Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai direktore UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 255 straipsnio 2 ir 8 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. T., būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, šiai įmonei 2015 metais savo reikmėms iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių importavus daugiau negu penkias transporto priemones su akumuliatoriais, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-290 3.1 ir 3.2 punktuose nustatytais terminais, nei iki 2016 m. gruodžio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) planinio patikrinimo, nepateikė transporto priemonių apskaitos bei akumuliatorių apskaitos ataskaitų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 7 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-290 „Dėl gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto 3.1 ir 3.2 papunkčių reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 255 straipsnio 2 dalyje.

Be to, B. T., būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, šiai įmonei 2015 metais savo reikmėms iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių importavus daugiau negu penkias transporto priemones su akumuliatoriais, neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dalyvautų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje ir dėl to UAB (duomenys neskelbtini) šioje sistemoje nedalyvavo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktų, 3 dalies reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 255 straipsnio 8 dalyje.

Apklausiama teisme administracinėn atsakomybėn traukiama B. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad supranta protokolo esmę, t. y. kad jai reikėjo užsiregistruoti tame sąvade ir teikti ataskaitas. Vis tik mano, kad valstybei jokios žalos nepadarė. Jos vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) teikia (duomenys neskelbtini) taksi paslaugas. (duomenys neskelbtini) reikalauja, kad taksi automobiliai būtų ne senesni kaip 8 metai. Anksčiau įmonė pirkdavo automobilius Lietuvoje, o paskui kaip juridinis asmuo nusipirko automobilius iš Vokietijos, tačiau jų nepardavė, jais iki šiol įmonė teikia taksi paslauga. Dabar supranta, kad nepateikė ataskaitų, savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažįsta. Žino, kad reikėjo užsiregistruoti atliekų tvarkymo sistemoje ir reikėjo pateikti kas pusę metų ataskaitas dėl automobilių ir akumuliatorių sąrašo, tačiau to nepadarė. Kitais metais tokio pažeidimo nepadarė, nes neviršijo, t. y. neįsigijo daugiau kaip penkių automobilių. 2015 m. turėjo 8 automobilius savo reikmėms, ir jie iki šiol neparduoti, nes perka savo reikmėms. Jos pajamos 600 eurų, gyvena viena, vaikas suaugęs (duomenys neskelbtini) metų, gyvena užsienyje. Ji kažkiek dar padeda tėvams, jiems apie 80 metų, jie gyvena kaime. Ji gyvena asmeniniame nuosavame bute, per mėnesį moka mokesčių virš 100 eurų, pas ją bute elektrinis šildymas. Prašo neskirti nuobaudos ir apsiriboti įspėjimu, 11 metų jie buvo užsiregistravę asociacijoje, bet kai ši asociacija užsidarė ir atsidarė nauja, jie neimportavo auto, nežinojo. Dabar viskas tvarkinga, mano, kad ateityje tokių apsižioplinimų nebus. Mano, kad nieko bloga nepadarė valstybei ar gamtai, akumuliatorius jie senus priduoda ir gauna naujus.

Iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. VR-17.7-242 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metais į Lietuvos Respubliką savo reikmėms importavo daugiau nei penkias transporto priemones su akumuliatoriais iš kitų Europos Sąjungos valstybių; neteikė transporto priemonių apskaitos bei akumuliatorių apskaitos ataskaitų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 7 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-290 „Dėl gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto 3.1 ir 3.2 papunkčių reikalavimus; įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje. Taip pat pridedama dokumentacija apie įgytus automobilius, akumuliatorius ir kt. (b. l. 9-15, 16-21, 25-28).

Motyvuojamoji dalis

B. T. veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 255 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitos nepateikimą iki nustatytų terminų, tuo tarpu šio straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymą ir nedalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje. Teismo vertinimu, B. T. kaltė padarius šiuos administracinius nusižengimus visiškai įrodyta bylos medžiaga ir B. T. parodymais.

Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja transporto priemonių gamintojus ir importuotojus tvarkyti transporto priemonių apskaitą bei teikti apskaitos ataskaitas. Tuo tarpu šio įstatymo 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 7 punktas įpareigoja baterijų ir akumuliatorių gamintojus ir importuotojus tvarkyti baterijų ir akumuliatorių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas. Tokia transporto priemonių ir akumuliatorių apskaitos ataskaitų teikimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintose Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklėse. Pirmiau paminėto Aplinkos ministro įsakymo 3 punkto 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nustatyti aktualių ataskaitų pateikimo terminai. Apklausiama teisme B. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad supranta, jog būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir įgijusi daugiau nei penkias transporto priemones iš kitų Europos Sąjungos valstybių, turėjo užsiregistruoti sąvade ir teikti ataskaitas. Jos vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) teikia (duomenys neskelbtini) taksi paslaugas. (duomenys neskelbtini) reikalauja, kad taksi automobiliai būtų ne senesni kaip 8 metai. Anksčiau įmonė pirkdavo automobilius Lietuvoje, o 2015 metais, kaip juridinis asmuo nusipirko aštuonis automobilius su akumuliatoriais iš Vokietijos, tačiau jų nepardavė, jais iki šiol įmonė teikia taksi paslaugas. Žino, kad reikėjo užsiregistruoti atliekų tvarkymo sistemoje ir reikėjo pateikti kas pusę metų ataskaitas dėl automobilių ir akumuliatorių sąrašo, tačiau to nepadarė. Kitais metais tokio pažeidimo nepadarė, nes neįsigijo daugiau kaip penkių automobilių. Pažymėtina, kad tokius B. T. parodymus atitinka ir kita bylos medžiaga. Štai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktu Nr. VR-17.7-242 nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metais savo reikmėms iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių importavo daugiau nei penkias transporto priemones, tačiau neteikė ataskaitų transporto priemonių apskaitos bei akumuliatorių apskaitos ataskaitų. Be to, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metais dalyvavo netinkamų eksploatuoti transporto priemonių tvarkymo sistemoje, t. y. įmonė šioje sistemoje nedalyvavo (b. l. 4-5). Iš UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu pateiktos dokumentacijos matyti, kad įmonė 2015 metais išties įgijo aštuonis automobilius su akumuliatoriais (b. l. 9-21, 22-28). Taigi, šie įrodymai, kartu ir B. T. parodymai patvirtina, kad pastaroji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, šiai įmonei 2015 metais savo reikmėms iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių importavus daugiau negu penkias transporto priemones su akumuliatoriais, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-290 3.1 ir 3.2 punktuose nustatytais terminais, nei iki 2016 m. gruodžio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) planinio patikrinimo, nepateikė transporto priemonių apskaitos bei akumuliatorių apskaitos ataskaitų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 7 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-290 „Dėl gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto 3.1 ir 3.2 papunkčių reikalavimus. Remiantis tokiomis faktinėmis aplinkybėmis B. T. veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 255 straipsnio 2 dalyje.

Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio, reglamentuojančio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teises ir pareigas, 1 dalies 1–6 punktuose nustatytos tokios transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigos: 1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones; 3) užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę; 4) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais; 5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas; 6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Taigi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose numatytos pirmiau išvardintos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos, kurių laikymasis reiškia, kad bendrovė tvarko eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir dalyvauja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje. Nagrinėjamu atveju B. T. teismo posėdyje parodė, jog žino, kad reikėjo užsiregistruoti atliekų tvarkymo sistemoje, tačiau to nepadarė ir neatliko pirmiau minėto įstatymo reikalaujamų veiksmų. Jos vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) veikla susijusi su taksi paslaugų teikimu, transporto priemones įgijo savo reikmėms ir šie automobiliai iki šiol naudojami, be to, kitais metais įmonė nebuvo įgijusi tiek transporto priemonių. Pažymėtina, kad šiuo atveju tokie parodymai nepaneigia B. T. kaltės, padarius ANK 255 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jau minėta, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 5 punkte pateikta importuotojo sąvoka, iš kurios matyti, jog, be kitų asmenų, importuotoju laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones. Šio įstatymo 2 straipsnio 61 punkte nustatyta, kad tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais, tai į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų, Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba sunaudojimui savoms reikmėms skirtų daugiau kaip 5 baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių vienetų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pagaminimas Lietuvos Respublikos teritorijoje per kalendorinius metus. Taigi, įmonė net ir savo reikmėms iš kitų Europos Sąjungos valstybių importavusi daugiau nei penkias transporto priemones, turi pareigą tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir dalyvauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje, įgyvendindama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose numatytas pareigas. Teismas konstatuoja, kad pirmiau aptarti įrodymai, t. y. pačios B. T. parodymai bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 29 d. planinio patikrinimo metu nustatytos ir patikrinimo akte Nr. VR-17.7-242 užfiksuotos faktinės aplinkybės apie tai, kad įmonė nepateikė jokių dokumentų, rodančių jos dalyvavimą minimoje sistemoje, rodo, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje. Remiantis tokiomis faktinėmis aplinkybėmis B. T. veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 255 straipsnio 8 dalyje.

Dėl B. T. skirtinos nuobaudos

ANK 255 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų, tuo tarpu ANK 255 straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatyta itin griežta nuobauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, t. y. bauda nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas B. T. nuobaudą už padarytą pažeidimą, numatytą ANK 255 straipsnio 2 dalyje atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas susijęs su aplinkos apsauga), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – B. T. vidutinio amžiaus, dirbanti, pačios teigimu gauna ne itin dideles apie 600 Eur dydžio pajamas, gyvena viena, remia senyvą motiną, moka apie 100 Eur mokesčių. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis anksčiau ji neteista, nebausta. Įvertinama ir tai, kad nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino savo kaltę dėl pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 255 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos ribos atitinka B. T. padaryto pažeidimo pavojingumą, todėl įvertinus pirmiau aptartas nuobaudai individualizuoti reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad už šio pažeidimo padarymą B. T. nustatytinas minimalus sankcijoje numatytas baudos dydis, t. y. vieno šimto dvidešimties eurų dydžio bauda.

Spręsdamas dėl B. T. pagal ANK 255 straipsnio 8 dalį skirtinos baudos dydžio teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismų praktikoje taip pat ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad ANK 255 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytos piniginės nuobaudos ribos, įvertinus B. T. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo padarymo aplinkybes bei pačios B. T. asmenybę ir jos gyvenimo aplinkybes, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta ir neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Pažymėtina, jog įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nors ir turėdama pareigą nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje, tačiau jos veikla iš esmės nėra susijusi su sistemingu ir nuolatiniu transporto priemonių tiekimu Lietuvos Respublikos rinkai jų realizavimo tikslu, o susijusi su vykdoma taksi veikla, kas savaime mažina padarytos veikos pavojingumą. Menką veikos pavojingumą rodo ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tik 2015 metais savo reikmėms įgytos vos aštuonios transporto priemonės, kurios ir šiuo metu naudojamos įmonės veikloje ir nėra perleistos kitiems asmenims, ar pripažintos netinkamomis eksploatuoti. Pati B. T. nėra sisteminga pažeidėja, jos padaryta veika nėra tyčinė, ji padaryta dėl neatsargumo, kuris pasireiškė nerūpestingumu, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo metu pasak B. T., įmonė registruota aktualioje sistemoje, teikia visas reikalingas ataskaitas, taigi iš esmės šio administracinio nusižengimo bylos proceso tikslai realizuojami ir jau turi poveikį B. T. elgesiui vykdant juridinio asmens vadovo pareigas. B. T. yra vidutinio amžiaus, jos asmenybė iš esmės yra teigiama, duomenų apie ankstesnius jos aplinkosaugos pažeidimus byloje nepateikta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ji administracine tvarka nebausta, jos pačios teigimu jos pajamos nėra didelės, ji gauna apie 600 Eur darbo užmokestį, iš kurių apie 100 Eur moka komunalinius mokesčius ir padeda senyvo amžiaus motinai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti B. T. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei už ANK 255 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, ženkliai mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bauda padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos B. T. ateityje tokio pobūdžio administracinių nusižengimų nedaryti, būti atidesnei vykdant pareigas, gerbti įstatymus bei laikytis jų reikalavimų.

B. T. paskirtos nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22, 32, 38 straipsniais, 34 straipsnio 5 dalimi, 255 straipsnio 2 ir 8 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

B. T. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 255 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai vieno šimto dvidešimties eurų (120 Eur) dydžio baudą.

B. T. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 255 straipsnio 8 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas skirti jai dviejų šimtų eurų (200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti ir B. T. paskirti galutinę nuobaudą – dviejų šimtų penkiasdešimties eurų (250 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17068263635 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.