- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-26
- Bylos Nr.
- eA-1687-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27505-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Pareiškėjas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, ADB Gjensidige
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankui, R. M., savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“, SEB bankas, „Vilniaus planas“
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, R. M. ir savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas ADB „Gjensidige“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 4 633,69 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis draudėjui AB SEB bankui išdavė transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. transporto priemonė „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir automobilis „Toyota“ ar transporto priemonė) yra apdrausta. 2016 m. spalio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ant automobilio „Toyota“ užvirto medis ir jį apgadino. Dėl to transporto priemonei buvo padaryta 4 720,69 Eur vertės žala. Dėl transporto priemonei padarytos žalos pareiškėjas išmokėjo draudėjui 4 633,69 Eur dydžio draudimo išmoką.
3. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu, pagal kurį atsakovas turi pareigą jam priklausančioje teritorijoje nuolat vykdyti medžių priežiūrą, tačiau ją vykdė netinkamai, nes laiku nesiėmė veiksmų pašalinti nekokybišką medį, kuris nuvirto ir padarė žalos pareiškėjo apdraustam turtui, už kurį jis išmokėjo atitinkamą draudimo išmoką. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsniu, nurodė, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė tikslių duomenų, kurioje vietoje augo medis, todėl neaišku, ar atsakovas turėjo jį prižiūrėti. Atsakovo atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo srityje. Pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, 3 punktą želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Šis terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi Savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Iš 2015 m. SĮ „Vilniaus planas“ atliktos medžių inventorizacijos duomenų matyti, jog ginčo medžiui jokių tvarkymo darbų nebuvo numatyta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas neatliko kokių nors veiksmų ar juos atliko netinkamai.
6. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė ir žalos dydžio, nes nepateikė privalomo atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimo, atitinkančio teisės aktų reikalavimus. Apskaičiuota nuostolių suma turi būti reali, t. y. leisti atstatyti daiktą į prieš tai buvusią padėtį, tačiau neturi pagerinti buvusios būklės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalos dydį grindžia transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktu, kuris buvo surašytas ne įvykio vietoje. Automobilis į servisą buvo gabenamas naudojantis pervežimo paslauga. Žala galėjo atsirasti ne tik dėl nuvirtusio medžio, bet ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, gabenant automobilį ar laikant jį nesaugioje vietoje iki techninės apžiūros akto surašymo. Į įvykio vietą nebuvo kviečiami policijos pareigūnai ar Savivaldybės atstovai, taigi, įvykio vietoje nebuvo atlikta automobilio apžiūra.
7. Atsakovas tvirtino, kad žala atsirado ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Jokie teisės aktai nebuvo pažeisti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Net ir tuo atveju, jei Savivaldybės atžvilgiu būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės, nes žala padaryta dėl nenugalimos jėgos – vėjo (audros). Be to, nukentėjęs asmuo, žinodamas apie artėjančią audrą, turėjo imtis priemonių ir įvertinti, jog gali nuvirsti medis ir sužaloti automobilį, todėl turėjo jį pastatyti taip, kad žala nebūtų padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai akcentavo, kad didelis vėjas, kaip nurodo atsakovas, neturėjo įtakos medžio nuvirtimui. Tai patvirtina pateikta specialisto išvada. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai galėjo atsirasti dėl kitų aplinkybių.
9. Teismo posėdyje atsakovo atstovė papildomai pažymėjo, kad pagal galiojančias taisykles Savivaldybė ginčo medį privalėjo pašalinti per penkerius metus nuo inventorizacijos; įvykis įvyko praėjus metams nuo inventorizacijos; pareiškėjas neįrodė žalos dydžio; į įvykį nebuvo kviečiami policijos pareigūnai ar Savivaldybės atstovai, tai reiškia, kad transporto priemonė nebuvo apžiūrėta įvykio vietoje ir nebuvo užfiksuoti apgadinimai.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, priteisė jam iš atsakovo 4 633,69 Eur žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 4 633,69 Eur už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2017 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 320,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (kitą prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas dalį atmetė), grąžino pareiškėjui 104 Eur žyminio mokesčio.
11. Teismas iš įvykio vietos nuotraukų nustatė, kad medis, stovėjęs kitoje kelio pusėje, nulūžo prie pagrindo ir užvirto ant ginčo automobilio, taip pat jog ginčo automobilis stovėjo specialioje automobilių parkavimo aikštelėje, pažymėtoje parkavimo ženklu „P“. Teismas iš automobilio apgadinimų nuotraukų nustatė, kokie apgadinimai jam buvo padaryti. Teismas iš Vilniaus miesto medžių inventorizacijos žemėlapio (https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas#legend) nustatė, kad ginčo medis buvo pažymėtas oranžine spalva, kuri pagal žemėlapyje nurodytą žymėjimą reiškia, jog medžio būklė yra bloga. Medis augo Savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
12. Teismas iš VšĮ Lietuvos arboristikos centro sudarytos Lūžusio medžio ir jo augimvietės nuotraukose bei įvykio vietoje apžiūros išvados (toliau – ir Apžiūros išvada) nustatė, kad augalas buvo suardytas kamieno ir šaknų kaklelio medienos puvinio, kurį praeityje sukėlė didelis mechaninis kamieno žievės pažeidimas ir žeminės augalo dalies (šaknyno) gyvybinės erdvės (augavietės) drastiškas ribojimas; tokio augalo lūžimas (išvirtimas) galėjo įvykti nepriklausomai nuo oro sąlygų ar kito mechaninio poveikio; priekelminėje dalyje lūžio vietoje ir likusiame kelme matomi stiprūs puvinio pažeidimai. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog medis galėjo nulūžti dėl kokių nors kitų priežasčių. Iš to teismas padarė išvadą, jog medžio kamienas buvo išpuvęs ir galėjo nulūžti be jokio išorinio mechaninio poveikio, nepriklausomai nuo oro sąlygų.
13. Teismas konstatavo, kad transporto priemonei padaryta žala atsirado dėl to, jog atsakovas, nors ir vykdė medžio apžiūrą (inventorizaciją), tačiau tai darė netinkamai, nes nenustatė medžio lūžimo grėsmės ir nesiėmė jo šalinimo priemonių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 43 punkte. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog žalos kilimą, medžiui užvirtus ant automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai, o ne atsakovo veiksmai – netinkama medžio priežiūra.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentas dėl nenugalimos jėgos (audros) neįrodytas jokiais objektyviais įrodymais, todėl neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija, kuria remiasi atsakovas 2017 m. gegužės 26 d. rašte, teismui nebuvo pateikta. Taip pat teismas iš byloje esančios specialisto išvados nustatė, kad pagal Boforo skalę medžiai lūžta tik vėjo greičiui esant 24,5-28,4 m/s (o ne 18 m/s, kaip nurodė atsakovas).
15. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad nukentėjęs asmuo, žinodamas, jog kilo didelis vėjas (audra), turėjo ir galėjo pasirūpinti, jog automobilis nestovėtų po medžiais, kurie dėl audros gali lūžti. Byloje liudytoja apklausta R. M. nurodė, jog nors diena ir buvo vėjuota, tačiau audros nebuvo ir ji ruošėsi pasivaikščioti parke. Teismas atkreipė dėmesį ir į jau paminėtą aplinkybę, kad automobilis buvo pastatytas tam specialiai skirtoje vietoje. Medis lūžo dėl vidinio kamieno išpuvimo, o ne dėl meteorologinių sąlygų įtakos (stipraus vėjo).
16. Apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, nes laiku pašalinus medį su išpuvusiu kamienu, jis nebūtų lūžęs ir apgadinęs transporto priemonės.
17. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtų nuostolių dydį, iš R. M. ir pareiškėjo susirašinėjimo nustatė, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atsisakė vykti, nes nebuvo nukentėjusių asmenų. Teismas taip pat pažymėjo, kad apgadintas automobilis į servisą buvo vežamas specialia automobiliams vežti skirta transporto priemone. Atsakovas jokių įrodymų, kad tam tikri konkretūs automobilio apgadinimai galėjo atsirasti dėl jo transportavimo, teismui nepateikė. Taip pat atsakovas nenurodė konkrečių apgadinimų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis buvo apgadintas būtent servise. Transporto priemonės apgadinimai yra užfiksuoti Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte. Apgadinimų kilmė, įvertinus nuotraukose užfiksuotas įvykio aplinkybes, teismui abejonių nesukėlė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė nė vienos pozicijos, kurioje nurodyti apgadinimai galėjo būti nesusiję su įvykiu.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nustatė, kad atsakovo argumentas, jog turėjo būti apskaičiuotas detalių nusidėvėjimas, yra nepagrįstas. Sugadintas automobilis yra 2015 m. gamybos, naujas, jo darbinis tūris 1329 kub. cm, todėl pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 200 m. balandžio 17 d./14 d. įsakymu Nr. 120/Nr. 101 patvirtintą Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją nusidėvėjimo procentas yra 0 ir jis neskaičiuojamas. Apgadintos transporto priemonės remontas kainavo 4 720,69 Eur, pareiškėjas (draudikas), išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą išskaitą 87 Eur, nustatė draudimo išmokos sumą – 4 633,69 Eur, kurią išmokėjo draudėjui, bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.
III.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos teisingam išnagrinėjimui aktualias faktines aplinkybes bei esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
21. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju viešoji atsakomybė jam negali kilti, nes pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, atsakovas viešojo administravimo srityje neatliko ar kokias teisės aktų nuostatas pažeidė. Šiuo atveju atsakovas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą. Ginčo medis pagal tvarkymo priemonių eiliškumą pateko ne į skubiai tvarkomų, bet į tvarkomų medžių kategoriją, todėl turėjo būti nukirstas per 5 m. nuo inventorizacijos atlikimo ir blogos medžio būklės nustatymo. Ginčo medžio inventorizacija buvo atlikta 2015 m., ginčo medis nulūžo ir nuvirto 2016 m., t. y. praėjus tik 1 m. po medžio būklės nustatymo, nors šiuo atveju medis galėjo būti nukirstas iki 2020 m.
22. Atsakovas teigia, kad Apžiūros išvada buvo surašyta pareiškėjo, kuris suinteresuotas jam palankios išvados gavimu, užsakymu, todėl teismas šią išvadą turėjo įvertinti kritiškai. Juo labiau, kad kartu su minėta išvada nėra pateiktų ją surašiusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.
23. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas žalos dydį šioje byloje grindė ADB „Gjensidige“ transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktu ir UAB „Mototoja“ PVM sąskaita-faktūra MOT Nr. 090565. Į įvykio vietą nebuvo kviesti atsakovo atstovai, taip pat, bylos duomenimis, į įvykio vietą nebuvo atvykę policijos pareigūnai. Taigi įvykio vietoje automobilio apžiūra nebuvo atlikta, o iš byloje esančių aplinkybių taip pat neaišku, kokia buvo automobilio būklė iki ant jo užvirstant medžiui.
24. Atsakovas remiasi Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir teigia, jog byloje neįrodyta, kad vertinant automobiliui padarytą žalą buvo atlikti visi privalomi minėtos tvarkos 26 punkte nurodyti veiksmai. Tvarkos 28 ir 29 punktuose įtvirtinta, kokie transporto priemonės vertinimo dokumentai turi būti pateikti, tačiau pareiškėjas nei šių dokumentų, nei dokumentų, pagrindžiančių, kad vertinant automobiliui padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, į bylą nepateikė. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Pareiškėjas netinkamai grindė žalos dydį, žala šioje byloje neįrodyta, todėl teismo sprendimas priteisti pareiškėjui 4 633,69 Eur žalos atlyginimui yra nepagrįstas ir neteisėtas.
25. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu Vilniuje buvo stiprus vėjas, automobilis buvo pastatytas netoli medžio (tikslus atstumas nėra nustatytas). Automobilio savininkė (valdytoja) turėjo pasirūpinti, kad automobilis nebūtų laikomas netoli medžių, kitaip pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį tai bus nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas.
Atsiliepimas
26. Atsakovas teigia, kad bylinėjimosi išlaidos už Apžiūros išvados parengimą neturėtų būti pareiškėjui atlyginamos, nes pareiškėjas savo iniciatyva užsakė medžio ir jo augimvietės nuotraukose ir įvykio vietoje apžiūrą, nors pagal SĮ „Vilniaus planas“ atliktos inventorizacijos duomenis lūžusio medžio būklė jau buvo nustatyta kaip bloga. Tai reiškia, kad teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
27. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti jam iš atsakovo 250 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas visus reikšmingus klausimus byloje išsprendė teisingai ir pagrįstai, tuo tarpu atsakovas skunde nurodo vien deklaratyvius, niekuo nepagrįstus teiginius, pasisako dėl aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismo sprendime jau buvo detaliai ir išsamiai išanalizuotos ir tinkamai įvertintos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės neteisėto neveikimo (netinkamo želdinių tvarkymo), atlyginimo priteisimo.
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas (draudimo bendrovė) apdraudė trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko automobilį „Toyota“ transporto priemonių draudimu nuo visų rizikų laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016 m. spalio 5 d. ant automobilio „Toyota“ užvirto medis ir jį apgadino. Pareiškėjo Žalų departamentas surašė Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktą, kuriame nustatė automobiliui padarytus sužalojimus, pridėjo nuotraukas. Transporto priemonės remontas kainavo 4 720,69 Eur. Pareiškėjas, išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą išskaitą 87 Eur, nustatė draudimo išmokos sumą – 4 633,69 Eur ir ją išmokėjo. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. pateikė atsakovui Savivaldybei pretenziją dėl 4 633,69 Eur sumos kompensavimo. Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2017 m. gegužės 26 d. rašte Nr. A51‑34480/17(2.9.3.19-UK2) nurodė, kad medis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nulūžo dėl kilusio stipraus vėjo, t. y. nenugalimos jėgos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo kilti Savivaldybės civilinei atsakomybei.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir, be kita ko, priteisė jam iš atsakovo 4 633,69 Eur žalos atlyginimui.
32. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjui padarytą žalą (jos dydį) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; kilusią žalą lėmė ir nukentėjusiosios neatsargūs veiksmai; teismas neturėjo remtis pareiškėjo užsakymu parengta Apžiūros išvada, taip pat nepagrįstai teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo už minėtos išvados parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.
34. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui; specialiai skirtoje vietoje pastatytai transporto priemonei žala buvo padaryta dėl to, jog atsakovas, nors ir vykdė medžio apžiūrą (inventorizaciją), tačiau tai darė netinkamai, nes nenustatė medžio lūžimo grėsmės ir nesiėmė jo šalinimo priemonių; byloje nėra duomenų apie tai, jog žalos kilimą, medžiui užvirtus ant transporto priemonės, būtų nulėmę kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai, o ne atsakovo neveikimas – netinkama medžio priežiūra; žalos dydį pareiškėjas pagrindė rašytiniais įrodymais, atsakovas tai paneigiančių duomenų nepateikė. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. pasisakė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjui padarytos žalos (jos dydžio) bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui kilusios žalos. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, taip pat įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad atsakovas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, jog atsakovas iš esmės kartoja savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus bei ignoruoja pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptartą teisinį reglamentavimą, nustatantį savivaldybių funkcijas savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Savivaldybės funkcijos, priešingai nei teigia atsakovas, neapsiriboja vien tik medžių inventorizacijos atlikimu, tačiau apima ir atitinkamos būklės medžių šalinimo (šalinimo organizavimo) darbus. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad medis augo Savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Tiek atsakovo, tiek pareiškėjo į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo medžio būklė buvo bloga. Medis nulūžo prie pagrindo ir užvirto ant ginčo automobilio, stovėjusio specialioje automobilių parkavimo aikštelėje, esančioje kitoje gatvės (nei augo medis) pusėje. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad kilusią žalą lėmė nenugalima jėga (jo teigimu, audra) ar neatsargus nukentėjusiosios elgesys (juo labiau, kad šiuo atveju nustatyta, jog automobilio valdytoja jį pastatė automobilių parkavimo vietoje, esančioje atokiau nuo augusių medžių). Priešingai, pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad medžio lūžimas (išvirtimas) dėl jo blogos būklės galėjo įvykti nepriklausomai nuo oro sąlygų ar kito mechaninio poveikio. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog automobilis buvo apgadintas dėl to, jog atsakovas netinkamai atliko jam priskirtas funkcijas, ir šis atsakovo neteisėtas neveikimas buvo tiesioginė padarytos žalos priežastis.
37. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pareiškėjo nurodytu jam padarytos žalos dydžiu. Šiuo aspektu pasisakytina, kad atsakovo nurodyti nesutikimo su žalos dydžiu argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Tuo tarpu pareiškėjas patirtos žalos dydį pagrindė rašytiniais įrodymais, kuriuos išsamiai ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo nustatyto dydžio žalos atlyginimą. Atsakovas nepateikė teismui jokių detalių argumentų, skaičiavimų ar įrodymų, paneigiančių pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumą, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti pareiškėjo pateiktais atitinkamais duomenimis.
38. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai įvertinti ir nesiremti pareiškėjo pateikta Apžiūros išvada, taip pat nepriteisti pareiškėjui iš atsakovo už šios išvados parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija su nurodytais atsakovo teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad Apžiūros išvadoje nustatytos aplinkybės atitinka atsakovo pateiktus duomenis apie medžio būklę, todėl nėra jokio pagrindo šioje išvadoje nurodytus duomenis vertinti kritiškai (juo labiau, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė išvados rengėjo atitinkamą kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus). Apžiūros išvada nelaikytina pertekliniu įrodymu, nes ja pareiškėjas įrodinėjo atsakovo atsisakymo kompensuoti žalą dėl nenugalimos jėgos nepagrįstumą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo už Apžiūros išvados parengimą patirtas išlaidas.
39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.
40. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti jam 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant už advokato paslaugas rengiant šį procesinį dokumentą. Pareiškėjas pateikė šių išlaidų patyrimą (2019 m. balandžio 16 d.) pagrindžiančius dokumentus.
41. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
42. Šis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
43. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro apie penktadalį pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.11 punktus apskaičiuotos rekomenduojamos priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumos, ši suma nėra per didelė ar neproporcinga, todėl priteisiama pareiškėjui iš atsakovo.
44. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jis nusprendė nepasisakyti dėl apeliacinėje instancijoje, bylą nagrinėjant civiline tvarka, pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas teikė prašymą priteisti jam 128 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant advokatui už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjas pateikė šių išlaidų patyrimą (2017 m. gruodžio 12 d.) pagrindžiančius dokumentus.
45. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro apie aštuntadalį pagal Rekomendacijų 2, 7, 8.11 punktus apskaičiuotos rekomenduojamos priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumos, ši suma nėra per didelė ar neproporcinga, todėl priteisiama pareiškėjui iš atsakovo.
46. Apibendrinant konstatuojama, kad iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 378 Eur (250 + 128) bylinėjimosi išlaidų, patirtų šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 378 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.