- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- e2YT-643-1014/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00454-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- K. T., J. T., D. T., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei, vertėjaujant Maženai Andruškevič, dalyvaujant pareiškėjai L. S., jos atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje K. T., J. T., D. T. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo brolio R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą, pradėjus jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodo, kad po brolio R. T. mirties pradėjo jo paliktą turtą valdyti, kadangi įdirbinėjo žemės sklypus, sodino pasėlius ir šiuo metu prižiūri žemės sklypus, taip pat po brolio mirties pasiėmė likusius jo daiktus. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų teisiškai įforminti palikimo priėmimą ir žemės sklypų dalis įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos brolio H. T. vaikai į dėdės palikimą nepretenduoja. Niekas kitas nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl palikimo (CK 5.50 str. 3 d.), į jį niekada nepretendavo.
Teismo posėdžio metu L. S. savo pareiškimą palaikė, prašo jį tenkinti. Nurodė, jog kreipėsi į teismą dėl brolio R. T. palikimo priėmimo, kadangi po jo mirties liko albumas, baldai, žemės sklypų dalys Skvironių k., Šalčininkų r. B. H. T. vaikai minėtų žemės sklypų neprižiūrėjo, jais nesidomėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys K. T., J. T., D. T. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu nesutinka, prašo L. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad po dėdės R. T. mirties jo daiktų neėmė, palikimu nesidomėjo. Sutinka, kad jo palikimą priimtų L. S..
Suinteresuotas asmuo K. T. teismo posėdžio metu parodė, kad po dėdės R. T. mirties jo palikimu nesirūpino, nelaikė jo palikimo savo turtu. Sutinka, kad jo palikimą priimtų L. S..
Suinteresuotas asmuo D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad po dėdės R. T. mirties jo daiktų neėmė, palikimu nesirūpino, nelaikė jo palikimo savo turtu. Sutinka, kad jo palikimą priimtų L. S..
Apklausta liudytoja L. J. parodė, kad L. S. rūpinosi brolio R. T. laidotuvėmis, apdirba po jo mirties likusias žemės sklypų dalis.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant VĮ Turto banko atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. T. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko 1/3 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini)ir 1/3 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), registruoti S. T. vardu. Tiek pareiškėja, tiek liudytojai, patvirtino, kad pareiškėja iš karto po brolio mirties, prižiūrėjo bei tvarkė po brolio mirties likusias žemės sklypų dalis, t. y. pareiškėja pradėjo mirusiojo brolio turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Suinteresuoti asmenys byloje K. T., J. T., D. T. su pareiškimu sutinka, pareiškė, kad į palikimą nepretenduoja, kadangi jį visą priėmė L. S.. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl L. S. teisės paveldėti R. T. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo. Pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po R. T. mirties (duomenys neskelbtini), jo sesuo pareiškėja L. S. priėmė R. T. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas tenkina pareiškėjos L. S. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė R. T. palikimą.
Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad L. S. priėmė visą R. T. palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.