Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-260-365/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eII-522-1155/2025Nutartis · 2025-05-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. eAN2-260-365/2025Nutartis · 2025-07-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-29
Bylos Nr.
eAN2-260-365/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00421-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pažeidėjas
V. I.
Advokatai
Renata Narbutienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-260-365/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00421-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.11.8.1; 16.11.11; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. I. (V. I.) atstovės advokatės Renatos Narbutienės (toliau – ir Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria netenkintas V. I. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-3690-2025 (toliau – ir Nutarimas) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2025 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3690-2025 V. I. nubaustas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. 20.42 val., vairuodamas automobilį NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį SUBARU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Po eismo įvykio, nesulaukęs patikrinimo, vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,40 prom. girtumas (pritaikius paklaidą 1,37 prom.). Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais V. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9 punkto, 101 punkto, 126 punkto, 221 punkto, 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta galutinė subendrinta 1 250 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 37 mėnesiams.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, V. I. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat grąžinti pinigus už priverstinį jo automobilio išgabenimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi V. I. skundas dėl Nutarimo netenkintas. Teismas nutartyje nurodė, kad įrodymais nustatytų aplinkybių visuma patvirtina V. I. kaltę padarius administracinius nusižengimus, už kuriuos jis nubaustas, todėl, atitinkamai, ir Nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Apeliaciniu skundu V. I. atstovė advokatė Renata Narbutienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, V. I. atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Asmens traukimas administracinėn atsakomybėn galimas tik tuo atveju, jei jo kaltė dėl teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir nekyla pagrįstų abejonių dėl jo atsakomybės. Visos abejonės turi būti aiškinamos asmens, traukiamo atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo principas). Nagrinėjamu atveju V. I. kaltė neįrodyta.

4.2. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad nėra užfiksuotas pats eismo įvykis. Jo niekas nėra matęs. Liudytojas M. A., kuris kvietė policijos pareigūnus, matė, kad anksčiau V. I. automobilis stovėjo kitoje vietoje, o vėliau automobilis buvo perstatytas ir automobilyje buvo vienas žmogus. Nors jis buvo kelių metrų atstumu nuo automobilio, tačiau teigė, kad užuodė alkoholio kvapą. Taip pat M. A. nurodė, kad jis matė abiejų automobilių sugadinimus, tačiau juos konkretizuodamas nurodė, kad buvo apgadinta visa V. I. mašina, o ypač priekinis bamperis, kuriame kažkas buvo atsikabinę. Liudytojas patvirtino, kad paties įvykio nematė, tik įtarė, kad galimai šios dvi mašinos galėjo turėti kontaktą. Daugiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių patį eismo įvykį, o nukentėjusiojo asmens automobilis, jo teigimu, stovėjo toje pačioje vietoje savaitę, taigi, galėjo būti apgadintas ir ne 2024 m. rugpjūčio 10 d.

4.3. Kritiškai turėtų būti vertinami paties nukentėjusiojo teiginiai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 10 d., po to, kai pareigūnai atvykę į vietą jam paskambino, priėjęs prie automobilių aiškiai matė keturis įbrėžimus, pačios durelės buvo įlenktos, taip pat buvo apgadintas galinės pusės bamperis, sparnas, nuplėštos automobilio plastikinės dalys, dešinės pusės galinė dalis taip pat buvo apibraižyta, o jo automobilio dažai buvo ant V. I. automobilio.

4.4. Nors policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad abiejų automobilių apibraižymų aukštis sutampa, tačiau pareigūnai į vietą atvyko apie 23 val., kai buvo tamsu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiu būdu, kokias priemones naudojant ir kada buvo atliktas transporto priemonių sugadinimų aukščių sulyginimas ir koks dokumentas patvirtina šį atliktą procesinį veiksmą. Kadangi byloje nebuvo atliktas aukščių sulyginimas, bylą nagrinėjantis teismas turėjo įvertinti byloje paaiškėjusias aplinkybes – kai du automobiliai turi kontaktą, įvyksta dažų sluoksnio perkėlimas, o kai kontakto metu vienas iš automobilių stovi vietoje, dažų žymės įprastai lieka ant apgadinto automobilio. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kada eismo įvykis įvyko, svarbu atlikti eismo įvykio tyrimą, kurio metu būtų analizuoti dažų likučiai, kontaktinių taškų aukštis ir forma, įbrėžimų kryptis. Visi šie aspektai padėtų nustatyti, kokia kryptimi turėjo judėti automobilis, ar šiuos sugadinimus galėjo padaryti V. I. transporto priemonė.

4.5. Mažai tikėtina, kad jei nukentėjusio asmens automobiliui eismo įvykio metu būtų įlenktos keleivio pusės galinės durelės, įlenkimo žymių nebūtų V. I. automobilyje. V. I. automobilis iki šiol nėra remontuotas, o iš bylos medžiagos matyti, kad jokių įlenkimo žymių ant jo nėra.

4.6. Nors policijos pareigūnas E. U. ėmėsi priemonių, kad V. I. automobilis būtų priverstinai nuvežtas į aikštelę (nėra aišku, dėl kokių priežasčių), tačiau net ir aikštelėje jis nebuvo apžiūrimas, apgadinimų aukščiai taip ir nebuvo sulyginti su ant nukentėjusiojo asmens transporto priemonės buvusių apgadinimų aukščiais.

4.7. Institucijos pareigūnai, atlikę aplinkybių tyrimą, šiuos veiksmus atliko paviršutiniškai, nesigilindami į susidariusią situaciją. Iš karto buvo kilęs ginčas dėl eismo įvykio, pareiškėjui teigiant, kad jo nebuvo, todėl buvo svarbu imtis visų priemonių, kad visos abejonės dėl to būtų pašalintos. Kadangi proceso dalyviai pateikė skirtingas versijas, apgadinimų ant automobilių aukščių ir žymių analizė galėjo patvirtinti arba paneigti aplinkybes apie patį eismo įvykį.

4.8. Proceso metu V. I. ir jo atstovas prašė apklausti policijos pareigūną, tarnybiniame pranešime nurodžiusį, kad tiek vienos, tiek kitos transporto priemonės apgadinimų aukščiai sutampa, tačiau šio prašymo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino. Taip pat byloje buvo duomenų apie tai, kad prie aikštelės yra įsikūrusios įmonės, kurios yra sumontavusios vaizdo kameras, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų kreiptasi į šias įmones dėl filmuotos medžiagos pateikimo, jei filmavimo trajektorija galėjo apimti ir aikštelę ar jos dalį. Taip pat buvo netenkintas pareiškėjo prašymas grąžinti bylą tyrimui, kad visos byloje kylančios abejonės būtų pašalintos.

4.9. Administracinio nusižengimo byla turi būti nagrinėjama vadovaujantis ne tik objektyvumo ir nešališkumo principais, tačiau ir nekaltumo prezumpcija, reiškiančia, kad bet kokios abejonės dėl asmens kaltės turi būti aiškinamos jo naudai. Atsakomybė už administracinį nusižengimą negali būti grindžiama prielaidomis ar neišsamiai ištirtais duomenimis. Jei kyla pagrįstų abejonių dėl asmens kaltės, tokios abejonės turi būti aiškinamos jo naudai, o byla nutraukiama dėl neįrodyto nusižengimo fakto (neįrodžius paties eismo įvykio).

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad tai jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto Nutarimo priėmimą, todėl skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. ANK 22 straipsnyje nurodyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. I. atstovės advokatės Renatos Narbutienės apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015, 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019, 2023 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-511/2023). Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas ir V. I. skundas atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas nubausti V. I. dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo priimtas surinkus pakankamai reikšmingų duomenų bei įsitikinus, kad V. I. šiuos administracinius nusižengimus padarė, jam paskirta teisinga administracinė nuobauda.

7. Įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikoje saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.

8. Institucijos Nutarime nurodoma, kad V. I. savo veiksmais pažeidė KET 9, 101, 221, 222 punktų reikalavimus. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Remiantis KET 101 punktu, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Šios KET nuostatos, be kita ko, reiškia, kad bandydamas pastatyti transporto priemonę jos vairuotojas turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, užtikrinti saugų atstumą tarp jo vairuojamo automobilio ir automobilio, prie kurio bandoma sustoti. Pagal KET 221 punktą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

9. Institucijos Nutarime nurodoma ir tai, kad V. I. taip pat pažeidė KET 126 punkto reikalavimus, tačiau su tokia išvada nesutiktina. KET 126 punktas įtvirtintas ANK XIV skyriuje – „Transporto priemonių išsidėstymas kelyje“. Šiame KET punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tame pačiame punkte pateikiamos rekomendacijos dėl vairuojamos transporto priemonės atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir kitų eismo dalyvių. Akivaizdu, kad aptariamas KET punktas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonės ar transporto priemonės ir kiti eismo dalyviai dalyvauja eisme kelyje. Visgi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. I., važiuodamas pro stovintį automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino – eismo įvykis įvyko vienai transporto priemonei kliudžius kitą transporto priemonę, kuri tuo metu stovėjo vietoje, transporto priemonės nedalyvavo eisme kelyje, taigi, KET 126 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas. KET 126 punkto netaikymas nagrinėjamu atveju V. I. veiksmų vertinimui ir jo patraukimui administracinėn atsakomybėn įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

10. V. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų padarymą. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, tiesiogiai neįtvirtintus ANK. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn trauktini neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, taip pat vengę apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartoję po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenys, padarę KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

11. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad R. S. automobilis buvo apgadintas, kad jis patyrė žalos, kurios dydis neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir yra lygus 418,73 Eur, taip pat dėl to, kad kai šis automobilis buvo apgadintas, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, V. I. įvykio vietoje nebuvo, po to, 2024 m. rugpjūčio 10 d. 23.21 val., iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jam buvo nustatytas 1,40 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą, 1,37 promilės neblaivumas). Visgi ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už kurių padarymą V. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn, nagrinėjamu atveju sieja tai, kad jie galėjo būti padaryti tik jei būtent V. I. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad šiai aplinkybei pagrįsti byloje nėra pakankami duomenų.

12. Remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodinėjimo procesas turi ribas, o teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2023).

13. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ne visada veikos aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus, o tai, ar įrodymai yra patikimi, yra nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).

14. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, tiek pirmosios instancijos teisme V. I. savo kaltę dėl šioje byloje tirtų administracinių nusižengimų neigė, paaiškindamas, kad jis Nutarime nurodytą dieną namo kartu su draugu grįžo apie 14–15 val., automobilį pastatė kieme toje vietoje, kur jį nuotraukose užfiksavo policijos pareigūnai, tuo metu toje vietoje jokių kitų automobilių nebuvo, grįžęs namo jis su draugu vartojo įvairių alkoholinių gėrimų, jis daugiau į kiemą nėjo, o draugui išėjus namo, jis pats atsigulė miegoti, ant jo automobilio nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, tie pažeidimai yra seni, be to, nesutampa su nukentėjusiojo automobilio pažeidimais. Vis tik pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos V. I. parodymus vertino kritiškai, kaip jo gynybinę versiją, kuria siekta išvengti administracinės atsakomybės. Kita vertus, aptartus V. I. parodymus paneigia kita bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. S. parodė, kad kai jį išeiti į kiemą iškvietė policijos pareigūnai, jis pamatė, jog V. I. automobilis stovi per gerą sprindį nuo jo automobilio, matėsi padangų žymė per dureles, keturi aiškiausi įbrėžimai. Jis savo automobilį buvo pastatęs (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, iki įvykio jis nejudinamas prastovėjo visą savaitę, automobilį paliko sveiką, prieš porą dienų, kai nešė šiukšles, taip pat matė, kad jo automobilis sveikas. Po įvykio buvo apgadintos galinės dešinės pusės durelės, jos buvo sulenktos, nubrėžtos, sparnas ir slenksčiai taip pat pabrėžti. V. I. automobilis taip pat buvo apgadintas – apgadinti galinis dešinės pusės bamperis ir viršutinė sparno dalis, nuplėšta juoda plastmasė, dešinės pusės galas irgi įbrėžtas. Matėsi, kad mašina buvo purvina, bet viskas gražiai nuvalyta, buvo kontaktas. Taip pat matėsi, kad jo automobilio dažai buvo likę ant V. I. automobilio ir atvirkščiai. Įvykio dieną buvo išėjęs iš buto apie 19 val. vakaro. Tuo metu V. I. automobilis šalia jo automobilio nestovėjo, jis buvo kitoje vietoje. Kai grįžo, matė, kad V. I. automobilis jau buvo labai arti jo automobilio pastatytas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, su kuriuo apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti, nukentėjusysis patvirtino, kad Nutarime nurodytoje vietoje jo automobilis stovėjo apie savaitę, kas paneigia V. I. teiginius, jog tuo metu, kai jis pastatė savo automobilį, toje vietoje daugiau niekas nestovėjo, taip pat patvirtino, kad jo automobilis anksčiau nebuvo apgadintas, tačiau išėjęs į kiemą, atvykus policijos pareigūnams, jis matė tiek savo automobilio, tiek V. I. automobilio apgadinimus, kurie tarpusavyje sutapo. Nors Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad R. S. parodymai byloje vertintini kritiškai, ji nepateikia jokių duomenų, dėl kurių būtų galima daryti tokią išvadą, todėl minėtas jos teiginys – deklaratyvus ir atmestinas. Nukentėjusiojo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, jie sutampa su jo 2024 m. rugpjūčio 10 d. ir 2024 m. rugsėjo 23 d. rašytiniais paaiškinimais. Be to, nenustatytas nukentėjusiojo suinteresuotumas pakenkti V. I., jį apkalbėti ar apkaltinti. R. S. su V. I., jo teigimu, anksčiau sveikindavosi, nesipyko, o policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė atsitiktinis praeivis – liudytojas M. A..

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad teismo posėdžio metu liudytojas M. A. parodė, jog matė, kad mašinoje „Nissan“ buvo du žmonės ir jie kažką gėrė iš puodukų, kad ta mašina yra užšokusi ant bordiūro, šalia kitos mašinos ir abi jos apgadintos. Automobilis pakeitė vietą nedaug, apie 50 metrų, – „Nissan“ iš pradžių stovėjo prie elektrinės, o vėliau prie medžio ir ant bordiūro šalia kitos mašinos. Jam atrodė, kad vairuotojas girtas. Paskutinį kartą mašinoje buvo vienas asmuo (V. I.), kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, durys buvo pradarytos, jis (M. A.) užuodė alkoholį. Buvo apgadintas priekinis buferis, visa mašina atrodė apgadinta, apibrozdinta iš visų pusių. Pažiūrėjus į dvi mašinas matėsi, kad jos turėjo kontaktą ar kažką tokio. Paties įvykio jis nematė. Taigi, iš šių liudytojo parodymų galima daryti išvadą, kad V. I. automobilis tą pačią dieną buvo perstatytas iš vienos vietos į kitą, Nutarime nurodytą, vietą, abu automobiliai (ir V. I., ir nukentėjusiojo) buvo apgadinti, matėsi, kad jie turėjo kontaktą, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo V. I., prie jo buvo galima užuosti alkoholio kvapą. Aptarti liudytojo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, sutampa su jo 2024 m. rugsėjo 25 d. rašytiniais paaiškinimais. V. I. yra M. A. kaimynas, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių M. A. norėtų pakenkti V. I., jį apkalbėti ar apkaltinti, todėl nėra pagrindo liudytojo parodymus vertinti kaip nepatikimus.

17. Paminėtina, kad aptartus nukentėjusiojo R. S. ir liudytojo M. A. parodymus patvirtina, be kita ko, ir bylos medžiagoje esančios nuotraukos iš įvykio vietos. Iš nuotraukų Nr. 20240810_225344 ir Nr. 20240810_225334 akivaizdžiai matyti, kad ant V. I. ir nukentėjusiojo automobilių esantys apgadinimai yra tame pačiame aukštyje, ant apgadinimų yra likusių nukentėjusiojo ir, atitinkamai, V. I. automobilių dažų likučių. Šios aplinkybės nustatytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto 2024 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio aplinkybių.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde, grįsdama savo poziciją dėl to, kad byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių, jog V. I. sukėlė eismo įvykį, be kito ko, akcentuoja, kad nesikreipta į šalia aikštelės, kurioje galimai įvyko eismo įvykis, esančias įmones, kad šios pateiktų prie jų sumontuotomis vaizdo kameromis filmuotą medžiagą, jei filmavimo trajektorija galėjo apimti ir minėtą aikštelę ar jos dalį. Pareiškėja taip pat nurodo, kad byloje svarbu atlikti eismo įvykio tyrimą, kurio metu būtų analizuoti dažų likučiai, kontaktinių taškų aukštis ir forma, įbrėžimų kryptis. Visgi, kaip jau minėta, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Įstatyme nenumatyta, kiek ir kokių duomenų byloje turi būti surinkta tam, kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, byloje surinkta pakankamai duomenų tam, kad būtų galima daryti neabejotinas išvadas dėl to, jog V. I. Nutarime nurodytą dieną ir laiku sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Nors dauguma šių duomenų ir nepripažintini tiesioginiais įrodymais, jie sudaro logišką ir nuoseklią grandinę, patvirtina vieni kitus ir bylai išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su nagrinėjamu įvykiu. Kadangi dėl kitų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių požymių ginčo byloje, kaip minėta, nėra, o apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatytos teisingai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, jog V. I. padarė šiuos administracinius nusižengimus. V. I. veikė tyčia – suvokė, kad statydamas automobilį nesilaiko saugaus atstumo nuo šalia esančios transporto priemonės, sprendžiant iš nukentėjusio asmens automobiliui padarytų apgadinimų pobūdžio galėjo ir turėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, kuris lėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimus, taip pat suvokė, kad pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos bei dar nenustačius aptariamo eismo įvykio aplinkybių vartoja alkoholinius gėrimus, ir norėjo taip elgtis.

19. Pažymėtina, kad už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina nuo 10 Eur (dešimties eurų) iki 12 Eur (dvylikos eurų) dydžio bauda, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – nuo 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) iki 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda, o už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – nuo 600 Eur (šešių šimtų eurų) iki 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio bauda, be to, remiantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, už šio straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 (trejų) iki 5 (penkerių) metų, o remiantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už šio straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienų) iki 3 (trejų) metų. Nagrinėjamu atveju už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą V. I. paskirta galutinė subendrinta 1 250 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 37 mėnesiams, taigi, tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju yra artimos minimalioms įstatyme nustatytoms už minėtų administracinių nusižengimų padarymą skirtinų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės riboms. Institucija, nustatydama administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžius, atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta viena V. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas). Kita vertus, paminėtina ir tai, kad remiantis 2025 m. kovo 17 d. Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, V. I. per paskutinius penkerius metus yra padaręs itin daug administracinių nusižengimų, dauguma iš jų susiję su transportu ir kelių ūkiu, administracinius nusižengimus V. I. darė ir po nagrinėjamoje byloje tiriamo įvykio. Šios aplinkybės V. I. asmenybę apibūdina kaip linkusią nesilaikyti įstatymų, ignoruoti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, jo priešingas teisei elgesys nelaikytinas atsitiktiniu ar pavieniu. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos V. I. parinkta administracinė nuobauda, taip pat administracinio poveikio priemonė, kurios nepakeistos ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nelaikytinos nepagrįstai didelėmis ar neproporcingomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo jų naikinti ar keisti.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. I. (V. I.) atstovės advokatės Renatos Narbutienės skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis