Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. – G., atstovaujamos advokato Martyno Stankevičiaus, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, O. V. ir Z. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja I. D. – G. ir jos atstovas advokatas Martynas Stankevičius pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. I. D. – G. nurodė, kad sutuoktinio A. D. mirties ir toliau naudojosi visais pareiškime nurodytame žemės sklype su pastatu esančiais daiktais, juos prižiūrėjo, tvarkė, elgėsi kaip su savo turtu, nes manė, kad tai yra jos turtas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

6. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2001 m. gegužės 14 d. mirė A. D. VĮ „Registrų centro“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. „Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis“ patvirtina, jog pareiškėja I. D. – G. gimusi (duomenys neskelbtini), įregistravo antrą santuoką (duomenys neskelbtini) su A. G., gimusiu (duomenys neskelbtini). Prieš šią santuoką pareiškėja buvo sudariusi santuoką su A. D., mirusiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir A. D. santuokoje gimė du vaikai: dukra O. V. (duomenys neskelbtini) bei sūnus Z. D. (duomenys neskelbtini).

8. Iš 2021 m. rugsėjo 27 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog nuosavybės teise pareiškėjai priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžia (duomenys neskelbtini) metais, statybos pabaiga (duomenys neskelbtini) metais, rekonstravimo pradžia (duomenys neskelbtini) metais, rekonstravimo pabaigos metai (duomenys neskelbtini) metai, baigtumas 89 proc.). Šis nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui A. D. esant susituokus, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po sutuoktinio A. D. mirties nei pareiškėja, nei kiti įstatyminiai paveldėtojai (t. y., (duomenys neskelbtini)) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja po sutuoktinio A. D. mirties ir toliau naudojasi visais žemės sklype su pastatu esančiais daiktais bei moka visus mokesčius.

9. Išklausius pareiškėjos bei jos atstovo advokato paaiškinimus, byloje nenustatyta, kad kiti asmenys po sutuoktinio / tėvo A. D. mirties naudotųsi ir tvarkytų jo žemės sklypo su pastatų dalį, tačiau nustatyta, kad iš karto po sutuoktinio mirties pareiškėja sprendė tiek viso žemės sklypo su pastatu naudojimo, tiek jų priežiūros klausimus. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po A. D. (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė I. D. – G., pradėjusi turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėja I. D. – G. priėmė sutuoktinio A. D. mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. žemės sklypą su pastatų ar jo dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai I. D. – G. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos I. D. – G., atstovaujamos advokato Martyno Stankevičiaus pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. D. (gimusio (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė I. D. – G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos I. D. – G. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.