Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas į ieškinį neatsiliepė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad kredito gavėjai A. K. ir jo sutuoktinė S. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę su AS Citadele Banka Lietuvos filialu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė jiems penkerių metų terminui 12000,00 Eur vartojimo kreditą būsto remontui, o kredito gavėjai įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis bei mokėti 11,5 proc. metines palūkanas už naudojimąsi kreditu, taip pat sumokėti 120,00 Eur sutarties sudarymo mokestį bei mokėti 0,70 Eur per mėnesį sąskaitos aptarnavimo mokestį, pagal sutartyje numatytą grafiką mokėdami iki kiekvieno mėnesio 20 dienos po 263,91 Eur įmokas, sumokėdami iš viso 60 įmokų, bendra kredito gavėjo mokama suma – 15989,10 Eur, bendros kredito kainos metinė norma – 12,75 proc., kredito grąžinimo pradžia – 2017 m. liepos 20 d., galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. birželio 20 d. (e.b.l. 18-25). Kredito gavėjams nevykdant sutarties, t. y. nemokant sutartyje numatytų grafike nustatyta tvarka ir terminais, kredito davėjas 2021 m. gruodžio 21 d. įspėjimu įspėjo kredito gavėjus, jog 2021 m. gruodžio 15 d. kredito gavėjų skola pagal sutartį sudaro 813,08, iš kurių 726,62 Eur pradelsta kredito skola, 64,32 Eur nesumokėtų palūkanų skola ir 22,14 Eur delspinigių (e.b.l. 29). Minėtu įspėjimu kredito davėjas nustatė papildomą terminą skolai sumokėti iki 2022 m. sausio 14 d. bei įspėjo, jog kredito gavėjams nesumokėjus skolos per papildomai nustatytą terminą, bankas vienašališkai nutrauks sutartį. Kredito gavėjams nesumokėjus skolos per kredito davėjo papildomai nustatytą terminą, kredito davėjas vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2022 m. sausio 18 d.

Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta 2021 m. rugpjūčio 20 d., AS Citadele Banka perleido savo reikalavimo teisę į kredito gavėjų A. K. ir S. K. skolą pagal aukščiau nurodytą sutartį PlusPlus Baltic OU, o 2022 m. sausio 31 d. Reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu skola perleista ieškovui. Kredito gavėjai apie reikalavimo perleidimą informuoti registruotu laišku išsiųstu pranešimu. Su S. K. buvo sudaryta taikos sutartis dėl pusės skolos grąžinimo, kuri patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi šioje civilinėje byloje. Ieškovas sumažino savo reikalavimą kredito gavėjams kaip solidariems skolininkams, paskirstydamas skolą tarp jų lygiomis dalimis.

Teismas papildomai pažymi, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Atsakovui nevykdant sutartinės prievolės pradinei kreditorei, atsakovo civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad pastarasis buvo tinkamai informuotas (tiek skolos išieškojimo vykdymo procese, tiek teismo, įteikiant ieškinį su priedais atsakovui CPK numatyta tvarka) apie kreditoriaus pasikeitimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Pradinio kreditoriaus AS Citadele banka Lietuvos filialas ir kredito gavėjų A. K. bei S. K. (duomenys neskelbtini) sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų visuma patvirtina, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, t. y. atsakovui asmeninėms reikmėms paskolos forma buvo suteiktas kreditas ir atsakovas įsipareigojo jį gražinti dalimis bei sumokėti kredito kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo prievolės neginčijo (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimai dėl 1252,62 Eur negrąžinto kredito ir 47,53 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo 2022 m. sausio 18 d., priteisimo tenkinami (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl negautų pajamų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 26,46 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 19 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. birželio 20 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje susitarė dėl atsakovo mokėtinos fiksuotos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 11,5 proc.). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. birželio 20 d.

Aptariamu atveju pradinė kreditorė (ir atitinkamai jos teisių perėmėjas – ieškovas) už sutartą mokestį suteikęs atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukęs Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą ir dydį.

Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistina 26,46 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 18 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. birželio 20 d.).

Dėl delspinigių

Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties specialiose sąlygose atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 117,01 Eur delspinigius (2505,24 Eur negrąžinto kredito + 95,07 Eur nesumokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos) x 0,05 proc. x 180 d. = 234,02 Eur). Delspinigiai apskaičiuoti už 180 dienų iki ieškinio pareiškimo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. liepos 20 d. Teismo patvirtinta taikos sutartimi ieškovas ir atsakovė S. K. susitarė dėl ½ dalies delspinigių sumokėjimo, todėl iš atsakovo priteisiama likusi ½ dalis priskaičiuotų delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui priteisiama 32,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų siuntimu atsakovui A. K., t. y. 19,92 Eur (3 x 6,64 Eur), nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. IR-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-3 86/1K-411) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Atsakovo A. K. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl sprendimo kopija atsakovui įteikiama viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovo PlusPlus Capital AS naudai 1252,62 Eur negrąžinto kredito, 47,53 Eur mokėjimo palūkanų, 26,46 Eur negautų pajamų, 117,01 Eur delspinigių, iš viso 1443,62 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus šešiasdešimt du euro centus).

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovo PlusPlus Capital AS naudai 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1443,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovo PlusPlus Capital AS naudai 32,50 Eur (trisdešimt eurų penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. K. valstybei 19,92 Eur (devyniolika eurų devyniasdešimt du euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovui A. K. šio sprendimo kopiją įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“), paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 20 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-277-608/2025 pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, kuriuo nuspręsta ieškinį patenkinti visiškai. Atsakovo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir darbovietės adresai nežinomi, todėl atsakovui sprendimo kopija yra įteikiama viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Išaiškinama, kad atsakovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismo sudėtis: teisėja Lidija Valentukonytė. Informacijos teirautis tel. (0 5) 233 0523.“

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.