- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-1153-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06247-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- J. S., G. S.
- Trečiasis asmuo
- A. A., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Ramūno Mitkaus, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1032-713/2012 pagal ieškovų J. S. ir G. S. ieškinį atsakovei D. L., tretiesiems asmenims A. A., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašė pripažinti, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą vykdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukciją yra neteisėtas ir pripažinti ieškovams teisę gauti leidimą rekonstruoti statinį – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 2A1m, pagal UAB „Pastogė“ parengtą gyvenamojo namo dalies rekonstravimo techninį projektą, obj. Nr. (duomenys neskelbtini), be bendraturtės D. L. sutikimo. Nurodė, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį, gyvenamojo namo ir po 140/597 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimosi tvarką šalys ir trečiasis asmuo A. A. nusistatė visų bendraturčių bendru sutarimu 2012-12-20 Kauno m. 15-ąjame notarų biure. Ieškovai savo namo dalyje įrengė priestatą ir 2012-12-04 gavę leidimą įteisinti savavalinę statybą, priestatą įteisino. Ieškovai parengė projektinę dokumentaciją, siekdama atlikti savo namo dalies rekonstrukciją, kadangi namas yra avarinės būklės ir būtina nedelsiant atlikti visus darbus, su dokumentacija supažindino atsakovę ir paprašė sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus, tačiau atsakovė nesutiko, todėl ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino J. S. ir G. S. teisę gauti leidimą rekonstruoti statinį – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 2A1m, pagal UAB „Pastogė“ parengtą „Gyvenamojo namo dalies rekonstravimo techninį projektą, obj. Nr.2406/11“, be bendraturtės D. L. sutikimo; priteisė iš atsakovės 3142,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. S. ir 66,00 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas sprendime nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą ieškovams priklausančiose 140/597 žemės sklypo dalyse ir ½ gyvenamojo namo dalyje, esančių (duomenys neskelbtini), atlikti rekonstrukciją pagal parengtą projektą. Teismo nuomone, ieškovų reikalavimas pripažinti atsisakymą neteisėtu yra perteklinis, šį reikalavimą apima prašymas leisti atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo. Teismas nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalį statybos ar rekonstravimo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina atitinkamos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p., 23 str. 15 d.). Todėl atsakovės argumentą, kad projektas pateiktas be atitinkamų institucijų leidimų atlikti rekonstrukcijos darbus ir dėl to ji neduodanti sutikimo, teismas pripažino nepagrįstu, nes šiuo atveju atsakovė reikalauja iš ieškovų perteklinių dokumentų. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą nurodytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, negali būti ieškinio netenkinimo pagrindu. Be to teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovų projektu, nenurodė kito būdo kaip būtų galima rekonstruoti ieškovų namų dalį ir neįrodė, nemotyvavo, kaip bus pažeistos atsakovės teisės, patenkinus ieškinį (CPK 178 str.). Šioje byloje ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad ji projektinius pasiūlymus pateikė atsakovei susipažinti ir atsakovė sutikimą duoti atsisakė. Ieškovai įrodė, jog pateikė atsakovei projektą susipažinimui. Atsakovė šios aplinkybės neneigė. Teismas nustatė, kad atsakovei buvo pateiktas susipažinimui „Gyvenamojo namo savavalinio rekonstravimo projektas“, pagal kurį ieškovai jiems priklausančioje namo dalyje pastatė keturkampės formos priestatą ir atsakovė davė leidimą šiam objektui įteisinti, o Kauno miesto savivaldybės administracija 2012-12-04 išdavė leidimą rekonstruoti statinį (t.2, b. l. 91, 132). Savavališkos statybos įteisinimo eigoje prie minėto keturkampio priestato buvo pristatyta veranda, todėl buvo pataisytas pirminis projektas, gauti papildomi dokumentai, po pataisymo projektas pavadintas „Gyvenamojo namo rekonstravimo techniniu projektu“ ir pateiktas teismui su patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 87-89, 92-188). Patikslintas ieškinys ir projektas įteiktas atsakovei 2012-12-27 (t. 2, b. l. 199), su kuriuo atsakovė taip pat yra susipažinusi ir yra pateikusi atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 4, b. l. 3-5). Teismo vertinimu, ieškovai veikė rūpestingai ir aktyviai, pateikė projektinį pasiūlymą, siekdami gauti iš atsakovės sutikimą atlikti savavalinės statybos įteisinimo ir rekonstrukcijos darbus iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog po rekonstrukcijos pablogės jos namo dalis, projekte nenumatyti darbai, kuriuos atlikus būtų galima išsaugoti nepažeistą ir tinkamą naudoti atsakovės nuosavybę, leidžia teigti, jog atsakovė siekia savo asmeninių interesų – pagerinti jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį ieškovų sąskaita, tokios aplinkybės negali būti pagrindu netenkinti ieškinio.
Taip pat teismas pripažino nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi ieškovai į teismą kreipėsi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodė, kad iš byloje esančios taikos sutarties Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1884-451/2011 seka, jog ginčo šalys byloje susitarė dėl projektavimo sąlygų gavimo ir nuotekų tinklų klojimo darbų, siekiant prisijungti prie centralizuotų tinklų, byloje nebuvo nagrinėjimas klausimas dėl leidimo atlikti rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo (t.1, b. l. 31-32).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantė nurodo, kad su sprendimu nesutinka dėl šių motyvų:
1. Teismas ieškinį turėjo atmesti, nes šis ieškinys paduotas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1184-451/2011, kurioje ieškovai J. S. ir G. S. prašė pripažinti jiems teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą, ieškovams priklausančios ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal UAB „Pastogė" parengtą rekonstrukcijos projektą be bendraturtės D. L. sutikimo, įskaitant, bet neapsiribojant, kad abejose civilinėse bylose buvo pateiktas tas pats UAB „Pastogė“ parengtas projektas. Minėtoje civilinėje byloje 2011-09-07 tarp šalių buvo pasirašyta taikos sutartis, kurią 2011-09-15 nutartimi teismas patvirtino.
2. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Šiuo atveju pagrindiniai nesutarimai tarp šalių yra dėl esamų, įrengiamų komunikacijos tinklų. Pagrindinis apeliantės reikalavimas, kad po rekonstrukcijos galėtų naudotis komunikacijomis, įskaitant, bet neapsiribojant, vietine nuotekų šalinimo sistema. STR 2.03.02:2005 5 priedo 1 lentelėje nurodoma, kad atstumas nuo statinio pamatų iki buitinių nuotekų tinklo turi būti 3 m, o ieškovams atlikus rekonstrukciją nuo pamatų iki buitinių nuotekų tinklų bus tik 50 cm. Be to, atsirado lūžio taškas, kuris laužia perdengimus rūsyje, kadangi po namu nėra įrengtų pamatų, jie yra fragmentiniai, todėl neatlaiko naujo svorio, namo viduje išgriovė laikančiąja sieną, dėl ko sumažino gyvenamojo namo stabilumą. Ieškovai pateikė 2007-03-15 UAB „Skena“ eksperto A. Z. raštą Nr. 07-03/03-01, su kuriuo pateiktas ūkinio pastato 3I1b būklės įvertinimo aktas, teigdami, kad tai yra gyvenamojo namo būklės vertinimo aktas. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į šias apeliantės pastabas, taip pat nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą skirti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklės vertinimo ekspertizę. Juolab, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimų skyrius (2011-11-21 raštas Nr. 38-2-1001 su 2011-11-23 projekto tikrinimo pastabomis) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriaus (2012-04-03 raštas Nr. 40-2-747 ir 2012-11-09 raštas Nr. 70-2-1792), ieškovams grąžino projektą, nes jis neatitiko galiojantiems teisės aktams bei statybos techniniams reikalavimams. Ieškovai byloje pateikė priešprojektinius pasiūlymus, kuriuose yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys, tačiau šiuose projektuose nebuvo konstrukcinės dalies, įskaitant, bet neapsiribojant, kad ieškovų projektas buvo atmestas ir paskutinius pataisymus ieškovai atliko 2012 m. gruodžio mėn.
3. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą, taip pat netinkamai taikė CPK 185 straipsnį. Teismui pateikti dokumentai ir įrodymai patvirtina, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą, neturėjo visų sutikimų ir/ar suderinimų su AB „Kauno vandenys“, AB Lesto, AB TEO, įskaitant, bet neapsiribojant, kad projektas buvo ne kartą grąžintas patikslinti. Juolab, kad Kauno apygardos teismas paliko galioti 2012 m. lapkričio mėn. 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-503-260/2013. Be to, teismas sprendime neteisingai nurodė, kad „ieškovai veikė rūpestingai ir aktyviai, pateikė projektinį pasiūlymą, siekdami gauti iš atsakovės sutikimą atlikti savavalinės statybos įteisinimo ir rekonstrukcijos darbus iki kreipimosi į teismą dienos. Šis faktas neatitinka realybės, nes paskutiniai sutikimai ir techninės sąlygos iš komunikacijas tiekiančių įmonių buvo gauti tik 2012-12-03. Todėl šis argumentas prieštarauja kitam teismo sprendime nurodytam argumentui, kad patikslintas ieškinys ir projektas įteiktas atsakovei 2012-12-27, nors į teismą ieškovai kreipėsi 2012-04-16.
4. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 3142 Lt bylinėjimosi išlaidų. Už pateiktą ieškinį ieškovai sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovai sumokėjo 3000 Lt už ieškinio surašymą, medžiagos parengimą ir susipažinimą. Tačiau atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.14 punktą, pagal kurį už ieškinio surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, į tai, kad ginčas nesudėtingas, iš atsakovės priteistina ne daugiau kaip 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1, 2 d.). Be to, atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo parengtas kitoje civilinėje byloje Nr. 2S-503-260/2011, kurio apmokėjimas neturi reikšmės šios bylos bylinėjimosi išlaidų kompensavimui bei patys ieškovai vilkino bylos nagrinėjimą, civilinės bylos nagrinėjimo metu taisydami projektinius sprendinius bei papildomai ruošdami patikslintą ieškinį. Be to, ieškovai atstovavimo sutartį su advokate sudarė tik 2012-11-14, t. y. įpusėjus civilinės bylos nagrinėjimui, advokatė neruošė pirminio ieškinio, taip pat civilinės bylos apimtis būtų mažesnė, jei pirmos instancijos teismas būtų sprendęs tik ieškinio dalyką, t. y. dėl leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo, o ne savavališkos statybos įteisinimo klausimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovams iš atsakovės 1500 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovai antrą kartą užvedė bylą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kaip matyti iš šioje byloje pateiktos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-1884-451/2011, šalys taikiai sutarė ne dėl atsakovės sutikimo gauti statybos leidimą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektui, o dėl darbų, kurie turėjo būti atlikti iki statybos leidimo išdavimo - dėl projektavimo sąlygų ir nuotekų tinklų klojimo darbų. Išvardinti darbai būtų beprasmiai, jei juos atlikus ir paruošus konkretų rekonstrukcijos projektą, nebūtų siekiama gauti statybos leidimą. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas 2011 metais dar net neegzistavo. Todėl akivaizdu, kad civilinės bylos Nr. 2-1884-451/2011 ir Nr. 2-1032-713/2013 nėra tapačios.
2. Nors apeliantė teigia, kad pateiktas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektas gali neatitikti norminių aktų reikalavimų, tačiau nenurodo, kokių norminių aktų reikalavimų šis projektas neatitinka, į analogiškus pirmos instancijos teismo klausimus ji taip pat neatsakė. Apeliantė taip pat negalėjo teismui paaiškinti, kaip ir kokias jos teises pažeidžia namo rekonstrukcijos projektas. Kiek konkretesnis argumentas apie rekonstrukcijos projekto neatitikimą norminių aktų reikalavimams būtų toks, kad po namo rekonstrukcijos nebūtų išlaikytas trijų metrų atstumas nuo statinio iki vietinės nuotekų šalinimo sistemos. Tačiau šis atstumas neišlaikomas jau dabar, ir po rekonstrukcijos situacija nesikeistų. Be to, apeliantės argumentai neturi teisinio pagrindo - atsakovė neturi teisės naudotis vietine nuotekų šalinimo sistema (nors iki šiol naudojasi), todėl reikalavimas dėl trijų metrų atstumo išlaikymo taip pat neteisėtas. Be to, atsakovė reikalauja perteklinės informacijos - reikalauja pirmiausiai gauti visų įgaliotų institucijų suderinimus, o tik po to ji norėtų spręsti klausimą dėl sutikimo rekonstrukcijai davimo. Toks atsakovės elgesys prieštarauja LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkto, 15 dalies nuostatoms, ir kaip matyti iš Statybos leidimų skyriaus 2012-11-14 rašto, visi reikiami dokumentai statybos leidimui gauti, išskyrus atsakovės (bendraturtės) sutikimą.
3. Teismo sprendime yra suklysta data dėl rekonstrukcijos projekto, kuriam atsakovė nedavė sutikimo, pateikimo atsakovei datos. Šis projektas buvo atsakovei pateiktas ne tik 2012-12-27 su patikslintu ieškiniu, bet ir ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nes prieš bylos užvedimą pateikinėti atsakovei pirminį savavalinio rekonstravimo projektą, kuriam ji sutikimą yra davusi, nebuvo jokio reikalo. Tačiau šis netikslumas nėra esminis ir neįtakojo iš esmės teisingo sprendimo.
4. Teismas ieškovų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti išsamiai detalizavo ir jų priteisimą pagrindė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė atsakovė, todėl byla nagrinėjama atsakovės apeliacinio skundo ribose.
Dėl bendraturčio sutikimo rekonstrukcijai
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys yra gyvenamojo namo, pažymėto 2A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,0597 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai (t. 2, b. l. 36-40). Abiems bendrasavininkams lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo ir po 140/597 dalį žemės sklypo. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatyta 2012-12-20 bendraturčių susitarimu Nr. 2-3113 (t. 4, b. l. 20, 22-28), gyvenamuoju namu šalys naudojasi pagal buvusių bendraturčių 2007-11-16 sudarytu notariniu susitarimu, įregistruotu VĮ „Registrų centras“ (t. 4, b. l. 20). Ginčo tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos namu ir žemės sklypu nėra. Ieškovai savo naudojamoje namo dalyje nori atlikti rekonstrukciją pagal UAB „Pastogė“ parengtą Gyvenamojo namo dalies rekonstravimo techninį projektą, obj. Nr. 2406/11 (t. 2, b. l. 142-188), tačiau tam atsakovė atsisako duoti sutikimą, motyvuodama tuo, kad projekte nenumatyti darbai, būtini išsaugoti atsakovės nuosavybę nepažeistą ir tinkamą naudoti, o pats projektas pateiktas be atitinkamų institucijų leidimų atlikti darbus.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.
Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kad teismas ieškinį turėjo atmesti, nes šis ieškinys paduotas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1184-451/2011, kurioje 2011-09-07 tarp šalių buvo pasirašyta taikos sutartis, kurią 2011-09-15 nutartimi teismas patvirtino. Įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, 2011 m. rugsėjo 15 d. teismo nutarties turinį (t. 1, b. l. 31-32), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1884-451/2011 ginčo šalys susitarė dėl projektavimo sąlygų gavimo ir nuotekų tinklų klojimo darbų, siekiant prisijungti prie centralizuotų tinklų; byloje nebuvo nagrinėjimas klausimas dėl leidimo atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau –Statybos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3-4 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktais, norint gauti statybos leidimą rekonstruoti statinį, kartu su prašymu, rekonstravimo projektu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikiamas statinio bendraturčių sutikimas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra patvirtinamas iki statinio projektavimo (rekonstravimo) projekto pradžios (Statybos įstatymo 4 str. 2 d. (nuo 2007-05-19 galiojusi redakcija), LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-808 patvirtinto STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 1.1 p., 7 p.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyrius tiek 2012 -03-30 rašte Nr. 38-2-213 (t. 1, b. l. 28), tiek 2012-11-14 rašte Nr. 38-2-644 (t. 2, b. l. 90) yra nurodęs, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-15 nutartimi patvirtintoje taikos tarp namo bendraturčių sutartyje atsakovė D. L. sutinka, kad ieškovai J. S. ir G. S. gautų projektavimo sąlygas ir pasirengtų projektą, bet tokia sutarties formuluotė neleidžia atlikti rekonstravimo darbų, kurie numatomi projekte, o bendraturtės D. L. 2011-06-23 sutikime buvo nurodyti tik darbai, apimantys savavališkai pastatyto priestato įteisinimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė pripažinti jiems teisę gauti leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo dalį be bendraturtės D. L. sutikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjama byla ir civilinė byla Nr. 2-1184-451/2011 yra tapačios.
Nagrinėjamu atveju, kartu su 2012-12-14 patikslintu ieškiniu, ieškovai pateikė du jiems priklausančios mano dalies rekonstrukcijos UAB „Pastogė“ parengtus projektus: 1) Gyvenamojo namo 2A1m savavalinio rekonstravimo (duomenys neskelbtini), projektą (t. 2, b. l. 92-140) (toliau –pirmas projektas) ir 2) Gyvenamojo namo 2A1m dalies rekonstravimo techninį projektą; savavalinės statybos priestato griovimo aprašą ( t. 2, b. l. 142-188). Pirmajam rekonstrukcijos projektui, t. y. savavalinių statybų įteisinimui, tam turint ir atsakovės sutikimą (t. 2, b. l. 104), jau nagrinėjant bylą teisme, 2012 m. gruodžio 4 d. buvo gautas statybos leidimas Nr. LNS-21-121204-00803 (t. 2, b l. 91), tačiau ieškovams pakoregavus pirmą projektą (t. 2, b. l. 142-188), atsakovė atsisakė duoti sutikimą. Jau minėtame 2012-11-14 rašte Nr. 38-2-644 Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyrius yra nurodęs, kad ieškovui 2012-11-13 pakartotinai pateikus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir kitą projekto variantą gyvenamojo namo 2A1m (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, savavališkų statybų padarinių šalinimui, statybos leidimas namo rekonstravimui būtų išduotas, nes visų kitų reikalingų dokumentų, pateiktų 2011-11-18, pakaktų, tačiau tam nebuvo gauti nauji namo bendrasavininkės sutikimai (t. 2, b. l. 90).
Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Nors nagrinėjamoje byloje nėra tikslių duomenų, kurį atliekamai rekonstrukcijai projektinį pasiūlymą ieškovai yra pateikę atsakovei kreipdamiesi į ją dėl sutikimo, tačiau įvertinus tai, kad ieškovai prašymą dėl sutikimo davimo pateikė 2012-02-07 (t. 1, b. l. 30), kai atsakovė sutikimą savavališkai pastatyto priestato įteisinimui buvo davusi dar 2011-06-23 (t. 2, b. l. 104), atsakovės atsakymų į ieškovų prašymą turinio analizė (t. 1, b. l. 30, 127), leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad UAB „Pastogė“ parengtą namo rekonstrukcijos projektą ji buvo gavusi dar iki bylos iškėlimo teisme 2012-05-09. Kaip ir savo ieškovams adresuotuose raštuose dėl jų 2012-02-07 prašymo, taip ir apeliaciniame skunde atsakovė reikalauja pirmiausia gauti visų įgaliotų institucijų suderinimus, o tik po to ji norėtų spręsti klausimą dėl sutikimo rekonstrukcijai davimo. Be to, atsiliepime į patikslintą ieškinį, su kuriuo kartu ieškovei buvo pateikti ir abu rekonstrukcijos projekto variantai, atsakovė nurodo, kad projekte nepasisakyta nieko dėl jos namo dalies ir kaip ieškovai pašalins natūraliai, dėl rekonstrukcijos atsirasiančius jos turto pokyčius ir defektus, nes šalių dalys sujungtos ir rekonstrukcija pagal pateiktą planą, paliestų visus jų nuosavybių sąlyčio taškus ( t. 4, b. l. 4). Nors apeliantė teigia, kad pagrindiniai nesutarimai yra dėl esamų, įrengiamų komunikacijos tinklų, įskaitant, bet neapsiribojant, vietine nuotekų šalinimo sistema, o 2011-11-23, 24 Projekto tikrinimo pastabose yra įrašyta „pateikti nuotekų dalį...“ ( t. 2, b. l. 136), tačiau nuotekų tinklai jau įrengti pagal projektą, kuriam rašytinį pritarimą Nr. 40-24-246 2012-04-16 davė Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius ( t. 2, b. l. 90, CPK 197 str. 2 d.), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. SUT00074115 su vartotoja J. S. (t. y. ieškove) pasirašyta 2012 m. rugsėjo 28 d. ( t. 2, b. l. 168), o tai, kad atsakovė teisėtai naudojasi vietine nuotekų šalinimo sistema, į bylą tokių įrodymų ji nepateikė, o tuo pačiu neįrodė jos teisių pažeidimo dėl neišlaikomo atstumo nuo statinio pamatų iki buitinių nuotekų tinklo. Apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad pateiktas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektas gali neatitikti norminių aktų reikalavimų, yra grindžiami tik jos prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovams gaunat statybos leidimą, šios procedūros metu teisės aktų nustatyta tvarka bus patikrinti ketinami atlikti rekonstrukcijos darbai, jų atitikimas teisės aktų reikalavimams (Statybos įstatymo 20 str.), o sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punkto ir to paties 23 straipsnio 15 dalies nuostatas, atsakovė, prieš duodama sutikimą namo dalies rekonstrukcijai, nepagrįstai reikalauja atitinkamų institucijų leidimų atlikti rekonstrukcijos darbus. Apeliaciniame skunde atsakovė analizuoja ir savavališkos statybos įteisinimą, kuriai statybos leidimas išduotas 2012-12-04, tačiau nepateikia konkrečių argumentų dėl jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo dėl gyvenamojo namo 2A1m dalies rekonstravimo techninio projekto, savavalinės statybos priestato griovimo, o byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl to atsakovei būtų apsunkintas naudojimasis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi ar sumažėtų jos valdoma žemės sklypo dalis, ar sumažėtų jos turto vertė, todėl nėra pagrindo ieškovų ginčijamą jos nesutikimą laikyti pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį patenkino, nes nenustatė jokių atsakovės teisių suvaržymo ar apribojimo ir objektyvių aplinkybių atsakovės atsisakymui pagrįsti.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, tačiau teismas išimtinais atvejais gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Rekomendacijų 11 p.).
Apeliantės argumentai dėl Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių viršijimo atmestini. Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai pasisakė dėl priteistinų išlaidų dydžio pagrįstumo, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas susipažįstant su surinkta medžiaga, rengiant patikslintą ieškinį, kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu procese, parengimą, teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, ir iš apeliantės priteisė 3000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovei. Teisėjų kolegijos nuomone, teisinio pagrindo jų sumažinimui nėra.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertimo byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nurodytą sprendimo datą - 2012 m. vasario 18 d., nors pagal bylos medžiagą turėtų būti 2013 m. vasario 18 d., vertina kaip rašymo apsirikimą (CPK 276 str.).
Dėl bylinėjimo išlaidų
Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 1500,00 Lt (t. 4, b. l. 64-65, CPK 93 str. 1 d. 98 str. ). Atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistinos šios išlaidos, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (1500,00 Lt), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 18 d. sprendimą laikyti priimtu 2013 m. vasario 18 d. ir jį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.