Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-518-479/2012 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui V. B. dėl nepagrįsto praturtėjimo bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovui M. G. dėl sutarties pripažinimo įvykdyta, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų G. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2007 m. vasario 14 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl ½ dalies žemės sklypo bei namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti minėtą turtą, kurio kaina neturi viršyti 200 000 Lt (1 t., 7 b. l.). Nekilnojamo turto statybos darbus atsakovas įsipareigojo užbaigti iki 2007 m. liepos 1 d. (sutarties 1.1 punktas) bei ne vėliau kaip iki 2007 m. liepos 1 d. pasirašyti turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas pagal šią sutartį sumokėjo atsakovui 50 000 Lt avansą, kuris įskaitomas į sutarties 1 punkte nurodytą turto pardavimo kainą. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007 m. spalio 22 d. ne su ieškovu, o su trečiuoju asmeniu G. T., turtas parduotas už 230 000 Lt (1 t., 10-12 b. l.). Ieškovas 2007 m. lapkričio 2 d. išdavė atsakovui 27 629 Lt vekselį (1 t., 31 b. l.).

Ieškovas įrodinėja, kad pagal preliminariąją sutartį atsakovui sumokėti 50 000 Lt yra šio gauti be teisinio pagrindo, kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta. Tuo tarpu pasak atsakovo, jis tinkamai įvykdė preliminariąją sutartį, atliko joje numatytus darbus bei papildomus su ieškovu sutartus statybos darbus, kurių kainos dalį padengė ieškovo sumokėtas avansas, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Ieškovas 50 000 Lt atsakovui sumokėjo pagal 2007 m. vasario 14 d. preliminariąją sutartį, kuria išreiškė ketinimą įsigyti ½ dalį sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Sutarties 5 punkte numatyta, kad ieškovas prieš sutarties sudarymą perdavė atsakovui 50 000 Lt avansą, kuris įskaitomas į turto pardavimo kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011). Ieškovas sumokėjo atsakovui avansą, nes šalys sutartyje numatė, kad sumokėti pinigai bus įskaitomi į turto pardavimo kainą, t. y. kaip būsimų įmokų už pagrindinę sutartį dalis. Pagrindinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Pagrindinę sutartį dėl preliminariojoje sutartyje numatyto žemės sklypo ir namo dalies atsakovas 2007 m. spalio 22 d. sudarė su trečiuoju asmeniu G. T..

Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentui dėl teismo išvados apie preliminariosios sutarties pakeitimą ir tokio pakeitimo neprieštaravimą įstatymui nepagrįstumo. Pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. Keičiant sutartį taip pat privaloma laikytis sandorio formai keliamų reikalavimų (CK 6.192 str. 4 d.). Bylos šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl preliminariosios sutarties sąlygų, numatančių pirkėją, sutarties kainą ir pagrindinės sutarties sudarymo terminą pakeitimo. Be to, preliminariosios sutarties vienos iš šalių keitimas reikštų ne sutarties pakeitimą, o naujos sutarties sudarymą. Negalima daryti išvados, kad G. T. sudarė preliminariąją sutartį, pagal ją sumokėjo atsakovui avansą ir susitarė įsigyti preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą joje nustatytomis sąlygomis. Pagrindinėje sutartyje nenurodytas avanso sumokėjimas, nėra nuorodos, kad kažkokia dalis sutarties kainos yra sumokėta iš anksto. Taigi teigti, jog šalių veiksmais preliminarioji sutartis buvo pakeista, nėra pagrindo. Aplinkybė, jog pagrindinė sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu, o ne su ieškovu, nesudaro pagrindo spręsti, kad preliminariosios sutarties šalimi tapo trečiasis asmuo.

CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis su ieškovu preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta, rašytinio susitarimo dėl šio termino pratęsimo preliminariosios sutarties šalys nesudarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011). Ginčo atveju atsakovas avansą iš ieškovo gavo pagal preliminariąją sutartį, tačiau nesudarius pagrindinės sutarties su ieškovu teisėtas pinigų gavimo pagrindas išnyko. Vertinant susiklosčiusią faktinę situaciją, atsižvelgiant į ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, teisėjų kolegija negali daryti kitokios išvados nei tokią, jog pagrindinė sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta, todėl preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimas dėl 50 000 Lt avanso grąžinimo yra nepagrįstas, o atsakovo reikalavimas pripažinti, kad preliminariąją sutartį jis įvykdė, pagrįstas. Ieškovas turi teisę į reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą patenkinimą, tačiau nagrinėjamos bylos atveju atsakovo pareikšto priešieškinio (ne)pagrįstumas lemia ieškovo reikalavimo patenkinimą.

Atsakovo teigimu, ieškovas ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžiningas, nes neinformavo, jog atsakovo parduodamą turtą ketina įsigyti kartu su trečiuoju asmeniu. Tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta nesąlygoja ieškovo nesąžiningumo. Konstatuoti, kad ieškovas preliminariosios sutarties sudarymo metu neketino įsigyti turto, nėra pagrindo. Valios pasikeitimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo po preliminariosios sutarties pasirašymo neįrodo ieškovo nesąžiningumo.

Ieškovas įrodinėja, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis su juo nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė ieškovo neįrodyta. Pagal preliminariosios sutarties 7 punktą pardavėjas įsipareigojo sumokėti pirkėjui 50 000 Lt netesybas tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma dėl pardavėjo kaltės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jeigu pagrindinę sutartį atsisakyta sudaryti nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgėsi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo sudaryti sutartį. Taigi ieškovo reikalavimui dėl netesybų priteisimo tenkinti reikėtų nustatyti, kad pagrindinė sutartis su juo nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Byloje nustatyta, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu G. T. draugavo, gyveno jos įsigytame name, dalyvavo bendrijos „Kalotės kalnas“ susirinkimuose iki 2010 metų vidurio, rūpinosi jos įsigyto turto pagerinimu (2008 m. birželio 3 d. pasirašytas įsipareigojimas sumokėti 9 000 Lt už trinkelių klojimo darbus, civilinė byla Nr. 2-246-729/2009 1 t., 69 b. l.), todėl negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad jam nebuvo žinoma apie tai, jog ginčo turtas bus ir buvo parduotas trečiajam asmeniui. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis apie turto pardavimą trečiajam asmeniui sužinojo tik po pagrindinės sutarties tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudarymo. Atsižvelgiant į ieškovo tuo metu buvusius artimus santykius su G. T., ieškovas negalėjo nežinoti, kad G. T. ketina įsigyti ir, kad įsigijo atsakovo parduodamą turtą. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad pasikeitusi situacija ieškovui buvo priimtina, jis neprieštaravo, kad turtą įsigytų trečiasis asmuo, todėl ieškovo argumentai dėl jo valios įsigyti preliminarioje sutartyje numatytą turtą nepasikeitimo, atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad susiklosčiusi situacija ieškovą tenkino, t. y. ieškovo valia dėl pagrindinės sutarties sudarymo pasikeitė, jis neprieštaravo, kad jo ketintą įsigyti turtą pirktų G. T., atsakovui pretenzijų dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nereiškė, rūpinosi trečiojo asmens iš atsakovo įsigytu turtu. Per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nei ieškovas, nei atsakovas nesiėmė jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta nesant nei ieškovo, nei atsakovo kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 50 000 Lt netesybų.

Teisėjų kolegija pritaria teismo argumentams, susijusiems su ieškovo namo pagerinimui išleistų 19 950 Lt nepriteisimu. Tai, kad ieškovas savo iniciatyva dėl jam žinomų motyvų finansavo jam nuosavybės teise nepriklausančio namo pagerinimo darbus, atsakovo kaltės nėra. Teigti, jog šia dalimi atsakovas praturėjo taip pat nėra pagrindo, todėl ieškovas nepagrįstai iš atsakovo prašo priteisti namo pagerinimui išleistas lėšas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų palūkanas nuo reikalaujamų 119 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad tik reikalavimas dėl nepagrįstai gautų 50 00 Lt galėtų būti tenkinamas, todėl palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo šios sumos už 38 mėnesius, o tai sudarytų 7 916, 54 Lt. Nustačius, kad atsakovas neturėjo pagrindo ieškovo sumokėto 50 000 Lt avanso įskaityti už atliktus rangos darbus, ši palūkanų suma kartu su pagrindine nepagrįstai gauta suma bei procesinėmis palūkanomis turėtų būti priteista ieškovui iš atsakovo (CK 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.237 str.).

Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai jo ir atsakovo sudarytą preliminariąją sutartį pripažino kartu ir statybos darbų rangos sutartimi. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti šiuos tokios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). 2007 m. vasario 14 d. sutartimi ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir susitarė dėl turto kainos. Sutarties 1.1. punktu atsakovas įsipareigojo iki 2007 m. liepos 1 d. atlikti sutarties 1.2 – 1.18 punktuose numatytus darbus. Preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, o tam tikrais atvejais būtina aptarti konkretaus būsimos pagrindinės sutarties objekto specifiką, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Sutarties sudarymo metu planuojama įsigyti namo dalis nebuvo baigta statyti, todėl preliminariosios sutarties 1.1 punkte išvardinti darbai vertintini kaip planuojamo įsigyti namo kokybės, savybių detalizacija, t. y. kokie darbai turi būti atlikti iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kad atitiktų šalių sutartą kainą, o ne susitarimas dėl rangos darbų atlikimo. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad numatyti darbai turėjo būti atlikti iki pagrindinės sutarties sudarymo, t. y. būtent nurodyto baigtumo namą turėjo parduoti atsakovas. Sutarties 1.1. punkte numatytas vienašališkas pardavėjo įsipareigojimas atlikti sutartyje išvardintus darbus, todėl aiškinti šią sutarties nuostatą taip, kad šie darbai atliekami pirkėjo užsakymu, negalima. Preliminariojoje sutartyje nėra ieškovo įsipareigojimo sumokėti už atliktus darbus, be to, darbų atlikimo metu turtas nuosavybės teise priklausė pardavėjui. Sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties esmės ir teisinės reikšmės, svarbiausias šaltinis yra sutarties turinys. Sutarties turinys leidžia daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi ieškovas nesiekė užsakyti tam tikrų darbų atlikimo, šios sutarties tikslas susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje – namo ir žemės sklypo dalies įsigijimo. Taigi šią sutartį pripažinti kartu ir sutartimi dėl statybos rangos darbų nėra teisinio pagrindo, kadangi kitoks sudarytos preliminariosios sutarties aiškinimas prieštarautų šalių sutartimi siektiems tikslams. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad teismo išvada dėl preliminariosios sutarties tinkamo įvykdymo yra nepagrįsta. Kolegijos įsitikinimu, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad preliminariąją sutartį atsakovas įvykdė tinkamai ir, kad šia sutartimi šalys buvo susitariusios dėl statybos rangos darbų atlikimo.

Atsakovas antruoju priešieškinio reikalavimu prašė pripažinti, kad už pagal preliminariąją sutartį ieškovo sumokėtą avansą jis atliko statybos remonto darbus ginčo name. Taigi šiuo reikalavimu atsakovas iš esmės įrodinėja, jog jam atlikus statybos darbus tarp šalių įvyko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nenagrinėjo, kadangi sprendė, jog atsakovas remonto darbus atliko pagal preliminariąją sutartį. Iš priešieškinio turinio matyti, kad ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti be pagrindo įgytus 50 000 Lt nepagrįstumą atsakovas grindžia ne preliminariojoje sutartyje nurodytų darbų atlikimu, o papildomų darbų atlikimu, kurie sutartyje nėra įvardinti. Atsakovas priešieškinyje teigė, kad be preliminariojoje sutartyje nurodytų darbų ieškovui prašant ir žadant atsiskaityti, jis atliko papildomus statybos darbus, kurių vertė pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus ir kitas sąskaitas yra 76 311,49 Lt, o už sunaudotą kurą ir šiukšlių išvežimą – 957,51, iš viso 77 629 Lt. Šių darbų atlikimą atsakovas grindė pirkimo kvitais (1 t., 113-120, 136 b. l.). Atsakovas taip pat teigia, kad 2007 m. mėnesio 2 d. ieškovui pasirašius vekselį tarp šalių įvyko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, t. y. ieškovo pagal preliminariąją sutartį sumokėtas 50 000 Lt avansas buvo įskaitytas į atsakovo atliktų darbų vertę, o likusiai sumai ieškovas pasirašė vekselį. Teismas konstatavo, kad preliminarioji sutartis yra kartu ir rangos sutartis, pagal kurią atsakovas atliko 77 629 Lt vertės darbus. Tačiau tokią teismo išvadą pripažinus nepagrįsta, teismas turėtų nagrinėti priešieškiniu įrodinėjamą aplinkybę, kad 50 000 Lt vertės darbus atsakovas atliko pagal atskirą šalių susitarimą. Rašytinė rangos sutartis, iš kurios atsakovas kildina įvykdyto įskaitymo teisėtumą, nebuvo sudaryta, todėl atsakovui kyla pareiga šią aplinkybę įrodyti kitais leistinais įrodymais. Atsakovas darbų atlikimą grindžia prekių (paslaugų) pirkimo kvitais (1 t., 113-120 b. l.). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas nevertino ar prekių (paslaugų) pirkimo kvitai yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis rangos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymą. Šiuose kvituose nėra nurodyta kokiame objekte darbai atlikti, todėl jie nepatvirtina atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad šie darbai atlikti būtent G. T. įsigytame name. Pagal kvitų duomenis darbams atlikti atsakovas pasitelkė trečiuosius asmenis: V. K., P. Š., A. Š., K. A., tačiau teismas nesiaiškino, netyrė ir nevertino, ar šie asmenys kvituose nurodytus ir atsakovo priešiekinyje išvardintus darbus atliko pagal ieškovo užsakymą G. T. įsigytame name. Nagrinėjamo ginčo atveju tikslinga nustatyti, ar atsakovo įrodinėjamų atliktų darbų kaina nebuvo įtraukta į pirkimo-pardavimo sutartimi G. T. įsigyjamo daikto kainą, t. y. ar atliktų darbų verte nebuvo padidinta galutinė turto pardavimo kaina. Kadangi priešieškiniu atsakovas įrodinėja, kad ieškovui pasirašant vekselį, šalys savo veiksmais jau buvo atlikusios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o likusiai sumai ieškovas pasirašė vekselį, teismas turėjo tirti ir vekselio pasirašymo aplinkybes. Tuo tarpu teismas apsiribojo konstatavimu, kad ieškovas neįrodė, jog vekselį pasirašė dėl kito turto įgijimo. Tačiau neišsiaiškinus G. T. parduoto turto kainą lėmusių aplinkybių negalima spręsti, kad būtent pasirašytos sumos vekselis patvirtina, jog atsakovo įrodinėjamų atliktų darbų vertė buvo 77 629 Lt ir ieškovas turėjo juos sumokėti atsakovui. Nurodytų aplinkybių neištyrimas leidžia konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu.

Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl atsakovo prievolės grąžinti ieškovui avansą pasibaigimo atsakovo atliktų statybos darbų vertės įskaitymu apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Neištirtų ir neįvertintų bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui būtina apklausti kaip liudytojus atsakovo įrodinėjamus statybos darbus betarpiškai atlikusius asmenis, išklausyti ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens G. T. paaiškinimus dėl preliminariojoje sutartyje nenurodytų, atsakovo įrodinėjamų statybos darbų atlikimo ginčo name, dėl šio namo pardavimo kainą lėmusių aplinkybių. Išsiaiškinus šias aplinkybes, bus galima nustatyti ieškovo prievolės atsakovui egzistavimą, jos dydį, atsakovo prievolės grąžinti ieškovui avansą pasibaigimo įskaitymu teisėtumą ir pagrįstumą, lemiantį dalies ieškinio ir dalies priešieškinio reikalavimų patenkinimą. Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės šiuo aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Išnagrinėjęs bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo išspręsti visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą iš dalies panaikinti.

Sprendimo dalis, kuriomis ieškovo M. G. ieškinys dėl nepagrįstai įgytų 50 000 Lt ir procesinių palūkanų iš atsakovo V. B. priteisimo atmestas, o atsakovo V. B. priešieškinio reikalavimas patenkintas ir pripažinta, kad atsakovas V. B. atliko statybos darbus už sumokėtą 50 000 Lt avansinę įmoką, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad atsakovas V. B. tinkamai įvykdė 2007 m. vasario 14 d. sutartį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - šį atsakovo V. B. priešieškinio reikalavimą atmesti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo M. G. ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo V. B. 50 000 Lt netesybų ir 19 500 Lt namo pagerinimo išlaidų, palikti nepakeistą.

Sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovo M. G. atsakovui V. B. ir valstybei priteistas žyminis mokestis ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos, panaikinti.