Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės, nuteistojo N. K., nuteistojo V. Š. ir nuteistojo E. J. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo L. P.), 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. T.), 150 straipsnio 2 dalį (dėl seksualinio prievartavimo L. P. atžvilgiu) ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. J. paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su neatlikta bausmės dalimi pagal 2019 m. balandžio 10 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendį ir E. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Bausmės pradžią E. J. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. vasario 29 d.

V. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo L. P.), pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. T.), pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį (dėl seksualinio prievartavimo L. P. atžvilgiu) ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Š. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su neatlikta bausmės dalimi pagal 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Bausmės pradžią V. Š. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. vasario 29 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. T.) buvo nuteistas ir N. K., nuteisiant jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžią N. K. nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

N. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo L. P.), nuspręsta išteisinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo L. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. Š. bei E. J. jo naudai priteista po 1 000,00 Eur iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

7. Taip pat V. Š. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), miegamajame ir tualete, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. kovo 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad nukentėjusysis L. P. jo bijo dėl nuolatinio, sistemingo jo – V. Š., E. J. fizinio smurto ir patyčių, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, ne mažiau kaip du kartus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą skaičių kartų, tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo L. P. valią oraliniu būdu, įkišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiojo L. P. burną, taip nukentėjusįjį L. P. seksualiai prievartavo.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai.

9. 2024 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teisme gautas N. K. apeliacinis skundas, kuriame jis prašo sušvelninti jam Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, vietoje to – bausmės vykdymą atidėti.

Nuteistųjų N. K., V. Š. ir prokurorės apeliaciniai skundai atmestini, nuteistojo E. J. skundas tenkintinas iš dalies.

13. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

14. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė N. K., V. Š. ir E. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jų atžvilgiu, taip pat pagrįstai išteisino N. K. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (L. P. atžvilgiu). Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apeliantų savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis neparemta nagrinėjamo įvykio versija, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

17. Lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai santykiaujama nesutinkant vienam iš asmenų. Taigi, lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei minėta veika padaroma: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

18. Kaip matyti iš E. J. ir V. Š. apeliacinių skundų turinio, jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų teisiniu vertinimu, teigdami, kad prieš L. P. jie nesmurtavo, jo seksualiai neprievartavo, prieš A. T. taip pat nesmurtavo, dėl to prašo juos išteisinti. Atsižvelgiant į analogiškus nuteistųjų apeliacinių skundų motyvus bei tai, kad nusikalstamus veiksmus jie atliko bendrai (bendrininkų grupėje), siekiant kuo glaustesnio bylos faktinių aplinkybių išaiškinimo, abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai šioje nutartyje analizuotini bendrai.

23. E. J. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu nei teismo posėdžiuose, nurodydamas, kad nei su L. P., nei su A. T. jis niekada nesipyko ir nekonfliktavo. Vis dėl to, iš bylos medžiagos matyti, kad būtent E. J. buvo didžiausias seksualinės prievartos ir smurto prieš nukentėjusiuosius iniciatorius, ką patvirtina ne tik nukentėjusiųjų, tačiau ir liudytojų parodymai. Apklaustas L. P. nurodė, kad E. J. tarp kameroje buvusių nuteistųjų buvo viršiausias. Jis liepdavo kitiems jį mušti. Be jo paliepimo kiti jo nemušdavo, nebent jo paties kameroje nebūdavo. Tuomet kiti nuteistieji lįsdavo prie jo – stumdydavo, šaipydavosi. Padaryti iš L. P. „mikimauzą“ taip pat buvo E. J. sumanymas, į kurį jis įtraukė likusius kameros draugus – D. S. iš medžiagos padarė jam ausis, iš chalato diržo padarė uodegą, E. J. jam nudažė flomasteriu juodai nosį, taip pat nupiešė ūsus bei raudonu flomasteriu nudažė raudonai lūpas. Taip pat E. J. pradėjo tyčiotis iš A. T. – rudu flomasteriu nosį nuspalvino, D. S. juodu flomasteriu antakius nuspalvino, o V. Š. iš medžiagos padarė baltą barzdą bei uodegą. Nors kaltinamieji nurodė, kad jie nesityčiojo, jie taip juokavo, tačiau nukentėjusiesiems atrodė kitaip, jie jautėsi pažeminti, todėl 2023 m. kovo 8 d. įvykiai patvirtina, kad iš nukentėjusiųjų buvo šaipomasi (byloje pridėta L. P. nuotrauka išpaišytu veidu). Tai, kad būtent E. J. buvo nusikalstamų veiksmų iniciatorius, patvirtino ir A. T., kuris nurodė, kad prieš jį nuteistieji visuomet smurtaudavo paskatinti E. J.. Be to, pažymėtina tai, kad net ir pats E. J. tuomet, kai L. P. buvo dėl fizinio smurto ir seksualinio prievartavimo iškeltas iš jų kameros, su pasididžiavimu šaukė per naktinio apšvietimo langelius, bendravo su kitose kamerose laikomais nuteistaisiais, kuriems pasakojo, kad L. P. rišo prie lovos, kankino, tyčiojosi ir, kad taip reikia kitiems su juo daryti. Liudytojui S. L. paklausus E. J. ar jis tikrai taip elgėsi su L. P., šis patvirtino, kad taip. Minėtas liudytojas yra girdėjęs ir kaip kiti nuteistieji tarpusavyje kalbėjosi, kad kaip pamainų darbuotojai galėjo negirdėti ir nereaguoti kai L. P. vakarais daužydavo į duris ir kviesdavosi pareigūnus bei šaukdavo išvesti jį iš kameros. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, kad iškėlus L. P. iš kameros kurioje prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas ir seksualinė prievarta, užėjęs į kamerą pastebėjo, kad A. T. buvo nuo kitų nuteistųjų atsiskyręs, o paklaustas ar iš jo kiti nuteistieji tyčiojasi, šis atsakė, kad iš jo nuolat nuteistieji tyčiojasi, daro nesąmones, muša. Netikėti minėto liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi nėra jokių duomenų, kad jis būtų suinteresuotas meluoti ar apkalbėti nuteistuosius.

24. Apeliantai E. J. ir V. Š. apeliaciniuose skunduose taip pat itin akcentuoja aplinkybę, jog ant L. P. kelnių rastas spermos skystis nesutampa su jų DNR, kadangi 2022 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateiktų tyrimui nukentėjusiojo L. P. kelnių rastas spermos skystis, tačiau atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam identifikavimui, negauta. Vis dėl to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ant tyrimui pateiktų L. P. kelnių gauti nepilni mišrūs daugiau nei dviejų asmenų DNR profiliai. Tai reiškia, kad DNR profiliai rasti ne mažiau trijų asmenų, tačiau būtent dėl to, kad jie nepilni, jų identifikuoti ir nebuvo galimybės, bet tai savaime nereiškia, kad spermos skystis nebuvo nuteistųjų. Juolab, 2023 m. lapkričio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad L. P. išsamiai parodė kameros vietas, kuriose buvo mušamas bei kuriose prieš jį buvo naudojamas seksualinis smurtas. Nepagrįsti ir nuteistųjų skunduose nurodyti argumentai, kad L. P. nurodė, jog prieš jį buvo atliekamos nusikalstamos veikos todėl, kad buvo spaudžiamas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apie jų atžvilgiu atliekamus neteisėtus nuteistųjų veiksmus abu nukentėjusieji pirmiausiai pasakė kalėjimo administracijai, prašė iškelti juos iš kameros, kurioje prieš juos buvo smurtaujama, o L. P. dar ir seksualiai prievartaujamas.

25. E. J. ir V. Š. savo apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad jie yra tradicinės pakraipos ir vyro negalėtų prievartauti, tačiau tai, kad jie seksualiai išnaudojo L. P. yra visiškai įrodyta aukščiau aptarta bylos medžiaga. Akivaizdu, kad nuteistieji savo kaltės išvengti šiuo metu bando ne tik dėl to, kad jiems dėl minėtų neteisėtų veiksmų gresia laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir dėl to, nes jaučia gėdą būti pripažinti kaltais dėl tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, tačiau pažymėtina, kad visas nemalonias savo atžvilgiu pasekmes nuteistieji turėjo apsvarstyti dar prieš ciniškai kankindami ir išnaudodami kitą asmenį. Be to, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad L. P. dėl jo atžvilgiu vykdomų nuteistųjų veiksmų taip pat jautė didelę gėdą, pažeminimą. Dėl minėtos savijautos, kaip pripažino jis pats, jam iš pradžių buvo gėda pareigūnams nurodyti, kad jis patiria ne tik fizinį smurtą, tačiau ir seksualinį prievartavimą, todėl pirminės apklausos metu nurodė ne visas reikšmingas bylai aplinkybes, tam tikrus dalykus, susijusius su seksualine prievarta nukentėjusysis iš pradžių netgi nutylėjo iš gėdos. Taigi, nors nuteistieji nurodo, kad L. P. meluoja ir nori juos apšmeižti, iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad jam pačiam prireikė daug psichologinių pastangų, kad išdrįstų pripažinti ir išsakyti, kokie tiksliai veiksmai prieš jį buvo atliekami. Nukentėjusysis jautėsi pažemintas, patyrė psichologinę traumą, bandė žudytis vaistais. Todėl tai, kad jis tokio pobūdžio dalykus būtų išsigalvojęs, yra tik nuteistųjų gynybinė pozicija, kuri nepagrįsta bylos medžiaga.

26. Taigi, apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistųjų kaltės ir tėra nuteistųjų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. J. kaltė bendrininkų grupėje su V. Š. seksualiai prievartavus L. P. bei smurtavus prieš L. P. bei A. T. ir nežymiai sutrikdžius jų sveikatą yra įrodyta visiškai, todėl jų apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl N. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, L. P. bei A. T. atžvilgiu.

28. Prokurorė pateiktame apeliaciniame skunde prašo N. K. pripažinti kaltu ir dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo N. K. atžvilgiu, tuo tarpu pats nuteistasis kaltės nepripažįsta bei nurodo nesmurtavęs ne tik L. P., bet ir A. T. atžvilgiu ir prašo jį išteisinti.

29. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius duomenis, sprendžia, kad Apylinkės teismas, pripažindamas N. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. T.), teisės taikymo klaidų nepadarė ir tinkamai įvertino visus N. K. kaltę patvirtinančius įrodymus.

31. A. T. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis L. P., kuris nurodė, kad maždaug 2022 m. vasario mėnesio pabaigoje į jų kamerą (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perkeltas kartu gyventi kitas nuteistasis A. T.. Tuo metu kai A. T. gyveno kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra 2 ar 3 savaites, jo atžvilgiu visi kiti, anksčiau išvardinti nuteistieji naudodavo fizinį smurtą. Jį nuolat mušdavo rankomis, spardydavo, nes, kaip suprato, jis kitiems nuteistiesiems turėjo skolų. Taip pat jį žemindavo žodžiais, vadindavo „žertva, pydaru, gaidžiu“; liudytoju apklaustas S. L. taip pat nurodė, kad 2022 m. kovo 9 d. užėjęs į kamerą pastebėjo, kad A. T. stovėjo lyg kažkur kampe, atsiskyręs nuo kitų nuteistųjų. 2022 m. kovo 10 d. po pietų, tikslios valandos neatsimena, vėl užėjo į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė A. T. sėdintį vieną prie stalo, kitų nuteistųjų kameroje nesimatė. Tada liudytojas priėjo prie kameros grotų ir jo tyliai paklausė, ar iš jo taip pat tyčiojasi. Jis pasakė, kad taip. Tuomet nusivedė jį į kabinetą ir pradėjo klausti A. T. kas nutiko. A. T. paaiškino, kad iš jo kiti nuteistieji nuolat tyčiojasi, daro nesąmones, muša; iš 2022 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto E. B. ir Resocializacijos skyriaus specialisto S. L. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. kovo 10 d. 13.30 val. nuteistasis A. T., atliekantis nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), informavo, kad kiti kameroje esantys nuteistieji jo atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, tyčiojasi. 2022 m. kovo 10 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. T. nustatyta abiejų rankų viršutinėse – vidinėse žastų dalyse stebimos buvusių kraujosruvų žymės. Dešinės mentės srityje maža kraujosruva. Virš kairio spenelio, dešinės pusės krūtinės viršutinėje dalyje, kairio peties nugarinėje dalyje stebimos buvusių kraujosruvų žymės. Dešinės kojos išorinėje blauzdos dalyje 3x4 cm. buvusi kraujosruva. Nurodė, kad sužalojo kiti nuteistieji. 2022 m. kovo 10 d. A. T. pateikė paaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad jis atsisako būti kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra mušamas, jam liepiama skalbti ir tvarkytis, tyčiojasi visi esantys kameroje. Skauda nugarą, šoną, sunku kvėpuoti. Taip vyksta kiekvieną dieną.

32. Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad N. K. neabejotinai naudojo smurtą prieš A. T.. Nors N. K. nurodė, kad apklaustas teismo posėdžio metu A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė ir nurodė, kad jo atžvilgiu nebuvo smurtauta, vis dėl to, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju remiasi A. T. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kadangi pastarieji yra išsamūs, sutampa su nukentėjusiojo L. P. duotais parodymais, liudytojų parodymais, medicininės apžiūros pažyma bei kita rašytine bylos medžiaga. Tuo tarpu teisme A. T. tinkamai apklausti nepavyko, kadangi dėl nepagarbos teismui jis buvo atjungtas nuo ZOOM konferencijų programos. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti N. K. skundą jame nurodytais motyvais ir išteisinti jį dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. T.), nėra jokio teisinio pagrindo.

33. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju smurtas buvo naudojamas uždaroje kameros patalpoje, nematant pašaliniams asmenims, tik patiems kameroje buvusiems nuteistiesiems. Tokio pobūdžio bylų specifika yra ta, jog paprastai pašalinių tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiais ir kuriems jis pasakojo apie patirtą smurtą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi pačių smurtą patyrusių asmenų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai asmenų, patyrusių smurtą, parodymuose, gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti nukentėjusiųjų parodymais. Tačiau nukentėjusiųjų parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nukentėjusiųjų (liudytojų) parodymus.

34. Vertinant prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl N. K. pripažinimo kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo L. P. atžvilgiu, pažymėtina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 9 d. L. P. nurodė, kad kiekvieną vakarą po vakarienės, po 19.00 val., kai prižiūrėti likdavo mažiau pareigūnų, E. J., N. K., S. D., G. Š. ir V. Š. pradėdavo jį terorizuoti. Jie jam liepdavo tvarkyti kamerą, plauti grindis, sienas, tualetą, E. J. daryti nugaros masažą, neleisdavo miegoti, taip pat mušdavo, dėl ko jautė fizinį skausmą, tačiau rimtų vizualiai matomų sužalojimų nebūdavo. 2022 m. vasario pabaigoje E. J., N. K., S. D., G. Š., V. Š. ir jį perkėlė į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Perkėlus į šią kamerą, niekas nepasikeitė, E. J., N. K.,S. D., G. Š. ir V. Š., E. J. inciatyva iš jo tyčiojosi, žemino ir smurtavo, tai yra mušdavo, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Nuo ryto liepdavo tvarkyti kamerą, plauti grindis, sienas, tualetą, vakare neleisdavo miegoti (atsigulti lovoje). Jeigu jis paprieštaraudavo ar atsisakydavo vykdyti jų nurodymus, E. J., N. K., S. D., G. Š. ir V. Š. jį mušdavo, tačiau vizualiai matomų sužalojimų nepadarydavo. Spardydavo kojomis, suduodavo smūgius rankomis į krūtinę ar nugarą, dėl ko jautė fizinį skausmą. 2022 m. vasario 25 d. apie 22.00 val. E. J., N. K., S. D., G. Š. ir V. Š. kameroje sėdėjo prie stalo. Jis ėjo į tualetą. Jam einant E. J. pasakė, kad „eisi į tualetą man pačiulpt“. Jis jam atsakė, kad „tau reikia, tu sau ir pasičiulpk“. Jam išeinant iš tualeto prie jo pribėgo E. J., N. K., S. D., G. Š. ir V. Š. ir pradėjo jį spardyti, bei mušti rankomis. Jis nukrito ant žemės ir rankomis užsidengė veidą. Jautė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Mano, kad buvo ne mažiau dvylika smūgių. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo krūtinę, nugarą, kojas, veidą, dėl ko jautė fizinį skausmą. 2022 m. vasario 26 d. apie 08.25 val. rytinio patikrinimo metu pareigūnai pastebėjo ant jo dešinės akies voko mėlynę. Bijodamas, kad su juo gali susidoroti nuteistieji ir nepasitikėdamas pareigūnais, jis jiems pamelavo ir paaiškino, kad susižalojo pats nakties metu lipdamas iš lovos (antrojo aukšto) ir medicininės apžiūros atsisakė. 2022 m. kovo 14 d. papildomai apklaustas L. P. savo pirminius parodymus patvirtino, nurodė, kad Nuo 2022 m. sausio 10 d. jis buvo perkeltas atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas, į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo E. J., N. K., D. S., G. Š. ir V. Š.. Vėliau kai dėl seksualinės ir fizinės prievartos jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 11 su A. T., jautėsi gerai, ramiai, tačiau nurodė, kad bijotų gyventi vienoje patalpoje su E. J., D. S., N. K., G. Š. ir V. Š., nes jie jį sumuštų. Taip pat L. P. nurodė, kad turi pretenzijų nuteistųjų E. J., D. S., N. K., G. Š. ir V. Š. atžvilgiu, nes dėl jų veiksmų patyrė psichologinį, fizinį ir seksualinį smurtą, dėl ko jaučiasi įbaugintas ir pažemintas. 2022 m. birželio 8 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nukentėjusysis L. P. iki tol nuosekliai tvirtinęs, kad prieš jį smurtavo E. J., N. K., S. D., G. Š. ir V. Š., pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad jį mušė trys žmonės – E. J., G. Š. ir V. Š.. Paaiškino, kad N. K. jam jokio spaudimo nedarė, jis prieš jį nenaudojo fizinio smurto. 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio Apylinkės teisme metu, L. P. taip pat nurodė, kad prieš jį N. K. nesmurtavo, nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenurodęs, kad N. K. būtų dalyvavęs atliekant prieš jį neteisėtus veiksmus, teigė nesuprantantis ką N. K. veikia teisme. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų N. K. atžvilgiu jis neskaitė, juos jam perskaitė tyrėja. Teisme taipogi buvo iškeltas klausimas, kad galimai L. P. siuntė N. K. laiškus, kuriuose prašė iš jo televizoriaus, tabako, arbatos ir kitų prekių, o mainais į tai nurodė atsiimsiąs pareiškimą prieš N. K., tačiau tiek 2023 m. rugsėjo 19 d., tiek 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdžiuose Apylinkės teisme L. P. tą neigė ir nurodė, kad jokių raštelių jis nerašė, tai ne jo raštas. Paaiškino, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai liepė jam nerašyti raštelių nuteistiesiems ir su jais nebendrauti. Nurodė, kad jam iš N. K. prašyti tabako ir arbatos nebuvo jokio reikalo, kadangi jis turi sesę ir jai gali pasiskambinti. Be to, kai rašomi rašteliai į kitą kamerą, juose parašomas kameros numeris, uždedamas parašas, ko šiuo atveju nebuvo.

35. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad minėti laiškeliai neabejotinai rašyti L. P., o aplinkybė, kad L. P. atsiėmė savo parodymus prieš N. K., įrodo, kad N. K. įvykdė L. P. keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija šią aplinkybę laiko neįrodyta. Pažymėtina, kad tiek N. K., tiek L. P. neigia, kad L. P. minėti rašteliuose daiktai buvo perduoti, byloje duomenų apie tai, kad L. P. būtų gavęs minėtus daiktus, taip pat nėra. Kaip N. K. nurodė 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdžio Apylinkės teisme metu, minėti laiškeliai buvo parašyti 2023 m. birželio mėnesį. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad nors N. K. teisme parodė, kad raštelius iš L. P. jis gavo po jo (nukentėjusiojo L. P.) apklausos teisme, tačiau raštelyje nurodyta, kad su advokate numatytas pasimatymas 22 d., ketvirtadienį. Mėnesio 22 d., ketvirtadienis, buvo 2023 m. birželio 22 d., o nukentėjusysis L. P. teisme apklaustas 2023 m. liepos 3 d. Taigi, rašteliai L. P. buvo rašyti iki jo apklausos teisme, o tai tik patvirtina, kad įvykus sandoriui tarp N. K. ir L. P. dėl daiktų perdavimo, nukentėjusysis L. P., duodamas parodymus 2023 m. liepos 3 d., aiškino N. K. naudai. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes kaip jau minėta, L. P. tai, kad N. K. prieš jį nesmurtavo nurodė dar 2022 m. birželio 8 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos. Be to, minėtus neva L. P. rašytus laiškus teismui savo iniciatyva perdavė patys nuteistieji. Akivaizdu, kad jei tarp L. P. ir N. K. būtų įvykęs susitarimas dėl kurio L. P. pakeistų savo parodymus N. K. naudai, nuteistasis nebūtų suinteresuotas teikti teismui tai patvirtinančių įrodymų, priešingai, juos veikiau slėptų. Be to, minėti rašteliai nepasirašyti, nenustatyta, kad juose matomas raštas atitiktų L. P. rašyseną. Taigi, aplinkybė, jog tarp L. P. ir N. K. įvyko susitarimas, dėl kurio L. P. davė N. K. palankius parodymus, laikytina neįrodyta, todėl prokurorės apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl nuteistiesiems N. K., V. Š. bei E. J. paskirtų bausmių.

36. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes įvertino tai, kad kaltinamasis E. J. padarė tris nusikalstamas veikas – vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Taip pat tai, kad ankščiau jis net 17 kartų teistas, įrašytas į psichikos įskaitą, nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra, kad nusikalstamų veikų metu E. J. buvo recidyvistas; skirdamas bausmę V. Š. teismas įvertino tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas – vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat tai, kad jis prieš tai 8 kartus teistas, baustas administracine tvarka, nuobauda galiojanti. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad V. Š. registruotas Psichikos sveikatos centre, nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini), lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra, kad nusikalstamų veikų metu jis buvo recidyvistas; skirdamas bausmę N. K., Apylinkės teismas įvertino tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, prieš tai teistas 15 kartų, baustas administracine tvarka, nuobauda galiojanti, registruotas Psichikos sveikatos centre, nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamų veikų metu jis buvo recidyvistas.

37. Įvertinęs visas bylos aplinkybes Apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti E. J. ir V. Š. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o N. K. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydžius nustatant artimus straipsnių sankcijose numatytiems bausmės vidurkiams. Apylinkės teismas sprendė, kad būtent tokios bausmės atitinka nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jų asmenybes.

38. E. J. ir V. Š. paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas) ir 150 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas), Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrino bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad E. J. ir V. Š. nusikalto, atlikdami ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, nuosprendžiu paskirtas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis teismas subendrino su ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtomis bausmėmis

39. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

40. Tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistųjų ir prokurorės apeliacinių skundų argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Apylinkės teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o skirdamas bausmes nurodė pakankamus jų rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Nagrinėjamu atveju Apylinkės teismo išvados dėl bausmių skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų įvertinimu ir yra tinkamai motyvuotos, todėl keisti bausmes nuteistiesiems nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

36. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Alytaus apylinkės teismas, pripažindamas V. Š. bei E. J. kaltais dėl BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu, įvertino tai, kad su nukentėjusiuoju buvo atliekami jo asmenį žeminantys veiksmai, dėl ko jis jautė skausmą, baimę, buvo pažemintas ir pagrįstai 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu nukentėjusiojo ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė jo naudai po 1 000,00 Eur iš V. Š. bei E. J. neturtinės žalos atlyginimą. Nuteistasis E. J. apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiajam neturtinės žalos nepriteisti, kadangi šis mirė bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese metu

Motyvuojamoji dalis

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK nereglamentuoja procesinių teisių perėmimo klausimų, todėl šiems procesiniams teisiniams santykiams taikytinos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnis). CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Taigi, procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: a) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos; b) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Procesinių teisių perėjimo apimtį lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis. Jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, nebus galima perimti ir atitinkamų procesinių teisių bei pareigų. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų. Dėl artimo asmens seksualinio prievartavimo trečiųjų asmenų – tiesioginio nukentėjusiojo giminaičių / artimųjų – teisė į piniginį atlygį atsiranda dėl dvasinių kančių, kurias nuoširdžiai išgyvena jie patys. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas. Neturtinės žalos atlyginimas mirusiojo artimiesiems priteisiamas konstatavus stiprų emocinį sukrėtimą, darantį neigiamą įtaką žmogaus dvasinei būsenai ir atitinkamai psichinei sveikatai. Nustatant neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimą, vertinant jos pobūdį, intensyvumą, pasekmes, taip pat analizuojant kitus kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingus faktorius, yra būtinas tiesiogiai šiuos emocinius ar fizinius potyrius išgyvenusio asmens dalyvavimas, nes niekas kitas, išskyrus neturtinę žalą patyrusį asmenį, negalėtų geriau ir patikimiau įrodyti neigiamų psichofiziologinių pasikeitimų stiprumo, nusakyti patirtų jausmų, kančių bei nuotaikų.

38. Apibendrinus aukščiau paminėta, teisėjų kolegija nurodo, kad mirus civiliniam ieškovui L. P., reikalavusiam neturtinės žalos atlyginimo dėl patirto jo atžvilgiu seksualinio prievartavimo, procesinių teisių perėmimas jo artimiesiems negalimas, nes ši reikalavimo teisė neatskiriamai susijusi su neturtinę žalą patyrusiu asmeniu. Tuo tarpu L. P. artimieji dėl neturtinės žalos, kurią jie galimai asmeniškai patyrė dėl prieš L. P. nukreiptų neteisėtų nuteistųjų veiksmų, nesikreipė, savo patirtų išgyvenimų neįrodinėjo, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala L. P. atvilgiu nepriteistina, E. J. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, o Apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje nukentėjusiojo L. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. Š. bei E. J. jo naudai priteista po 1 000,00 Eur iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimas, naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas.

40. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už nuteistajam N. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra paskaičiuota 362,67 Eur dydžio suma; pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už nuteistajam V. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra paskaičiuota 337,97 Eur dydžio suma, kurias prašoma priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjų dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmes, todėl jų finansinė padėtis nėra stabili, sprendžiama, kad išieškoti iš nuteistųjų N. K. ir V. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1,3 punktais,

nutaria:

nuteistųjų V. Š. ir N. K. bei prokurorės apeliacinius skundus atmesti, E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiojo L. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. Š. bei E. J. jo naudai priteista po 1 000,00 Eur (tūkstantį eurų) iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimas.

Iš nuteistųjų N. K. ir V. Š. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.