Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, septynių klasių išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime (Alytaus m., Ulonų 8A), teistas septyniolika kartų, paskutinį kartą 2018 m. balandžio 10 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su 2018 m. vasario 12 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 metams 8 mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstomos veikos), BK 150 straipsnio 2 dalį.

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas penkiolika kartų, paskutinį kartą 2019 m. liepos 10 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstomos veikos).

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, (Alytaus m., Ulonų 8A), teistas aštuonis kartus, paskutinį kartą 2016 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, V. Š. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu skirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Bausmės pabaiga 2026 m. rugsėjo 6 d.

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstomos veikos), BK 150 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis E. J., veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu Ulonų g. 8A, Alytuje, kamerų tipo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022-01-10 iki 2022-03-08, sistemingai, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, iš kurių 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. kovo mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, smurtavo nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu, suduodamas nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis L. P. į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, rankas, kojas, krūtinę, nugarą, kitas kūno vietas, užspausdamas kakle miego arteriją, tokiais veiksmais nukentėjusiajam L. P. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies voko srityje, poodinės kraujosruvos juosmens abiejose pusėse, dešinio peties srityje, dešinės šlaunies srityje ir dešinės akies srityje, odos įbrėžimų kaklo srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat E. J., veikdamas bendrininkų grupėje su N. K. ir V. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu Ulonų g. 8A, Alytuje, kamerų tipo patalpoje (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10, sistemingai, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, smurtavo nukentėjusiojo A. T. atžvilgiu, suduodamas nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis A. T. į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, rankas, kojas, krūtinę, nugarą, kitas kūno vietas, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimų kaktos dešinėje pusėje ir dešinės mentės srityje, poodinės kraujosruvos kairės šlaunies ir nosies nugarėlės srityje, poodinių kraujosruvų abiejuose žastuose, dešinės mentės srityje, virš kairio spenelio, krūtinės dešinėje pusėje, kairio peties srityje ir dešinėje kojoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat E. J. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu Ulonų g. 8A, Alytuje, kamerų tipo patalpoje (duomenys neskelbtini)., miegamajame ir tualete, laikotarpiu nuo 2022-02-18 iki 2022-03-08, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad nukentėjusysis L. P. jo bijo dėl nuolatinio, sistemingo jo - E. J., V. Š. fizinio smurto ir patyčių, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, ne mažiau kaip du kartus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą skaičių kartų, tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo L. P. valią oraliniu būdu, įkišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiojo L. P. burną, taip nukentėjusįjį L. P. seksualiai prievartavo.

N. K., veikdamas bendrininkų grupėje su E. J. ir V. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu Ulonų g. 8A, Alytuje, kamerų tipo patalpoje (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10, sistemingai, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, smurtavo nukentėjusiojo A. T. atžvilgiu, suduodamas nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis A. T. į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, rankas, kojas, krūtinę, nugarą, kitas kūno vietas, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimų kaktos dešinėje pusėje ir dešinės mentės srityje, poodinės kraujosruvos kairės šlaunies ir nosies nugarėlės srityje, poodinių kraujosruvų abiejuose žastuose, dešinės mentės srityje, virš kairio spenelio, krūtinės dešinėje pusėje, kairio peties srityje ir dešinėje kojoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su E. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu Ulonų g. 8A, Alytuje, kamerų tipo (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2022-01-10 iki 2022-03-08, sistemingai, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, iš kurių 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. kovo mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, smurtavo nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu, suduodamas nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis L. P. į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, rankas, kojas, krūtinę, nugarą, kitas kūno vietas, užspausdamas kakle miego arteriją, tokiais veiksmais nukentėjusiajam L. P. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies voko srityje, poodinės kraujosruvos juosmens abiejose pusėse, dešinio peties srityje, dešinės šlaunies srityje ir dešinės akies srityje, odos įbrėžimų kaklo srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat V. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su N. K. ir E. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu Ulonų g. 8A, Alytuje, kamerų tipo patalpoje (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10, sistemingai, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, smurtavo nukentėjusiojo A. T. atžvilgiu, suduodamas nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis A. T. į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, rankas, kojas, krūtinę, nugarą, kitas kūno vietas, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimų kaktos dešinėje pusėje ir dešinės mentės srityje, poodinės kraujosruvos kairės šlaunies ir nosies nugarėlės srityje, poodinių kraujosruvų abiejuose žastuose, dešinės mentės srityje, virš kairio spenelio, krūtinės dešinėje pusėje, kairio peties srityje ir dešinėje kojoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas nusikalstamos veikos.

Taip pat V. Š. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu Ulonų g. 8A, Alytuje, kamerų tipo patalpoje (duomenys neskelbtini)d., miegamajame ir tualete, laikotarpiu nuo 2022-02-18 iki 2022-03-08, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad nukentėjusysis L. P. jo bijo dėl nuolatinio, sistemingo jo - V. Š., E. J. fizinio smurto ir patyčių, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, ne mažiau kaip du kartus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą skaičių kartų, tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo L. P. valią oraliniu būdu, įkišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiojo L. P. burną, taip nukentėjusįjį L. P. seksualiai prievartavo.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir

veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Teismas vertindamas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą daro išvadą, kad specialisto išvadose nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų pobūdis, t. y. daugybiniai sužalojimai, poodinės kraujosruvos išsidėsčiusios ant įvairių nukentėjusiųjų kūno vietų rodo, kad jų atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, dėl ko jie galėjo jausti skausmą, bei buvo sužaloti. Nukentėjusiajam L. P. nustatyti sužalojimai, tame tarpe ir kaklo srityje, paneigia kaltinamųjų nurodomas aplinkybes, dėl L. P. griuvinėjimo, nes susižaloti nurodytose vietose nėra galimybių. Šioje byloje yra svarbu tai, kad nusikaltimas yra padarytas laisvės atėmimo vietos uždaroje kameroje, kur nukentėjusieji (nuteisti ir priklausantys skirtingoms nuteistųjų kastoms), neturi galimybės, bet kuriuo metu, nekeldami dar didesnio pavojaus savo sveikatai ar net gyvybei informuoti apie jų atžvilgiu daromus nusikaltimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusieji bijojo ne tik kaltinamųjų, tačiau ir pareigūnų iš kurių nesulaukdavo tinkamo ir savalaikio aplinkybių tyrimo. Nors liudytojai konkrečių įvykio aplinkybių nematė, nurodė, kad matė mėlynes, taip pat žinojo apie galimai žeminantį elgesį su jais, tačiau jokių tyrimų neatlikdavo, nes tai nepatenka į jų kompetencijas.

Dėl kaltinimo N. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį L. P. atžvilgiu

Pats kaltinamasis N. K. kaltės nepripažino, aiškino, kad nuteistieji vakaro metu juoko formoje pasimušdavo, pasikumščiuodavo, niekas sužaloti ar įbauginti A. T. bei L. P. nesiekė. Teismas vertindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą daro išvadą, kad nukentėjusysis L. P. N. K. veiksmų nevertino kaip nusikaltimo. Šiuo atveju nukentėjusiojo suvokimas yra svarbus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad N. K. darė ar galėjo padaryti poveikį nukentėjusiajam, kad pastarasis duotų jo naudai palankius parodymus.

Teisme nepavyko įrodyti, kad N. K. kaltas dėl Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, atliktos L. P. atžvilgiu.

Dėl E. J. ir V. Š. pareikštų kaltinimų pagal BK 150 straipsnio 2 dalį

Nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui įrodinėjimo specifika yra ta, kad paprastai pagrindinis informacijos šaltinis apie veikos aplinkybes yra nukentėjusysis, nes liudytojų gali iš viso nebūti, daiktinių įrodymų – taip pat. Be nukentėjusiojo, kiti svarbūs įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie sužinojo iš nukentėjusiojo apie jo patirtą prievartą, parodymai. Taigi, nukentėjusiojo parodymų patikimumas tokiose bylose yra labai svarbus, kita vertus, nežymūs jo parodymų netikslumai, ne visų seksualinio smurto aplinkybių nurodymas iš karto, turi būti vertinami atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos poveikį nukentėjusiajam (kuris patiria šoką, gėdą, nesaugumą, kaltės jausmą).

BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, o šio straipsnio 2 dalyje – tam, kas atliko minėtus veiksmus bendrininkų grupe. Šios nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamieji E. J. ir V. Š. kaltės nepripažino, jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino. Nurodė, kad tiksliai pasakyti laiko negali, vieną kartą prieš L. P. panaudojo fizinį smurtą - vieną kartą kumščiu trenkė jam į akį. Prieš A. T. taip pat vieną kartą yra panaudojęs fizinį smurtą - paėmė jį rankomis už kapišono ir papurtė. Su jais taip elgėsi dėl to, nes žinojo, kad jie mėgsta vogti iš kitų nuteistųjų įvairius daiktus (arbatą, tabaką - tai, kas yra uždrausta turėti). Nėra matęs, jog E. J. ar N. K. būtų naudoję jų atžvilgiu fizinį smurtą. Tik girdėdavo kaip jie pasišaipydavo iš jų - išvadindavo žiurkėmis. Kalėjimo žargonu „žiurkė“ reiškia vagišių. Niekada pats nėra tenkinęs lytinės aistros su nuteistuoju L. P.. Taip pat nėra matęs ar girdėjęs, kad kuris nors kitas nuteistasis būtų su juo tenkinęs lytinę aistrą ir jį prievartavęs. Tikrai nebuvo taip, jog E. J. lieptų L. P. jam „čiulpti“ ir L. P. priėjęs prie jo gulinčio lovoje būtų taip daręs. Yra prieš tokius dalykus, gali asmenį mušti, tačiau niekada neužsiima seksualiniais nusikaltimais. Niekada nėra vertęs ir nematė, kad kuris kitas nuteistasis būtų vertęs L. P. ar A. T. tvarkyti kamerą. 2022 m. kovo 8 d. atsimena, kad kameroje nebuvo grindų šluostės, todėl L. P. suplėšė savo chalatą, kad galėtų išplauti kameros grindis. Tuomet jis suplėšęs chalatą nuėmė nuo jo kišenes ir užsidėjęs sau ant galvos pasakė, kad pažiūrėtų, jis turi „m.“ ausis. Tuomet jie pradėjo juoktis ir jis pasisiūlė jam ant veido papildomai nupiešti. Jis jam nupiešė su turėtu flomasteriu nosį ir lūpas. Taip pat L. P. pats buvo užsidėjęs chalato juostą, lyg tai būtų uodega. Šiuos dalykus jis užsidėjo pats, niekas iš jo nesišaipė. L. P. ir A. T. visada turėjo galimybę kreiptis į pareigūnus, jeigu jiems buvo blogai jų kameroje, bet to nedarė. Su L. P. gyveno kartu beveik du mėnesius laiko, o su A. T. maždaug mėnesį. Jokios nusikalstamos veikos, susijusios su seksualiniu prievartavimu ir lytinės aistros tenkinimu, su L. P. jis nepadarė (3 t. b. l. 36-39, 44-47).

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. kaltės nepripažino. Nėra nei girdėjęs, nei matęs, kad V. Š. ar N. K. būtų naudoję seksualinį smurtą - tai yra tenkinę lytinę aistrą prieš L. P. prieš jo valią. Pats taip pat nėra tenkinęs savo lytinės aistros su L. P.. Pažymėjo, kad tikrai nebuvo tokių atvejų, kad jis L. P. būtų liepęs tenkinti oraliniu būdu V. Š., taip pat niekada nėra jam liepęs eiti į tualeto patalpą, kur su juo neva pats tenkino lytinę aistrą. Neįsivaizduoja kodėl L. P. ir A. T. nurodė, jo ir V. Š. bei N. K. atžvilgiu melagingus ir neteisingus dalykus. Tikrai nenaudojo jokio fizinio, psichologinio ar seksualinio smurto L. P. ir A. T. atžvilgiu. Taip pat nenaudojo V. Š. ir N. K. (4 t. b. l. 18-21).

Kaltinamieji E. J. ir V. Š. buvo kaltinami tuo, kad įkišdami savo lytinį organą į nukentėjusiojo L. P. burną ir išeinamąją angą, taip nukentėjusįjį L. P. seksualiai prievartavo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad E. J. ir V. Š. nukentėjusiajam L. P. savo lytinius organus būtų kišę į išeinamąją angą, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo yra pašalinama.

BPK 20 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, šame kodekse numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti. Teismas daro išvadą, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais įrodyta, kad E. J. ir V. Š. naudojo seksualinę prievartą L. P. atžvilgiu, t. y. kišo savo lytinius organus jam į burną.

Kaltinamųjų veiksmus patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, o taip pat nukentėjusiojo L. P. parodymų patikrinimas vietoje, kur jis dar kartą nurodė su juo atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų atlikimo vietą ir būdą, liudytojų parodymai.

Nors ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti kitų kaltinamųjų E. J. ir V. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų, o nukentėjusiųjų parodymai nėra nenuoseklūs, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo L. P. parodymais tiek duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek nagrinėjant bylą teisme, o taip pat ir nukentėjusiojo A. T. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Teismas vertindamas paties nukentėjusiojo L. P. parodymus, atsižvelgia į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatytus nukentėjusiojo elgesio sutrikimus, bei nuo vaikystės jam konstatuojamą lengvą protinį atsilikimą, reikšmingą elgesio sutrikimą, reikalaujantį dėmesio ar gydymo. Taip pat ekspertizės akte pateiktą atsakymą, jog nenustatyta, kad L. P., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, individualias psichologines savybes, galimos nusikalstamos veikos metu ir šiuo metu esančias gyvenimo sąlygas, nebūtų galėjęs suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus (1.t. b. l. 159).

Iš 2022 m. kovo 9 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog pareigūnai nurodo, kad „atliekant aplinkybių patikslinimą, pagal pareigūnų 2022 m. vasario 26 d. ir 2022 m. vasario 27 d. pranešimus, dėl nuteistojo L. P. sužalojimų, buvo nustatyta, kad 2022 m. kovo 8 d. apie 3 val. E. J. kartu su N. K. naudojo fizinį smurtą L. P. atžvilgiu ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu (1. t. b. l. 1).Tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad apklausiant L. P. dėl 2022 m. kovo 8 d. aplinkybių buvo gautas L. P. atsakymas, kad jį kameroje išdažė E. J. ir D. S. (t.1. b. l. 11). Pranešime pradėti ikiteisminį tyrimą L. P. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio smurto ir nurodo G., E.ą, Š., D., tuo metu apie jokią seksualinę prievartą jo atžvilgiu nekalba (t.1. b. l. 26).

2022 m. kovo 9 d. apklausiamas nukentėjusysis L. P., dėl jo atžvilgiu naudotos seksualinės prievartos nurodė, kad <...> 2022 m. vasario 25 d. apie 22 val. E. J., N. K., S. D., G. Š. ir V. Š. kameroje sėdėjo prie stalo. Jis ėjo į tualetą. Jam einant E. J. pasakė, kad „eisi į tualetą man pačiulpt“. Jis jam atsakė, kad „tau reikia, tu sau ir pasičiulpk“. Jam išeinant iš tualeto prie jo pribėgo E. J., N. K., S. D., G. Š. ir V. Š. ir pradėjo jį spardyti, bei mušti rankomis, dėl ko jautė fizinį skausmą. Pirmą smūgį į dešinę akį sudavė E. J.. Jis nukrito ant žemės ir rankomis užsidengė veidą. Jautė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Mano, kad buvo ne mažiau dvylika smūgių. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo krūtinę, nugarą, kojas, veidą, dėl ko jautė fizinį skausmą. Šių metų vasario 26 d. apie 8 val. 25 min. rytinio patikrinimo metu pareigūnai pastebėjo ant jo dešinės akies voko mėlynę. Bijodamas, kad su juo gali susidoroti nuteistieji ir nepasitikėdamas pareigūnais, jis jiems pamelavo ir paaiškino, kad susižalojo pats nakties metu lipdamas iš lovos (antrojo aukšto) ir medicininės apžiūros atsisakė. 2022-02-27 apie 8 val. 25 min. rytinio patikrinimo metu, kitos pamainos pareigūnai taip pat pastebėjo tą pačią mėlynę ant jo dešinės akies voko. Tačiau bijodamas, kad gali su juo susidoroti kameroje esantys nuteistieji, jis jiems taip pat paaiškino, kad susižalojo pats vasario 26 dieną, nakties metu. Medikė apžiūrėjo padarytus sužalojimus. Jis jai taip pat pamelavo ir paaiškino, kad susižalojo pats nakties metu lipdamas iš lovos, nes bijojo, kad gali su juo susidoroti kameroje esantys nuteistieji. 2022-03-08 apie 03 val. naktį, E. J. ir N. K. sėdėjo ant savo lovų, jis sėdėjo prie stalo<...>. Kiti nuteistieji S. D., G. Š., T. A. ir V. Š. gulėjo savo lovose. E. J. nusprendė pavalgyti ir nešdamas sriubos lėkštę prilaistė ant grindų. Jis jam liepė išvalyti grindis, tačiau jis jam atsakė, kad ne jis prilaistė, todėl nevalys. Tada E. J. jam nieko neatsakė ir atsisėdo valgyti. Kadangi kai jie valgo jis negali sėdėti prie stalo, jis stovėjo prie lovos. Pavalgęs E. J., N. K. liepė jį atvesti į tualetą. N. K. priėjo prie jo ir užlaužė abi rankas už nugaros ir nuvedė į tualetą. Tuo pat metu iš karto paskui juos į tualetą atėjo E. J.. N. K. laikė ir kėlė užlaužtas rankas į viršų. E. J. nusimovė kelnes iki kelių ir liepė išsižiot. N. K. dar labiau užlaužė rankas, taip jį priversdamas dar labiau pasilenkti. Tada E. J. jam į burną įkišo savo lytinį organą ir pats jį stimuliavo jo burnoje, kol jo burnoje išsiliejo sperma ir užbaigė lytinį aktą. Išbėgus spermai jis ją išspjovė tualete į klozetą. Ant drabužių spermos nepateko. Tada N. K. paleido jo rankas ir jie abu išėjo iš tualeto. Kuomet jį lytiškai prievartavo, jis aktyviai nesipriešino, nes žinojo, kad tai beviltiška. N. K. ir E. J. buvo fiziškai stipresni, nešaukė, nes bijojo, kad su juo gali susidoroti nuteistieji, o pareigūnais nepasitikėjo (1 t. b. l. 37-40).

Apklausiamas papildomai po 5 dienų t. y. 2022 m. kovo 14 d. dėl jo atžvilgiu naudotos seksualinės prievartos nurodė <...>, kad E. J. tarp kameroje (duomenys neskelbtini)buvusių nuteistųjų buvo viršiausias. Jis liepdavo kitiems jį mušti. Maždaug vasario mėnesio pabaigoje į jų kamerą ((duomenys neskelbtini)) buvo perkeltas kartu gyventi kitas nuteistasis A. T.. Dar iki jam atvykstant gyventi pas juos į kamerą, maždaug 3-4 dienos, prieš jį buvo panaudota seksualinė prievarta. Tą dieną, maždaug nakties metu, apie 01.00 val. N. K. liepė jam eiti į tualeto patalpą, kuri yra jų kameroje. Jis bijodamas jo nuėjo į tą patalpą ir jis atėjo paskui jį. Jis suprato ką reikės daryti, tačiau bijojo kažką pasakyti jam, todėl nusimovė kelnes. Tuomet N. K. jam nieko nesakęs pradėjo naudoti prieš jį seksualinę prievartą - per prievartą kišo savo lytinį organą į jo išangę. Tuo metu jis jautė skausmą toje vietoje. Šis lytinis aktas truko maždaug porą minučių. Jis nežino kur išsiliejo N. K. sperma, nematė. Nejautė, kad po šio lytinio akto jo drabužiai būtų buvę sušlapinti jo sperma. Negirdėjo, kad ir kitiems kameros nuteistiesiems jis būtų kažką apie tai pasakojęs. Po maždaug kelių dienų po šio įvykio, apie 10.00 val. - 11.00 val. ryto, E. J. gulėdamas lovoje pasakė jam, kad dabar turi „čiulpti“ V. Š., tai yra tenkinti jį oraliniu būdu. Tuomet jis bijodamas fizinio susidorojimo, priėjo prie lovoje gulinčio V. Š. ir jam nusimovus savo kelnes, pradėjo jį oraliniu būdu tenkinti. To daryti jis nenorėjo, tačiau žinojo, kad priešintis yra beprasmiška, nes bus stipriai sumuštas, o pareigūnai gali ir nesureaguoti. Lytinis aktas, kai tenkino V. Š. oraliniu būdu, truko maždaug 10 - 15 minučių. Jam baigus lytinį aktą, sperma liko jo burnoje, kurią jis iš karto išspjovė į tualetą. Mano, kad jo sperma negalėjo atsirasti ant jo drabužių. Trečias kartas, kai buvo seksualiai išnaudojamas, įvyko, jeigu gerai atsimena, 2022 m. kovo 7 d. apie 15.00 val. Tą dieną nuo 12.00 val. iki 15.00 val. E. J. paliepimu darė jam nugaros masažą. Po šio masažo, jis liepė jam eiti į tualeto patalpą, nes tuoj jis ten ateis. Jis iš karto bijodamas susidorojimo, nuėjo į tualeto patalpą. Po maždaug 2 minučių ir E. J. ten atėjo ir liepė jam „čiulpti“, tai yra tenkinti jį oraliniu būdu. Jis nusimovė savo kelnes, po ko jis atsiklaupęs ant kelių pradėjo jį tenkinti oraliniu būdu. Tai truko maždaug apie 10 minučių. Pasibaigus lytiniam aktui E. J. sperma liko jo burnoje, kurią išspjovė į tualetą. Nemano, kad jo spermos likučių galėjo likti ant jo drabužių. Sekančią dieną apie pietus, E. J. pasakė, kad iš jo reikia padaryti „m.“. <...> Pažymi, kad tuo metu kai A. T. gyveno kameroje (duomenys neskelbtini), tai yra 2 ar 3 savaites, jo atžvilgiu visi kiti, anksčiau išvardinti nuteistieji naudodavo fizinį smurtą. Jį nuolat mušdavo rankomis, spardydavo, nes, kaip suprato, jis kitiems nuteistiesiems turėjo skolų. Taip pat jį žemindavo žodžiais, vadindavo „žertva, pydaru, gaidžiu“. A. T. į jų kamerą (duomenys neskelbtini)buvo perkeltas po pirmojo jo lytinio akto, kurį buvo priverstas atlikti su N. K.. Kai prieš savo valią turėjo lytiškai tenkinti A. Š. ir E. J., A. T. jau buvo jų kameroje, dėl ko galėjo žinoti apie šiuos atvejus. <...> Pažymi, kad visus tuos tris kartus, kai jo atžvilgiu buvo panaudota seksualinė prievarta, vilkėjo tuos pačius drabužius - juodos spalvos sportines kelnes su užrašu. Turi pretenzijų nuteistųjų E. J., D. S., N. K., G. Š. ir V. Š. atžvilgiu, nes iš jų patyrė psichologinį, fizinį ir seksualinį smurtą, dėl ko jaučiasi įbaugintas ir pažemintas (1 t. b. l. 41-46).

Nukentėjusysis L. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui 2022 m. birželio 8 d. davė kitokius parodymus, nurodė, kad 2022-03-09 ir 2022-03-14 duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus tvirtina, tačiau apie jo atžvilgiu naudotą seksualinę prievartą parodymus keitė.<...>

Nurodė, kad apie seksualinę prievartą gėda kalbėti. Nurodė, kad jam buvo duota „bybį“ čiulpti, kišo lytinius organus. V. Š. teko „bybį“ čiulpti 2022-03-08 ryte. Tai liepė daryti visa kamera. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). E. J. liepė eiti į tualetą, bijodamas nuėjo ir atėjęs E. J., nusimovė kelnes, savo lytinį organą kišo jam į burną. Jis priklaupęs atliko lytinį aktą iki galo, išspjovęs, iš tualeto išėjo. E. J. liko tualete. Viskas vyko 3 val. ryte. N. K. tuo metu nebuvo, jis nieko neliepė daryti. E. J. paliepimams nesipriešino, nes beviltiška, nori likti gyvas ir vaikščioti savo kojomis. 2022-03-08 buvo išpaišytas ir padaryta uodega, buvo padarytas „M.“. Į kamera (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas 2022-01-10. Seksualinių veiksmų šioje kameroje nebuvo. Buvo mušamas dažnai. E. J. ir Š. smurtavo. <...>. N. K. seksualinių veiksmų neatliko, E. J. naudojo seksualinius veiksmus, V. Š. taip pat, vyko po kelis kartus. Šioje kameroje išbuvo iki 2022 m. kovo 8 d., išbuvo apie porą savaičių. E. J. su V. Š. atliko seksualinius, oralinius veiksmus po du kartus prieš jo valią. V. Š. tenkino du kartus jo lovoje, E. J. tualete ir lovoje, kiek laiko truko aktai nežino. A. T. viską matė, kas vyko.

2022 m. rugsėjo 28 d.-spalio 10 d. atliekant teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę, apklausiant ekspertams L. P. nurodė kad: „Vieną vakarą, gal vasario 25 dieną, buvau stipriai sumuštas nuteistųjų, nes atsisakė E. J. „pačiulpti“. Tada pirmą smūgį į akį sudavė E. J., kiti ėmė spardyti, mušė rankomis, jautė fizinį skausmą. Sekančią dieną pirmas prievartavo E. J., tai darė oraliniu ir analiniu būdu... kiek kartų neprisimena, bet tai buvo dvi ar tris dienas. V. Š. prievartavo vieną kartą oraliniu būdu. To daryti ar nenorėjo <...> (t. 1., b. l. 158).

Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. P. nurodė, kad dėl seksualinės prievartos jo atžvilgiu nekalbės, tačiau paaiškino, kad buvo išnaudojamas seksualiai. Kai kviesdavo ateiti į tualetą, žinojo dėl ko ten eiti. Tai tęsėsi keletą kartų. Seksualinę prievartą jo atžvilgiu atliko E. J. ir V. Š., prieš tai mušdavo. V. Š. naudojo seksualinę prievartą lovoje, antrą kartą tualete. E. J. du kartus tualete. Kai davė pirmus parodymus pareigūnams nepasakojo apie seksualinę prievartą, apie tai pradėjo kalbėti po A. T. apklausos.

Parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusysis L. P. nurodė, kad pirmas seksualinis nusikaltimas buvo įvykdytas D. S. lovoje, kai jam E. J., V. Š. ir G. Š. liepė čiulpti V. Š. lytinį organą. Jų liepiamas čiulpė lytinį organą. Darydavo E. J. nugaros masažus, po ko jam liepdavo eiti į tualeto patalpą, kurioje E. J. tenkino oraliniu būdu (6. t. b. l. 91- 111). Taigi kaip matyti iš paskutiniųjų nukentėjusiojo parodymų, jis kalba tik apie jo atžvilgiu naudotą seksualinę prievartą, kuri pasireiškė lytinių organų kišimu jam į burną t. y. oraliniu būdu.

Nukentėjusiojo L. P. parodymus iš dalies patvirtino ir apklaustas nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu , kurie vadovaujantis LR BPK 273 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti teismo posėdžio metu. Nukentėjusysis nurodė, kad kuomet jis atėjo į kamerą (duomenys neskelbtini), matė, kad tų pačių asmenų E. J., N. K. ir V. Š., nuolat buvo skriaudžiamas ir terorizuojamas kartu minėtoje kameroje gyvenęs nuteistasis L. P.. Girdėdavo, kad L. P. minėti nuteistieji, kaip ir jam, liepdavo tvarkyti kamerą, E. J. liepdavo „čiulpti“, į užpakalį kištis siūlo ritinėlį, šiam atsisakius, jį mušdavo. Tiksliai pasakyti negali, tačiau galimai praeitą savaitę, naktį, jis atsikėlė eiti į tualetą ir pamatė, kad L. P. gulinčiam E. J. „čiulpia“, t. y. tenkina E. J. oraliniu būdu, tačiau jis nieko nesakė, nes bijojo. Ryte atsikėlus E. J., N. K. ir V. Š. tyčiojosi iš L. P., kalbėjo, kad jis blogai „čiulpia“. Tuomet jis dar labiau išsigando, kad jie jo nepriverstų daryti to paties. Po kelių dienų, naktį prabudo, kadangi išgirdo, kad, kad L. P. sako, „prašau nereikia“ ir pamatė, kad prie lygtais G. Š. lovos yra pririštas L. P., E. J. nusimovė kelnes, trumpikes ir savo lytinį organą įkišo L. P. į burną. Jis bijodamas nieko nesakė, gulėjo savo lovoje ir labai bijojo, kad po L. P. neprievartautų jo. Vėliau dar kelis kartus, kitomis naktimis girdėjo, kad tualete L. P. tenkindavo kitus nuteistuosius, tą suprasdavo iš skleidžiamų garsų, aimanavimo ir pan. Taip pat tą patvirtindavo kitą dieną kalbėdami bei tyčiodamiesi iš L. P. - E. J., N. K. bei V. Š.. Kaip suprato, kad L. P. prievarta tenkino ne tik. E. J., bet ir V. Š., kadangi jie apie tai kalbėjo <...>. Kovo 8 dieną E. J. garsiai pasiūlė kitiems nuteistiesiems aprengti ir išdažyti L. P. kaip „m.“, sakė, kad tegul toks vaikščios visą dieną. D. S. iš chalato kišenių padarė imitacines ausis, V. Š. nupiešė su flomasteriu ant L. P. veido ūsus, išdažė lūpas, nosį. E. J. uždėjo D. S. padarytas ausis ir liepė visą dieną vaikščioti, kad pamatytų pareigūnai, nes tai yra „prikolas“. Kameroje yra įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, kurį prieš pietus paspaudė E. J. ir netrukus atėjo pareigūnas. Kuomet šis pareigūnas atidarė kameros duris, E. J. pasakė: „pažiūrėk kaip gražiai atrodo „m.“. Pareigūnas V. pradėjo juoktis. Tuomet E. J. paprašė, kad pareigūnas pakviestų pareigūną B., kuris yra „t.“ viršininkas ir kad jam reikia pakalbėti dėl sandėlio. Maždaug už 15 min., prieš pietus, kameros duris atidarė pareigūnas B., E. J. ir jam pasakė – pažiūrėk kaip atrodo mūsų „m.“, pareigūnas B. pradėjo juoktis, toliau pareigūnas E. J. kalbėjosi dėl sandėlio ir sutarė, kad po pietų E. J. nuves į sandėlį. Vėliau pavalgius pietus, pareigūnai iš kameros iškvietė L. P.. L. P. nusiėmė uždėtas ausis, kažkiek apsiprausė ir išėjo su pareigūnu. Vėliau vakare, apie 19 val., į kamerą atėjo du pareigūnai ir liepė visiems išeiti iš kameros, kadangi L. P. bijo susirinkti savo daiktus. Vėliau, kitomis dienomis, E. J. atrodė ramesnis, gal išsigandęs, kitiems nuteistiesiems sakė, kad jeigu kviesis pareigūnai jis prisiims kaltę ant savęs (2 t. b. l. 12-16, 17-19).

Liudytojas S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Iš matymo pažįsta L. P..

Remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas neatsimena įvykio aplinkybių. 2022-04-21 liudytoju apklaustas S. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio dirbo Kamerų tipo patalpose. Nuteistąjį L. P. žino. Jis daugiausiai laiko atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę kameroje (duomenys neskelbtini). Toje kameroje buvo laikomas nuteistasis J., T., Š. ir dar keli. Iš viso jų buvo apie 6-8 žmones. Atsimena, kad šių metų vasario mėnesį, rytinio patikrinimo metu, jis ir kiti pareigūnai pastebėjo mėlynę po L. P. akimi. L. P. jiems paaiškino, kad pargriuvo ir dėl to atsirado mėlynė. L. P. į jį niekada nebuvo pasikreipęs dėl patiriamo fizinio ar psichinio smurto. Šių metų kovo 8 dieną taip pat dirbo. Tą dieną kaip ir visada su kitais pareigūnais atliko rytinį patikrinimą. Patikrinimo metu susirinko nuteistųjų prašymus ir skundus. Vėliau tikrindamas gautus raštus, pastebėjo kažkokį netikslumą, todėl nuėjo atgal į kamerą (duomenys neskelbtini), norėdamas pasakyti kažkuriam iš nuteistųjų. Tuomet jam nuėjus į minėtą kamerą ir nurodžius pataisyti raštą, nuteistasis J. pasakė „S., ateik po pietų, mes tau parodysim išdresiruotą žiurkę“. Tada jis jo paklausė, ką jis turi omenyje, iš kur tą žiurkę gavo, ar atsinešė iš pasivaikščiojimo kiemelio. Jam atsakė, kad ne, turi nuosavą žiurkę kameroje. Kadangi jis nesuprato apie ką kalba iš kameros išėjo. Vėliau, maždaug apie 14.00 val. jis ėjo koridoriumi ir pamatė išvestą iš kameros arba vedamą koridoriumi, tiksliai neatsimena, nuteistąjį L. P.. Jis pamatė, kad jo nosies galas buvo išpaišytas ir nupiešti ūsai. Jei gerai atsimena, išpaišytas buvo juoda arba tamsiai mėlyna spalva. Jis tuomet paklausė jį vedusio pareigūno, kur jį tokį išpaišytą veda. Tada jis pasakė, kad nusipraustų veidą, tačiau kažkuris iš jų, pasakė kad nenusiplauna. Daugiau tądien L. P. nematė. Kitą dieną, kovo 9 dieną, apie 8.00 val. ryto jam budėję pareigūnai pasakė, kad L. P. buvo nuvestas į Kriminalinės žvalgybos skyrių, kur buvo laikomas iki 19 valandos, o grįžęs buvo perkeltas į tuščią kamerą. Perkeltas buvo dėl to, kad iš jo kameroje kiti nuteistieji tyčiojosi. Po kurio laiko, tą dieną, jis nuėjo į kamerą (duomenys neskelbtini)ir kalbėjosi su kameroje buvusiais nuteistaisiais. Jų klausė ar gražu šitaip tyčiotis iš kito nuteistojo. Pirmas prie jo priėjo J. ir pasakė: „o ką daugiau su žiurke daryti?“. J. vis kartojo, kad L. P. „žiurkė“, „apsižiurkiavo“. „Žiurkė“ nuteistųjų žargonu reiškia, kad nuteistasis pasisavino kito nuteistojo daiktus. T. J. paklausė, iš kur jie gavo ausis ir uodegą, kurie buvo pridėti prie L. P.. Jam paaiškino, kad uodega buvo iš seno chalato ištrauktas diržas, o ausys - to paties chalato kišenės. Visi kiti kameroje buvę nuteistieji jų pokalbio metu juokėsi. Po šio įvykio, jis minėtos kameros nuteistuosius pradėjo atidžiau stebėti, labiau atkreipti dėmesį į kameroje esantį mikroklimatą. Po to užėjęs į kamerą pastebėjo, kad A. T. stovėjo kažkur kampe, atsiskyręs nuo kitų nuteistųjų. Dar kitą dieną - kovo 10 dieną po pietų, tikslios valandos neatsimena, vėl užėjo į kamerą (duomenys neskelbtini)ir pamatė A. T. sėdintį vieną prie stalo, kitų nuteistųjų kameroje nesimatė. Tada jo paklausė ar jis vienas, jis atsakė, kad taip, nurodė, kad kiti duše. Tada jis priėjo prie kameros grotų ir jo tyliai paklausė, ar iš jo taip pat tyčiojasi. Jis pasakė, kad taip. Tuomet pamatė, kad iš tualeto patalpos išėjo kitas nuteistasis, tiksliai neatsimena koks ir tuomet garsiai jam pasakė, kad su atsakymais ateis vėliau. Susisiekė su specialistu E. B. ir nurodė, kad kameroje (duomenys neskelbtini)tyčiojamasi iš dar vieno nuteistojo. Tada E. B. pasakė, kad netrukus ateis, o jis nuėjo vėl prie kameros (duomenys neskelbtini)ir nurodė A. T. eiti kartu su juo į kabinetą. Klausinėjo A. T. kas nutiko. A. T. paaiškino, kad nuolat tyčiojasi, daro nesąmones, muša. Tada nurodė, kad į kamerą daugiau grįžti nenori ir parašė paaiškinimą, kad atsisako būti paskirtoje kameroje. Tuomet jam parašius paaiškinimą, paklausė ar jis gali gyventi kartu su L. P.. A. T. pasakė, kad gali. Praėjus dar kelioms dienoms, girdėjo kalbančius kitus nuteistuosius, kad kameroje (duomenys neskelbtini)buvo kankinamas nuteistasis, kurį rišdavo prie lovos ir mušdavo. Koks tiksliai nuteistasis buvo kankinamas nesakė, tačiau jis suprato, kad kalba ėjo apie L. P.. Yra girdėjęs, kaip po to pats E. J. su pasididžiavimu šaukė per naktinio apšvietimo langelius, bendravo su kitose kamerose laikomais nuteistaisiais, kuriems pasakojo, kad kažką rišo prie lovos, kankino, tyčiojosi ir kad taip reikia kitiems su juo daryti. Kai klausė E. J. ar jis taip elgėsi su L. P., jis patvirtino, kad taip. Tik neatsimena šiuo metu ar E. J. pasakė, kad vienas taip elgdavosi ar kartu su kitais nuteistaisiais. Po to yra girdėjęs kaip kiti nuteistieji tarpusavyje kalbėjosi, kad kaip pamainų darbuotojai galėjo negirdėti ir nereaguoti kai L. P. vakarais daužydavo į duris ir kviesdavosi pareigūnus bei šaukdavo išvesti jį. Nuteistieji atrodė akivaizdžiai pasipiktinę dėl šio įvykio. Daugiau šiuo metu nieko papildyti neturi (2 t. b. l. 65-69).

Teisminio nagrinėjimo metu S. L. papildomai paaiškino, kad kalbėjo su A. T. ir tuo metu A. T. parodymai pasirodė realūs. Ne visi nuteistieji meluoja. Žiūrint į juos matėsi, kad jie nusiminę. Alytaus kalėjime dirba virš 20 metų. Nukentėjusieji A. T. ir L. P. priklauso skriaudžiamųjų pusei. Jis pats neturi teisės aiškintis, kas vyko kameroje. Apklausos metu buvo paaiškinta, kad nuteistuosius, kuriuos išvedė iš kameros mušė, prievartavo. Ant nuteistųjų nematė kūno sužalojimų, matė L. P. išpaišytą veidą. L. P. nieko neaiškino. Nuteistieji sakė nieko nebuvo, tai žaidimas. Pirmą kartą matė, kad nuteistojo veidas būtų išpaišytas. Mano, kad tai buvo tyčiojimasis. Kameroje nuteistieji pasakė, kad jie žaidė. L. P. nesakė, kad tai buvo žaidimas. L. P. nieko nepasakojo, kas su juo vyko (duomenys neskelbtini). A. T. jam papasakojo, kas su juo vyko (duomenys neskelbtini). Po šio incidento sužinojo apie L. P.. Po pokalbio atkreipė dėmesį į A. T., kelis kartus matė jį kampe, paklausė pas jį kas yra, atsakė kad jį skriaudžia. Kad nebūtų kameroje intrigos A. T. buvo atvestas į kabinetą ir su juo kalbėjo. Atliekantys bausmę nuteistieji per langelius bendravo, šukavo, vienų nuteistųjų pozicija buvo už patyčias, o daugumos nuteistųjų pozicija buvo prieš patyčias. Kamerų yra daug ir tikrai ne į vienos kameros duris nuteistieji daužo. Tai yra kasdienybė. Eidamas koridoriumi išgirdęs daužomas duris, paklausia ko nuteistiesiems reikia. A. T. neįvardijo, kurie nuteistieji iš jo tyčiojosi. Jis nurodė, kad panašiai tyčiojosi ir iš L. P.. Jei pastebi kažką įtartino, apie tai praneša žvalgybos skyriui, kuris viską aiškinasi. Po to, kai A. T. nurodė, kad panašiai elgiamasi ir L. P., su juo nekalbėjo. Kai A. T. su L. P. buvo vienoje kameroje paklausdavo ar viskas jiems gerai. Jie atsakydavo, kad jiems viskas gerai.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme bendrininkavimas apibūdinamas, kaip tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, todėl būtinas jo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai išžaginimas ar seksualinis prievartavimas padaryti bendrininkų grupės ir nukentėjusysis nesipriešina visų ar atskirų bendrininkų veiksmams, kaltininko tyčia yra tai, kad jis suvokia, jog lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią su kitais asmenimis bendrininkų grupe, ir kad patį kelių bendrininkų buvimą nukentėjusysis suvokia kaip psichinį smurtą ir tai palaužia jo valią priešintis arba kad kiti bendrininkai, prieš tai siekdami lytinių santykių ar lytinės aistros tenkinimo, palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą ir, nors jis nesipriešina kaltininkui ir šis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą nenaudodamas nei smurto, nei grasinimų, nei kitų panašių veiksmų, jis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-214/2011, 2K-643/2012, 2K-348/2012, 2K-199/2013, 2K-129/2014). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, jog kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, jog tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai. Taigi, bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Kartu pažymėtina ir tai, kad iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir panašiai, nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Taigi, apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Tokie patys kriterijai taikomi pripažįstant bendravykdytojais ir dėl seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 2 dalyje).

Kaltinimas grindžiamas tuo, kad L. P. bijojo kaltinamųjų dėl jo atžvilgiu naudoto sistemingo fizinio smurto ir patyčių. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad L. P. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas pasireiškiantis smūgių sudavimu į įvairias kūno dalis, žeminimas, patyčios. Šiais veiksmais buvo palaužta jo valia priešintis dėl jo atžvilgiu atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų. L. P. paaiškinimai, kad norėjau likti gyvas ir išeiti iš kalėjimo nesužalotas, rodo jo baimę. Kaltinamieji sistemingai, bendrai naudodami L. P. atžvilgiu fizinį, psichologinį smurtą siekė bendro tikslo ir jį pasiekė, tokiais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju prieš jo valią.

2022-03-04 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Veiklos organizavimo skyriaus 2022-03-02 raštu Nr. 8-1925 gavo medžiagą apie nuteistojo L. P., sužalojimus. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2022-02-26 pranešime Nr. 7.20-1/479 nurodyta, kad 8 val. 25 min. uždaroje zonoje rytinio patikrinimo metu užėjus pareigūnams į KTP (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo nuteistojo L. P. dešinės akies sumušimą. Nuteistasis medicininės apžiūros atsisakė. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2022-02-27 pranešime Nr. 7.20/1-484 nurodyta, kad 8 val. 25 min. uždaroje zonoje KTP (duomenys neskelbtini), priėmimo perdavimo metu buvo pastebėtas nuteistasis L. P. su veido sumušimo žymėmis (1 t. b. l. 8-10).

Atliekant patikslinimą medžiagoje Nr. M-0-01-00204, šių metų kovo 8 dieną apie 14 val., aplinkybių patikslinimui, iš Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpų (duomenys neskelbtini) kameros, į Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpas buvo atvestas L. P.. Ant L. P. veido akivaizdžiai matėsi raudona spalva išdažytos lūpos ir juoda spalva išdažyta nosis. Paklausus L. P. kodėl išdažyta nosis ir lūpos, jis paaiškino, kad iš jo tyčiojosi ir išdažė kartu su juo kameroje (duomenys neskelbtini)buvę nuteistieji E. J. ir D. S.. Tarnybinėse patalpose L. P. buvo nufotografuotas (pridėta L. P. fotonuotrauka) (1 t. b. l.5-7, 11- 13).

2022-02-26 Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto G. V. ir jaunesniojo specialisto R. G. pranešime Nr. 7.20-1/479, nurodyta, kad 2022 m. vasario 26 d. 8.25 val. uždarojoje zonoje rytinio patikrinimo metu užėjus pareigūnams į Kamerų tipo patalpą (duomenys neskelbtini), joje pastebėtas nuteistasis L. P. su dešinės akies sumušimu. Apie tai pranešta vyriausiajam specialistui. Medicininės apžiūros nuteistasis atsisakė. L. P. 2022-02-26 pateikė paaiškinimą, nurodė, kad paslydo eidamas į tualetą (1 t. b. l. 14-15).

2022-02-27 Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto D. K. ir jaunesniojo specialisto A. B. pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 27 d. 8.25 val. uždarojoje zonoje Kamerų tipo patalpoje (duomenys neskelbtini)priėmimo perdavimo metu buvo pastebėtas nuteistasis L. P. su veido sumušimo žymėmis. 2022-02-27 Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 242/45 nurodyta, kad L. P. nustatyta dešinės akies voko srityje mėlynė, aplinkybių nenurodo. 2022-02-27 pateikė paaiškinimą Nr. 7.79-1/711, kuriame nurodė, kad paslydo, nes buvo išplautos grindys (1 t. b. l. 16-18).

2022-03-08 Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto G. S. pranešime Nr. 7.20-1/659, nurodyta, kad 2022 m. kovo 8 d. 13.30 val. uždarojoje zonoje Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams paprašius atvesti nuteistąjį L. P., minėtas nuteistasis pastebėtas su išpaišytu veidu, ant ausų užmautomis imitacinėmis medžiaginėmis ausimis ir chalato diržu, užkištu už kelnių taip, kad jo dalis kabojo išorėje. 2022-03-08 Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 242/49 nurodyta, kad L. P. nustatyta dešinio šono juosmens hematoma. Kairio šono juosmens hematoma. Dešinės rankos paties srityje hematoma. Dešinės kojos šlaunikaulio srityje hematoma. Kaklo srityje draskytiniai įbrėžimai. Dešinės akies srityje hematoma. Pakaušio srityje raudonos dėmės. Nurodo, kad sužalojo kameros nuteistieji. 2022-03-08 L. P. pateikė paaiškinimą Nr. 7.79-1/820, kuriame nurodė, kad kameroje buvo išdažytas, aprengtas su didelėmis ausimis, kameroje iš jo tyčiojosi, išsidirbinėjo kameros nuteistieji, vardų neminės (1 t. b. l. 19-21).

2022-03-10 Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto E. B. ir Resocializacijos skyriaus specialisto S. L. pranešime Nr. 7.20-1/715, nurodyta, kad 2022 m. kovo 10 d. 13.30 val. nuteistasis A. T., atliekantis nuobaudą Kamerų tipo patalpoje (duomenys neskelbtini), informavo, kad kiti kameroje esantys nuteistieji jo atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, tyčiojasi. 2022-03-10 Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 242/50 nurodyta, kad A. T. nustatyta abiejų rankų viršutinėse-vidinėse žastų dalyse stebimos buvusių kraujosruvų žymės. Dešinės menties srityje maža kraujosruva. Virš kairio spenelio, dešinės pusės krūtinės viršutinėje dalyje, kairio peties nugarinėje dalyje stebimos buvusių kraujosruvų žymės. Dešinės kojos išorinėje blauzdos dalyje 3x4 cm. buvusi kraujosruva. Nurodo, kad sužalojo kiti nuteistieji. 2022-03-10 A. T. pateikė paaiškinimą Nr. 7.79-1/843, kuriame nurodė, kad jis atsisako būti kameroje (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra mušamas, liepia skalbti ir tvarkytis, tyčiojasi visi esantys kameroje. Skauda nugarą, šoną, sunku kvėpuoti. Taip vyksta kiekvieną dieną (1 t. b. l. 23-25).

L. P. pareiškime, nurodyta, kad jo atžvilgiu buvo naudotas fizinis ir psichologinis smurtas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t. b. l. 26).

A. T. pareiškime, nurodyta, kad jam gyvenant (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą E. J., N. K., G. Š., V. Š.. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (2 t. b. l. 3).

2022-04-26 atlikta kitų objektų (DVD kompaktiniuose diskuose esančios filmuotos medžiagos) apžiūra. Vaizdo įrašuose tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota

(2 t. b. l. 72-75).

2022-05-18 specialisto išvadoje Nr. S 245/2022(01), nurodyta, kad ant kelnių rastas sperminis skystis, seilių nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam identifikavimui, negauta (1 t. b. l. 99-102).

2022-09-28 – 2022-10-10 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, išvadoje nurodyta, jog 1. Nenustatyta, kad tiriamasis L. P., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, individualias psichologines savybes, galimos nusikalstamos veikos metu ir šiuo metu esančias gyvenimo sąlygas, nebūtų galėjęs suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus. 2. Nenustatyta, kad L. P. dėl savo psichikos būklės, individualių psichologinių savybių, galimos nusikalstamos veikos metu ir šiuo metu esančias gyvenimo sąlygas, nebūtų galėjęs suvokti jo atžvilgiu galimai atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, reikšmę. L. P., byloje tiriamų įvykių metu, atsižvelgiant į tuo metu esančias gyvenimo sąlygas, neturėdamas kitų nuteistųjų palaikymo, susiformavus bejėgiškumui, neturėjo galimybes aktyviai pasipriešinti neteisėtiems veiksmams jo atžvilgiu. 3. L. P. gali dėl savo psichikos būsenos dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose. 4. L. P. konstatuojami psichikos sutrikimai, kurie nėra nusikalstamų veiksmų, galimai padarytų jo atžvilgiu, pasekmė. Sveikatos sutrikdymo mastas jam nenustatytas (1 t. b. l. 153-159).

Iš 2022-01-25 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašo matyti, kad buvo atliekamas pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimas dėl L. P. sužalojimų, pastebėtų 2022-01-17. 2022-01-18 medicininėje pažymoje nurodyta, kad nuteistajam L. P. nustatyta dešinės akies voko ir poakyje mėlynė, barzdos ir lūpų srityje keletas įbrėžimų (2 t. b. l. 80-85).

2022-12-23 raštu 8-11571 „Dėl informacijos pateikimo“ Alytaus kalėjimo administracija pateikė informaciją, kad nuteistasis A. T. nuo 2022-02-18 iki 2022-03-08 buvo paskirtas bausmę atlikti Kamerų tipo patalpose, kameroje (duomenys neskelbtini)bausmę. Nuteistasis V. Š. nuo 2022-02-18 iki 2022-03-08 buvo paskirtas bausmę atlikti Kamerų tipo patalpose, kameroje (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-01-20 iki 2022-05-10 buvo paskirtas bausmę atlikti Kamerų tipo patalpose, kameroje (duomenys neskelbtini). Nuteistasis N. K. nuo 2021-12-30 iki 2022-01-20 buvo paskirtas bausmę atlikti Kamerų tipo patalpose, kameroje (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-01-20 iki 2022-03-14 buvo paskirtas bausmę atlikti Kamerų tipo patalpose, kameroje (duomenys neskelbtini). Nuteistasis L. P. nuo 2022-01-12 iki 2022-01-20 buvo paskirtas bausmę atlikti Kamerų tipo patalpose, kameroje (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-01-20 iki 2022-03-09 buvo paskirtas bausmę atlikti Kamerų tipo patalpose, kameroje (duomenys neskelbtini). Nuteistasis E. J. nuo 2022-01-12 iki 2022-01-20 buvo paskirtas bausmę atlikti Kamerų tipo patalpose, kameroje (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-01-20 iki 2022-03-09 buvo paskirtas bausmę atlikti Kamerų tipo patalpose, kameroje (duomenys neskelbtini)(2 t. b. l. 111-112).

Šioje byloje teismas, ištyręs įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje, patvirtina, kad nepaisant kaltinamųjų E. J. ir V. Š. nesutikimo su kaltinimu ir aplinkybių interpretavimo savaip, nustatyta, jog kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai. Abu kaltinamieji įbauginę nukentėjusįjį dėl jo atžvilgiu naudoto tiek fizinio, tiek psichologinio smurto, matydami ir suprasdami jo pažeidžiamumą, bendrais veiksmais įbaugino nukentėjusįjį ir taip palaužė jo valią priešintis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad E. J. ir V. Š. siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, ne mažiau kaip po du kartus, tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo L. P. valią oraliniu būdu, įkišdami savo lytinius organus į nukentėjusiojo L. P. burną, taip nukentėjusįjį L. P. seksualiai prievartavo. Kaltinamieji veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra atlikdami inkriminuojamus veiksmus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

III. Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Už BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, numatyta viena bausmė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kaltinamasis E. J. padarė tris nusikalstamas veikas – vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teistas 17 kartų (4 t. b. l. 37-59). Įrašytas į psichikos įskaitą, nustatyta diagnozės – (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 87-88). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamų veikų metu buvo recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis V. Š. padarė tris nusikalstamas veikas – vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teistas 8 kartus (3 t. b. l. 56-75). Baustas administracine tvarka, nuobauda galiojanti (3 t. b. l. 76). Registruotas Psichikos sveikatos centre, nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 83). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamų veikų metu buvo recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

N. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teistas 15 kartų (3 t., b. l. 141-167). Baustas administracine tvarka (3 t. b. l. 168-173), nuobauda galiojanti (3 t. b. l. 76). Registruotas Psichikos sveikatos centre, nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 194-195). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamų veikų metu buvo recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam E. J. ir V. Š. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas. N. K. - skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Teismas nustatydamas laisvės atėmimo terminą atsižvelgia į tai, kad buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skiriamos bausmės, artimos sankcijose numatytam bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pobūdį, kad kaltinamieji padarė tyčinius nusikaltimus, kuriais pasikėsinta į žmogaus sveikatą bei seksualinio apsisprendimo laisvę ir seksualinę neliečiamybę, teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, jog įstatyme numatyta bausmė atitinka kaltinamųjų padarytų veikų pavojingumą.

Kaltinamiesiems E. J. ir V. Š. paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas) ir 150 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas), subendrintinos laikantis BK 63 straipsnyje nustatytų taisyklių. Teismų praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6-976/2016, 2K-215-303/2017 ir kt.). Šiuo atveju nusikalstamos veikos, už kurias paskirtos bausmės bendrintinos, priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl teismas privalo taikyti bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamieji E. J. ir V. Š. nusikalto, atlikdami ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta kaltinamiesiems bausmė subendrintina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. 2018 m. balandžio 10 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu paskirtos E. J. 9 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 8 d., nuosprendžio priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai 9 dienos. 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos V. Š. paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu 12 metų laisvės atėmimo bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 12 metų, bausmės pabaiga 2026 m. rugsėjo 6 d., nuosprendžio priėmimo dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 7 dienos.

IV. Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis L. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų E. J. ir V. Š..

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu fiziniu skausmu, pažeminimu dėl patyčių, patirta psichologine trauma.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamųjų padėtį, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad dėl kaltinamųjų E. J. ir V. Š. veiksmų, nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek buvo pažemintas, patyrė neigiamų išgyvenimų, tačiau įvardinta 20 000,00 Eur suma teismo nuomone nėra pagrįsta. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, nepatyrė jokios turtinės žalos, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad dėl to būtų buvę nustatyti kokie nors sužalojimai ar liekamieji reiškiniai, būtų paskirtas gydymas. Teismas sutinka, kad su nukentėjusiuoju buvo atliekami jo asmenį žeminantys veiksmai, dėl ko jis jautė skausmą, baimę, buvo pažemintas. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamųjų E. J. ir V. Š. po 1 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos.

IV. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, kad byloje advokatė Ramunė Kuzmienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam N. K. ir nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 705,41 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (7 t., b. l. 4). Taip pat iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.33 Mr)PT-1147, nustatyta, kad advokato padėjėja Monika Šereikienė teikė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. P., teiktos teisinės pagalbos suma yra 1 006,00 Eur (7 t., b. l. 17).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo (duomenys neskelbtini)6814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020).

Baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems gynėjai advokatai buvo paskirti privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 4 punkto nuostatomis, kuomet kaltinamasis yra suimtas arba atlieka laisvės atėmimo bausmę arba yra gynybos prieštaravimų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nei vienas iš kaltinamųjų šiuo metu jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, negauna, duomenų apie kitokią jų turtinę padėtį teismas neturi, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamųjų E. J., V. Š. ir N. K. turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų valstybės naudai nepriteistinos.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Prie bylos pridėti keturi kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo L. P.) ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. J. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį (dėl seksualinio prievartavimo L. P. atžvilgiu) ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

E. J. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. T.) ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. J. subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su neatlikta bausmės dalimi pagal 2019 m. balandžio 10 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendį ir skirti E. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmės pradžią E. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. vasario 29 d.

V. Š. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo L. P.) ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. Š. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį (dėl seksualinio prievartavimo L. P. atžvilgiu) ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

V. Š. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. T.) ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. Š. 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su neatlikta bausmės dalimi pagal 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirti V. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Bausmės pradžią V. Š. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. vasario 29 d.

N. K. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. T.) ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią N. K. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

N. K., kaltinamą pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo L. P.), išteisinti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. Š. ir E. J. nukentėjusiojo L. P. naudai po 1 000,00 Eur iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Prie bylos pridėtus keturis kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (E. J. ir V. Š. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.