Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas:

1.2022-12-05 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 str. 2 d. 6 mėnesiams laisvės apribojimo. 2023-03-03 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę, bausmę atliko 2023-06-28;

2.2023-10-31 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 5 d., (2 epizodai) 4 mėnesiams laisvės apribojimo;

3.2024-03-29 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str.2 d. 30 parų arešto, bausmė subendrinta su 2023-10-31 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė - 32 paros arešto, bausmę atliko 2024-06-25, teistumai neišnykę,

kaltinamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

BK 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama, kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-406-507/2016, 2K-61-489/2018). Vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-111-697/2022).

Pats kaltinamasis A. D. pripažino, kad įvykio laiku ir vietoje įsidėjo į striukės kišenę butelį alkoholinio gėrimo ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs, tuo labiau, kad tuo laiku alkoholiniai gėrimai jau neparduodami dėl laiko apribojimo. Apsaugos darbuotojas, pastebėjęs kaltinamojo veiksmus, užstojo jam kelią ir bandė sulaikyti, tačiau kaltinamajam pavyko išsisukti iš sulaikymo, kurio metu iš kišenės iškrito alkoholio butelis. Liudytoja J. P. matė, kaip apsaugos darbuotojas bando sulaikyti kaltinamąjį ir šalimais buvo iškritęs alkoholio butelis. Parduotuvės vaizdo kameromis daryti vaizdo įrašai patvirtina liudytojų V. M. ir J. P. nurodytas aplinkybes. Tad akivaizdu, jog A. D. alkoholinį gėrimą pavogė matant parduotuvės darbuotojams. Iš to galima daryti išvadą, kad kaltinamojo ketinimai slapta pagrobti prekę peraugo į atvirąją vagystę po to, kai V. M. ir J. P. pastebėjo A. D. veiksmus, o šis kartu su pagrobtu turtu ėmė bėgti ir pasišalino iš parduotuvės, tik neužbaigė savo tikslų dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – sulaikymo metu butelis alkoholio iškrito jam iš kišenės, o jis pabėgo iš parduotuvės. Nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, t. y. A. D. suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir tęsiant veiksmus, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą atvirai. Kaltinamojo A. D. teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti atvirąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šią sąvoką apibrėžia BK 27 straipsnio 1 dalis, t. y. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Nustatytų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios atsakomybės aplinkybių reikšmės yra tolygios, kadangi ne pirmą kartą kaltinamasis padaro vagystę, buvo nuteistas laisvės apribojimo, arešto bausmėmis.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, nevedęs, nurodė, jog dirba pagal kvitus (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. Psichiatrinis gydymas, priklausomybės ligų gydymas, Varėnos PSPC pažymoje nurodyta, kad nėra įrašytas į priklausomybių ligų įskaitas.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirti viešųjų darbų, baudos bei laisvės apribojimo bausmių pagrindų nėra. Skirti viešuosius darbus bausmė būtų aiškiai per švelni, kadangi ir griežtesnėmis bausmių rūšimis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, nėra sumokėjęs paskirtų baudų už administracinius nusižengimus. Anksčiau paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Kaltinamajam buvo taikyta ir arešto bausmė, tačiau bausmės tikslai taip pat nebuvo pasiekti. Todėl kaltinamajam parinktina ir skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas nuteistajam A. D. bausmę, teismas įvertina tai, kad jo padaryta veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, jog pasikėsinta pagrobti prekė grąžinta į prekybą, į pasikėsinto atvirai pagrobti turto vertė nėra didelė (27.99 Eur).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Visgi bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos sritis ir jo taikymas yra galimas tais atvejais, kai, be nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, ir pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas kaltinamajam A. D. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamasis A. D. yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini). Po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino ir turi legalias pajamas. Kaltinamasis A. D. kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, laikysis įstatymų.

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Dėl to atidedant paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmė vykdymą, kaltinamajam paskirtinos pareigos.

Atsižvelgiant į tai, kad A. D. savo kaltę pilnai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai nebuvo paskirtas.

BPK 140 straipsnio tvarka A. D. nebuvo sulaikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantis CD kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, pateiktas su UAB „MAXIMA LT“ pareiškimu dėl vagystės, esantis byloje, paliekamas saugoti byloje (t.1, b.l.27-31).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam šešis (6) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir nustatyti, kad A. D. paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas keturiems (4) mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalis, 5 dalies 5, 7, 10 punktus ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems (1) metams, paskiriant šias pareigas:

pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

neišeiti iš namų nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Paskirtas pareigas vykdyti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – vienerius metus. A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantį CD kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).