- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- 1-173-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23502-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- G. R., N. N.
- Civilinis ieškovas
- M. L.
- Advokatai
- Svetlana Pronina
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje –
G. R. (G. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, padarymu;
N. N. (N. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, nedirba, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2008 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. ir N. N. 2021 m. liepos 14 d. apie 0.15 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu bendrininkų grupėje, įžūliais veiksmais, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, nepaisydami elementarių moralės ir elgesio normų, be jokios priežasties, prie prekyvietės, esančios (duomenys neskelbtini), užpuolė einantį gatve pro šalį R. G. ir tyčia, rankomis ir kojomis bei tampydami nukentėjusįjį, nutempė jį iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sudavė jam ne mažiau 79 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami R. G. pilvo sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis pilve, juosmens kairiame šoniniame paviršiuje su blužnies plyšimu per visą jos storį, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę; odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame žande, dešinio smilkinio srityje, smakre, apatinio žandikaulio projekcijoje, juosmens dešiniame šoniniame paviršiuje, nugaroje; poodines kraujosruvas kaktoje, abipus akių vokuose, dešiniame skruoste, abipus ausų projekcijose, kairio smilkinio, kairio skruosto srityse, apatinės lūpos gleivinėje, dešinio peties srityse, dešiniame ir kairiame žaste, dešinėje ir kairėje alkūnėje, dešiniame ir kairiame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, krūtinėje, juosmens dešinėje, nugaroje, dešinio ir kairio klubo sąnario projekcijoje, kairio sėdmens srityje, abipus šlaunyse, abipus kelių projekcijose, abipus blauzdose; daugybinius šonkaulių abipusius lūžius, o N. N. dar ir nukentėjusįjį smaugiant; ko pasėkoje R. G. dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis pilve, juosmens kairiame šoniniame paviršiuje su blužnies plyšimu per visą jos storį bei kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu G. R. bendrais veiksmais su N. N., elgdamiesi itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų, sudavę R. G. daugybinius smūgius į įvairias kūno dalis bei tampydami nukentėjusįjį, o N. N. nukentėjusįjį dar ir smaugiant, sukėlę R. G. didelį fizinį skausmą ir kančias, jį nužudė, t. y. G. R. ir N. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose.
I. Byloje surinkti įrodymai
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. R. savo kaltę pripažino. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 114-115) palaiko. Kaltinamasis parodė, kad sutinka su tuo, kad užmušė žmogų. Buvo išgėrę, galimai atsidūrė ne toje vietoje ir ne tuo momentu. 2021 m. liepos 13 d. G. R. važiavo į policiją dėl tėvo mirties. Ieškojo dingusio tėvo apie pusę metų ir šį surado mirusį, dėl ko grįžęs po pietų namo buvo susijaudinęs, ir vienas namuose ((duomenys neskelbtini)) gėrė alų ir degtinę, kiek tiksliai, nepamena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kad gali būti, kad išgėrė 0,7 litro degtinės ir 2 vnt. alaus po 1 litrą. Po to jis pasiūlė draugui N. N. susitikti. Su juo susitiko vakare pas jį (G. R.) namuose (duomenys neskelbtini), jau buvo sutemę. Nepamena, ar N. N. blaivus atvažiavo ir ką gėrė namuose. Po to nuėjo į (duomenys neskelbtini) kapines, kur palaidotas jo dėdė. Tos kapinės gal kilometras nuo jo namų, link (duomenys neskelbtini). Nuėjo, pabuvo ten ir neatsimena kaip atsirado prie (duomenys neskelbtini). G. R. protarpiais prisimena, kad kažką susitiko, pasikalbėjo ir viskas. Jo brolis A. visą laiką buvo su juo. Brolis kitame name gyvena, pas juos viename kieme yra keli pastatai. Kai gėrė su N. N., brolio nebuvo namuose, negali pasakyti, kada šis atsirado. Nepamena, ar brolis buvo kartu, kai jie prie kapinių ėjo. Tuo metu, kai prie (duomenys neskelbtini) sutiko nukentėjusįjį, taip pat tuo metu, kai prieš tai sutiko pažįstamas, A. buvo kartu. Nukentėjusiojo nepažinojo, nepamena, kas sugalvojo prieiti prie to žmogaus, taip pat kuris pirmas priėjo prie to žmogaus. Atsimena, kad susimušė su tuo žmogumi. Gali būti, kad G. R. su juo mušėsi. Jis keletą kartų nukentėjusiajam su ranka sudavė į veidą, galimai į kojas. Negali atsakyti, ar žmogus gynėsi, ar gulėjo. Prisimena sudavęs keletą smūgių. Gali būti, kad ir gulinčiam sudavė smūgius. Jis ir tyrėjai sakė, kad nepamena, kiek smūgių sudavė, sakė, kad iki penkių smūgių ir tai nežinia, ar tiek smūgių sudavė. Nemano, kad jis galėjo suduoti 80 smūgių net ir kartu su N. N.. Nepamena, ar N. N. mušė tą žmogų. Aplinkybes prisimena protarpiais, nes buvo stipriai išgėręs. Tą naktį buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, sportbačiais. Neprisimena, ar buvo su kelnėmis, ar šortais. Dėl brolio A. R., parodo, kad brolis nukentėjusiojo nemušė, nes jis ne toks žmogus, kad kažkam trenktų, jis yra labai ramus. Kaltinamasis A. įvykio metu nematė. Jis nukentėjusiajam kelnių nenusmaukė, mano, jog jos galėjo nusmukti nukentėjusįjį betempiant. Jis pats to žmogaus netempė, o kas tempė nukentėjusįjį, neprisimena. Nepamena, ar muštynių metu N. buvo girtas. Negali pasakyti, kuris iš jų girtesnis buvo. Su N. N. visada draugiški buvo, niekada konfliktų nebūdavo. Nėra įsivėlęs į konfliktus su kitais asmenimis su šituo draugu. Nežinojo, kad N. vaikystėje yra gydytas nuo (duomenys neskelbtini) ligos. Tą vakarą, kai gėrė, neatkreipė dėmesio, kokios būsenos buvo N.. N. ir A. aprangos neprisimena. Parodo, kad prieš sutinkant nukentėjusįjį, sutiko (duomenys neskelbtini) darbuotojas, neprisimena, kiek jų buvo ir kiek laiko su jomis buvo. Ten buvo N. N. pažįstama. Sutiko jas netoli (duomenys neskelbtini), gal toje pačioje gatvės pusėje, kur (duomenys neskelbtini) yra. N. N. bendravo su tomis darbuotojomis, o jis nebendravo, tik pasisveikino ir viskas. Nepamena, po kiek laiko po išsiskyrimo su šitomis darbuotojomis pamatė tą žmogų. Atsakydamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis parodė, kad iš namų patekti į kapines nereikėjo praeiti (duomenys neskelbtini), ambulatorijos, kapinės į kitą pusę. Nepamena, kaip taip gavosi, kad nuo kapinių ėjo ne namo, o (duomenys neskelbtini) link, galimai užsimanė prasivaikščioti. Kad yra nužudytas žmogus, sužinojo tada, kai sulaikė pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad R. G. rastas prie ambulatorijos. Negali įvertinti, kaip tas žmogus atsirado prie ambulatorijos. Nepamena, kas smaugė tą žmogų. Nežino, ar tam žmogui buvo daromas dirbtinis kvėpavimas. Negali atsakyti, ar toje vietoje naudojo žibintuvėlius ar mobiliuosius telefonus. Kaip grįžo namo, nepamena. Negali pasakyti, kiek laiko truko nusikaltimas, pradedant nuo susitikimo su nukentėjusiuoju iki mušimo pabaigos. Nepamena, kaip elgėsi velionis – ar jis priešinosi, ar šaukė, ar verkė, ar buvo išgėręs. Atsakydamas į gynėjos klausimus, parodo, kad ankščiau nebuvo teistas. Turėjo administracinių nuobaudų už tai, kad viešoje vietoje buvo išgėręs, už smurtą neturėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, savo elgesį vertina blogai, pasakė teismui viską, ką prisimena. Nori pasikeisti, gydytis nuo alkoholizmo. Iki nusikaltimo padarymo gyveno su žmona ir vaiku. Jo dukra yra K. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Jis yra sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini). Iki nusikaltimo padarymo dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Darbo metu nebuvo išgėręs, visą laiką gerai dirbo, su visais gerai bendravo, darbe girtas niekada nebuvo. Sutinka dėl turtinės žalos dalies atlyginimo.
2021-07-21 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. R. parodė, kad jis prisipažįsta visiškai. 2021-07-13 ryte jis gavo pranešimą, kad jo tėvas galbūt yra miręs, nes jo tėvas buvo dingęs be žinios nuo (duomenys neskelbtini). Tą dieną jis buvo komisariate (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten jam parodė nuotraukas, galimai jo tėvo. Iš nuotraukų jam pasirodė, kad ten yra jo tėvas. Po to kai išėjo iš komisariato, jis nuvažiavo namo, iš to sielvarto, būnant namuose išgėrė 0,7 litro degtinės butelį. Po to dar išgėrė kažkur apie 2 vnt. po 1 litro talpos alaus. Namuose gėrė vienas. Ar tą dieną jo brolis A. buvo namuose, ar jis atėjo vėliau, pasakyti negali, nes, kaip ir minėjo, buvo išgėręs. Vėliau, kažkuriuo metu, jis ir A. susitiko su N., tik dėl savo girtumo neprisimena kur susitiko ir kokiu laiku tai buvo. Tą diena, kiek atsimena, buvo apsirengęs marškinėliais tamsios spalvos, mūvėjo juodos spalvos sportbačius „(duomenys neskelbtini)“ su baltu padu, o dėvėjo kelnes ar šortus, neprisimena. Į tyrėjos klausimą atsakė kad, kodėl jis atsirado toje vietoje, kur buvo sumuštas nukentėjusysis, kaip dabar žino jo vardas R., pasakyti negali ir iš kur jie tada ėjo, taip pat neprisimena. Toje vietoje jie buvo trise, jis, N. ir A.. Kadangi tą dieną buvo nemažai išgėręs ir po to, kai susitiko su N., kiek atsimena, jie dar gėrė, todėl tikrai negali pasakyti iš kur jie ėjo ir kodėl buvo toje gatvėje. Kur randasi gatvė, kur viskas įvyko, šiuo metu net negalėtų parodyti, nes neprisimena. Kiek atsimena ten buvo kioskai, prie tų kioskų sutiko tiesiog praeivį. Matė tą praeivį pirmą kartą, nežino kodėl, ar tas praeivis ką nors jiems sakė, ar jie jį tiesiog užkalbino, nežino dėl kokios priežasties ir kodėl jie pradėjo mušti tą vyriškį (R.). Neatsimena, kas pirmas sudavė smūgį R.. Ką darė N. taip pat pasakyti negali, gali pasakyti tik dėl savo veiksmų. Žino tik vieną, kad A., to praeivio R. tikrai nemušė. Jis asmeniškai R. mušė kumščiais ir spardė kojomis. Pradžioje mušė kol R. stovėjo, kiek sudavė jam smūgių stovinčiam pasakyti negali. Po to kai jis nukrito ant žemės, mušė jį gulinti ant žemės. Mušė taip pat kumščiais ir spardė kojomis. Smūgiai buvo į R. kojas, kūną, šonkaulius. Kiek jis sudavė smūgių, pasakyti negali buvo tikrai daug, daugiau nei 15. Po to kai sumušė R., jis kartu su A. nuėjo namo, N. irgi išėjo, tik kur jis nuėjo nežino, neprisimena. Kur tuo metu kai jis sudavinėjo smūgius buvo N. ir A. jis pasakyti negali, nes buvo girtas ir visko detaliai neprisimena. Po muštinių nežiūrėjo ir netikrino R. gyvas ar ne, taip pat neprisimena, kad kiti tikrintų. Kuo buvo apsirengęs N., neprisimena. N. įvykio dieną buvo išgėręs, nes jie su juo gėrė vakare kartu, kas buvo girtesnis jis ar N., pasakyti negali. Tačiau žino tiksliai, kad įvykio metu A. buvo blaivus, nes jis aplamai negeria. Labai norėtų pareigūnams papasakoti daugiau, tačiau kaip sakė dėl to, kad buvo girtas tą dieną visko pilnai neprisimena. Bet praėjus laikui ir apsiraminus, ir prisiminus dar ką nors tikrai pažada papasakoti papildomai. Dėl to, kas sumušė R., ko pasekmėje jis mirė, labai gailisi (2 t., b. l. 114-115). Po galutinio pranešimo apie įtarimą G. R. parodė, kad su jam įteiktu įtarimu apie pranešimą jis susipažino ir perskaitęs įtarimą labai susijaudino, tad parodymų neduos (2 t., b. l. 120).
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis N. N. parodė, kad kaltę pripažįsta, savo elgesį vertina blogai. N. N. parodė, kad 2021 m. liepos 13 d. sulaukęs draugo skambučio nuvažiavo į svečius pas draugą G. R. pasėdėti. Iki nuvažiavimo į svečius jis gėrė namuose, (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškojosi darbo, bet buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini). Namuose gėrė vienas, išgėrė keturis litrus 6 laipsnių alaus. Pas G. R. namo nuvyko su taksi, kelintą valandą nepamena, bet pamena, kad jau buvo tamsu. Negali pasakyti, kas be G. R. tuo metu buvo namie. Pas G. R. namuose gėrė degtinę, jis su savimi atsivežė 0,5 talpos degtinės butelį. Tą butelį nusipirko parduotuvėje. Prieš nuvykstant pas G. R. su jo broliu buvo susitikęs prie naktinės parduotuvės, kad nupirktų degtinės. Kaltinamasis degtinę nupirko iš savo pinigų. Tiksliai neatsimena, kiek laiko gėrė pas G. R. namuose, bet daugiau nei valandą. Neatsimena, ar jam atvykus G. R. buvo girtas, ar blaivus. Neatsimena, ar tuo metu namuose buvo G. brolis A. R.. Iš namų išeiti pasivaikščioti sugalvojo G.. Į klausimą dėl G. R. nuotaikos, parodė, kad pastarasis buvo liūdnos nuotaikos. Neprisimena, kur ėjo pasivaikščioti, nes jis tuo metu buvo gerokai „apsunkęs“ nuo alkoholio. Parodo, kad galėjo paeiti, bet kai būna išgėręs jam stringa atmintis. Tą momentą, kai sutiko tas moteris, prisimena. Jas sutiko prie suoliukų, prie (duomenys neskelbtini), netoli ambulatorijos. Moteris sutiko kitoje pusėje kelio nuo (duomenys neskelbtini). Buvo trys ar keturios moterys, viena iš jų buvo jo pažįstama. Pamatė, kad jo pažįstama R. G. sėdi prie suoliukų, paklausė, kodėl ji taip vėlai ten sėdi, nes jau buvo gana tamsu. Toliau nuėjo dviese su ja pasišnekėti į šoną, šnekėjo ne ilgai, gal 5-10 minučių. G. buvo, o dėl A. neprisimena. Po pokalbio ji pasakė, kad tuoj eis namo, jis paklausė, ar reikia ją palydėti, nes (duomenys neskelbtini) nesaugu, ypač moteriai. Paėjo iki perėjos, iki autobusų aikštelės, kur autobusai daro pertrauką, kai atvažiuoja į galinę stotelę, pastovėjo ten, įsitikino, kad ji tikrai nuėjo iki namų, nes toje aikštelėje dažniausiai vakarais jaunimas stovi, tada apsisuko ir grįžo pas G., tada perėjo per gatvę ir grįžo prie tų pačių suoliukų. Neprisimena, kada atsirado nukentėjusysis. Atsimena paskutinį fragmentą, kai su viena iš tų moterų atsisveikino ir pasakė gero vakaro. N. N. prisimena susitikimą su (duomenys neskelbtini) pardavėja, o po to prisimena jau tą momentą, kai kumščiais daužė nukentėjusįjį. Į klausimą, kodėl neprisimena, kas buvo tarp šių momentų, parodė, kad būdavo mėgėjas išgerti, ir 3 – 4 metus, kai per daug išgeria, atsikelia ryte ir pusės dienos neatsimena, būdavo, kad skirtingose vietose atsibusdavo. Neprisimena, dėl ko jie prie nukentėjusiojo priėjo, neprisimena dėl ko prieš jį smurtavo. Tas žmogus jam buvo matytas porą kartų, kai gyveno (duomenys neskelbtini), matė jį porą kartų praeinantį, parduotuvėje, bet asmeniškai nepažinojo jo, tik iš matymo. Abejoja, kad G. pažinojo nukentėjusįjį, nes jie nelinkę į tokius nepažįstamus žmones kreipti dėmesio. Nežino, iš kur ten nukentėjusysis atsidūrė. Neprisimena, ar nukentėjusysis kažką pasakė, bet parodo, kad be priežasties nėra nieko užsipuolęs. Į klausimą, ar su priežastimi yra užpuolęs kitus asmenis, parodo, kad tai retas atvejis, vaikystėje būdavo tokių atvejų. Kiek pamena, nukentėjusysis nesipriešino, tik rankomis dengėsi. Negali pasakyti, ar jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Žmogaus mušimą prisimena tik prieš pat pabaigą. Atsimena, kad stovėdamas virš nukentėjusiojo, pastarąjį mušė, po to vieną kartą smaugė. Žmogus tuo metu gulėjo ant žolės ant nugaros už ambulatorijos pastato. Suduodant smūgius, jis buvo pasilenkęs. Mušė nukentėjusįjį kumščiais, negali pasakyti, kiek smūgių sudavė, gali būti virš 6, gali būti ir virš 10. Kai nukentėjusįjį mušė, šio veidas buvo patinęs. Smūgius sudavė į veido sritį, į pilvą. Smaugė nukentėjusįjį ilgiau nei dešimt sekundžių. Neatsimena, kodėl reikėjo tą žmogų smaugti, berods dėl to, kad rėkė ar bandė rėkti. Smaugimas buvo prie ambulatorijos. Kai smaugė, buvo pritūpęs iš galo. Taip kaip parodė ikiteisminio tyrimo metu. Neprisimena, kaip nuo tos vietos, kur susitiko su nukentėjusiuoju, pateko prie ambulatorijos. Kiek prisimena, mušimo vieta buvo tik prie ambulatorijos. Neprisimena, ar nukentėjusysis po susitikimo buvo kažkur vedamas ar tempiamas. Neprisimena, ar vartojo alkoholį įvykio vietoje. G. stovėjo šalia, tiksliai negali pasakyti, ar pastarasis naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, turbūt kad ne, nes buvo tamsu, tai duodamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus galėjo su savimi supainioti. Į klausimą, kodėl nurodė, kad negali pasakyti, ar G. smūgiavo, o ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad G. daužė tą žmogų, parodė, kad sako, kiek prisimena, nes parodymai netiksliai kai kuriose vietose surašyti. Be to, buvo tamsu, jis ne visus savo smūgius matė, nežiūrėjo, kas šalia stovi, ar muša kas nors, ar ne. Pats mušimas truko apie 20 minučių. A. jis nematė. Prisimena tą momentą dėl gaivinimo. Gaivinti reikėjo, nes N. N. atsipeikėjo ir suprato, kad nieko gero, išsigando. N. N. sudavė smūgius, smaugė, o po to gaivino. Po smaugimo veiksmo nukentėjusysis dar kvėpavo. N. N. darė krūtinės masažą ir dirbtinį kvėpavimą. Gaivino, nes buvo panika, ir nežinojo, ką reikia daryti. Kiek žino, jis buvo gyvas, nes girdėjo, kaip jis kvėpuoja, kai paskutinį kartą paklausė. Po to jį nutempė nuo nukentėjusiojo G. su A.. Nutempė, nes greičiausiai jie nematė ar nukentėjusysis dar gyvas, ar ne. Nukentėjusįjį prie sienos tempė jis vienas. Tempė jį iš panikos, nežinojo ką daugiau daryti, norėjo atremti į sieną, patikrinti, ar šis reaguoja. Kai tempė nukentėjusįjį, pastarasis buvo dar gyvas, nes alsavo. Kai tempė, greičiausiai nukentėjusiojo kelnės ir nusismaukė. Kai jis tempė tą žmogų, neatsimena, ką tuo metu darė G. su A.. Iki pat sienos nepritempė, nes šis buvo per sunkus. Greitosios neiškvietė, nes neturėjo su savimi telefono. Po to kažkuriuo momentu jis pamatė A., kartu nuėjo link šio mašinos, pasakė jam, kad atvažiavo mašina ir turi važiuoti. Pasiimti atvažiavo G. žmona, kuri, kiek jis žino, visą dieną buvo darbe. Parodė, kad kažkas iš jų švietė su telefonais tamsoje, ieškojo žolėje jo pamestų raktų. Žolė buvo trumpesnė nei iki kelių. Kad pametė raktus, suprato tada, kai pasitikrino šortų kišenes. Prieš įvykį raktas ir pakabukas buvo pas jį šortų kišenėje. Negali tiksliai pasakyti, kiek laiko ieškojo raktų. Po įvykio pernakvojo pas G. ir nevyko namo, nes raktų neturėjo, o žmona tą dieną buvo į (duomenys neskelbtini) išvažiavus. Po įvykio jis nesislapstė, iki sulaikymo buvo namie, porą dienų iki sulaikymo buvo su žmona į (duomenys neskelbtini) išvažiavęs. Į klausimus dėl jo (duomenys neskelbtini) ligos vaikystėje, parodė, kad jis buvo pernelyg energingas vaikas, tėvai negalėdavo suvaldyti. Jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Nebuvo tokių atvejų, kad jis klasiokus muštų, pastarieji jį mušdavo, nes jis būdavo smulkesnis ir buvo iš nepasiturinčios šeimos. Jį morališkai žemindavo kiekvieną dieną. Kad jis gydėsi vaikystėje, sužinojo tik kai jį sulaikė, nes tėvai jam nesakė, kad jis (duomenys neskelbtini). N. N. prisimena iš vaikystės, kad gerdavo vaistus namie, kad visą dieną pramiegodavo. Jam globėja duodavo vaistus. Jo gydymas buvo baigtas, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, po to jokio gydymo jam neskyrė, pas (duomenys neskelbtini) vaikščioti pasitikrinti jam netekdavo. Į klausimą, kaip aplinkiniai apibūdindavo jo elgesį tuo metu, kai jis neprisimindavo, kiek žino, būdavo momentų, kai tiesiog prie stalo sėdėdavo, arba tiesiog šaudavo į galvą ir išeidavo. Į klausimą, ar ankščiau yra buvę tokių momentų, kai jis negalėjo savęs kontroliuoti ar valdyti, parodė, kad gal vieną kartą gyvenime yra buvę, kai buvo (duomenys neskelbtini), kai buvo teistas už ankstesnį nusikaltimą. Nesutapus charakteriams susimušė su kartu sėdėjusiu kaliniu.
2021-07-21 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. N. parodė, kad 2021-07-13 apie 14-15 val. nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko 4 ltr. alaus po 6 laipsnius ir vienas namuose, bežiūrėdamas filmą, išgėrė šį alų. Apie 20-21 val. jam paskambino draugas G. R. ir pasiūlė atvažiuoti į svečius. Jis apsirengė, susitarė, kad paims degtinės butelį ir išsikvietęs taksi iš karto nuvažiavo pas G. į (duomenys neskelbtini). Pas jį namuose jie išgėrė degtinės, po ko G. pasiūlė eiti pasivaikščioti ir jie dviese išėjo. Kuri buvo valanda, jis jau neprisimena. Jie daėjo iki (duomenys neskelbtini), kur atsitiktinai susitiko pažįstamą, bet jie tik trumpai pasikalbėjo ir pažįstama išėjo. Jis dar šiek tiek paėjo paskui ją, nes jau buvo tamsu ir vienai vaikščioti yra negerai, tai tiesiog norėjo įsitikinti ar ji laimingai nuėjo iki namų, po ko apsisukęs grįžo prie G.. Ėjo toliau link ambulatorijos. Kokiu metu ir iš kur atsirado prie jų G. brolis A., jis negali atsakyti, nes neprisimena šito momento ir iš viso jį jis pamatė jau po visko. Taigi, beeinant iki ambulatorijos, tai paskutinį ką jis prisimena ir po to tik atsipeikėjo, kad jis daužo žmogų. Šį žmogų jis pažinojo tik iš matymo, tai yra tuo metu kai gyveno (duomenys neskelbtini), jis buvo jį keletą kartų matęs, bet su juo nebendravo, nežinojo nei vardo, nei pavardės. Jis negali atsakyti kodėl jis daužė šį žmogų, nes neprisimena. Kiek jis prisimena, kai jis daužė šį žmogų, šis gulėjo ant nugaros, jis jam sudavė smūgius tiek kumščiais, tiek kojomis į galvą, šonkaulius. Žmogus bandė stotis, tačiau jam sudavė iš kojos į galvą, po ko žmogus vėl nukrito ant nugaros ir mušė toliau. Bendrai jis kojomis ir kumščiais sudavė po šešis smūgius. Smūgiuodamas jis šiam žmogui stovėjo prie dešinio šono, maždaug ties pilvu. G. taip pat daužė šį žmogų ir jis stovėjo prie kairiojo šio žmogaus šono. Kadangi buvo tamsu, jis nelabai matė kur G. sudavė smūgius, tačiau jam atrodo, kad jis spyrė du tris kartus koja į šonkaulių sritį. Kaip ir sakė, A. jis pamatė tik po visko, ir jis jo nematė, jam atrodo, kad jis iš viso pasirodė tik tada, kai baigė daužyti šį žmogų. Šitą žmogų jie daužė apie 20 minučių, ir kadangi jis nelabai gerai viską prisimena, tai gal ir galėjo būti daugiau smūgių nei jis dabar papasakojo. Taip pat prisimena, kad tarp mušimų, jis tą žmogų dar ir smaugė, kad jis nerėktų, nes jis iš skausmo dar leido kažkokius garsus. Šį žmogų smaugė suėmęs rankomis jam už kaklo apie minutę ar dvi. Po kiek laiko jis atsitokėjo ir suprato, kad žmogus nebejuda, paklausė ar jis kvėpuoja, tačiau nesigirdėjo jokio įkvėpimo, todėl pradėjo daryti širdies masažą. Tris ar keturis kartus įspaudė jam krūtinę, darė dirbtinį kvėpavimą, pakartojo tai du kartus, kol jo nenutraukė, kol jo neatitraukė G., pasakė, kad jau per vėlu. Jis dar norėjo pasodinti šį vyriškį prie sienos, galvojo, kad gal jis atsigaus, tačiau jis jį pabandė patraukti, jis buvo per sunkus ir jis jo nebejudino. Jie dar atsisėdę pasėdėjo tenai šiek tiek, po ko atvažiavo A. su G. žmona S. ir juos išsivežė. Jis neprisimena to momento, kad jie pasišviesdami ieškotų ko nors, ir ar kas apieškojo to žmogaus kišenes, jis nežino, jis nieko neieškojo ir nieko nepaėmė. Kas numovė tam žmogui kelnes, jis nežino, gal jos nusmuko jam bebandant jį traukti, kad pasodinti prie sienos. Įvykio vietoje jis pametė savo tris raktus su geltonu plastikiniu pakabuku bei durų magnetuku ir pakabuku su graviruotu jo vardu, pavarde ir asmens kodu, tačiau tai kad pametė, jis pamatė tik kitą dieną grįžęs namo. Jis tą dieną vilkėjo juodais sportiniais batais, juodos spalvos maikute su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir mėlynos spalvos šortais „(duomenys neskelbtini)“. Batus ir šortus jis atidavė atvykusiems policijos pareigūnams, o maikutę jis išmetė į požeminį konteinerį esanti prie (duomenys neskelbtini) namo. Maikutę jis išmetė dėl to, kad ji buvo kruvina ir purvina. Šortai, batai taip pat buvo kruvini, tačiau jis juos išskalbė. G. vilkėjo treningus juodos spalvos ir tamsius sportinius batelius. Ką vilkėjo A., jis neprisimena. Po įvykio jie nuvažiavo pas G. kur jis ir pernakvojo, o ryte, apie 10 val. jis autobusu važiavo namo ir pamatė, kad įvykio vieta yra aptverta policijos. Į klausimus atsakė, kad bemušdamas atsitokėjo nuo išgąsčio. Išsigando to kas įvyko, nes nevaldė savęs. (duomenys neskelbtini) liga vaikystėje tik sirgo, smurto nepatyrė. Smurto jokio motyvo nebuvo, jis tiesiog atsidūrė netinkamoje vietoje. Jis neprisimena ar mušamas žmogus ką nors sakė. Po to pagalbos nekvietė, nes išsigando. Kas pirmas pradėjo mušti jis neprisimena. Dėl to kas įvyko jis nuoširdžiai gailisi (2 t, b. l. 21-23).
Savo parodymus įtariamasis N. N. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 25-34).
Po galutinio pranešimo apie įtarimą N. N. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, prisipažįsta pilnai. Buvo apklaustas įtariamuoju, prisimina savo duotus parodymus ir jis jų laikosi. Kaip ir sakė ankstesnėje apklausose, A. jis pamatė jau po visko, jis nematė, kad jis dalyvautų nusikaltime. Papildyti jis daugiau nieko neturi. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi. (2 t., b. l. 42)
Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. (A. R.) nors pasinaudojo savo įstatymine teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimąjį giminaitį, pareiškė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
2021-07-22 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. R. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino ir dėl įtarimo neprisipažįsta, kadangi šio žmogaus jis nei mušė, nei spardė. 2021-07-13 apie 6 val. jis atsibudo, nes brolis G. paprašė pabūti su jo mažamete dukra, o pats brolis su mama išvažiavo. Jis visą laiką buvo namuose, snaudė. Kada grįžo mama su broliu, jis nežino, nes nežiūrėjo į laikrodį. Kai išgirdo, kad jie yra namuose, jis vėl nuėjo miegoti. Apie 13-14 val. jis atsibudo ir apie 16 val. išvažiavo pas savo merginą. Apie 22 val., jam paskambino brolis ir paprašė paskolinti iš savo merginos pinigų, kuriuos reikia nunešti (duomenys neskelbtini) prie naktinės parduotuvės esančiam jo draugui N., kuris nupirktų alkoholio. Jis nuėjo iki (duomenys neskelbtini) esančios naktinės parduotuvės, gatvės jis nežino, kur jo jau laukė N.. Jis davė N. pinigų ir šis nupirko degtinės 0.5 ltr talpos ir jie abu nuvažiavo pas brolį į namus. Brolis su N. išgėrinėjo, o jis sėdėjo ir žaidė telefonu, negėrė. Maždaug tarp 22 val. ir 24 val., tiksliai laiko nurodyti negali, brolis jį pakvietė išeiti kartu su juo ir N. pasivaikščioti. Iš namų jie ėjo link parduotuvės (duomenys neskelbtini), gatvės neprisimena, po to ėjo link (duomenys neskelbtini) ir praėję (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje jie nuėjo prie suoliukų. Ten jie pamatė tris nepažįstamas merginas, vieną iš jų yra tik matęs, kaip dirbančią (duomenys neskelbtini), tačiau jis jokių anketinių duomenų nežino. Jie pasikalbėjo su merginomis, jas truputį palydėjo iki tos vietos, kur autobusas "pauzę" daro, po to merginos nuėjo namo, o jie tenai prisėdo. Brolis su N. dar išgėrė degtinės, kurią nešėsi su savimi. Tada nuėjo iki stotelės, kur vėl prisėdo ir brolis su N. dar šiek tiek degtinės išgėrė. Besėdint stotelėje pamatė, kad kitoje gatvės pusėje eina vyriškis, kurio jis nepažįsta. Tiesiog be žodžių, nuo suoliuko atsistojo N. ir greitu žingsniu perėjęs gatvę, pradėjo eiti link to vyro. Jo brolis nusekė paskui N., o jis lėtu žingsniu nuėjo paskui savo brolį. Tuomet jis pamatė, kad prie prekybinio stalelio, N. pasivijo šį jam nepažįstamą vyriškį, pakišo jam savo koją ir taip parvertė ant nugaros. Jis tuo metu buvo apie 15-20 metrų atstumu nuo N. ir viską matė, ten buvo apšviesta. Ten, kur N. parvertė tą vyriškį, buvo plytelės. Matė, kad N. buvo pritūpęs, viena koja įsirėmęs į plyteles, o kitą koją įrėmęs tam vyriškiui kažkur pilvo srityje ir taip neleido jam atsistoti, sudavė dešinės rankos alkūne į veido sritį. Priėjęs brolis sakė N. atsitraukti, liepė eiti nuo jo. Kaip tik tuo momentu tas vyriškis savo ranka užkabino jo brolio koją ir tada G. sudavė kumščiu tam vyriškiui vieną kartą į veido sritį. Jis (A. R.) stovėjo šalia ir nieko nedarė, pasakė broliui, kad eitų namo, į ką brolis atsakė, kad tuoj eis ir liepė jam nueiti pasižiūrėti ar nevažiuoja kokios mašinos. Jis stovėjo nuo jų gal per žingsnį, nusisuko nuo jų ir nematė kas vyksta. Girdėjo tik mušimo garsus, suprato tai iš garso, tačiau kas mušė, į kokias kūno vietas, kiek smūgių, jis nematė. Jis taip stovėjo nusisukęs apie 30 sek., o po to kai atsisuko, pamatė, kad tiek N., tiek jo brolis, suėmę tam vyriškiui už maikės, bando jį pakelti, kad jis atsisėstų. Tačiau tas vyriškis nenorėjo keltis, tad jie abu suėmę jam už pažastų, nutempė šį vyriškį apie 5-6 metrus prie tų prekybinių stalelių. Tas žmogus toliau gulėjo ant nugaros, o pritūpęs N. jam kumščiu sudavė apie 2-3 kartus į pilvo sritį. Tuomet tas vyriškis pradėjo stotis, N. jam padėjo ir šis vyriškis nuėjo link ambulatorijos, pasakė, kad jam skauda kojas ir atsisėdo ant tako, ant plytelių. Tačiau priėjęs N., suėmęs šį vyriškį už rūbų ties pečiais, pradėjo tempti link žolės. G. priėjo ir suėmęs už pažasties, taip pat padėjo jį nutempti. Betempiant šis vyriškis pasakė, kad pats eis ir kai jį paleido, vyriškis atsistojo ir pradėjo bėgti. N. jį tuoj pat pasivijo. Jis to momento nematė, nes buvo už jų nugaros, tačiau pamatė, kad tas vyriškis vėl nukrito ant nugaros. G. liepė jam nueiti paimti butelį, kurį jie paliko prie prekybinių suolelių ir jis nuėjo. Kai grįžo pamatė, kad tiek N. tiek jo brolis toliau muša šį žmogų, matė, kad abu sudavė smūgius į pilvo sritį. Jis matė tik vieną brolio suduotą smūgį. Jis (A. R.) stovėjo virš to žmogaus prie šono ir tuo metu atitraukė savo brolį nuo vyriškio. Matė, kad N. vis dar muša tą vyriškį, matė, kad alkūne sudavė kelis smūgius į pilvo sritį. Tie smūgiai buvo suduodami alkūne iš šono ir tiek kaire ranka, tiek dešine. Po to brolis priėjo prie N. ir jį atitraukė nuo šio vyriškio. Brolis su N. sustojo rūkyti, o jis nuėjo į statybinę aikštelę prie smėlio krūvos, kad nusišlapinti. Nuo tos smėlio krūvos jis matė, kad brolis vis dar rūkė, o N. buvo ant žolės. Kaip jam atrodė, N. gulėjo ant žolės nugara, o ant N., nugara į krūtinę buvo atsirėmęs tas vyriškis. N. buvo apglėbęs tą vyriškį rankomis, tačiau negali paaiškinti kaip ir dar koja užmetęs tam vyriškiui ant kojos. Ar tai galėjo būti smaugimo veiksmas, jis negali atsakyti, iš tolo jis nematė. Tuomet jį (A. R.) pakvietė brolis ir paprašė duoti telefoną su žibintuvėliu, jis jam padavė savo telefoną, ir brolis liepė nueiti prie prekybos suolelių, kad paimti N. kuprinę. Kai jis grįžo, brolis paprašė paskambinti žmonai, kad ši atvažiuotų jų pasiimti ir prašė neaiškinti kas čia įvyko. Jis nuėjo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), skambino brolio žmonai, tačiau ji neatsiliepė. Tuomet jis paskambino savo mamai ir paprašė, kad ji pasakytų S., jog ši perskambintų jam. Netrukus S. perskambino ir jis nieko neaiškindamas paprašė atvažiuoti pasiimti. Pakalbėjęs telefonu, jis pradėjo eiti link tos vietos, tačiau pakeliui susitiko su broliu ir N.. Tuomet visi nuėjo link (duomenys neskelbtini), sulaukė brolio žmonos ir visi grįžo į brolio namus. Kam broliui buvo reikalingas telefonas su žibintuvėliu, jis nežino, gal pasižiūrėti į tą vyrą. Toje vietoje, kur viskas įvyko, yra tamsu, nėra apšvietimo. Kodėl N. užsipuolė tą vyrą, jis nežino, suprato, kad N. tą vyriškį pažinojo. Pas tą vyriškį kelnės buvo nusmukusios, nes jos nusmuko tiek per mušimą, tiek tuo metu kai tą vyriškį tampė. Tas vyriškis mušamas rėkė, sakė, kad jam skauda. Kiek laiko visa tai truko, jis negali pasakyti. Jie niekam iš pat pradžių nepasakojo kas atsitiko. Jis asmeniškai šitam žmogui jokių smūgių nesudavė, jo netampė, jo nelietė, tik bandė nuo jo atitraukti savo brolį. Jis papasakojo tik apie keletą suduodamų smūgių, tačiau jis nuolat nebuvo prie jų, tai smūgių galėjo būti ir daugiau. Kaip jis vilkėjo tą dieną, neprisimena. Prisimena tik tiek, kad juodais sportiniais batais. Galėjo būti sportinės kelnės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kokias neprisimena, nes turi ne vienas. Kuo vilkėjo brolis, neprisimena, tačiau kažką tamsaus, buvo su sportbačiais. N. dėvėjo batus, berods aulinukus, vilkėjo kažkokius tamsius rūbus, kokius, neprisimena (1 t., b. l. 163-166).
Savo parodymus A. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 167-183).
2021-12-01 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. R. parodė, kad kai jis davė parodymus, jis ne taip pasakė. Jis nematė brolio G. R. smūgių. Kai davė parodymus supanikavo, stresavo, atsiprašo, kad davė neteisingus parodymus. Kai buvo namuose, prisiminė visą šią situaciją, muštynėse agresorius buvo N.. Muštynes pirmas pradėjo N. N., jisai pribėgo prie to vyriškio, tik po to jie atbėgo su broliu, N. vyriškį parvertė ant žemės, pradėjo mušti į galvos sritį, po to jį nutempė toliau, jie su broliu pradėjo N. atitraukinėti nuo to vyriškio. Kai jie N. šiek tiek nuramino, vyriškis pasakė, kad jam skauda koją. Jis nuėjo į priekį, o brolis ir N. paėmė tą vyriškį už pažastų, nuvedė neva tai nieko nebuvo. G. su N. sustojo ir pradėjo kalbėtis. Apie ką kalbėjo neprisimena, tada tas vyriškis pradėjo bėgti, N. pradėjo jį vytis ir alkūne trenkė į kaklo sritį. Tada tas vyriškis nugriuvo, N. pradėjo su juo muštis. Į prokuroro klausimus: vyriškis nukrito, o N. pradėjo jį mušti iš alkūnės. Tada jo brolis G. priėjo prie judviejų. Praėjusį kartą jis sakė, kad brolis stūmė, bet iš tikrųjų brolis N. atstūmė nuo nukentėjusiojo. Tada N. pradėjo rimti, N. stovėjo su jo broliu, vyriškis pritūpė, tada N. kažkas atsitiko ir jis vėl pradėjo smaugti tą vyriškį. Kai N. smaugė nukentėjusįjį, brolis priėjo prie N., bandė atitraukti jo ranką nuo nukentėjusiojo. Po to, kai N. vėl nusiramino, jie pastovėjo parūkė, brolis pasakė jam nueiti paimti N. tašę, kuri buvo netoli stotelės ant prekystalio. Kai jis su ta taše grįžo, N. vėl užpuolė nukentėjusįjį. Jis prie jų priėjo gal po 1-2 minučių, tiksliai pasakyti negali. N. vėl buvo užsipuolęs alkūnėmis nukentėjusįjį, į kurias vietas mušė, nematė. Matė, kad buvo smūgiai, bet į kurią vietą mušė nematė. Po to, brolis jam pasakė, kad reikia paimti butelį, jis nematė kas vyko tuo momentu, bet tuo metu brolis jau buvo nuraminęs N.. Jis paėmė butelį ir grįžo pas juos. Jie buvo jau nurimę. Kas jo paprašė duoti telefoną, neatsimena. Jam pasakė nueiti paskambinti. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini), kur yra nemokamas wifi, nuėjo prisijungti. Kai ėjo prie (duomenys neskelbtini), N. vėl pradėjo pykti ant to vyriškio. Jis elgėsi keistai, paguldė tą vyriškį ant žolės. Prieš tai vyriškis gulėjo. N. paėmė jį už kaklo ir pradėjo smaugti. Į advokato klausimus: N. šiek tiek pakėlė vyriškį, paguldė ant savęs ir pradėjo smaugti. Tuo metu, jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini), nežiūrėjo kas ten vyksta, nuėjo prie (duomenys neskelbtini) paskambinti. Kai paskambino ir jam niekas nekėlė, jis paskambino mamai, kad jam perskambintų, paprašė, kad atvažiuotų ir juos paimtų. Kai nuėjo prie jų, N. jau buvo nusiraminęs. Skambino mamai, nes neturėjo sąskaitoje pinigų, taip pat buvo panikoje, kadangi buvo muštynės, vyriškis keistai atrodė. Juos paimti atvažiavo brolio žmona. Iš pradžių skambino mamai. Brolio žmona nieko nežinojo. Jie visi sėdo į mašiną ir išvažiavo, jie su broliu ir N.. Brolis nuėjo namo, jis nuėjo namo, N. buvo kambaryje pas jį namuose, kur ir nakvojo. Buvo baisu pasakyti kas atsitiko. Po įvykio nekalbėjo su N., nekalbėjo su juo apie įvykį. Neatsimena datos, kada viskas įvyko, iš namų išėjo kažkur apie 22 – 23 val. vakare. Tą dieną nevartojo alkoholio. Brolis mažiau vartojo alkoholio negu N.. Kas kiek išgėrė alkoholio, negali pasakyti, bet brolis galėjo vieną stikliuką išgerti, o N. tris stikliukus. Prieš pamatant vyriškį nepasakytų, kad G. buvo labai išgėręs, o N. jau buvo girtas ir labai susinervinęs. Iki to įvykio buvo keletą kartų susitikęs su N., bet koks jis yra nepasakys. Tuo metu N. tai buvo linksmas, tai nervingas, piktas. Prieš pamatant nukentėjusįjį, ant suoliuko sėdėjo trys moterys, brolis su N. bendravo su tomis moterimis, apie ką jie kalbėjo nepasakys, jam buvo neįdomu. Nukentėjusįjį pirmą kartą pamatė kai jis buvo prie suoliukų. Pirma vyriškio mušimo vieta yra prie medžio ir suoliuko, antra vieta - netoli pirmos vietos, trečia vieta ant žolės, kita vieta ant takelio iš plytelių ir dar ant žolės. Viso penkios mušimo vietos. Negali pasakyti kiek smūgių sudavė N. tam vyriškiui. Į teisėjo klausimus: buvo apklaustas policijos komisariate, parodymus davė gera valia, nei fizinio, nei psichinio smurto prieš jį nevartojo, buvo supanikavęs. Netiksliai pasakė parodymus būtent dėl brolio, galvojo kad jis mušė, bet kai namie pagalvojo, taip nebuvo. Su juo buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, niekas jo nevertė nieko daryti per prievartą. Parodymų patikrinimo vietoje parodė visas penkias vietas kuriose mušė vyriškį. Pradėjo panikuoti kai jį sulaikė pareigūnai. Buvo supanikavęs, nes nežinojo kas bus. Panika buvo jam dėl visos šios situacijos. Brolis paprašė, eiti kartu su juo kol jis palydės N.. Kai paskutinį kartą matė nukentėjusįjį, jo buvo sumuštas veidas. Kai matė nukentėjusįjį paskutinį kartą, buvo tamsu. N. įjungė žibintuvėlį, jis pamatė, kad vyriškiui buvo sužalotas veidas. Vyriškiui nusmuko kelnės tuo metu, kai jį tempė. Nežino kuo avėjo nukentėjusysis. Negali pasakyti ar jis buvo su batais, ar basas. Apie įvykį su niekuo nekalbėjo. Nesidomėjo pas brolį kas čia nutiko (1 t., b. l. 190-192).
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. L. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusysis R. G. yra jo pirmos eilės pusbrolis iš mamos pusės. Jis (M. L.) atstovauja visą šeimą, civiliniame ieškinyje pasirašo visi jų šeimos pusbroliai, dėdė ir teta. Paskutiniu laiku rečiau su pusbroliu bendraudavo – 2 – 3 kartus per metus susiskambindavo. Gyvai buvo susitikę prieš porą metų, R. G. buvo atvažiavęs trumpam prie jo namų, (duomenys neskelbtini). Bendravimas su pusbroliu pastaruoju metu nebuvo dažnas, nes kiekvienas turėjo savo reikalų. Žinojo, kad jo pusbrolis dirbo (duomenys neskelbtini). R. G. mažai apie save ką pasakojo, žino, kad ankščiau jam patikdavo vartoti alkoholį, bet šiaip pokalbis būdavo apie nieką. Jų pokalbiai trukdavo iki 5 minučių. R. G. ne tik jam skambindavo, dažniau jo mamai ir kitiems. Pusbrolis buvo draugiškas, niekada nebuvo piktas, buvo su savo poreikiais, ankščiau šiam patikdavo išgerti. Kai jis skambindavo, visą laiką būdavo išgėręs. Paskutinis pokalbis su pusbroliu įvyko prieš porą metų, telefonu paskutinis pokalbis irgi įvyko prieš porą metų. Nors turi dukrą, pusbrolis gyveno vienas. R. G. dukra jau pilnametė. Tačiau pastarojo dukra nenori dalyvauti šitame procese, nenori negatyvių emocijų, ji šiuo metu yra nėščia. Pusbrolis su savo dukra bendravo. Jie kartu negyveno, buvo išsiskyrę su žmona, o dukra gyveno su mama atskirai. Skyrybos gal prieš 10 metų įvyko. Jų susitikimai buvo reti. Su tėvu dukra susitikdavo ir dėl alimentų. Visi alimentai sumokėti. Nukentėjusysis nežino, ar R. G. pastaruoju metu turėjo gyvenimo draugę, anksčiau turėjo. Jo pusbrolis gyveno (duomenys neskelbtini), bet kur tiksliai nežino. Nėra buvęs pas jį namuose, tik po jo mirties. Apie nelaimę sužinojo, kai jam paskambino dėdė A. G., kitą dieną po įvykio – 15 d. Dėdė paskambino, kad važiuos atpažinti, tada nukentėjusysis perskambino visiems broliams, pranešė ir paskui užsiėmė būtinais dalykais. Jis rūpinosi laidotuvėmis, nes buvo įpareigotas, pasitarus su šeima. Dėdė apskambino visus pusbrolius, surinko pinigus, nes R. mama ir tėtis mirę ankščiau, R. G. paskutinis iš tos šakos buvo. Dukra prisidėjo prie laidotuvių pinigais. Dukra laidotuvėse nedalyvavo. Ji mažai bendravo. Be to, kaip jis suprato, išėjo tokia situacija, kad ji paklausė, ar giminaičiai laidos, ar ji. Išėjo taip, kad pasakė, kad „laidokit jūs“, pagalvojo, kad jų didelė šeima norės atsisveikinti. Dėl neturtinės žalos dydžio, tai jie pakalbėjo su visa šeimyna ir toks dydis nuspręstas. Su kiekvienu R. G. atskirai bendravo, su dukra vienaip, su teta, dėde kitaip, tetoms ir dėdėms dažniau skambindavo, su kai kuriais broliais rečiau, su kai kuriais dažniau. A. G. yra dėdė, V. L. yra teta, I. L. yra dėdė (M. L. tėvai), pas mamą buvo keturios sesės ir du broliai. G. M. yra nukentėjusiojo teta, N. M. yra pusbrolis, D. M. yra pusbrolis, Š. G. yra pusbrolis. Jeigu teismas tenkintų pareikštą 50 000 Eur ieškinį, tai tuos pinigus dalintųsi visi. Kodėl parašyta būtent tokia suma, nukentėjusysis paaiškinti negali. Dėdės, tetos, pusbroliai pažinojo mirusįjį, su kiekvienu bendravo skirtingai. Pas mirusįjį lankydavosi A. G., skambindavo, su tetomis ir dėdėmis jis dažniau bendraudavo negu su pusbroliais. Nukentėjusysis M. L. į prokuroro klausimus parodė, kad jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu įrašyta, kad R. G. dukra atsisakė laidoti, tai ten konfūzinė situacija išėjo, nes kai jis mirė, jo dukra paskambino dėdei, kad galėtų atpažinti kūną, kuri paklausė, ar tu laidosi, ar jie. Dukra pagalvojo, kad jie daugiau bendravo negu ji. Dėdė pasakė, kad ji atsisako. Tai jis (M. L.) pagalvojo, kad ši visiškai atsisakė, bet paskui su ja susitikęs, pabendravęs, kitaip suprato. Į gynėjos adv. S. Proninos klausimus, kaip pasireiškė jo dvasiniai išgyvenimai, kodėl prašo neturtinės žalos, parodė, kad dėl to, jog mirė giminaitis ir kad atėmė žmogų, su kuriuo bendravo. Į gynėjo adv. R. Prėskienio klausimus, kam reikėtų tą neturtinę žalą priteisti, parodė, kad būtų galima papildyti civilinį ieškinį ir nurodyti visų sąskaitą. Kas nurodyta prieduose, jis juos įvardija kaip ieškovus, čia yra kolektyvinis ieškinys. Mano, kad daugiausiai žalos patyrė dukra. Negali konkrečiai įvardinti, kokią konkrečiai žalą kiekvienas giminaitis patyrė. Civilinį ieškinį padėjo surašyti advokatas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. L. parodė, kad R. G. yra jo pusbrolis, tačiau jis su juo retai bendravo, jam paskambindavo gal kartą per metus. Paskutinį kartą jis su juo telefonu bendravo maždaug prieš metus. Su juo daug nešnekėdavo, R. pasakydavo, kad su juo viskas gerai ir tiek. Prižadėdavo atvažiuoti į svečius, tačiau taip ir nepasirodydavo. Žino, kad paskutiniu metu R. G. buvo mėgėjas išgerti, tačiau su kuo R. išgėrinėdavo, su kuo bendraudavo, jis nežino. Apie R. daugiau nieko papasakoti negali. Kadangi R. jokių artimųjų nebeturėjo, o dukra atsisakė jį palaidoti, tai laidotuvėmis užsiėmė jis. Už laidojimą jis patyrė šias išlaidas, t. y. už mirusiojo pervežimą, kremavimą ir kitas paslaugas jis sumokėjo 800 eurų ir pateikia laidojimo prekių ir paslaugų teikimo užsakymą bei kvitą. Dėl civilinio ieškinio ar teiks jį dėl moralinės žalos atlyginimo, jis apsispręs teisme (1 t., b. l. 106-107).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, mato pirmą kartą. Mirusysis R. G. yra jo sūnėnas, jo brolio sūnus. Apie įvykusią nelaimę sužinojo iš jo dukros, kuri paskambino ir pasakė, kad reikia atvykti atpažinti sūnėno. Jį ta žinia sujaudino. Jis atvyko į komisariatą, kur jau laukė R. G. dukra. Ji buvo susijaudinusi, nuvedė jį į kabinetą pas tyrėją ir ten pateikė nuotraukas. Pradžioje jam buvo šokas, pažvelgus į tas nuotraukas, bet tyrėja vis tiek jo paprašė atpažinti, ar tarp tų nuotraukų yra sūnėno nuotrauka. Jis atpažino sūnėną pagal veido bruožus, nors veidas buvo patinęs, nebuvo plaukų. Jį su nukentėjusiuoju sėjo dėdės ir sūnėno santykiai, nukentėjusysis tėvų jau neturėjo, jam reikėjo materialinės pagalbos. Nukentėjusysis skambindavo, galėdavo jam pasiskųsti. Liudytojas galėdavo jam duoti patarimą. R. G. buvo „fantazuotojas“, galėdavo kažką susigalvoti ir tuo tikėdavo. Jis prisimanydavo, pavyzdžiui, kad yra stambus verslininkas, turi firmas Vokietijoje, kad pas jį daug žmonių dirba. A. G. su nukentėjusiuoju bendraudavo gal kartą per mėnesį. Jis yra buvęs pas nukentėjusįjį bute (duomenys neskelbtini), bet labai retai, gal porą kartų, nebuvo priežasčių ten vykti. Į klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodė (t. 1, b. l. 116), kad vengė bendrauti su sūnėnu, parodė, kad ne visai taip buvo. Jis nepamena, kad būtų tokius žodžius sakęs, gal emociškai galėjo taip pasakyti. Jie labai skirtingi žmonės, tik kad giminės, negali pasakyti, kad vengė jo. Nebuvo priežasties, kad jį atstumti ar nesikalbėti su juo. Nukentėjusysis mėgo išgerti, ypač alų, bet girto jis nėra pastarojo matęs. R. G. agresyvus nebuvo. Paskutinį kartą prieš mirtį nukentėjusįjį matė gal prieš 3-4 mėnesius, buvo sutikęs jį (duomenys neskelbtini). Su juo susitiko naujoje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir vėl jam pasakė, kad užtenka fantazuoti. Į pastabą, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad maždaug prieš metus jį matė, parodė, kad gali būti ir prieš metus. Tuomet nukentėjusysis jam pasakė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Prieš tai jis dirbo (duomenys neskelbtini). A. G. žino, kad jo pavardė yra įrašyta į civilinį ieškinį. Jaučiasi nukentėjęs, nes tai buvo jų šeimos narys, geras ar blogas. Jis visus juos jaunus vežiodavo į Trakus. Civilinis ieškinys yra 50 000 Eur dydžio. Negali pasakyti, kokia jo dalis tame ieškinyje. Tą 50 000 Eur reikia dalinti į 8 dalis. Moralinę žalą jis patyrė, nes mirė jo giminaitis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad R. G. buvo jo sūnėnas, su R. dažniau pasikalbėdavo telefonu, o jį patį paskutinį kartą matė maždaug prieš metus. R. buvo mėgėjas išgerti bei labai mėgo fantazuoti, apie tai koks jis galingas, todėl su juo vengė bendrauti. Kai klausė ar dirba, jis sakė, kad išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir dabar dirba (duomenys neskelbtini), o paskutinį kartą su juo telefonu bendravo maždaug prieš pusmetį. Žino, kad jis buvo mėgėjas išgerti, ir kalbant telefonu jausdavosi, jog jis išgėręs. Su kuo R. bendravo, jis nežino ir daugiau nieko paaiškinti negali. Jis patvirtinta, kad jam duotas atpažinimui vyro kūnas yra R. G. (1 t., b. l. 116).
Lavono parodymo atpažinti metu A. G. pateiktą atpažinimui lavoną atpažino kaip R. G. (1 t., b. l. 117-121).
Teisme apklaustas liudytojas J. Š. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jam paskambino pareigūnas, paprašė atvykti į statybos aikštelę ir parodyti vaizdo kameras. Jis yra (duomenys neskelbtini), statybos aikštelėje buvo įrengtos vaizdo kameros. Statė (duomenys neskelbtini). Su pareigūnu jie peržiūrėjo vaizdo įrašą, pamatė veiksmą. Jis nebudėdavo toje aikštelėje. Jis kaip (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už kameras. Jis pareigūnui pasakė, kad jeigu reikia įrašo, reikia kreiptis į saugos tarnybą „(duomenys neskelbtini)“. Teritorija buvo aptverta. Kamerų ten buvo gal kokios 6-os, jos visos buvo veikiančios. Pareigūnas paprašė jo parodyti įrašą. Pareigūnas paprašė, kad jis atvažiuotų, nes jo telefone buvo instaliuota programa, kad galima būtų peržiūrėti. Jis nuvyko į aikštelę. Tai buvo vasaros rytas, apie 10 val. Įraše jie pamatė, kad vyko kažkoks veiksmas, bėgiojimas, muštynės. Matė, kad bėgioja 3-4 žmonės iš vienos pusės į kitą. Matėsi tų žmonių siluetai. Negali pasakyti, ar visi iš tų siluetų dalyvavo muštynėse, nes jie keitėsi, buvo ne vienas ir ne du žmonės. Gal daugiau vieną žmogų mušė. Muštynės vyko ir rankomis, ir kojomis. Peržiūrėtas įrašas truko apie valandą, o fizinio smurto naudojimas galėjo trukti apie 20 min. Iš pradžių buvo lakstymas, po to muštynės, po to vėl bėgimas, po to vėl atsirado. Gulinčio asmens jis nematė. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad apie 0.15 val., pastebėjo, jog šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), buvo trys asmenys, vaizdo įraše matoma, jog tie asmenys kojomis ir rankomis muša ant žemės galimai gulintį žmogų. Buvo šviečiama žibintuvėliais. Kas ir kuriuo momentu švietė, neprisimena. Keli švietė, negali pasakyti, vieną tikrai matė. Švietė jau po muštynių. Prisimena, kad buvo kažkas tempiamas. Neatsimena, ar vienas, ar keli tempė. Neatsimena, kaip buvo apsirengę tie žmonės, buvo tamsu. Pagal siluetus ten buvo vyrai. Vienas asmuo buvo apsirengęs šortais. Matėsi, kad kažkas su šortais buvo. Šortų spalvos negali pasakyti, nes tamsu buvo. Tų vyrų amžius galėjo būti (duomenys neskelbtini) metai, jie taip su pareigūnu įvertino, bet gali ir klysti. Ten buvo jaunesni žmonės. Kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog amžius galėjo būti (duomenys neskelbtini) metai, tai tiek laiko praėjo, neprisimena visko. Į klausimą, ar po to muštynių iš aikštelės pasišalino visi trys buvę žmonės, tai ten teritorija buvo užtverta, pro tvoras negalėjo išeiti, kažkas bandė judinti tvorą, paskui jie pasišalino, po to grįžo už pastato. Viską, ką gali papasakoti, matė pagal vaizdo įrašą. Jokio žmogaus toje aikštelėje po to įvykio nematė ir nerado. Toje pačioje aikštelėje pareigūnai nieko neieškojo, nes jeigu užeisi į teritoriją, ten pradės pypsėti ir iš karto atvažiuoja saugos tarnyba. Čia veiksmas vyko kitoje pusėje. Veiksmas vyko prie senos poliklinikos, kur ambulatorija. Kamera apima tą teritoriją. Kiek dar ta kamera apima, tai jeigu žiūrime iš aikštelės, tai į kairę yra sandėliai, garažai, tai nuo garažų ir jau truputį matosi (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Į klausimą, ar matosi kažkiek už poliklinikos, tai dienos metu ir toliau matosi, nakties metu – ne. Už to pastato yra kelias, ten toliau prie kelio auga medžiai. Nežino, ar vaizdo įrašas yra paimtas. Vaizdo įrašus ne jie saugo, o „(duomenys neskelbtini)“. Jie su tais įrašais nieko negali daryti. Jie galėjo 3-4 savaites atgal peržiūrėti įrašą ir viskas. Pats įrašas turėjo būti saugomas „(duomenys neskelbtini)“. Pas jį buvo tik programėlė, kad tą įrašą peržiūrėti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Š. parodė, kad 2021-07-14 apie 9 val., į jo mobilų telefoną paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė policijos pareigūnu. Pareigūnas paaiškino, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), ant mėlynos spalvos metalinio vagono yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Jis pareigūnui atsakė, kad gali peržiūrėti minėtos vaizdo stebėjimo kameros įrašus, tačiau jų pateikti negalės, kadangi kameras administruoja saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“. Kai su policijos pareigūnu pabendravo telefonu, jis nutarė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameros įrašus ir peržiūrėdamas įrašus pastebėjo, jog 2021-07-13 apie 23.45 val., šalia mėlynos spalvos metalinio vagono esančioje aikštelėje vaikščiojo trys asmenys. Vaizdo įraše matoma, jog trys asmenys į aikštelę atėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir praėję pro aikštelę, nuėjo kiek toliau, į aikštelės galą, tačiau grįžo atgal. Grįžo atgal, kadangi aikštelės gale yra tvora, pro kurią galimai trys asmenys negalėjo praeiti. Apie 0.15 val., jis pastebėjo, jog šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), buvo taip pat trys asmenys, galimai tie patys ir vaizdo įraše matoma, jog asmenys kojomis ir rankomis muša ant žemės galimai gulintį žmogų. Taip pat jis pastebėjo, jog vaizdo įraše du asmenys rankose turėjo žibintuvėlius, kuriais švietė tamsią erdvę, kadangi lauke buvo tamsu. Fizinio smurto naudojimas vyko netrumpiau nei 20 minučių. Kai asmenys nustojo vartoti fizinį smurtą prieš gulintį žmogų, jie pasišalino ir paliko gulintį žmogų šalia pastato. Ar trys asmenys tempė žeme sumuštą žmogų, jis nežino. Jis pastebėjo, jog vaizdo įraše vienas asmuo buvo apsirengęs šortais, tačiau kokios spalvos nurodyti negali. Vaizdo kamerų įrašuose pastebėtiems asmenims galimai yra apie 25 m. (1 t., b. l. 127-130).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. T. parodė, kad kaltinamieji yra matyti, (duomenys neskelbtini). G. R. ji žino, jo dukra yra jos (duomenys neskelbtini), šeima rūpestinga, rūpinasi vaiku, jokių problemų nebuvo kilę. Kitas kaltinamasis tik matytas (duomenys neskelbtini). Ji yra (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo 2021 m. liepą. Apie 7 val. jie pradeda (duomenys neskelbtini). Buvo užėjusi (duomenys neskelbtini), kuomet apie 7.30 val. duris pravėrusi pagyvenusi moteris pasakė, kad kitoje pusėje pastato guli žmogus, ji neturi telefono, kad iškviestų greitąją. Ji išleido (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) užėjo į kitą kabinetą, pakvietė kolegą (duomenys neskelbtini) ir trise nuėjo patikrinti, ar žmogui nėra bloga. Tas žmogus gulėjo kitoje pusėje ambulatorijos pastato žiūrint nuo paradinių durų, beveik po langais, metras už pastato. Žolėje gulėjo žmogus be gyvybės ženklų, kniūbsčias, veido nesimatė, veidas buvo žemyn, rankos į šalis. Jis gulėjo kryžiaus forma, kojos ištiestos, rankos į šalis, veidas žemyn ir kelnės nusmauktos, fekalijos, musės, vaizdas labai nemalonus. Ji buvo su pirštinėmis, palietė kaklą, šaltas, atėjo su (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), paėmė vienkartinį chalatą, nunešė, užklojo ir paskambino 112. Ji nustatė, kad be gyvybės ženklų žmogus gulėjo. Mirtį konstatavo greitoji pagalba. Pirma atvažiavo greitoji, po to atvažiavo policija ir toliau ji ėjo tęsti savo darbo. Po to policijos pareigūnas apklausė ją ir ji davė parodymus, ką matė. Ji to asmens nejudino. Tas žmogus buvo su įsispiriamomis guminėmis šlepetėmis, lyg tai viena šlepetė buvo ant kojos, kita šalia. Kraujo nematė. Tas žmogus buvo su marškinėliais, marškinėliai pakelti, kelnės nusmauktos beveik iki blauzdų. Galvos sužalojimų nematė, pakaušis buvo nesužalotas, o veido jie nežiūrėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. T. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2021-07-14 apie 08 val., jai būnant savo darbo vietoje, į (duomenys neskelbtini) užėjo (duomenys neskelbtini) gyventoja, kurios duomenų nežino, yra tik mačius iš išvaizdos, kuri pasakė, kad už ambulatorijos pastato, žolėje guli vyras, kuris galimai yra sumuštas. Moteriškė pasakė, kad neturi telefono pagalbai iškviesti. Išėjusi iš pastato ir pamačiusi už ambulatorijos pastato gulinti vyrą, ji nedelsiant paskambino greitajai medicinos pagalbai iškviesti. Asmuo gulėjo be jokių gyvybės ženklų. Ne už ilgo atvyko greitoji medicinos pagalbos brigada, kuri konstatavo asmens mirtį. Lavoną uždengė. Po kuriuo laiko atvyko ir policijos pareigūnai. 2021-07-13, būdama darbe ir baigusi darbą aplinkui nieko įtartino nepastebėjo. 2021-07-14, vyriškis gulėjo ant pilvo ir galva žemyn, todėl vyriško neatpažino ir tapatybės patvirtinti negali. (duomenys neskelbtini) pastate įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 133-136).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G., parodė, kad pažįsta kaltinamąjį N. N., kitą kaltinamąjį tik iš matymo. N. N. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini), jis yra jos (duomenys neskelbtini). Kai N. N. dar buvo mažas vaikas, jie (duomenys neskelbtini) gyveno po vienu stogu. Įvykio vakarą ji ėjo iš darbo su savo bendradarbėmis, ėjo trise palydėti vienos bendradarbės iki (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės. Jos ją palydėjo, pastovėjo, pakalbėjo. Eidama atgal, ji sutiko N. N. su draugu, pasisveikino, tada su N. N. nuėjo truputį toliau pasikalbėti, jis ją apkabino, pareiškė užuojautą, nes mirė jos vyras. Jis paklausė, kodėl ji vakarais vaikšto viena. Ji atsakė, kad įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir eina iš darbo. Paskui jis pasakė, kad ją palydės, į ką ši atsakė, kad nereikia, nes bendradarbė ėjo kartu su ja į jos pusę. Jos ėjo į vieną pusę, o jis į kitą. Atsakydama į klausimus, liudytoja parodė, kad čia buvo liepą apie 24.00 val., nes ji dirbo iki 23.30 val. Ji dirbo (duomenys neskelbtini). Ji neprisimena, kaip N. N. buvo apsirengęs. Jos ėjo po darbo apie 24 val., nes kol palydėjo bendradarbę iki stotelės, kol sulaukė autobuso, ir atgal ėjo su antra bendradarbe, ir sutiko juos prie kioskų, kur yra staliukai. Jie ten buvo trise. Be N. N. buvo ir kitas asmuo, kuris čia sėdi (past. – kaltinamasis G. R.), o trečio asmens ji iš viso nepažįsta, nes matė pirmą kartą. Ten buvo vaikinas, kokio jis buvo amžiaus, tai ji neįsižiūrėjo, nes prie tų staliukų buvo tamsu, o jie su N. N. nuėjo arčiau šviestuvų, kur yra kioskai. Su N. N. buvo nuėję į šoną kokias 7-10 min. N. N. buvo gerokai išgėręs, ji jautė alkoholio kvapą, bet nebuvo agresyvus, buvo linksmas, nuotaikingas, apkabino ją, iš ko taip pat sprendė, kad jis yra išgėręs. Kaltinamasis alkoholinių gėrimų su savimi neturėjo. Ji nežino, kaip buvo nusiteikę N. N. draugai, ji tik pasisveikino su jais ir šie stovėjo toliau. Kai jie baigė su N. N. kalbėti, tada du draugai ėjo į priekį, o mes su N. N. ėjo apsikabinę truputį toliau nuo jų iki perėjos. Ten pagrindinė (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip eini iš (duomenys neskelbtini) iki tų stalelių, paskui yra perėja į sodus, tai iki tos perėjos ją palydėjo, jie dar kartą apsikabino su N. N., ji nuėjo į vieną pusę, o jie į kitą. Apibūdindama N. N., liudytoja parodė, kad jis yra geras, nuoširdus, linksmas. Negali pasakyti, kad matė agresiją iš jo pusės, nes jeigu ir buvo kokie nors konfliktai namie, tai jis daugiau stengdavosi viską išreikšti žodžiais, niekada nebuvo muštynių. Šeimos nariams agresijos jis nerodydavo. N. N. neturėjo problemų mokykloje, neatsimena tokių atvejų, kad jis skriaustų klasiokus. Liudytoja nežino, ar N. N. buvo tirtas dėl (duomenys neskelbtini) ligos, ar buvo gydęsis (duomenys neskelbtini). Kitą dieną po jų susitikimo, liudytoja sužinojo, kad užmušė žmogų. Ji pagalvojo, kad galėjo užmušti N. N.. Ji jam pradėjo skambinti, nes vakare jis buvo išgėręs, o tą vakarą (duomenys neskelbtini) stotelėje buvo mašina su jaunimu, tai ji galvojo, kad jeigu buvo koks konfliktais, tai jis galėjo nukentėti. Kitą dieną po susitikimo ji darbe sužinojo, kad jis nenukentėjo, kai atėjo į darbą jai pasakė, kad užmušė vyrą, kažkur prie ambulatorijos. Per savaitę po šito susitikimo N. N. nebandė su ja susisiekti. Ji jam buvo paskambinusi gal po poros dienų, paklausė kaip jis jaučiasi, kas atsitiko, ar girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) užmušė žmogų, į ką jis pasakė, kad negirdėjo. Po įvykio ji jam paskambino, jis nepakėlė, tada paskambino jo sesei, ji sužinojo, kad jis pas savo merginą. Kur ta mergina gyveno, ji nežinojo. Įvykio naktį susitikimo su N. N. metu nepastebėjo, kad jis būtų susižalojęs ar nusibrozdinęs. Ji nužudytojo R. G. nepažinojo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. G. parodė, kad N. N. pažįsta labai gerai, jis yra jos (duomenys neskelbtini). N. yra labai geras, nuoširdus, gailestingas ir mano, kad jis nieko nuskriausti negalėtų. Niekada nematė jo agresyvaus, aršaus. Neprisimena tiksliai datos kada ji matė paskutinį kartą N., tačiau tiksliai žino, tai buvo ta diena, kai buvo nužudytas žmogus. Ji dirba (duomenys neskelbtini), ir jos darbas baigėsi apie 23.30 val., po ko ji su kolegėmis išėjo namo, tiksliau palydėjo vieną bendradarbę ir jau grįžinėjo atgal, kad eiti namo, kai prie turgelio prekystalio, kurie yra netoli ambulatorijos, ji sutiko N., kuris buvo su dviem draugais. Kai ji ėjo į priekį belydėdama kolegę, jų ten dar nebuvo, o grįžtant jau susitiko. N. buvo išgėręs, bet nedaug. Jo draugai, kurį vieną pažinojo tik iš matymo ir žinojo jo vardą, tai G.. Kas buvo antras vaikinas, ji nežino. Priėjusi, ji pasisveikino su N.. Kadangi ji nenorėjo šnekėti prie jai nepažįstamų žmonių, ji su N. nuėjo nuo jo draugų šiek tiek atokiau ir kalbėjosi. Kol ji kalbėjosi su N., jo abu draugai stovėjo ir kalbėjosi tarpusavyje, jie neatrodė agresyviai nusiteikę, jie tiesiog ramiai tarpusavyje kalbėjosi. Su N. ji pasikalbėjo gal apie 10-15 minučių, tiksliai laiko įvardinti negali, jis ją pasiūlė dar palydėti, tačiau ji atsisakė ir jie išsiskyrė, ji nuėjo namo. Ryte ji išgirdo, kad prie ambulatorijos buvo rastas žmogaus kūnas, ji net pagalvojo, kad tai N.. Iš karto paskambino N., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Ji paskambino N. sesei ir sužinojo, kad su N. viskas gerai, jis namuose. Nuėjusi į darbą sužinojo, kad nužudytas buvo pagyvenęs vyras, tačiau kas galėjo atsitikti, ji nieko nežino (1 t., b. l. 143-144).
Iš 2021-07-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, esanti tarp (duomenys neskelbtini) pastato ((duomenys neskelbtini)) ir pastato, kuriame yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pastatas yra stačiakampio formos, vakarinėje jo sienoje prie pietvakarinio kampo yra priestatas. Už priestato ant vejos guli vyriškos lyties lavonas galva į (duomenys neskelbtini) pastato sieną. Nuo lavono kojų pėdų 3,4 metro atstumu ant vejos aptiktas tuščias stiklinis 0.5 ltr talpos butelis su etikete „(duomenys neskelbtini)“. Nuo lavono kojų pėdų 2,05 metro atstumu ant vejos aptiktas baltos spalvos metalo pakabukas, ant kurio graviruotas asmens vardas, pavardė ir gimimo data „N. N. (duomenys neskelbtini)“. Nuo lavono kojų pėdų 1,95 metro atstumu ant vejos aptiktas raktų ryšulys iš trijų raktų su užrašais „(duomenys neskelbtini)“ ir geltonos spalvos elektroninės spynos (telefonspynės) raktu bei pakabuku. Nuo lavono kojų 2,16 metro atstumu ant vejos aptiktas žiebtuvėlis baltos spalvos. Ant žiebtuvėlio vieno šono yra paveikslėlis ugnies liepsnos simbolis. Ant vejos aptiktos dvi 43 dydžio vyriškos pilkos spalvos basutės, 2.5 metro ir 3.9 metro nuo lavono kojų pėdų. Nuo lavono kojų pėdų 4,25 metro atstumu aptiktas stiklinis tuščias 0.2 litro talpos buteliukas su etikete „(duomenys neskelbtini)“. Į šiaurę nuo lavono yra aptverta teritorija (adresas (duomenys neskelbtini)), toje teritorijoje ant stulpo matoma vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta link įvykio vietos pusės. Taip pat vaizdo stebėjimo kamera yra ant stulpo prie sankryžos (duomenys neskelbtini) bei ant prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato. (1 t., b. l. 12-16, 21-47)
Daiktų parodymo atpažinti metu, įtariamasis N. N. atpažino raktus, rastus įvykio vietos apžiūros metu kaip savo asmeninius (1 t., b. l. 48-49).
Iš lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vyriškos lyties lavonas guli ant žolės, kūno priekiu, galva link pastato sienos, rankos atmestos į šalis. Dešinioji ranka tiesi, pakelta į viršų (virš peties lygio), kairioji sulenkta per alkūnę, kojos ištiestos. Aprengtas mėlynos spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis, kurie sukelti iki krūtinės vidurio. Taip pat pilkos spalvos šortais ir pilkos spalvos apatinėmis kelnaitėmis, kurios atsmauktos iki kelių ribos, juodos spalvos puskojinėmis, kurių šonai ir padai žemėti. Ant dešinio kulno, kurį dengia kojinė, yra prilipusių žolių. Lavono veidas remiasi į žolę. Galvos plaukuotoje dalyje, abiejų rankų visuose paviršiuose, nugaroje ir šonuose yra daugybinės kraujosruvos (ant dešiniojo šono ir juosmens srityje yra ir odos nubrozdinimų juostos). Čiuopiant krūtinės ląstą, jaučiami daugybiniai šonkaulių lūžiai, galimai ir krūtinkaulio. Pilvo ir krūtinės paviršiuose, abiejose kojose, įvairiuose plotuose yra kraujosruvų. Atlikti tyrimai, susiję su mirties laiko nustatymu. Marškinėlių, kairės pusės, vidinėje kišenėje buvo aptikta (duomenys neskelbtini) kortelė, išduota R. G. vardu (1 t., b. l. 17-20).
Iš 2021-07-15 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. mirė nuo pilvo sumušimo pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis pilve, juosmens kairiame šoniniame paviršiuje su blužnies plyšimu per visą jos storį, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Nuo R. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo (2021-07-15 09 val.) galėjo praeiti 12-36 val. laiko. R. G. lavone nustatyta: pilvo sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis pilve, juosmens kairiame šoniniame paviršiuje su blužnies plyšimu per visą jos storį, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas visumoje remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; kaklo suspaudimas pasireiškęs kraujosruvomis abipus gerklų projekcijoje, akių junginių hiperemija. Galėjo būti padarytas suspaudus kaklą, labiausiai tikėtina rankomis, netrukus iki mirties. Šis sužalojimas remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19 punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame žande, dešinio smilkinio srityje, smakre, apatinio žandikaulio projekcijoje, juosmens dešiniame šoniniame paviršiuje, nugaroje, poodinės kraujosruvos kaktoje, abipus akių vokuose, dešiniame skruoste, abipus ausų projekcijose, kairio smilkinio, kairio skruosto srityse, apatinės lūpos gleivinėje, dešinio peties srityse, dešiniame ir kairiame žaste, dešinėje ir kairėje alkūnėje, dešiniame ir kairiame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, krūtinėje, juosmens dešinėje, nugaroje, dešinio ir kairio klubo sąnario projekcijoje, kairio sėdmens srityje, abipus šlaunyse, abipus kelių projekcijose, abipus blauzdose. Galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Abipus šonkaulių daugybiniai lūžiai. Galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), netrukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. R. G. mirė nuo pilvo sumušimo pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis pilve, juosmens kairiame šoniniame paviršiuje su blužnies plyšimu per visą jos storį, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. R. G. lavone pomirtinių kūno sužalojimų nėra. R. G. lavone nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi. Po sužalojimų nukentėjusysis (išskyrus kaklo) galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti). Išvados 3.2, bei 3.4 punkte nustatyti sužalojimai padaryti netrukus iki mirties. Nukentėjusysis sužalojimų padarymo jam metu galėjo būti įvairiose padėtyse, tačiau tikėtinas užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio išsidėstymas yra priešpriešais. Pilvo sumušimas galėjo būti padarytas 5 trauminių poveikių pasėkoje, kaklo suspaudimas statytas sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminio poveikio pasėkoje, šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti 73 trauminių poveikių pasėkoje. Kaklo sužalojimas galėjo būti padarytas suspaudus kaklą, labiausiai tikėtina rankomis, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais). R. G. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija l,63%o (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. Kraujyje ir šlapime metilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. R. G. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta, lavono šlapime amfetaminų, amitriptilino, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (1 t., b. l. 83-90).
Iš 2021-08-18 (duomenys neskelbtini) DNR objektų tyrimo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant pateikto tirti butelio su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, paimto 2021-07-14 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su G. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 5×10-20. Ant pateiktų tirti A. R. batų „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos sportinių kelnių „(duomenys neskelbtini)“, paimtų 2021-07-21 atliekant kratą pas A. R., kraujo nerasta. Ant pateikto tirti G. R. dešinės kojos bato „(duomenys neskelbtini)“, paimto 2021-07-21 atliekant kratą pas G. R., rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, (pažymėta mėg. Nr. 6), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. G. genotipu, antro asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. R. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra žmogaus kraujas, rastas ant pateikto tirti dešinės kojos bato (mėg. Nr. 6). Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 7×10-22. Ant pateikto tirti G. R. kairės kojos bato „(duomenys neskelbtini)“, paimto 2021-07-21 atliekant kratą pas G. R., kraujo nerasta. Ant pateiktų tirti G. R. juodos spalvos marškinėlių „(duomenys neskelbtini)“, paimtų 2021-07-21 atliekant kratą pas G. R., kraujo nerasta. Ant pateiktų tirti N. N. batų „(duomenys neskelbtini)“ ir šortų, paimtų atliekant kratą pas N. N., kraujo nerasta (1 t., b. l. 64-72).
Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti ir apžiūrėti gauti iš (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai: vaizdo įrašas, padarytas 2021-07-14 įrengtos kameros statybų aikštelėje (priešais nusikaltimo vietą (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 00.8 val. iki 01.06 val.; vaizdo įrašai, padaryti 2021-07-13 įrengtų kamerų (Nr. 1 ir Nr. 2) ant stulpo, esančio (duomenys neskelbtini) (netoli įvykio vietos): laikotarpiu nuo 23:49:12 val. iki 23:50:45 val. (padarytas kamera Nr. 1) ir 2021-07-14 laikotarpiu nuo 00:01:43 val. iki 00:10:21 val. (padaryti kamera Nr. 2) (1 t., b. l. 93, 95-99; 100, 103-104).
Iš (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nėra duomenų, jog N. N. sirgtų (duomenys neskelbtini) ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs (duomenys neskelbtini) būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 94).
Nukentėjusysis M. L. pareiškė 800 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 108-113). Nukentėjusysis M. L. pareiškė 50 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 178-185).
Nukentėjusiojo M. L. teismui pateikta (duomenys neskelbtini) teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su advokatu B. C. (5 t., b. l. 7) ir pinigų 300 Eur įmokėjimo kvitas (4 t., b. l. 7).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą N. N., 434,20 Eur sumai (5 t., b. l. 1-4).
(duomenys neskelbtini) suimtojo G. R. charakteristika (4 t., b. l. 182).
(duomenys neskelbtini) S. R. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Eur sumai, M. L. (5 t., b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.
Žemesnės instancijos teismas
BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta – tas, kas nužudė kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 8 punkte numatyta – tas, kas nužudė dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji G. R. ir N. N. veikdami tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų, itin žiauriai nužudė R. G.. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina pačių kaltinamųjų G. R. ir N. N. parodymai duoti tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu; liudytojų A. R., J. Š., D. T., R. G. parodymai; įvykio vietos apžiūros protokolas; A. R. ir N. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolai; teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini); lavono apžiūros protokolas; DNR objektų tyrimo specialisto išvada, (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai; daiktų parodymo atpažinti protokolas ir kiti reikšmingi bylos duomenys.
Byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiojo mirties priežasties ar sužalojimų mechanizmo. (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. mirė nuo pilvo sumušimo pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis pilve, juosmens kairiame šoniniame paviršiuje su blužnies plyšimu per visą jos storį, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. R. G. lavone nustatyti sužalojimai – 3.1. pilvo sumušimas, pasireiškęs sunkus sveikatos sutrikdymu (5 trauminiai poveikiai); 3.2. kaklo suspaudimas, pasireiškęs kraujosruvomis abipus gerklų projekcijoje, akių junginių hiperemija, galėjo būti padarytas suspaudus kaklą, labiausiai tikėtina rankomis, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 trauminis poveikis); 3.3. odos nubrozdinimai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (73 trauminiai poveikiai); 3.4. abipus šonkaulių daugybiniai lūžiai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 trauminis poveikis). Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Pomirtinių sužalojimų nėra nustatyta.
Byloje taip pat nėra ginčo, kad nukentėjusiajam R. G. specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus bendrais veiksmais sukėlė G. R. (inkriminuoti 79 trauminiai poveikiai) ir N. N. (inkriminuota 80 trauminių poveikių) (past. – N. N. papildomai inkriminuotas smaugimas, kas nėra inkriminuota G. R.). 2021-07-14 įvykio vietos apžiūros protokole nuo lavono kojų pėdų 2,05 metro atstumu ant vejos aptiktas baltos spalvos metalo pakabukas, ant kurio graviruotas asmens vardas, pavardė ir gimimo data „N. N. (duomenys neskelbtini)“. Nuo lavono kojų pėdų 1,95 metro atstumu ant vejos aptiktas raktų ryšulys iš trijų raktų su užrašais (duomenys neskelbtini) ir geltonos spalvos elektroninės spynos (telefonspynės) raktu bei pakabuku. (1 t., b. l. 12-16, 21-47). Daiktų parodymo atpažinti metu, kaltinamasis N. N. atpažino raktus, rastus įvykio vietos apžiūros metu kaip savo asmeninius (1 t., b. l. 48-49). Iš (duomenys neskelbtini) objektų tyrimo specialisto išvados matyti, kad ant vieno iš nugerto degtinės butelio aptikti G. R. biologiniai pėdsakai. Taip pat ant G. R. batų buvo aptiktas kraujas, kuris sutampa su nukentėjusiojo genotipu (1 t., b. l. 64-72). Tuo tarpu N. N. parodė, kad savo marškinėlius išmetė, nes jie buvo kruvini, o batus ir šortus, kurie taip pat buvo kruvini po įvykio, išskalbė.
Kaltinamieji N. N. ir G. R. kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažino. Kartu abu kaltinamieji, argumentuodami smarkiu apsvaigimu nuo alkoholio, nurodė, kad neprisimena nemažos dalies įvykio faktinių aplinkybių.
Išsamesnius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė kaltinamasis N. N.. Teismo posėdžio metu N. N. parodė, kad po susitikimo su (duomenys neskelbtini), po to prisiminė tik tą momentą, kai kumščiais daužė nukentėjusįjį. Į klausimą, kodėl neprisimena, kas buvo tarp šių momentų, parodė, kad būdavo mėgėjas išgerti, ir 3 – 4 metus, kai per daug išgeria, atsikelia ryte ir pusės dienos neatsimena, būdavo, kad skirtingose vietose atsibusdavo. Žmogaus mušimą prisimena tik prieš pat pabaigą. Atsimena, kad stovėdamas virš nukentėjusiojo, pastarąjį mušė, po to vieną kartą smaugė. Žmogus tuo metu gulėjo ant žolės ant nugaros už ambulatorijos pastato. Suduodant smūgius, jis buvo pasilenkęs. Mušė nukentėjusįjį kumščiais, negali pasakyti, kiek smūgių sudavė, gali būti virš 6, gali būti ir virš 10. Kai nukentėjusįjį mušė, šio veidas buvo patinęs. Smūgius sudavė į veido sritį, į pilvą. Smaugė nukentėjusįjį ilgiau nei dešimt sekundžių. Neatsimena, kodėl reikėjo tą žmogų smaugti, berods dėl to, kad rėkė ar bandė rėkti. Smaugimas buvo prie ambulatorijos. Kai smaugė, buvo pritūpęs iš galo. Taip kaip parodė ikiteisminio tyrimo metu. Neprisimena, kaip nuo tos vietos, kur susitiko su nukentėjusiuoju, pateko prie ambulatorijos. Kiek prisimena, mušimo vieta buvo tik prie ambulatorijos.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022-07-21, N. N. nurodė, kad kiek prisimena, kai jis daužė šį žmogų, šis gulėjo ant nugaros, jis jam sudavė smūgius tiek kumščiais, tiek kojomis į galvą, šonkaulius. Žmogus bandė stotis, tačiau jam sudavė iš kojos į galvą, po ko žmogus vėl nukrito ant nugaros ir mušė toliau. Bendrai jis kojomis ir kumščiais sudavė po šešis smūgius. Smūgiuodamas jis šiam žmogui stovėjo prie dešinio šono, maždaug ties pilvu. Parodymų patikrinimo vietoje metu 2022-07-21 (t. 2, b.l. 26) N. N. parodė, kad prisimena, kad buvo pritūpęs ir daužė į pilvo sritį ir į galvos sritį, t. y. sudavė du kartus į šoną ir vieną kartą į galvą. Vėliau, kai žmogus bandė atsikelti, jis užėjęs tam žmogui už nugaros ir pritūpęs, suėmęs ranka per kaklą, jį smaugė apie 1-2 minutes, po ko paleido. Taip pat nurodė, kad kai tas žmogus bandė atsikelti, jis sudavė smūgį koja į galvą, į krūtinės ląstą ir smūgį į šonkaulius. Spyrė į krūtinės ląstą du kartus ir spyrė su jėga.
Žemesnės instancijos teismas
Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis N. N. parodė, kad G. stovėjo šalia, tiksliai negali pasakyti, ar pastarasis naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, turbūt kad ne, nes buvo tamsu, tai duodamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus galėjo su savimi supainioti. Į klausimą, kodėl nurodė, kad negali pasakyti, ar G. smūgiavo, o ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad G. daužė tą žmogų, parodė, kad sako, kiek prisimena, nes parodymai netiksliai kai kuriose vietose surašyti. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausos, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu pakankamai detaliai apibūdino kito kaltinamojo G. R. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu N. N. nurodė, kad G. taip pat daužė šį žmogų ir jis stovėjo prie kairiojo šio žmogaus šono. Kadangi buvo tamsu, jis nelabai matė kur G. sudavė smūgius, tačiau jam atrodo, kad jis spyrė du tris kartus koja į šonkaulių sritį (2 t, b. l. 21-23). Parodymų patikrinimo vietoje metu N. N. nurodė, kad G. stovėjo šalia prie kito šono. Matė, kad G. trankė tą žmogų taip pat tiek ranka, tiek kojomis, tačiau negali įvardinti, kiek tų smūgių buvo (2 t, b. l. 26).
Kaltinamasis G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis keletą kartų nukentėjusiajam su ranka sudavė į veidą, galimai į kojas. Negali atsakyti, ar žmogus gynėsi, ar gulėjo. Gali būti, kad ir gulinčiam sudavė smūgius. Jis ir tyrėjai sakė, kad nepamena, kiek smūgių sudavė, sakė jai, kad iki penkių smūgių ir tai nežinia, ar tiek smūgių sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. R. parodė, kad jis asmeniškai R. mušė kumščiais ir spardė kojomis. Pradžioje mušė kol R. stovėjo, kiek sudavė jam smūgių stovinčiam pasakyti negali. Po to kai jis nukrito ant žemės, mušė jį gulinti ant žemės. Mušė taip pat kumščiais ir spardė kojomis. Smūgiai buvo į R. kojas, kūną, šonkaulius. Kiek jis sudavė smūgių, pasakyti negali buvo tikrai daug, daugiau nei 15 (2 t., b. l. 114-115). Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. R. taip pat nurodė, kad nepamena, ar N. N. mušė tą žmogų. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad neatsimena, kas pirmas sudavė smūgį R., negali pasakyti, nes tiksliai neprisimena. Ką darė N. taip pat pasakyti negali, gali pasakyti tik dėl savo veiksmų.
Kaltinamųjų parodymų dalis, kur jie prisimena sudavę mažiau smūgių, nei inkriminuota kaltinime, vertintinta kritiškai. Specialisto išvados 11 punkte nurodyta, kad 3.3 punkte nustatyti sužalojimai (past. – įvairių kūno vietų odos nubrozdinimai) galėjo būti padaryti 73 poveikių pasėkoje. Iš šių sužalojimų lokalizacijos akivaizdu, kad dalis iš jų galėjo būti padaryta ne tik tiesiogiai suduodant kietu buku daiktu, bet ir nukentėjusįjį tempiant, velkant žeme (t. y. nukentėjusiajam kontaktuojant su kietu paviršiumi).
Kolegijos vertinimu išsamiausius ir arčiausiai objektyvios tiesos esančius parodymus byloje davė 2021-07-22 ikiteisminio tyrimo metu pirmosios įtariamojo apklausos metu parodymus davęs A. R., kuris parodė, kad besėdint stotelėje pamatė, kad kitoje gatvės pusėje eina vyriškis, kurio jis nepažįsta. Tiesiog be žodžių, nuo suoliuko atsistojo N. ir greitu žingsniu perėjęs gatvę, pradėjo eiti link to vyro. Jo brolis nusekė paskui N., o jis lėtu žingsniu nuėjo paskui savo brolį. Tuomet jis pamatė, kad prie prekybinio stalelio, N. pasivijo šį jam nepažįstamą vyriškį, pakišo jam savo koją ir taip parvertė ant nugaros. Jis tuo metu buvo apie 15-20 metrų atstumu nuo N. ir viską matė, ten buvo apšviesta. Ten, kur N. parvertė tą vyriškį, buvo plytelės. Matė, kad N. buvo pritūpęs, viena koja įsirėmęs į plyteles, o kitą koją įrėmęs tam vyriškiui kažkur pilvo srityje ir taip neleido jam atsistoti, sudavė dešinės rankos alkūne į veido sritį. Priėjęs brolis sakė N. atsitraukti, liepė eiti nuo jo. Kaip tik tuo momentu tas vyriškis savo ranka užkabino jo brolio koją ir tada G. sudavė kumščiu tam vyriškiui vieną kartą į veido sritį. Jis (A. R.) stovėjo šalia ir nieko nedarė, pasakė broliui, kad eitų namo, į ką brolis atsakė, kad tuoj eis ir liepė jam nueiti pasižiūrėti ar nevažiuoja kokios mašinos. Jis stovėjo nuo jų gal per žingsnį, nusisuko nuo jų ir nematė kas vyksta. Girdėjo tik mušimo garsus, suprato tai iš garso, tačiau kas mušė, į kokias kūno vietas, kiek smūgių, jis nematė. Jis taip stovėjo nusisukęs apie 30 sek., o po to kai atsisuko, pamatė, kad tiek N., tiek jo brolis, suėmę tam vyriškiui už „maikės“, bando jį pakelti, kad jis atsisėstų. Tačiau tas vyriškis nenorėjo keltis, tad jie abu suėmę jam už pažastų, nutempė šį vyriškį apie 5-6 metrus prie tų prekybinių stalelių. Tas žmogus toliau gulėjo ant nugaros, o pritūpęs N. jam kumščiu sudavė apie 2-3 kartus į pilvo sritį. Tuomet tas vyriškis pradėjo stotis, N. jam padėjo ir šis vyriškis nuėjo link ambulatorijos, pasakė, kad jam skauda kojas ir atsisėdo ant tako, ant plytelių. Tačiau priėjęs N., suėmęs šį vyriškį už rūbų ties pečiais, pradėjo tempti link žolės. G. priėjo ir suėmęs už pažasties, taip pat padėjo jį nutempti. Betempiant šis vyriškis pasakė, kad pats eis ir kai jį paleido, vyriškis atsistojo ir pradėjo bėgti. N. jį tuoj pat pasivijo. Jis to momento nematė, nes buvo už jų nugaros, tačiau pamatė, kad tas vyriškis vėl nukrito ant nugaros. G. liepė jam nueiti paimti butelį, kurį jie paliko prie prekybinių suolelių ir jis nuėjo. Kai grįžo pamatė, kad tiek N. tiek jo brolis toliau muša šį žmogų, matė, kad abu sudavė smūgius į pilvo sritį. Jis matė tik vieną brolio suduotą smūgį. Jis (A. R.) stovėjo virš to žmogaus prie šono ir tuo metu atitraukė savo brolį nuo vyriškio. Matė, kad N. vis dar muša tą vyriškį, matė, kad alkūne sudavė kelis smūgius į pilvo sritį. Tie smūgiai buvo suduodami alkūne iš šono ir tiek kaire ranka, tiek dešine. Po to brolis priėjo prie N. ir jį atitraukė nuo šio vyriškio. Brolis su N. sustojo rūkyti, o jis nuėjo į statybinę aikštelę prie smėlio krūvos, kad nusišlapinti. Nuo tos smėlio krūvos jis matė, kad brolis vis dar rūkė, o N. buvo ant žolės. Kaip jam atrodė, N. gulėjo ant žolės nugara, o ant N., nugara į krūtinę buvo atsirėmęs tas vyriškis. N. buvo apglėbęs tą vyriškį rankomis, tačiau negali paaiškinti kaip ir dar koja užmetęs tam vyriškiui ant kojos. Ar tai galėjo būti smaugimo veiksmas, jis negali atsakyti, iš tolo jis nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinime inkriminuotas faktines aplinkybes patvirtina ir kiti teisme apklausti liudytojai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Š. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) ir kartu su pareigūnais peržiūrėjo vaizdo įrašą. Peržiūrėtas įrašas truko apie valandą, o fizinio smurto naudojimas galėjo trukti apie 20 min. Iš pradžių buvo lakstymas, po to muštynės, po to vėl bėgimas, po to vėl atsirado. Apie 00.15 val., pastebėjo, jog šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), buvo trys asmenys, vaizdo įraše matoma, jog tie asmenys (pagal siluetus vyrai) kojomis ir rankomis muša ant žemės galimai gulintį žmogų. Liudytojas taip pat parodė, kad buvo šviečiama žibintuvėliais. Kas ir kuriuo momentu švietė, neprisimena. Keli švietė, negali pasakyti, vieną tikrai matė. Švietė jau po muštynių. Prisimena, kad buvo kažkas tempiamas. Neatsimena, ar vienas, ar keli tempė. Neatsimena, kaip buvo apsirengę tie žmonės, buvo tamsu.
Teismo posėdžio metu apklausta (duomenys neskelbtini), šalia kurios buvo rastas R. G. kūnas, (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepą apie 7.30 val. ryte duris pravėrusi pagyvenusi moteris pasakė, kad kitoje pusėje pastato guli žmogus, ji neturi telefono, kad iškviestų greitąją. Tas žmogus gulėjo kitoje pusėje pastato žiūrint nuo paradinių durų, beveik po langais, metras už pastato. Žmogus gulėjo be gyvybės ženklų, kniūbsčias, kryžiaus forma, veido nesimatė, veidas buvo žemyn, rankos į šalis. Tas žmogus buvo su marškinėliais, marškinėliai pakelti, kelnės nusmauktos beveik iki blauzdų. Galvos sužalojimų nematė, pakaušis buvo nesužalotas, o veido ji nežiūrėjo.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G. patvirtino aplinkybes, kad įvykio vakarą po darbo sutiko du kaltinamuosius ir dar vieną asmenį, kurio nepažinojo. Tai buvo apie 24 val., nes ji dirbo (duomenys neskelbtini) (past. – netoli kurios įvyko įvykis) iki 23.30 val. N. N. ji pažinojo artimai. Parodė, kad su N. N. buvo nuėjusi pasikalbėti į šoną apie 7-10 min. Patvirtino, kad jis tuo metu buvo gerokai išgėręs, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Paskui jie palydėjo ją iki perėjos į sodus, po ko ji nuėjo į vieną pusę, o jie į kitą.
Abu kaltinamieji, tiek G. R., tiek N. N. atitinka amžiaus ir pakaltinamumo reikalavimus, keliamus nusikalstamos veikos subjektams. Nors N. N. vaikystėje dėl (duomenys neskelbtini) tirtas ir gydytas, (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nėra duomenų, jog N. N. sirgtų (duomenys neskelbtini) ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs (duomenys neskelbtini). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga ) (2 t., b. l. 94). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atitinkama išvada.
Vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
Iš nustatytų bylos aplinkybių konstatuotinas N. N. ir G. R. bendras veikimas bendrininkų grupėje. Abu jie atliko vykdytojo veiksmus, t. y. buvo bendravykdytojai. Sumanymas veikti kilo spontaniškai. Susitarimas veikti kartu išreikštas konkliudentiniais veiksmais bendrai pradėti ir tęsti nusikalstamą veiką. Kaltinime nustatyti sužalojimai inkriminuoti abiem bendrininkams bendrai, nes nėra įmanoma atriboti kiekvieno iš bendrininkų tikslaus suduotų smūgio kiekio bei lokalizacijos. Išskirtinas tik vienas sužalojimas – smaugimo sukeltas kaklo suspaudimas, kuris pagal nustatytas bylos aplinkybes inkriminuojamas N. N. atskirai. Tačiau šis veiksmas pagal specialisto išvadą nebuvo mirties priežastimi. Nukentėjusiojo mirties priežastis – pilvo sumušimas (past. – nuo pilvo sumušimo pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis pilve, juosmens kairiame šoniniame paviršiuje su blužnies plyšimu per visą jos storį, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu). Nors bendravykdytojų indėlis yra panašaus pobūdžio, kontstatuotinas N. N. kiek aktyvesnis vaidmuo, padarant nusikalstamą veiką, taip pat jos inicijavimas. Kita vertus, tai jokiu būdu nereiškia, kad kito bendrininko vaidmuo buvo mažareikšmis, kaip teigė gynėja baigiamųjų kalbų metu. Atitinkama versija paneigtina, peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą, taip pat remiantis paties G. R. parodymais, N. N. bei A. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu.
2.1. Dėl veiką kvalifikuojančio požymio - itin žiauraus būdo
Vadovaujantis teismų praktika, nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Padarytų sužalojimų kiekis yra esminis kriterijus, inkriminuojant itin žiaurų sunkaus sveikatos sutrikdymo būdą kaip vertinamąjį nusikalstamos veikos sudėties požymį, tačiau jis nėra vienintelis. Dėl itin žiauriai požymio turinio kiekvienu konkrečiu atveju ad hoc sprendžia teismas, atsižvelgdamas į tam tikrus teismų praktikoje suformuluotus turinio atskleidimo kriterijus. Be to, sąvoka „itin žiaurus“ yra teisinio pobūdžio klausimas ir teismo medicinos eksperto išvados teismui, sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo neturi lemiamos reikšmės, nes teismas vertina bylos duomenų visumą. Vadovaujantis teismų praktika (pvz.: kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2004, 2K-301/2008 ir kt.), be padarytų sužalojimų kiekio, vertintini ir tokie kriterijai: panaudoto smurto pobūdis, trukmė, intensyvumas, įrankiai, priemonės, padarytų sužalojimų lokalizacija ir kt.
Bylos aplinkybių kontekste kaltinamųjų naudotą itin žiaurų veikimo būdą nukentėjusiojo atžvilgiu visų pirma pagrindžia nukentėjusiajam padarytų trauminių poveikių kiekis – 80, jų lokalizacija – sužaloti gyvybiškai svarbūs organai, sužalojimai padaryti pilve, kakle, daugybiniai galvos srities, kitų kūno dalių nubrozdinimai, šonkaulių daugybiniai lūžiai. Remiantis specialisto išvada, dalis sužalojimų padaryti kelių – keliasdešimt minučių iki mirties, kiti netrukus iki mirties. Peržiūrėjus prie bylos prijungtus vaizdo įrašus, akivaizdu, kad intensyvaus pobūdžio smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojami keliasdešimt minučių. Akivaizdu, kad patyręs šiuos sužalojimus nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą ir kančias.
Atsižvelgiant į tai, pagal nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl itin žiauraus veikos padarymo būdo nustatymo kaltinamųjų veikoje.
2.2. Dėl veiką kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015). Iš esmės chuliganiškas paskatas apibūdina dvi tipinės situacijos: 1) veikimas neturint jokio aiškiai suvokiamo motyvo; 2) veikimas turint menkavertį motyvą. Teismo vertinimu, didesnį veikos pavojingumą rodo atvejai, kai smurtas naudojamas apskritai be jokios dingsties, nei atvejai, kai nusikalstamos veikos motyvas egzistuoja, nors ir yra mažareikšmis. Skirtumas tarp nusikalstamos veikos motyvo nebuvimo ir jo menkavertiškumo yra tas, kad pirmu atveju asmuo yra sunkiau nuspėjamas, neprognozuojamas, dėl to aplinkiniams kelia didesnį pavojų. Antru atveju kaltininkas smurtiniais veiksmais reaguoja absoliučiai neadekvačiai esamai situacijai.
Chuliganiškas paskatas pagrindžia aiškios paskatos (motyvas) dėl smurtinių veiksmų vartojimo prieš nukentėjusįjį R. G. nebuvimas kaltinamųjų N. N. ir G. R. veiksmuose. Aiškaus smurto naudojimo prieš nukentėjusįjį motyvo nenurodė nei patys kaltinamieji, nei tiesioginis įvyko liudytojas A. R.. Tokio motyvo realų egzistavimą iš esmės paneigia ir nustatytos aplinkybės, kad prieš pat nukentėjusiojo užpuolimą, kaltinamieji buvo susitikę ir bendravo su (duomenys neskelbtini) darbuotojomis.
Kaltinamasis N. N. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena, dėl ko jie prie nukentėjusiojo priėjo, neprisimena dėl ko prieš jį smurtavo. Tas žmogus jam buvo matytas porą kartų, kai gyveno (duomenys neskelbtini), matė jį porą kartų praeinantį, parduotuvėje, bet asmeniškai nepažinojo jo, tik iš matymo. Abejoja, kad G. pažinojo nukentėjusįjį, nes jie nelinkę į tokius nepažįstamus žmones kreipti dėmesio. Nežino, iš kur ten nukentėjusysis atsidūrė. Neprisimena, ar nukentėjusysis kažką pasakė, bet parodo, kad be priežasties nėra nieko užsipuolęs. Į klausimą, ar su priežastimi yra užpuolęs kitus asmenis, parodo, kad tai retas atvejis, vaikystėje būdavo tokių atvejų. Kiek pamena, nukentėjusysis nesipriešino, tik rankomis dengėsi. Negali pasakyti, ar jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismo posėdžio metu G. R. dėl nukentėjusiojo parodė, kad to žmogaus nepažinojo, nepamena, kas sugalvojo prieiti prie to žmogaus, taip pat kuris pirmas priėjo prie to žmogaus. Ikiteisminio tyrimo metu G. R. taip pat nurodė, kad matė tą praeivį pirmą kartą, nežino kodėl, ar tas praeivis ką nors jiems sakė, ar jie jį tiesiog užkalbino, nežino dėl kokios priežasties ir kodėl jie pradėjo mušti tą vyriškį (R.).
Komentuodamas smurto paskatas, ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad besėdint stotelėje pamatė, kad kitoje gatvės pusėje eina vyriškis, kurio jis nepažįsta. Tiesiog be žodžių, nuo suoliuko atsistojo N. ir greitu žingsniu perėjęs gatvę, pradėjo eiti link to vyro. Jo brolis nusekė paskui N., o jis lėtu žingsniu nuėjo paskui savo brolį.
Aiškaus motyvo nebuvimas nužudymo sudėties kontekste irgi yra traktuojamas kaip motyvas, kvalifikuojantis (sunkinantis) atsakomybę už nužudymą. Tai kad kaltinamieji tiksliai neprisiminė dėl ko priėjo prie nukentėjusiojo, ir kuris pirmas priėjo, rodo ne tik jų apsvaigimą nuo alkoholio, bet ir menkavertės paskatos buvimą. Tai kad N. N. nurodo, kad iš matymo nukentėjusįjį pažinojo, ar kad paprastai be priežasties žmonių nepuola, dar nerodo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo būtų buvęs konfliktas ar kitokie asmeniniai santykiai, kurie galėjo lemti tokį impulsyvų nukentėjusiojo užpuolimą. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo R. G. užpuolimas padarytas impulsyviai, be aiškios priežasties ar motyvo, kaltinamiesiems esant sunkiai apsvaigus nuo alkoholio ir besiorientuojant aplinkoje. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė N. N., nukentėjusysis tiesiog atsidūrė „ne toje vietoje“. Ši aplinkybė rodo didesnį kaltinamų asmenų ir padarytos veikos pavojingumą, nes nukentėjusiojo vietoje galėjo atsidurti bet kuris tuo metu atsitiktinai pro šalį ėjęs asmuo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog G. R. ir N. N. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus kaip kvalifikuotas nužudymas itin žiauriai dėl chuliganiškų paskatų.
III. Bausmės skyrimas
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi: „Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.“
Vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 – 3 dalimis: „1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. 2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. 3. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.“
BK 58 straipsnyje nustatyta, kad „Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.“
Skiriant bausmę G. R. ir N. N., remiamasi BK 54, 58, 60, 61 ir 66 straipsniais. Teismas vadovaujasi BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos ribomis, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Konstatuota, kad G. R. ir N. N. veikdami tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal kvalifikuotos veikos sankciją – 14 metų laisvės atėmimo. Veika – baigta, sukelti padariniai – R. G. mirtis. Pažymėtina, kad kaltinamųjų padarytoje veikoje inkriminuoti du veiką kvalifikuojantys požymiai, kas rodo ne tik didesnį veikos pavojingumo pobūdį, bet ir laipsnį. Padarytos veikos motyvai ir tikslai įvertinti kvalifikuojant nusikalstamą veiką, dėl to skiriant bausmę pakartotinai nėra vertinami. Nepaisant to, pats nusikatimo padarymo mechanizmas rodo kaltinamųjų pavojingumą visuomenei.
Vertinant kaltinamojo G. R. asmenybę, akcentuotina, kad jis iki sulaikymo nebuvo teistas, baustas už administracinius nusižengimus, dirbo (duomenys neskelbtini), vedęs, turi mažametę dukrą. Psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas ir nuo atitinkamų ligų negydytas (3 t., b. l. 14), nuo priklausomybės ligų taip pat negydytas ir įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 15). Teismo posėdžio metu teismui gynyba pateikė pozityvią (duomenys neskelbtini) suimtojo charakteristiką. Jis yra iš dalies atlyginęs civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą (t. 5, b. l. 5-6). Teismas taip pat vertina, kad šio bendrininko vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo mažiau aktyvus nei bendrininko.
Teismas G. R. atveju nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis). Kita vertus, teismas G. R. veikoje konstatuoja dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamajam G. R. skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, parenkant mažesnį nei vidurkis jos dydį – 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo.
Vertinant kaltinamojo N. N. asmenybę, akcentuotina, kad jis iki sulaikymo buvo teistas (teistumas yra išnykęs), baustas už administracinius nusižengimus, nedirbo, nevedęs, vaikų neturi, turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Nuo priklausomybės ligų negydytas ir įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 90). Gydytas (duomenys neskelbtini). Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 94). Atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką gali. Iš (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nėra duomenų, jog N. N. sirgtų (duomenys neskelbtini) ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs (duomenys neskelbtini). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 94).
Teismas taip pat vertina, kad šio bendrininko vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo aktyvesnis nei kito bendrininko. Jis traktuotinas kaip spontaniškos nusikalstamos veikos iniciatorius. Be to, jam inkriminuotas papildomas nukentėjusiojo smaugimo veiksmas. Teismas N. N. veikoje taip pat konstatuoja vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamajam N. N. skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, parenkant bausmės dydį, artimą jos vidurkiui – 13 (trylika) metų laisvės atėmimo.
IV. Civilinis ieškinys
Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014).
Konstatuotina, kad civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusių su R. G. laidojimo išlaidomis, 800 Eur sumai yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi. Teismo posėdžio metu G. R. gynėjo pateikti dokumentai rodo, kad pastarasis yra atlyginęs dalį – t. y. 150 Eur – teismo priteisiamos atlyginti turtinės žalos sumos (5 t., b. l. 5).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2006; 3K-3-417/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011. 2K-410/2013, 2K-244/2015).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad „<...> nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-324-507/2016, 2K-85-628/2019). Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje. Neturtinė žala dėl artimo asmens netekties yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio santykiai Teismai turi įvertinti ir pasisakyti dėl šeimos narių ryšių pobūdžio, jų bendravimo aplinkybių, bendravimo intensyvumo, dažnumo ir kitų reikšmingų aplinkybių. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018).
Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad dvasiniai išgyvenimai yra individualūs ir priklauso nuo kiekvieno asmens atskirai ir negali būti vertinami bendrai. Kitų asmenų patirtų dvasinių išgyvenimų atstovavimas teisme nėra teisine ir logine prasme pagrįstas. Šiame baudžiamajame procese civiliniu ieškovu yra pripažintas tik vienas asmuo – M. L. (1 t., b. l. 109), tad šio asmens kontekste ir vertinama, ar jis dėl R. G. nužudymo patyrė neturtinę žalą, o jeigu taip – kokio dydžio.
Teismo posėdžio metu apklaustas M. L. parodė, kad nukentėjusysis R. G. yra jo pirmos eilės pusbrolis iš mamos pusės. Paskutiniu laiku rečiau su pusbroliu bendraudavo – 2 – 3 kartus per metus susiskambindavo. Gyvai buvo susitikę prieš porą metų, R. G. buvo atvažiavęs trumpam prie jo namų, (duomenys neskelbtini). Paskutinis pokalbis su pusbroliu įvyko prieš porą metų, telefonu paskutinis pokalbis irgi įvyko prieš porą metų. Bendravimas su pusbroliu pastaruoju metu nebuvo dažnas, nes kiekvienas turėjo savo reikalų. Žinojo, kad jo pusbrolis dirbo (duomenys neskelbtini). R. G. mažai apie save ką pasakojo, žino, kad ankščiau jam patikdavo vartoti alkoholį, bet šiaip pokalbis būdavo „apie nieką“. Jų pokalbiai trukdavo iki 5 minučių. Nukentėjusysis nežino, ar R. G. pastaruoju metu turėjo gyvenimo draugę, anksčiau turėjo. Jo pusbrolis gyveno (duomenys neskelbtini), bet kur tiksliai nežino. Nėra buvęs pas jį namuose, tik po jo mirties. Jeigu teismas tenkintų pareikštą 50 000 Eur ieškinį, tai tuos pinigus dalintųsi visi (past. – civiliniame ieškinyje nurodyti giminaičiai). Kodėl civiliniame ieškinyje parašyta būtent tokia suma, nukentėjusysis paaiškinti negali. Į gynėjos adv. S. Proninos klausimus, kaip pasireiškė jo dvasiniai išgyvenimai, kodėl prašo neturtinės žalos, parodė, kad dėl to, jog mirė giminaitis ir kad atėmė žmogų, su kuriuo bendravo. M. L. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo konkrečiai įvardinti, kokią konkrečiai žalą kiekvienas giminaitis patyrė.
Iš to, ką teismo posėdyje parodė civilinis ieškovas akivaizdu, kad jo ryšiai su mirusiu giminaičiu – pusbroliu R. G. nebuvo artimi. Civilinis ieškovas parodė, kad iki įvykio nėra buvęs pas R. G. namuose, nežinojo kuo jis užsiima, nežinojo, ar turi artimą draugę, nurodė, kad bendravimas tiek gyvai, tiek telefonu buvo itin retas, būdavo iš esmės apie nieką, trukdavo iki 5 minučių. Be to, civilinis ieškovas negalėjo pagrįsti nurodytos neturtinės žalos dydžio. Į advokatės klausimus, civilinis ieškovas nurodė, kad jo dvasiniai išgyvenimai pasireiškė tuo, kad mirė giminaitis ir kad atėmė žmogų, su kuriuo bendravo. Teismas pabrėžia, kad vien aplinkybė, kad buvo nužudytas giminaitis, nėra pakankama konstatuoti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Kita vertus, prieš advokatės klausimą, duodamas parodymus teisme ir atsakydamas į teismo klausimus, civilinis ieškovas savo teiginiais pats paneigė buvus jo ir nužudytojo artimą bendravimo faktą. Atsižvelgiant į tai, M. L. pareikšto civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kitų asmenų, kurių pavardės nurodytos civiliniame ieškinyje, patirta neturtinė žala nėra vertinama, nes jie procese nedalyvavo ir teismo nebuvo pripažinti civiliniais ieškovais.
V. Kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai
Teismui pateiktas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. L. (duomenys neskelbtini) teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su advokatu B. C. (sutartas užmokestis – 300 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos nepriteisiama, neišieškotinos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo su atitinkamu klausimu susijusios procesinės išlaidos.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo N. N. valios, įvertinus šio kaltinamojo sunkę materialinę padėtį, atitinkamos procesinės išlaidos iš šio kaltinamojo nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklinis 0,5 ltr talpos butelis ((duomenys neskelbtini)), stiklinis 0,2 ltr talpos butelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, baltos spalvos žiebtuvėlis, basutės; R. G. drabužiai: trumpikės, puskojinės, šortai, marškinėliai; pavyzdžiai lyginamiesiems tyrimams, daktiloskopinės kortelės, laikomos (duomenys neskelbtini) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Kratų metu paimti A. R. batai, marškinėliai, sportinės kelnės, kepurė su snapeliu; G. R. batai, marškinėliai, šortai; N. N. batai, šortai, mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) kortelė, pakabukas su asmens vardu pavarde ir gimimo data, – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkams. Vokai su skaitmeninėmis laikmenomis (4 CD), kuriose yra telefonų išklotinės, bankų išklotinės, vaizdo įrašai (4 t.), paliktini prie bylos.
G. R. ir N. N. laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini), kardomoji priemonė suėmimas taikyta nuo (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė – suėmimas G. R. ir N. N. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. R. (G. R.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus ir paskirti jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės atlikimo pradžią G. R. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. R. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą G. R. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti.
N. N. (N. N.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus ir paskirti jam 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės atlikimo pradžią N. N. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti N. N. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą N. N. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš N. N. nepriteisti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir M. L. naudai solidariai iš G. R. ir N. N. priteisti 650 Eur turtinės žalos atlyginimą. Civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. M. L. patirtų išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti iš kaltinamųjų nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklinį 0,5 ltr talpos butelį ((duomenys neskelbtini)), stiklinį 0,2 ltr talpos butelį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, baltos spalvos žiebtuvėlį, basutes; R. G. drabužius: trumpikes, puskojines, šortus, marškinėlius; pavyzdžius lyginamiesiems tyrimams, daktiloskopines korteles, laikomus (duomenys neskelbtini) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kratų metu paimtus A. R. batus, marškinėlius, sportines kelnes, kepurę su snapeliu; G. R. batus, marškinėlius, šortus; N. N. batus, šortus, mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) kortelę, pakabuką su asmens vardu pavarde ir gimimo data, – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkams. Vokus su skaitmeninėmis laikmenomis (4 CD), kuriose yra telefonų išklotinės, bankų išklotinės bei vaizdo įrašai (4 t.), palikti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.