- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-821-278/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27505-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-34201-820/2017 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 4 633,69 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2016-10-05 (duomenys neskelbtini), ant automobilio Toyota užvirto medis ir apgadino automobilį. Automobiliui buvo padaryta 4 633,69 Eur žala. Teigė, kad kaip draudikas, draudėjai išmokėjo 4 633,69 Eur nuostolių atlyginimo žalą. Nurodė, kad atsakovė privalėjo nuolat vykdyti medžių priežiūrą, tačiau netinkamai ją vykdė, nes savalaikiai nesiėmė veiksmų pašalinti nekokybišką medį, kuris nuvirto ir padarė žalos draudėjo turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį tenkino, be to, iš atsakovės priteisė 823 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad iš įvykio vietos nuotraukų matyti, jog medis, stovėjęs kitoje kelio pusėje, nulūžo prie pagrindo ir užvirto ant automobilio, kurį draudėjas AB SEB bankas buvo apdraudęs nuo visų rizikų Transporto priemonių draudimu. Draudiko Žalų departamentas surašė Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktą, kuriame nustatė automobiliui padarytus sužalojimus. Nurodė, kad ginčo automobilis stovėjo specialioje automobilių parkavimo aikštelėje, pažymėtoje parkavimo ženklu „P“. Automobilio remontas kainavo 4 720,69 Eur. Ieškovė, išskaičiavusi draudimo sutartyje numatytą išskaitą 87 Eur, nustatė draudimo išmokos sumą – 4 633,69 Eur ir išmokėjo šią draudimo išmoką.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš Vilniaus miesto medžio inventorizacijos žemėlapio (https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas#legend) matyti, jog ginčo medis, augęs savivaldybei priklausančioje teritorijoje, yra pažymėtas oranžine spalva, kuri pagal žemėlapyje nurodytą žymėjimą reiškia, kad medžio būklė yra bloga. Nurodė, jog ieškovė pateikė VšĮ Lietuvos arboristikos centro sudarytą Lūžusio medžio ir jo augimvietės nuotraukas ir įvykio vietos apžiūros išvadą, iš kurios matyti, kad augalas buvo suardytas kamieno ir šaknų kaklelio medienos puvinio, kurį praeityje sukėlė didelis mechaninis kamieno žievės pažeidimas ir žeminės augalo dalies (šaknyno) gyvybinės erdvės (augavietės) drastiškas ribojimas. Tokio augalo lūžimas (išvirtimas) galėjo įvykti nepriklausomai nuo oro sąlygų ar kito mechaninio poveikio. Išvadą pateikusio asmens nustatyta, jog priekelminėje dalyje lūžio vietoje ir likusiame kelme, matomi stiprūs puvinio pažeidimai. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog medis galėjo nulūžti dėl kokių nors kitų priežasčių ir darė išvadą, kad nustatyta, jog medžio kamienas yra išpuvęs ir galėjo nulūžti be jokio išorinio mechaninio poveikio, nepriklausomai nuo oro sąlygų.
6. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, želdynų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatas, sprendė, jog savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų. Atsakovės teiginius apie tai, kad savivaldybė neturi objektyvios galimybės apsaugoti sveikų medžių nuo vėjo ir kitų meteorologinių reiškinių (net jeigu jie ir nuspėjami) ir pareiga atidžiai rūpintis savo turtu tokiu atveju kyla patiems gyventojams, vertino kritiškai. Pažymėjo, jog teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.
7. Teismas nurodė, kad, atsakovė, vykdydama želdinių apskaitą, jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Konstatavo, jog nors atsakovė vykdė medžio apžiūrą, bet ją vykdė netinkamai, nenustatė atsiradusios medžio lūžimo grėsmės ir nesiėmė šalinimo priemonių, todėl atsakovė laikytina atlikusi neteisėtą veiką. Nurodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra artimas tiesioginis priežastinis ryšys, nes laiku pašalinus medį su išpuvusiu kamienu, jis nebūtų lūžęs.
8. Atmetė atsakovės teiginius dėl įvykius nulėmusios nenugalimos jėgos, nes jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė. Teismas nurodė, kad byloje esanti augalų specialisto išvada, patvirtina, jog lūžęs medis buvo viduje pilnai išpuvęs ir galėjo lūžti nepriklausomai nuo oro sąlygų. Pažymėjo, jog net jei būtų buvęs atsakovės nurodytas vėjo greitis 18 m/s tai galėtų įtakoti medžio šakų, o ne pačių medžių lūžimą, nes pagal Boforo skalę medžiai lūžta tik vėjo greičiui esant 24,5-28,4 m/s. Sprendė, jog nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl nenugalimosios jėgos, nes nebuvo nustatytos nenugalimosios jėgos sąlygos (CK 6.253 str.). Be to, teismas kritiškai vertino atsakovės teiginius, kad nukentėjęs asmuo, žinodamas, jog mieste yra didelis vėjas (audra) turėjo ir galėjo pasirūpinti, kad automobilis nestovėtų po medžiais, kurie dėl audros gali lūžti. Pažymėjo, kad nėra įrodyta, jog įvykio metu siautė audra, be to, automobilis buvo pastatytas specialiai tam pritaikytoje vietoje, kurią automobilių statymui pritaikė būtent atsakovė. Nurodė, kad, nustatydama automobilių stovėjimo aikšteles, Vilniaus miesto savivaldybė privalo įvertinti, ar leidžiamoje vietoje yra saugu laikyti automobilius.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atmestini ir atsakovės teiginiai, jog automobilio sugadinimai galėjo atsirasti vežant automobilį ar laikant jį nesaugioje vietoje iki apžiūros atlikimo. Nurodė, jog automobilis į autoservisą buvo vežamas specialia automobiliams vežti skirta transporto priemone, todėl tikimybė, jog jis galėtų būti sužalotas yra labai nedidelė, o atsakovė nenurodė nė vieno sužalojimo, kuris galėtų būti tokio vežimo pasekmė. Teigė, jog tas pats pasakytina ir dėl tikimybės, kad automobilis būtų sugadintas autoservise.
10. Dėl neskaičiuoto automobilio nusidėvėjimo teismas pažymėjo, jog sugadintas automobilis buvo vienerių metų senumo, jo darbinis tūris 1329 cm³, todėl pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją nusidėvėjimo procentas yra 0 ir jis neskaičiuotinas. Automobilio remontas kainavo 4 720,69 Eur, ieškovas, išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą išskaitą 87 Eur, nustatė draudimo išmokos sumą – 4 633,69 Eur ir išmokėjo šią draudimo išmoką, todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę (CK 6.1015 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, nes ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmuose (CK 6.246, 6.271 straipsniai).
12. Nurodo, jog sprendime akcentuojamos VšĮ Lietuvos arboristikos centro sudarytos Lūžusio medžio ir jo augimvietės nuotraukos ir įvykio vietos apžiūros išvados buvo surašytos ieškovės, suinteresuotos jai palankios išvados gavimu, užsakymu. Teigė, jog išvadą apie išpuvusį medžio kamieną ir galimą jo nulūžimą be jokio išorinio mechaninio poveikio, nepriklausomai nuo oro sąlygų, teismas galėtų konstatuoti tik turėdamas nepriklausomo eksperto atliktos ekspertizės rezultatus.
13. Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė netinkamai atliko medžio priežiūrą, nenustatė atsiradusios medžio lūžimo grėsmės ir nesiėmė jų šalinimo priemonių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog UAB „Vilniaus planas“ 2015 m. atliko medžių, augančių Vilniaus mieste inventorizaciją (įskaitant ir ginčo medį), kurios duomenys apie Vilniaus mieste augančių medžių būklę yra viešai skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje https://maps.vilnius.1t/miesto-tvarkvmas#lavers. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 p. numato, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų, todėl ginčo medžio inventorizacija atlika laiku, ir netgi anksčiau nei minėtose taisyklėse nustatytas 10 metų terminas. Teigia, jog želdynų ir želdinių inventorizavimą patikėjo kompetentingiems šios srities specialistams UAB „Vilniaus planas“. Inventorizavimo taisyklių 12.9 p. nurodyta, kad skiltis „Želdinių būklė“ pildoma kiekvienai 4 skiltyje įrašytai rūšiai, naudojant 4 balų skalę nuo (1 - gera būklė, 2 - patenkinama, 3 - bloga, 4 - žuvęs želdinys). Nurodo, kad ginčo medis buvo įvertintas 3 balais, t.y. būklė bloga. Pažymi, jog Inventorizavimo taisyklių 12.10.3 p. numato tvarkymo priemonių eiliškumą, o ginčo medis pagal tvarkymo priemonių eiliškumą pateko ne į skubiai tvarkomų, bet į tvarkomų medžių kategoriją ir buvo kirstinas per 5 metus nuo inventorizacijos atlikimo ir blogos medžio būklės nustatymo. Teigia, jog vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, ginčo medis galėjo būti nukirstas iki 2020 m.
14. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra pažeidusi jokių teisės aktų nuostatų, o pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
15. Be to, nurodo, kad nesutinka su priteistu žalos dydžiu. Teigia, jog žalos dydį ieškovė grindė ADB „Gjensidige“ transporto priemonės techninės apžiūros - defektų aktu ir UAB „Mototoja“ PVM sąskaita - faktūra MOT Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad į įvykio vietą nebuvo kviesti Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, nebuvo atvykę policijos pareigūnai, todėl įvykio vietoje automobilio apžiūra nebuvo atlikta, o iš byloje esančių aplinkybių neaišku, kokia buvo automobilio būklė iki ant jo užvirstant medžiui. Tvirtina, jog byloje neįrodyta, kad vertinant automobiliui padarytą žalą, buvo atlikti visi privalomieji 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 26 punkte nurodyti veiksmai, taip pat nepateikti minėtos instrukcijos 28 ir 29 punktuose nurodyti dokumentai bei dokumentai, pagrindžiantys, kad vertinant automobiliui padarytą žalą, buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.
16. Tvirtina, jog nepagrįstai iš Vilniaus miesto savivaldybė priteistos ir 100 Eur išlaidos už Lūžusio medžio ir jo augimvietės nuotraukose ir įvykio vietos apžiūros išvados parengimą. Mano, jog minėtos išlaidos neturėtų būti atlyginamos, nes išvada buvo užsakyta ieškovės iniciatyva, nors byloje buvo pakankamai duomenų apie lūžusį medį, inventorizacijos duomenimis, lūžusio medžio būklė buvo nustatyta kaip bloga – iš esmės tokia pati išvada buvo pateikta ir ieškovei. Tvirtina, jog šio išlaidos neatitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintų būtinumo ir pagrįstumo kriterijų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, jog priešingai nei nurodoma skunde, priimant sprendimą ir konstatuojant atsakovės neteisėtus veiksmus, nebuvo remtasi išimtinai byloje pateikta išvada, kurioje įvertinta lūžusio medžio būklė. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybė apeliacinio skundo argumentus grindžia deklaratyviais duomenimis. Nurodo, kad atsakovės išsakytą poziciją ir aplinkybių paaiškinimus teismas vertino rašytinių įrodymų, liudytojų paaiškinimų kontekste ir tik ištyręs visus byloje esančius įrodymus priėmė motyvuotą sprendimą. Tvirtina, jog pateikta išvada vertintina, kaip papildomas rašytinis įrodymas, o apeliantės teiginiai, kad ja negalima vadovautis, nes atlikta ne teismo sprendimu, nepagrįsti.
19. Teigia, kad apeliantės argumentai apie tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintomis Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis, ginčo medis galėjo būti kirstinas iki 2020 metų, nepagrįsti, nes minėtų taisyklių 12.10.3.1. punkte nurodoma, jog blogos būklės medžiai ir krūmai tvarkomi skubiai. Tvirtina, kad teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė. Nurodo, kad apeliantės argumentai, jog želdinių ir želdynų inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų ir dėl to medžių inventorizaciją atliko laiku, o tai leidžia daryti išvadą apie jos veiksmų teisėtumą, yra klaidingi.
20. Nurodo, jog apeliantės teiginiai dėl žalos dydžio netinkamo nustatymo taip pat niekuo nepagrįsti, nes jokių duomenų, kurie paneigtų byloje esančius rašytinius įrodymus, Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė. Be to, įstatyme nėra numatyta pareiga į įvykio vietą kviesti savivaldybės atstovus ar policijos pareigūnus, kaip vienintelius subjektus, kurie neva kompetentingi apžiūrėti įvykio vietą ir įvertinti kilusią žalą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju savalaikiai buvo imtasi visų reikiamų veiksmų įvykio vietos apžiūrai atlikti. Teigia, jog ieškovė, būdama draudiku, yra kompetentinga nustatyti ir apskaičiuoti tikslų padarytos žalos dydį, pasitelkdama kvalifikuotus žalos vertinimo specialistus.
21. Teigia, jog turėtos išlaidos, sumokant Lietuvos arboristikos centrui už parengtą dokumentą (išvadą), atitinka visas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla pagal rūšinį teismingumą perduotina Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalies nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 312 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
24. Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškinyje nurodė, jog 2016-10-05 (duomenys neskelbtini), ant automobilio užvirto medis ir apgadino automobilį Toyota. Nurodė, kad draudimo bendrovė, kaip draudikas, draudėjai išmokėjo 4 633,69 Eur nuostolių atlyginimo ir, vadovaujantis CK 6.1015 straipsniu, kuris numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš asmens atsakingo už padarytą žalą, prašė teismo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės patirtos žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu pagal CK 6.1015 straipsnį, priteisimo.
25. Žalos atsiradimą ieškovė sieja su Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtais veiksmais, tai yra, jog atsakovė pagal teisės aktų reikalavimus būdama atsakinga už želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, privalėjo nuolat vykdyti medžių priežiūrą, tačiau netinkamai ją vykdė, nes savalaikiai nesiėmė veiksmų pašalinti nekokybišką medį, kuris nuvirto ir padarė žalos draudėjo turtui.
26. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kuris įtvirtina, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
27. Reikalavimai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tai yra dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra teismingi administraciniams teismams. Tokios pozicijos analogiškoje byloje laikėsi ir specialioji teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 2 d. priimtoje nutartyje Nr. T-112/2017.
28. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, teismingumo klausimą teismas privalo išspręsti ex officio, nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantys asmenys dėl rūšinio teismingumo pasisakė ar ne (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017). Kadangi tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinį teismingumą, kas, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas.
29. Dėl paminėto, sprendimas naikintinas ir byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 36 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.