijos metu buvo atlikti jai priklausančio buto balkono stiklinimo darbai, dėl darbų atlikimo pretenzijų neturi.

21. Trečiasis asmuo M. R. teismo posėdyje paaiškino, kad butą nusipirko tik prieš du mėneisius, todėl daug informacijos neturi, tačiau nori žinoti kokios būtų pasekmės priklausomai nuo to kaip pasibaigtų byla. Nori, kad greičiau baigtųsi renovacija ir kad galėtų greičiau pradėti mokėti už renovaciją.

22. Trečiasis asmuo L. D. teismo posėdyje paaiškino, kad jai rūpi jog pasibaigtų teismo procesas ir kad galėtų greičiau pradėti mokėti už renovaciją. Patvirtino, kad balkono stiklinimo darbai atlikti tinkamai. Nurodė, kad dalyvavo visuose susirinkimuose, balsavo už renovaciją. Apie susirinkimą buvo informuoti gyventojai, butų savininkai skelbimais, be to kaimynas kaimynui perduodamas informaciją.

23. Lietuvos architektų rūmai atstovas davė išvadą, kad Rūmai laikosi pozicijos išdėstytos 2023 m. sausio 26 d. rašte, bei papildė, kad nagrinėjamu atveju, techniniame darbo projekte buvo išskirta architektūros ir konstrukcijų dalis, projektas buvo rengtas vadovaujantis savivaldybės išduotais specialiaisiais architektūriniais reikalavimais, projektui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pagal LR Architektūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra nurodyta, kad architektas privalo vadovautis Architektūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytais kriterijais ir rengdamas projektą užtikrinti šių kriterijų įgyvendinimą, todėl Rūmų verinimu teisės aktų nustatyta tvarka suderintas projektas, kuriam yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra vertinamas kaip geriausiai užtikrinantis architektūrinės vienovės kriterijų išpildymą, todėl privalo būti vykdomas. Dėl erkerio Rūmai nurodo, kad erkeris yra išsikišusi pastato fasadinė dalis, architektūrinė detalė (STR “Statinio statybos rūšys”), vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi prie pastato bendrojo naudojimo objektų yra priskiriami balkonai, fasado architektūrinės detalės, ir kitos išorinės fasado konstrukcijos, todėl daro išvadą, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kad nepriklausomai ar ginčo objektas yra įvardijamas balkonu ar erkeriu, jis išlieka bendro naudojimo objektu ir netampa atsakovės nuosavybe, dėl jo eksploatavimo turi spręsti gyventojų dauguma.

24. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija davė išvadą, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas, jis yra galiojantis, darbai turi būti vykdomi pagal projektą. Projekto sprendinius keisti galimybė yra, tai numato teisės aktai, ir tai nebūtų Inspekcijos kompetencijos klausimas. Sprendiniai dėl projektų keitimo priimami statytojo ir rangovo bendru sutarimu. Pažymėjo, kad išorinės sienos turi atitikti projektą, o vidinės sienos tam neturi įtakos.

67. Ieškovės ieškinio reikalavimai nėra priskiriami skubiai vykdytiniems sprendimams (CPK 282 straipsnis).