Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarimo, kuriuo N. G. pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ANK) 255 straipsnio 8 dalyje, 252 straipsnio 7 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubausta galutine 2 800 eurų bauda, panaikinimo.

N. G. nubausta už tai, kad būdama bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB ,,F. E. T.“ direktore, patikrinimo už 2016 – 2017 metų laikotarpį, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriui nepateikė: 1. reklaminės (informacinės) literatūros apie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes, transporto priemonėse esančias pavojingas medžiagas, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo galimybes ir 2. sutarčių už 2016 ir 2017 metus su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių panaudojimo, be to, 3. per 2016 – 2017 metų laikotarpį į Lietuvos vidaus rinką tiekė N3 klasės transporto priemones, kurių bendroji masė iki 3,5 tonų, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitos už 2016 m., ir 4. pateikė Gaminių tiekimo rinkai 2016 m. ataskaitą, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie į Lietuvos vidaus rinką tiektų transporto priemonėse įmontuotų akumuliatorių svorį.

Apeliaciniu skundu N. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti arba priimti naują nutarimą. Jei ji bus pripažinta kalta pagal ANK 255 straipsnio 8 dalį ir 252 straipsnio 7 dalį, paskirti jai švelnesnes administracines nuobaudas arba mažesnes baudas, nei numatytos atitinkamų jai inkriminuojamų ANK straipsnių dalių sankcijose.

Nurodo, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją, buvo paneigta nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai nebuvo pranešta, bylos nagrinėjimo data nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole, jai nebuvo išsiųstas ir teismo šaukimas. Tokiu būdu buvo suvaržytos jos ANK 571, 577 straipsniuose numatytos procesinės teisės, kas laikytina esminiais procesiniais pažeidimais.

Skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes jos kaltė konstatuota remiantis tik protokolą surašiusios institucijos pateiktais ją kaltinančiais įrodymais, taip pat remiantis neegzistuojančiu įrodymų – jos, teismo posėdyje nedalyvavusios, paaiškinimu teisme.

BĮ UAB „F. E. T.“ įsteigta 1992 metais, ji, Bendrovės direktorės pareigose dirba nuo jos įsteigimo. Iš pateikiamų Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad Bendrovė 2016 m./2017 m. dirbo nuostolingai – 2016 m. patirta 5 869 Eur, o 2017 m. – 1812 Eur. nuostolių. Bendrovė, nepaisydama sunkios finansinės padėties, sąžiningai vykdo visas prievoles, įskaitant ir prievoles valstybei. Skolos nei Socialinio draudimo biudžetui, nei valstybės biudžetui įmonė neturi.

Kaip nurodė administracinio nusižengimo protokole, ji nuoširdžiai gailisi dėl nustatytų pažeidimų, iš dalies juos pripažįsta, tačiau kartu atkreipia dėmesį jos padėtį gerinančias ir atsakomybę švelninančias aplinkybes, taip pat į pirmosios instancijos teismo, nagrinėjant jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą, padarytus pažeidimus.

Jai pareikštas kaltinimas, kad nepateikė reklaminės (informacinės) literatūros apie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo galimybes, tačiau Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 4 punkte nėra įtvirtinto privalomo tokio reikalavimo. Bendrovė pareigą šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais vykdė klientams šią informaciją teikdama žodžiu, tiek ikisutartinių santykių metu, tiek sandorių sudarymo metu. Po patikrinimo ėmėsi papildomų priemonių šiai funkcijai įgyvendinti (įrodymai, patvirtinantys, kad tinkamai organizuoja, finansuoja baterijų ir akumuliatorių tvarkymą ir teikia visuomenei informaciją apie akumuliatoriuose ir baterijose esančių pavojingų aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagų tvarkymą, teismui pateikiami).

Administracinio nusižengimo protokole jai pareikštas kaltinimas dėl Taisyklių 17 punkto pažeidimo, tačiau nenurodyta, kokio Taisyklių 17 punkto papunkčio pažeidimu ji yra kaltinama. Kaltinimas, susijęs su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo veiklos atskaitos nepateikimu, yra suformuluotas neišsamiai, neaiškiai, jame yra prieštaravimai ir dėl šių protokolo trūkumų yra neaiški kaltinimo esmė, t.y., kokios Taisyklėse numatytos konkrečios rūšies ataskaitos nepateikimu ji yra kaltinama – Taisyklių 17 punkte numatytos transporto priemonių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitos ar Taisyklių 19 punkte numatytos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitos. Nežinant, kokių veiksmų neatlikimu ji yra kaltinama, neaišku, kaip teisingai juos reikėtų kvalifikuoti ir tai apsunkina jos galimybę gintis, todėl pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo protokolą turėjo grąžinti jį surašiusiai institucijai, arba, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, minėtus prieštaravimus turėjo aiškinti jos naudai ir atsižvelgti į juos skirdamas nuobaudą, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

Bendrovė 2017 m. gruodžio 15 d. su Autogamintojų ir importuotojų asociacija sudarė sutartį dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų tvarkymo ir visuomenės švietimo organizavimo bei finansavimo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pakeisti Bendrovės registravimo gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade duomenys apie LR vidaus rinkai tiekiamų transporto priemonių atsakomybių įgyvendinimo būdą – iš individualios į kolektyvinę ir tokiu būdu Bendrovė pašalino Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų ir 3 dalies reikalavimų, susijusių su pareigos organizuoti netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymą, pažeidimus dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir apie tai pranešė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriui. Pažymėtina, jog įmonės N1 klasės transporto priemonių pardavimai 2016 ir 2017 metais buvo nedideli. Be to, iki patikrinimo Bendrovei trūko žinių ir informacijos, susijusios su Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų, susijusių su minėto įstatymo 34⁴ straipsnyje įtvirtintų pareigų vykdymu. Į pirmiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuobaudos paskyrimo klausimą, neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė.

Gaminių tiekimo rinkai 2016 metų ataskaitoje nurodyti neteisingi duomenys apie į LR vidaus rinką tiektų į transporto priemones įmontuotų akumuliatorių svorį. Šis pažeidimas buvo sąlygotas įmonės darbuotojų klaidos. Šį pažeidimą pripažįsta ir gailisi.

Teismas panašiose bylose, kuriose sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo už ANK 255 straipsnio 8 dalyje ir 252 straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus, formuoja praktiką, kad už pirmą kartą padarytus, netyčinius, padarinių aplinkai nesukėlusius, kokie inkriminuojami ir jam, pažeidimus, atsižvelgiant į pažeidimą padariusio asmens teigiamą asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ypač jeigu nustatytos kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jeigu nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiria mažesnę negu minimali baudą arba švelnesnę administracinę nuobaudą (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.3.-237-865/2017, Nr. A11.-5380-1035/2017, Nr. A11.-3219-957/2017, a2.3.-237-865/2017; Kauno apylinkės teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.3.145-288/2017, A2.3.-867-540/2017 ir kt. bei taip pat kitų apylinkės teismų nutarimai).

Pirmosios instancijos teismas net nesvarstė mažesnės negu sankcijoje numatyta minimali baudos ar švelnesnės nuobaudos skyrimo galimybės ir tokiu būdu nukrypo nuo teismų panašiose bylose formuojamos praktikos.

Teismas, nepranešęs jai apie bylos nagrinėjimo laiką, užkirto kelią pateikti teismui prašymą dėl mažesnės baudos ar švelnesnės nuobaudos skyrimo ir jį pagrindžiančius įrodymus. Ji yra 70 metų amžiaus, sulaukusi senatvės pensijos, dirba, nors turi rimtų sveikatos problemų. Jos pajamos yra šiek tiek didesnės nei vidutinė senatvės pensija, gaunamų pajamų nepakanka pragyvenimui, todėl tam, kad gautų papildomų pajamų, ji tęsia darbą BĮ UAB „F. E. T.“ direktorės pareigose. Jos vadovaujamos įmonės finansinė padėtis yra bloga – ji, kaip matyti iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, vykdo sąžiningą ūkinę-komercinę veiklą, sąžiningai moka mokesčius ir vykdo kitas prievoles. Dėl blogos įmonės finansinės padėties jai mokamas minimalus darbo užmokestis. Sužinojusi apie Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nustatytus pažeidimus, iš karto juos pripažino. Dar iki 2017 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo, pašalino dalį jai inkriminuojamų pažeidimų, deda pastangas pašalinti ir kitus trūkumus.

Teismas, parinkdamas bei skirdamas nuobaudą, pažeidė ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą nuobaudų skyrimo tvarką. Ji yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jai inkriminuoti pažeidimai padaryti netyčia, už juos yra pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn. Yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino ir gailisi dėl padarytų pažeidimų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracinį nusižengimą padarė sulaukusi 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Dėl teisės aktų gausos ir teisinio reguliavimo tam tikrų neaiškumų bendrovė nežinojo arba neteisingai suprato kai kuriuos teisės aktų reikalavimus, jai trūko informacijos apie jų taikymą ir šios aplinkybės, o ne tyčinis neveikimas, sąlygojo jai inkriminuojamus pažeidimus. Pažeidimai nesukėlė jokių konkrečių neigiamų padarinių aplinkai, nepadarė jai jokios realios žalos ir tai mažina nusižengimų pavojingumą. Pažeidimų priežastys nepagrįstai nebuvo įvertintos skiriant administracinę nuobaudą.

Sprendžiant atsakomybės klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai ANK pažeidimai, kurie suvaržė jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, įstatymų garantuotas teises, tarp jų teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų bei teisę į teisingą teismą bei jos procesines garantijas.

Nagrinėjamu atveju yra ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo sąlygos, kurios sudaro pagrindą, tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismo nauju nutarimu ji bus pripažinta kalta dėl inkriminuotų pažeidimų, skirti jai mažesnes baudas arba švelnesnes nuobaudas. Paskyrus jai švelnesnę nuobaudą, būtų įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Šis teisminis procesas, jai, kaip asmeniui, kuris pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už aplinkos apsaugos pažeidimus, yra pakankama bausmė už padarytas klaidas.

Pirmosios instancijos teisme administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka jai nepranešus apie jos nagrinėjimo laiką. Pagal šiuo metu galiojančias administracinio nusižengimo teisenos taisykles, nesuteikiančias apeliacinės instancijos teismui įgaliojimų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pareiga ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, t.y. išnagrinėti bylą iš naujo, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, tenka apygardos teismui, todėl yra būtinas bylos, pagal jos apeliacinį skundą nagrinėjimas žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarimą nepakeistą ir N. G. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad apeliantė, būdama patraukta administracinėn atsakomybėn pati turėjo pareigą domėtis bylos eiga ir betarpiškai dalyvauti posėdyje bei teikti paaiškinimus. Teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo teisingai, nepažeidžiant administracinių nusižengimų kodekso nuostatų. Ginčytinas apeliantės teiginys, jog nėra įstatyme įtvirtinto reikalavimo šviesti ir informuoti visuomenę dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimų. Tuo tarpu po atlikto patikrinimo apeliantė ėmėsi priemonių skelbti informaciją dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo. Vien tai, kad po patikrinimo informacija buvo pradėta skelbti bendrovės internetinėje svetainėje rodo, kad administracinio nusižengimo protokolas, kurį apeliantė pasirašė ir su pažeidimu sutiko, yra pagrįstas ir teisėtas. Sutarties su A. sudarymas, neatleidžia apeliantės nuo atsakomybės už pažeidimus, kurie buvo nustatyti patikrinimo metu. Teiginys, kad iki patikrinimo bendrovei trūko žinių ir informacijos apie Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintų pareigų vykdymą, yra nepagrįstas. Pati apeliantė skunde nurodo, kad įmonė yra įsteigta 1992 metais, veiklą vykdo prekiaudama vakarietiškais krovininiais automobiliais, besiversdama šia veikla puikiai žinojo apie įstatyminį reglamentavimą ir laikėsi dalies teisės aktų normų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis nurodo, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Be to, surašant administracinio nusižengimo protokolą apeliantė pati asmeniškai dalyvavo, nekėlė klausimų, kokius tiksliai pažeidimus ji padarė ir neprašė paaiškinti, su protokolu susipažino ir pateikė paaiškinimą, pripažino padarytus pažeidimus, dėl jų gailėjosi, tačiau su A. sudarytos sutarties protokolo surašymo dieną nepateikė. Todėl apeliantės teiginiai dėl to, kad kaltinimas yra neaiškus bei netikslus, pažeidžiantis jos teisę žinoti už ką yra baudžiama, turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti. Teismas, priimdamas nutarimą apeliantės atžvilgiu vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu, įstatymu bei visais pateiktais įrodymais, priėmė pagrįstą nutarimą ir paskyrė minimalias sankcijose už padarytus administracinius nusižengimus numatytas pinigines baudas nepažeisdamas teisingumo ir protingumo principo. Skunde apeliantė nenurodo, jokių naujų aplinkybių, galinčių turėti reikšmę sprendimo priėmimui, todėl jos prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turėtų būti netenkinamas.

Teismo posėdžio metu apeliantė N. G. bei jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai prašė skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai nepranešdamas, tokiu būdu suvaržydamas jos procesines teises, numatytas ANK 571, 577 straipsniuose. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad teismo šaukimas į 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdį apeliantei nebuvo išsiųstas (b.l. 29), todėl nutarime neteisingai nurodyta, kad N. G. apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Siekdamas pašalinti minėtus pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę N. G. duoti paaiškinimus bei pasinaudoti ANK 577 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje N. G. paaiškino, kad pripažįsta, jog klaidingai suprato LR atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, manydama, kad tik viršijus 5 vienetus N1 ir M1 klasės automobilių, patiektų per metus, atsiranda pareiga sudaryti sutartis dėl surinktų netinkamų eksploatuoti transporto priemonių panaudojimo. Pripažįsta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės už jo nevykdymą, bei jei dėl to suklysta net teisėjai, tai verslininkas neturėtų būti baudžiamas tokio dydžio pinigine bauda. Įmonė dirba nuo 1992 metų, eilę kartų buvo tikrinama. Priešpaskutinį kartą - 2016 metai rugpjūčio mėn. Tuomet buvo tikrinama būtent dėl automobilių iki 3,5 t bendrosios masės, priskiriamų N1 ir M1 klasės transporto priemonėms patiektų į Lietuvos rinką 2015 metais. Tuo metu pranešė, kad 2015 m. patiekė 5 tokius automobilius ir įmonei nenurodyta, kad būtų kokių nors pažeidimų, jokių nuobaudų ar įspėjimų nei žodžiu, nei raštu įmonė negavo. Ši aplinkybė gali būti pagrindas bylą nutraukti.

Sutartį su A. (A.) sudarė dar iki protokolo surašymo, t.y. 2017 m. gruodžio 15 d. A. nedelsiant informavo Aplinkos apsaugos agentūros atliekų licencijavimo skyrių, kad įmonė yra naujų narių sąvade. Sutartimi A. prisiėmė pareigą pasirūpinti 2017 metais įmonės parduotais 5 automobiliais. Tačiau ji buvo nubausta nors taršos ir žalos išvengta – sutartis sudaryta nepasibaigus metams, pinigai asociacijai sumokėti už visus penkis automobilius – atėjus laikui, automobiliai bus utilizuoti. Yra tik formalus pretekstas, kad sutartis sudaryta patikrinimo metu. Supratus klaidą, ji buvo ištaisyta. Dėl 2016 m. tiektų dviejų minėtos klasės automobilių, dėl kurių, kai jau jie bus netinkami naudoti, nebuvo sudariusi sutarties – kaltę pripažįsta. Prašo sumažinti baudą dėl anksčiau nurodytų priežasčių bei klaidinančių AM veiksmų 2016 m. rugpjūčio mėn. patikrinimo metu.

Dėl neteisingo akumuliatorių svorio kaltę pripažįsta, kad suklydo. Yra sudarę sutartį su UAB „B.“ ir įmonė prisiėmė pareigą juos utilizuoti, nepriklausomai nuo svorio. Žala taip pat nebuvo sukelta. Apie akumuliatorių taršą pirkėjus visuomet informuoja.

Dėl švietimo ir informavimo, darbas atliekamas nuolat. Atsiliepime departamentas pripažįsta, kad informavimas gali būti reklaminėje literatūroje, tuo pačiu patvirtindamas, kad reikalavimas spausdinti kokius nors literatūrinius bukletus nėra privalomas. Be to, pirkėjai yra profesionalai, dažniausia turintys didelius automobilių parkus, su jai bendrauja ir iki ir po pirkimo-pardavimo ir jų nereikia mokyti elementarių dalykų, kad negalima mėtyti automobilių dalių bet kuk. Informuos juos ir žodžiu, ir internetinėje erdvėje, be to, pareigą šviesti jau yra prisiėmusi A.

Dėl ataskaitos už 2016 m., nežino kokia yra inkriminuojamo pažeidimo esmė. Pripažindama savo klaidas ir kaltę, mano, kad iš dalies buvo suklaidinta 2016 m. rugpjūčio mėn. patikrinimo. Todėl prašo bylą nutraukti. Jei teismas atmestų prašymą, prašo skirti mažesnes baudas. Įmonė pastaraisiais metais dirba nuostolingai, dirba skaidriai ir sąžiningai, sumoka visus mokesčius. Jos atlyginimas vos didesnis už minimumą, pensija taip pat nedidelė. Pastaraisiais metais ženkliai pablogėjo jos regėjimas, gresia dalinis apakimas.

Institucijos atstovė U. M. paaiškino, kad pagal administracinių nusižengimų kodekso 7 str., asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu padarė nusižengimą tyčia ar dėl neatsargumo Netinkamą įstatymų supratimą, interpretavimą ar nežinojimą galima laikyti neatsargumu, tačiau vis vien pažeidimai yra padaryti. Laikosi pozicijos, kad pažeidimai yra akivaizdūs, protokolas surašytas tinkamai.

Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išvada, jog N. G. kaltė dėl administracinių nusižengimų padarymo įrodyta, tačiau N. G. paskirta nuobauda individualizuota netinkamai, todėl šioje dalyje nutarimas keistinas.

Atliekų tvarkymo įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; šiame kontekste nustatytos taip pat ir gamintojų, importuotojų, platintojų teisės bei pareigos. Iš šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 5 punkte pateiktos importuotojo sąvokos išaiškinimo matyti, kad, be kitų asmenų, importuotoju laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones. Toks asmuo pagal šio įstatymo reikalavimus yra ir netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvis, turintis norminiais aktais nustatytas teises ir pareigas.

Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytos gamintojų ir importuotojų pareigos: 1) registruotis ministro nustatyta tvarka; 2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones; 3) užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę; 4) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais, 5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas; 6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo 34⁴ straipsnio 3 d., vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Minėto įstatymo 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 7 punktas numato baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų pareigas tvarkyti baterijų ir akumuliatorių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Už šių teisės aktų reikalavimų pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ANK 255 straipsnio 8 dalyje bei 252 straipsnio 7 dalyje, jie yra nurodyti N. G. 2017 m. gruodžio 19 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad minėto įstatymo nuostatos nereikalauja pateikti informaciją būtent reklaminės literatūros forma, tik nurodo, kad tokia forma ji gali būti teikiama. BĮ UAB “F. E. T.“ šią pareigą šviesti ir informuoti visuomenę dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo vykdo klientams šia informaciją teikdama žodžiu.

Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 4 punktas numato Transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigą aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti pateikiama reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto priemones.

Visuomenės informavimo kampanijos pobūdis Atliekų tvarkymo įstatyme neapibrėžtas, todėl vertintini Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme pateikti sąvokų apibrėžimai. Minėto įstatymo 2 dalies 30 punkte nurodyta, kad leidinys – elektroninė arba spausdintinė laikmena, kurioje įrašyta viešoji informacija, 83 punkte nustatyta, kad visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei, 86 punkte nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Tokiu būdu darytina išvada, kad BĮ UAB „F. E. T.“ vartotojams žodžiu teikiama tokio pobūdžio informacija nėra tinkamas visuomenės informavimo būdas, todėl BĮ UAB „F. E. T.“ pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš administracinio nusižengimo protokolo neaišku kokios rūšies ataskaitos už 2016 metus nepateikė N. G.. Su šiais skundo argumentais nesutiktina.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad BĮ UAB „F. E. T.“ teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitos už 2016 metus.

Pagal aukščiau minėtų Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių 17 punktą, ataskaitoje teikiami praėjusių kalendorinių metų duomenys. Gamintojas ir (ar) importuotojas turi užpildyti šių Taisyklių prieduose pateiktas formas - transporto priemonių gamintojas ir (ar) importuotojas turi pildyti 3 priede pateiktos formos I, II ir III skyrius. Minėtų taisyklių 19 punkte nurodyta, kad kartu su ataskaita transporto priemonių gamintojas ir (ar) importuotojas turi pateikti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą, kurios forma pateikta 13 priede, patvirtintą gamintojo ir (ar) importuotojo (juridinio asmens vadovo ar fizinio asmens), ir dokumentų, patvirtinančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo finansavimą (pavyzdžiui, sąskaita faktūra, kasos pajamų orderis, sąskaita ar kt. finansinis dokumentas), kopijas. Tokiu būdu, minėtų taisyklių 17 punktas reglamentuoja ataskaitų pateikimo ir jų užpildymo formas bei tvarką, o 19 punktas reglamentuoja kartu su ataskaitomis būtinų pateikti priedų sąrašą. Todėl, priešingai nei nurodoma skunde, N. G. administracinio nusižengimo protokolas dėl LR aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų Gamtinių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių 17 punkto reikalavimo pažeidimo surašytas teisingai. Be to, iš N. G. paaiškinimo matyti, kad surašius protokolą, jokių pastabų, jog jai pažeidimų esmė neaiški, nenurodė (b.l. 1). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių 17 punkto pažeidimo esmės apeliantė nesuprato.

Dėl paskirtos nuobaudos

Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už pažeidimus skirti švelnesnę nuobaudą.

ANK 252 straipsnio 7 dalis numato, kad klaidingų duomenų pateikimas apmokestinamųjų galinių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 450 Eur iki 850 Eur.

ANK 255 straipsnio 8 dalis numato, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymas ir nedalyvavimas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 Eur iki 6000 Eur.

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinęs padarytų nusižengimų pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumą visuomenei, N. G. asmenybę ir turtinę padėtį, tačiau jų detaliau neanalizuodamas, taip pat atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už administracinės teisės pažeidimus paskyrė minimalias sankcijose numatytas baudas – už ANK 255 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą – 2700 Eur baudą, už 252 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą – 450 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė – 2800 Eur bauda.

Išnagrinėjus bylą žodinio proceso tvarka, išklausius apeliantės paaiškinimus, ištyrus papildomai pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas nepakankamai ištyrė pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, be to, byla buvo išnagrinėta apeliantei nedalyvaujant, jai apie posėdžio vietą ir laiką nepranešus.

Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. kai nustatoma kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda, naudai. Įtvirtinus analogišką nuostatą naujajame ANK, nėra pagrindo spręsti, kad šia nuostata siekiama kitokių tikslų nei ATPK 30¹ straipsnyje – sudaryti galimybę teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) išskirtiniais atvejais paskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti.

Įver­ti­nęs nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad N. G. paskirta 2800 Eur bauda negali būti laikoma adekvati pažeidėjos asmenybei bei jos padarytų pažeidimų pobūdžiui.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 34 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamu atveju, vertinant padaryto pažeidimo aplinkybes, atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių – jokia žala gamtai nepadaryta, pažeidimas padarytas dėl įstatymo neteisingo supratimo, šiuo metu jau yra sudaryta sutartis su A., taip pat pašalinti kiti nustatyti pažeidimai. Iš bylos medžiagos bei apeliantės paaiškinimų matyti, kad ji stengėsi kuo greičiau nustatytus pažeidimus pašalinti (b.l. 49-51, 52-5656-57).

Kaip minėta, N. G. yra 70 metų amžiaus, sulaukusi senatvės pensijos, dirba, turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų, gauna nedidelę pensiją, tam kad gautų papildomų pajamų, tęsia darbą BĮ UAB „F. E. T.“ direktorės pareigose. Iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonės finansinė padėtis yra bloga, todėl jai mokamas minimalus darbo užmokestis (b.l. 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48).

N. G. neteista, administracine tvarka nebausta. Pirmosios instancijos teismas N. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 d. 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė yra sulaukusi 70 metų, todėl yra ir 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta N. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. kai administracinį nusižengimą padaro 65 metų sulaukęs asmuo. Sužinojusi apie Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nustatytus pažeidimus, iš karto juos pripažino. Dar iki 2017 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo, iš dalies pašalino inkriminuojamus pažeidimus. Teismo vertinimu, pats administracinio nusižengimo bylos procesas N. G. turėjo pakankamą poveikį, leido kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visos aukščiau išvardintos aplinkybės sudaro aplinkybių visumą, pripažintina išskirtine, todėl sprendžia, kad apylinkės teismo paskirtos, nors ir minimalios ANK 255 straipsnio 8 dalyje bei 252 straipsnio 7 dalyje numatyto dydžio nuobaudos nebūtų proporcingos ir sąžiningos priemonės apeliantės atžvilgiu.

Taigi atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, N. G. asmenybę, jos turinę padėtį, sveikatos būklę bei elgesį po pažeidimų padarymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų) bus pasiekti N. G. paskyrus švelnesnes nuobaudas nei numatytos ANK 255 straipsnio 8 dalies bei 252 straipsnio 7 dalyje sankcijose - įspėjimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalį, kuria N. G. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 255 straipsnio 8 dalį paskirta administracinė nuobauda – 2700 Eur bauda, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 255 straipsnio 8 dalį paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria N. G. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 252 straipsnio 7 dalį paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 252 straipsnio 7 dalį paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda 2800 Eur ir paskirti N. G. galutinę nuobaudą – įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.