Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio/nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. (A.) S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus teritorinei muitinei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, anstoliams Daivai Milevičienei, Vytautui Mitkui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iškelti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriumi paskirti nemokumo administratorių J. R., (asmenų, teikiančių įmonių nemokumo administravimo paslaugas, sąrašo eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), mob. tel. (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti 740,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 580,00 Eur sumą, kurią nemokumo administratorius turi teisę A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projektui pateikti.

1.1.Pareiškime nurodė, kad vadovaujantis FABĮ 4 str. 3 d., pareiškime iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). Vadovaujantis FABĮ 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau - MMA), kuri nuo š. m. sausio 1 d. sudaro 730,00 Eur/mėn.

1.2.Pareiškėjo nemokumą sukėlė tai, kad Pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautoju, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečių, 2014-05-01 telefonu susitarė iš trečiojo asmens priimti kyšį (28,96 Eur dydžio kyšį už kiekvieną per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabentą cigarečių dėžę) už tai, kad jis padės išvengti muitinės kontrolės iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir tuo pačiu padės neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 nuosprendžiu civ. byloje Nr. 1-142-365/2016 Pareiškėjas pripažintas kaltu padarius sekančias nusikalstamas veikas:

Eil. Nr. Pavadinimas (BK str.) Paskirta bauda, Eur 1. Kyšininkavimas (225 str. 2 d.) 7532,00 2. Bendrininkavimas (24 str. 6 d.) 10 168,20 3. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (19 str. 1 d.) 4. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (22 str. 1 d.) 9 038,40 5. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys (24 str. 6 d.) 6. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (199(2) str.1 d.)

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 4 d. Pareiškėjui paskirtos baudos buvo subendrintos ir Pareiškėjui paskirta 11 298,00 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64(1) str., Pareiškėjui paskirta bauda sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 7 532,00 Eur bauda, kurios išieškojimą vykdo išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM). Remiantis antstolės Vaidos Milevičiienės 2022-06-27 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiamais duomenimis, Pareiškėjo skola VMI prie LR FM sudaro 1 278,98 Eur, o antstolės Vaidos Milevičienės priskaičiuotos vykdymo išlaidos sudaro 93,89 Eur.

1.3.Vilniaus teritorinės muitinės 2018-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ iš Pareiškėjo nuspręsta išieškoti 44 243,00 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė: 2 527,00 Eur muitai, 6 260,00 Eur PVM, 22 894,00 Eur akcizų, 2 674,00 Eur PVM delspinigiai, 9 780,00 Eur akcizų delspinigiai, 108 Eur muitų delspinigiai.

Vilniaus teritorinės muitinės 2018-08-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ iš Pareiškėjo nuspręsta išieškoti 666,00 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė: 10,00 Eur muitų delspinigiai, 515,00 Eur akcizų delspinigiai, 141,00 PVM delspinigiai.

Vilniaus teritorinės muitinės 2018-11-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ iš Pareiškėjo nuspręsta išieškoti 818,00 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė: 13,00 Eur muitų delspinigių, 632,00 Eur akcizų delspinigių, 173,00 Eur PVM delspinigių.

Vilniaus teritorinės muitinės 2019-02-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ iš Pareiškėjo nuspręsta išieškoti 126,00 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė: 13,00 Eur muitų delspinigių, 89,00 Eur akcizų.

Išieškojimą kreditorės Vilniaus teritorinės muitinės naudai vykdo anstolis Vytautas Mitkus, Remiantis anstolio Vytauti Mitkaus 2022-06-27 rašte „Dėl informacijos“ pateikiamais duomenimis, pareiškėjo skola kreditorei Vilniaus Teritorinė muitinė sudaro 44 253,39 Eur. Anstolio Vytauto Mitkaus priskaičiuotos vykdymo išlaidos sudaro 1 700,22 Eur. Remiantis Vilniaus terotorinės muitinės rašte Nr. (duomenys neskelbtini) – pateikiamais duomenimis, pareiškėjo skooa kreditorei 2022-07-05 sudarė 43 261,63 Eur.

1.4. Vilniaus regiono apylinkės teismas byloje Nr. e1-879-298/2021, kuriuo pripažino Pareiškėją kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281(1) str. 1 d. Minėtu teismo įsakymu Pareiškėjui paskirta galutinė 2 400,00 Eur bauda. Konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą - 1730,00 Eur kreditorei VMI prie LR FM sumokėta 2022-03-30.

1.5. Remiantis tuos, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjo nemokumą sąlygojo Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias Pareiškėjui paskirtos baudos ir kurių padarymas sąlygojo Pareiškėjo mokėtinų mokesčių įsiskolinimų atsiradimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Pareiškėjas nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 207 str., 208 str., 209 str., 216 str., 222 str., 223 str. (FABĮ 5 str. 8 d. 4 p.), todėl Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos ir šio pareiškimo parengimo dieną neišnykęs teistumas nelaikytinas pagrindu teismui atsisakyti iškelti Pareiškėjo bankroto bylą.

Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Pareiškėjo neteisėti veiksmai, lėmę įsipareigojimų, išskyrus nurodytų šio pareiškimo 13-oje pastraipoje, kreditoriams atsiradimą, padaryti seniau negu prieš 3 metus iki šio pareiškimo parengimo dienos. LAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog fizinio asmens bankroto procedūra nėra skirta praeityje nesąžiningai besielgusiam fiziniam asmeniui nubausti, tačiau yra nukreipta i jo elgesio koregavimą ateityje. Asmens nesąžiningumas nėra nuolatinė fizinio asmens būsena ir fizinis asmuo praėjus 3 metų terminui (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.) nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo gali būti laikomas sąžiningu. Vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatyto 3 metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad nors šio pareiškimo 13-oje pastraipoje nurodyta nusikalstama veika padaryta per pastarųjų 3 metų laikotarpį, tačiau atsižvelgiant į už minėtą nusikalstamą veiką Pareiškėjui skirtos baudos ir kitų Pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams santykį, konstatuotina, kad minėtos baudos paskyrimas Pareiškėjui neturėjo įtakos Pareiškėjo nemokumui, kuris buvo atsiradęs iki minėtos nuobaudos paskyrimo.

1. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Pareiškėjo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą sudaro:

Eil. Nr. Kreditorius Į. k. Adresas Suma, Eur Pastaba 1. Vilniaus teritorinė muitinė 290733470 Naujoji Riovonių g. 3, Vilnius 43 261,63 Pradelstas 2. VMI prie LR FM 188659752 Vasario 16-osios g. 14, Vilnius 3 678,98 Pradelstas, bauda 3. Antstolė Daiva Milevičienė Kęstučio g. 50-3, Vilnius 93,89 Pradelstas 4. Antstolis Vytautas Mitkus Stulginskio g. 5, Vilnius 1 700,22 Pradelstas Iš viso: 48 734,72

Remiantis lentelėje Nr. 3 pateikiama informacija, konstatuotinam, kad pasibaigus Pareiškėjo bankroto procesui (FABĮ 29 str. 7 d.) nurašvtinų ir šio pareiškimo parengimo dieną pradelstų Pareiškėjo įsiskolinimų kreditoriams suma sudaro 45 055,74 Eur, t. y. šių įsipareigojimų kreditoriams suma daugiai kaip du kartus viršija minimalią 18 250,00 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą, kuriai esant fizinis asmuo gali būti pripažįstamas nemokiu (FABĮ 2 str. 2 d.).Pabrėžtina , kad tikslus pareiškėjo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas bus sudaromas iškėlus pareiškėjo bankroto bylą FTBĮ 23 str. nustatyta tvarka.

1.6.Remiantis LAT jurisprudencija, pripažįstant, jog asmuo yra nemokus, turi būti nustatoma, kad asmens turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinu gauti) pajamų nepakanka skoloms grąžinti. Pareiškėjo žiniomis, Pareiškėjui teismuose nėra iškelta civiliniu bei baudžiamųjų bylų, kuriose Pareiškėjui pareikšti turtiniai reikalavimai (FABĮ 4 str. 4 d. 7 p.). Pareiškėjas grynųjų pinigu, kuriu suma viršija MMA, neturi (FABĮ 4 str. 4 d. 3 p.). Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto. Pareiškėjas nėra suteikęs prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu. Pareiškėjas neturi vertybiniu popierių, akcijų.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymoje apie Pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2019-06-28 iki 2022-06-28 pateikiamais duomenimis, Pareiškėjas pastarųjų 3 metu laikotarpį užsiėmė oficialia darbine veikla, išskyrus laikotarpius, kai Pareiškėjui buvo mokamos ligos išmokos ir tėvystės išmokos. Laikotarpį nuo 2021-06-17 iki 2021-07-11, kai Pareiškėjui buvo mokamos nedarbo draudimo išmokos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Pareiškėjas grąžinti skolas kreditoriams.

Remiantis Pareiškėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) 2021-07-02 sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - darbo sutartis) 2 p., Pareiškėjas šiuo metu dirba sandėlininko pareigose. Vadovaujantis darbo sutarties 6.1 p., Pareiškėjo gautinas darbo užmokestis sudaro 1 312,63 Eur/mėn., neatskaičius mokėtinų mokesčių. Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) 2022-07-04 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ pateikiamais duomenimis, Pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos laikotarpiu nuo 2021-12 iki 2022-05 sudarė 5 691,23 Eur, t. y. vidutiniškai 948,56 Eur/mėn.

Esant minėtoms aplinkybėms ir darbo sutarties nuostatoms, pažymėtina, kad rengiant šį pareiškimą iškelti Pareiškėjo bankroto bylą, numatoma, jog Pareiškėjo iš darbinės veiklos gautinos pajamos sudarys apie 900,00 Eur/mėn., atskaičius mokėtinus mokesčius. Pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, bankroto proceso metu numato aktyviai siekti gauti didesnes pajamas, kurios sudarytu sąlygas Pareiškėjui įvykdyti didesnę dalį įsipareigojimu kreditoriams.

DĖL KIEKVIENĄ MĖNESĮ PAREIŠKĖJO BŪTINŲJŲ POREIKIŲ TENKINIMUI BŪTINŲ

1.7.Vadovaujantis FABĮ 4 str. 4 d. 9 p., 7 str. 1 d. 6 p., prie fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama informacija apie kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas skirti lėšas. FABĮ nenustatytas reikalavimas fizinio asmens poreikiu būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais.

Papildomas Pareiškėjo būtinąsias išlaidas sąlygoja tai, jog Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. S. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko interesų ir gynimo principas, kurio esmė yra ta, kad vertinant vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydį pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, o orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymui būtinų lėšų dydį, gali būti MMA (CK 6.461 str. 2 d.). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 260,00 Eur/mėn. suma, kurią Pareiškėjas numato skirti nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, laikytina atitinkanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.) ir nepažeidžia Pareiškėjo kreditorių interesų, nes sudaro mažiau kaip 1/2 dalį MMA.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, žemiau pateikiama Pareiškėjo būtinųjų poreikių sąmata:

Eil. Nr. Pavadinimas Pastabos Suma, Eur 1. Išlaidos maistui Išlaidos maisto produktams 280,00 2. Su transportu susijusios išlaidos Kuras, viešojo transporto bilietai ir kt. 50,00 3. Su gyvenamosios vietos išlaikymu susijusios išlaidos komunaliniai mokesčiai, mokesčiai už telekomunikacijų paslaugas 100,00 4. Išlaidos kitoms būtinosioms reikmėms Rūbai, avalynė, skalbimo, valymo, asmens higienos reikmės 50,00 5. Nepilnamečio vaiko išlaikymui būtinos lėšos Maistas, rūbai, mokymosi priemonės, laisvalaikis ir kt. 260,00 Iš viso: 740,00

Pareiškėjo vertinimu, Pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų lėšų dydis laikytinas pagrįstu ir atitinkančių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.). Pareiškėjas iš darbinės veiklos gautinas lėšas įsipareigoja naudoti atsakingai (FABĮ 16 str. 1 p.).

1.8. Atsižvelgiant į Pareiškėjo numatomai gautinų lėšų ir iš jų apmokėtinų būtinųjų poreikių santykį, kreditorių reikalavimų tenkinimui FABĮ nustatyta tvarka ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirtinos lėšos vidutiniškai sudarys 160,00 Eur/mėn. (900,00 - 740,00). Vadovaujantis FABĮ 7 str. 1 d. 12 p., tikslus Pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas bus nurodytas Pareiškėjos mokumo atkūrimo plane. Pareiškėjas, būdamas darbingas ir siekdamas užtikrinti kreditorių interesų apsaugą, bankroto proceso metu tęs darbinę veiklą bei dės pastangas siekdama padidinti gautinas pajamas tam, jog kreditorių reikalavimų tenkinimui galėtų skirti didesnę sumą.

1.9.Pareiškėjas nemokumo administratoriumi siūlo paskirti nemokumo administratorių J. R., (asmenų, teikiančių įmonių nemokumo administravimo paslaugas, sąrašo eil. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridedamas sutikimas. Pažymėtina, kad siūlomas nemokumo administratorius atitinka visas FABĮ numatytas sąlygas.

2.Pareiškėjas teismo posėdžio metu, palaikydamas pareiškimą, prašė jį tenkinti. Parodė, kad jis buvo nuteistas už kontrabandą. Jo skola muitinei sudaro 43 261,63 Eur, VMI skola šiai dienai 95798 Eur ir vykdymo išlaidos anstoliams. Sutinka, kad muitinei mokestinė nepriemoka sudaro 42 495,79 Eur. Skolų jis negali sumokėti. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininku, gauna atlyginimą apie 1100 Eur, iš kurio vykdomi išieškojimai, į rankas jam lieka 550 Eur į mėnesį. Nekilnojamojo/kilnojamojo turto jis neturi. Sveikatos problemų neturi. Turi 7 mėnesių sūnų, gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena santuokoje. Iki kreipimosi į teismą per 3 metus nėra prisiėmęs skolinių įsipareigojimų. Administracine tvarka buvo baustas už vairavimą neblaiviam gal 2021-05-05 d. Muitinei ir VMI ketina skolas grąžinti po truputį. Jis stengiasi kilti darbovietėje pareigose, kad alga būtų didesnė. Jis dirba po 6 dienas ir šeštadieniais. Dabar reikia žmonai padėti, nes vaikas mažas, vaiko išlaidoms skiria po 260 Eur kas mėnesį. Jis turi vidurinį ir profesinį išsilavinimą, yra baigęs pasieniečių mokyklą.

3.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime nurodė, kad 2022-09-12 duomenimis pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles A. S. mokestinę nepriemoką sudaro 954,98 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą. Atkreipiame dėmesį, kad 954,98 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 98 ct) VMI prie FM finansinio reikalavimo suma negalės būti nurašyta teismui paskelbus fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, nes šią sumą sudaro baudos už administracinius teisės pažeidimus / nusižengimus ir / arba nusikalstamas veikas ir / ar kitus įstatymų pažeidimus.

4.Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė šioje byloje yra viena iš kreditorių, kurios naudai iš A. S. (toliau - pareiškėjas) yra išieškoma solidari nepriemoka muitinei. Skolos apskaičiavimo pagrindas Kauno teritorinės muitinės 2018-03-26 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo septyniems solidariems skolininkams, iš jų ir pareiškėjui buvo įregistruota 44243,00 Eur importo mokesčių ir delspinigių mokestinė prievolė. Pareiškėjo vardu įregistruotų mokesčių sumokėjimą teritoriniu principu administruoja Vilniaus teritorinė muitinė. Pareiškėjas per įstatymais nustatytą terminą mokestinės prievolės geranoriškai neįvykdė ir Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 105 ir 106 straipsnių nuostatomis, pradėjo taikyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Iš pareiškėjo atsiskaitomųjų sąskaitų kredito įstaigose, nesant jose lėšų, skola nebuvo padengta, todėl priverstinis mokestinės prievolės išieškojimas buvo nukreiptas į mokesčių mokėtojo turtą, antstoliui Vytautui Mitkui pateikiant vykdymui sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-05-25) 44232,17 Eur sumai. Be to, vadovaujantis MAĮ 96-98 straipsnių nuostatomis, Vilniaus teritorinė muitinė už neįvykdytas minėtu Kauno teritorinės muitinės sprendimu įregistruotas mokestines prievoles pareiškėjui papildomai sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-08- 14), Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-11 -07), Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-02-04) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-11 -26) priskaičiavo 1693,00 Eur delspinigių, kurių priverstinis išieškojimas taip pat perduotas vykdyti antstoliui. Skolos administravimo laikotarpiu mokestinei nepriemokai padengti iš solidarių skolininkų buvo išieškota 3454,07 Eur suma, iš kurios 2356,50 Eur suma išieškota iš pareiškėjo.

Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi pareiškėjo įsipareigojimų muitinei vykdymo patikrinimą, įvertinusi jo ir solidarių skolininkų lėšomis skolos padengimą, nustatė, kad pareiškėjo bendra mokestinė nepriemoka 2022 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis sudarė 42495,79 Eur. Pareiškėjas 2022-06-21 raštu, kaip to reikalauja FABĮ 4 str. 2 dalis, Vilniaus teritorinę muitinę informavo apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

FABĮ tikslas ir paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Vilniaus teritorinė muitinė kaip kreditorius yra suinteresuota skolininko mokumo atkūrimu. FABĮ 6 str. 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 dalyje nustatyti} pagrindų. Pagal FABĮ 2 str. 2 dalį fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau — MMA). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo pradelstų skolų suma sudaro 48734,72 Eur ir viršija įstatymo nustatytą 25 MMA dydį. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Šiuo atveju konkrečiai ir visapusiškai turi būti vertinama ir sprendžiama dėl skolininko nemokumo būsenos susidarymo priežasčių bei FABĮ 5 str. 8 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (ne) buvimo. Vadovaujantis FABĮ 5 str. 8 d. 2 punktu, teismas gali atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais: jeigu asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie fizinio asmens tyčiniai veiksmai, kurie LR CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado dėl pareiškėjo sąmoningai atliktų neteisėtų veiksmų - neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (23900 vnt. pakelių cigarečių), kurie negali būti laikomi sąžiningais. Kauno apygardos teismo 2016-04-26 nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr.I-142-365/2016 pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d., 225 str. 2 d. (toliau - LR BK), jam paskirta bauda, kurią pareiškėjas sumokėjo. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip padarytų nusikaltimų pasekmė buvo Kauno teritorinės muitinės sprendimu priskaičiuoti muitas, PVM ir delspinigiai bei įregistruota solidari mokestinė prievolė muitinei. Pareiškėjo padaryti nusikaltimai neįeina į FABĮ 5 str. 8 d. 4 punkte numatyti} nusikaltimų sąrašą, t. y. nebuvo baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose. Taigi pareiškėjo teistumas nepatenka į Įstatyme įtvirtintą nusikalstamų veikų sąrašą, dėl kurio bankroto byla negalėtų būti keliama. Pažymėtina, kad per paskutinius tris metus iki pareiškimo teismui pateikimo, pareiškėjas savo finansinius įsipareigojimus dėl mokestinės prievolės muitinei iš dalies vykdė, skolos padengimas buvo vykdomas ir iš bendraskolių piniginių lėšų.

Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį. Tokiu atveju turi būti vertinama ir sprendžiama dėl skolininko nemokumo būsenos susidarymo priežasčių ir F ABI 5 str. 8 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (ne)buvimo. Skolininkui tenka pareiga pagrįsti visas reikalaujamas aplinkybes ir sąžiningai pateikti visapusišką ir pilną informaciją, o jeigu skolininkas to nepadaro, jo prašymas negali būti tenkinamas.

5.Suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovė posėdžio metu, palaikydama atsiliepime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad šiai dienai pareiškėjo ir bendraskolių skola sudaro 42 495,79 Eur. Iš pareiškėjo buvo išieškota 2356,50 Eur. Mano, kad nepriemoka gali būti nurašyta, buvo padaryta žala valstybei, žala padaryta nesąžiningais veiksmais, nes tuo metu pareiškėjas dirbo pareigūnu pasienyje. Prašo įvertinti visas aplinkybes ar yra pagrindas pradėti pareiškėjui bankroto bylą.

6.Suinteresuotas asmuo anstolė Daiva Milevičienė atsiliepime nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.Nurodė, kad ji vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016-10-26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.1-142-365/2016 dėl 7532 Eur skolos (skolos likutis 1062,98 Eur) išieškojimo iš skolininko A. S., išieškotojo VMI pri LR FM naudai.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

7.Pareiškėjas nurodė, kad jo finansiniai įsipareigojimai pareiškimo padavimo dieną sudaro 48734,72 EUR. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas turi mažametį vaiką A. S., gim. (duomenys neskelbtini), dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininku, jo darbo užmokesčio pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 1 312,63 Eur/mėn., neatskaičius mokėtinų mokesčių. Pareiškėjas neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo/ kilnojamojo turto, duomenų apie pareiškėjo turimus vertybinius popierius, akcija, nėra. Pareiškėjas į priklausomybės ligų sąrašą neįrašytas. 2021-06-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.e1-879-298/2021 pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK281(1) 1 d. (vairavimas transporto priemonės neblaiviam, nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) ir jam paskirta 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda ir uždrausta 3 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

8. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).

9.Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-6 punktuose nurodytų pagrindų

10. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šių aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, aiškinama kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nėra nubaustas už nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose (FABĮ 5 str. 8 d. 4 p.). Nenustatyta, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui bankroto procesas anksčiau nebuvo pradėtas ir nutrauktas; pareiškėjas nėra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam būtų iškelta bankroto byla, dalyvis.

Dėl pareiškėjo nemokumo

11.Tačiau, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra pažymėjęs, kad vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą, nurodytą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).

12. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, nenurašomi kreditorių reikalavimai yra reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

13.Pažymėtina, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, jog nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, jog anksčiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

14.Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.I-142-365/2016 matyti, jog pareiškėjas A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str.2 d., 24 str. 6 d., 19 str.1 d., 22, str.1 d., 24 str. 6 d., 199² straipsnio 1 d. (tame tarpe neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (23900 vnt. cigarečių) ir jam paskirta galutinė 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Kauno teritorinė muitinė, 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino A. S. su kitais asmenimis solidariais skolininkais muitinei 2014-05-02 dienai bei įregistravo mokestinę prievolę už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes: 2527 Eur muito, 22864 Eur akcizo, 6260 Eur PVM, 108 Eur muito delspinigių, 9780 Eur akcizo delspinigių, 2674 Eur PVM delspinigių; pripažino A. S. su kitais asmenimis solidariais skolininkais muitinei 2014-12-03 dienai bei apskaičiavo mokestinę prievolę už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes: 965 Eur muito, 13584 Eur akcizo, 3407 Eur PVM, 38 Eur muito delspinigių, 4927 Eur akcizo delspinigių, 1236 Eur PVM delspinigių. Vilniaus teritorinė muitinė 2018-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 44232,17 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2018-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 44232,17 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2018-08-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 666 Eur (10 Eur muitų delspinigių, 515 Eur akcizų delspinigių, 141 Eur PVM delspinigių) mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2018-11-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 818 Eur (13 Eur muitų delspinigių, 632Eur akcizų delspinigių, 173 Eur PVM delspinigių) mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2019-02-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 126 Eur (13 Eur muitų delspinigių, 89 Eur akcizų delspinigių, 24 Eur PVM delspinigių) mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2020-11-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 83 Eur (13 Eur muitų delspinigių) mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto.

15.Kaip nurodė suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė, skolos administravimo laikotarpiu mokestinei nepriemokai padengti iš solidarių skolininkų buvo išieškota 3454,07 Eur suma, iš kurios 2356,50 Eur suma išieškota iš pareiškėjo; 2022 m. rugpjūčio 31 duomenimis pareiškėjo bendra mokestinė nepriemoka sudarė 42495,79 Eur. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM, kad pareiškėjo mokestinė prievolė 2022-09-12 dienai valstybei sudaro 954,98 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje Nr.I-142-365/2016 dėl 200 MGL (7532 Eur ) baudos išieškojimo.

16.Taigi viso pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai 43450,77 Eur sumoje valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Vilniaus teritorinės muitinės, iš esmės yra laikytini prievolėmis, kildinamomis iš pareiškėjo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo susidariusi mokestinė nepriemoka kreditoriams yra kilusi dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, todėl, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė vertintina kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma. Skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Priešingai aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019).

17.Taigi, vertinant, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra įskaitomi kreditorių Vilniaus teritorinės muitinės ir VMI prie LR FM reikalavimai, nurodyti aukščiau, kurie negali būti nurašyti. Akivaizdu, kad pareiškėjas jokių kitų skolinių įsipareigojimų viršinančių 25 MMA (kurių mokėjimo terminai suėję) ir kurie gali būti nurašomi, neturi, todėl nėra pagrindo pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. (A.) S. pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.