- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-503-260/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06247-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- J. S., G. S.
- Atsakovas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. A.
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-9664-713/2012 dėl teisės rekonstruoti statinį be bendraturtės sutikimo pagal ieškovų J. S. ir G. S. ieškinį atsakovei D. L., tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. A., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
2012 m. spalio 4 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-9664-713/2012 pagal ieškovų J. S. ir G. S. ieškinį atsakovei D. L. dėl teisės rekonstruoti statinį be bendraturtės sutikimo taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/01956 dėl savavališkai pastatyto priestato prie gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 2A1m, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), priestato, šiaurės rytų sienos, kuris yra vieno aukšto medinis, 2,45 m ilgio, 1,6 m pločio, apie 2,6 m aukščio, nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo.
Šalies argumentai
2012-11-22 trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovų atlikti statybos darbai yra pripažinti savavališka statyba įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-832-530/2011, todėl minėtas teismo sprendimas privalo būti vykdomas arba atitinkamai keičiama jo vykdymo tvarka išnagrinėtoje byloje, o ne naujai užvestoje byloje, kurioje skiriasi ieškinio dalykas ir pagrindas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atskiruoju skundu (b.l. 31-32, civilinės bylos Nr.2-1032-713/2013 dalis) ieškovė J. S., atstovaujama advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės, prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sutiko su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundo argumentu, kad panaikintoji laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta šios inspekcijos atžvilgiu. Laikinąja apsaugos priemone buvo sustabdyti antstolio veiksmai vykdomojoje byloje. Vykdomosios bylos sustabdymas iš esmės visuomet yra įsiteisėjusio teismo sprendimo (be abejonės, priimto kitoje byloje, nei ta byla, kurioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės) vykdymo sustabdymas. Taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones civilinio proceso įstatymai nedraudžia. Todėl pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad laikinoji apsaugos priemonė naikinama dėl to, jog ja sustabdomas jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas ir paneigiamas vykdymo privalomumas, nepagrįsta įstatymu. Šioje byloje ieškovai siekia galimybės vykdyti statinio rekonstrukciją, kuri apima ir nugriautiną priestatą. Nesustabdžius priestato nugriovimo darbų, t.y. nesustabdžius teismo sprendimo vykdomojoje byloje Nr.0114/12/01956, kuriuo buvo nuspręsta priestatą nugriauti, vykdymo, būtų komplikuota visa civilinės bylos Nr.2-9664-713/2012 eiga, statinio rekonstrukcijos projektą tektų ruošti iš naujo arba koreguoti. Jei teismas priimtų sprendimą dabar byloje esančio projekto pagrindu, toks teismo sprendimas būtų negalimas įvykdyti, nes neatitiktų realybės, todėl pritaikytoji laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 43-44, civilinės bylos dalis Nr.2-1032-713/2013) ieškovas G. S. prašo atskirąjį skundą tenkinti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 46-49, civilinės bylos dalis Nr.2-1032-713/2013) trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad laikinoji apsaugos priemonė, kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas, CPK nenumatyta, o CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas - taikoma tuomet, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos kontekste nėra nei vienos aplinkybės, kuri būtų pagrindu taikyti privalomą vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą ar jų atidėjimą. Sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą galima tik CPK 363 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, ir tokią teisę turi tik kasacinis teismas (CPK 363 str. 1 d.). Dėl G. S. ir J. S. savavališkų statybų yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris pagal prieš tai minėtą įstatymo nuostatą yra privalomas ir dėl kurio nevykdymo yra antstolės užvesta vykdomoji byla. Priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas geruoju arba jis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pagalba negalima keisti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ar stabdyti jo priverstinį vykdymą. Inspekcijos nuomone, nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, t.y. nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kad yra grėsmės, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamoje byloje ieškovams palankus teismo sprendimas savaime nepašalintų savavališkos statybos padarinių, o tik suteiktų galimybę kreiptis į kompetentingą instituciją dėl leidimo jiems šalinti gavimo. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ieškovų atlikti statybos darbai yra pripažinti savavališka statyba įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-832-530/2011, todėl minėtas teismo sprendimas privalo būti vykdomas arba atitinkamai keičiama jo vykdymo tvarka išnagrinėtoje byloje, o ne naujai užvestoje byloje, kurioje skiriasi ieškinio dalykas ir pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi iš esmės pasinaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdymas vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/01956 dėl savavališkai pastatyto priestato prie gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 2A1m, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), priestato, šiaurės rytų sienos, kuris yra vieno aukšto medinis, 2,45 m ilgio, 1,6 m pločio, apie 2,6 m aukščio, nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo, kartu ir atsisakė taikyti ieškovų prašymu laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad ieškovų atlikti statybos darbai yra pripažinti savavališka statyba įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-832-530/2011, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas arba atitinkamai keičiama jo vykdymo tvarka išnagrinėtoje byloje, o ne naujai užvestoje byloje, kurioje skiriasi ieškinio dalykas ir pagrindas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr.0114/12/01956 nėra tikslingas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pripažįsta, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamuoju atveju ieškovai prašo atsakovės atsisakymą duoti sutikimą vykdyti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją pripažinti neteisėtu ir pripažinti ieškovams teisę gauti leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo dalį be bendraturtės sutikimo. Taigi ieškovai reiškia ieškinį dėl pripažinimo, todėl teismo sprendimai, kuriais pripažįstamos asmens teisės nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl šių sprendimų vykdymui užtikrinti netaikytinos ir laikinosios apsaugos priemonės.
CPK 334 str. 2 d. 1 p. pagrindu pasinaikinęs nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas privalo išspręsti prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo iš naujo. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad atmeta ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje labai aiškiai argumentavo, kad netaiko laikinųjų apsaugos priemonių ir kodėl nėra pagrindo jas taikyti. Todėl ši nutartis, kuri yra pagrįsta, nekeistina, o tik patikslintina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovų J. S. ir G. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas.