- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1843-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13950-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų ūkio priežiūra“, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1160-528/2019 pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų ūkio priežiūra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Santermita“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovės nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka 611,72 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė su draudėja L. B. 2017 m. sausio 11 d. sudarė draudimo sutartį Nr. 300-222527, kuria buvo apdraustos adresu (duomenys neskelbtini), esančios patalpos. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjai 611,72 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2017 m. sausio 11 d., kai atsakovės administruojamose patalpose įvyko vandentiekio avarija, kurios metu truko bendro naudojimo stovo vamzdis ir užliejo draudėjai priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Santermita“ nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė neteisingai teismui nurodo, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. Žalos atsiradimo momentu gyvenamojo namo administratoriumi buvo UAB „Pastatų ūkio priežiūra“. Atsakovė su gyvenamojo namo administratoriumi – UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ sudarė sutartį dėl pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbus, o UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ įsipareigojo apmokėti atsakovei už atliktus darbus. Ieškovė savo ieškinyje nenurodo, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus padarė atsakovė ar kokių veiksmų nepadarė, bet turėjo padaryti. 2017 m. sausio 13 d. ieškovės sudarytame defektiniame akte nurodyta, kad „pasak draudėjo, palėpėje trūko vandentiekio vamzdis ir užliejo patalpas“. Pats vamzdžio trūkimo faktas niekaip neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų, tuo tarpu ieškovė nesigilino ir nenustatė avarijos priežasčių, kurios patvirtintų ar paneigtų atsakovės neteisėtus veiksmus. Ieškovė net neįrodinėja atsakovės neteisėtų veiksmų, nors turi tokią pareigą. Neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės atžvilgiu civilinė atsakomybė negalima. Atsakovė savo sutartines prievoles atlikti pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbus vykdė tinkamai. Atsakovė iš savo kontrahento UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ nebuvo gavusi jokių pretenzijų dėl galimai netinkamai vykdomų prievolių. Atsakovei yra žinoma avarijos priežastis ir ji niekaip nėra susijusi su atsakovės jai tenkančių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1922, pastato fizinio nusidėvėjimo procentas – 70. 2017 m. sausio 13 d. ieškovės sudarytame defektiniame akte nurodyta, kad palėpėje trūko vandentiekio vamzdis ir užliejo patalpas. Palėpės patalpos nėra įrengtos. Atsakovės duomenimis, namo administratorius ne kartą informavo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus, kad gyvenamojo namo stogas neatitinka statybos techninių reglamentų reikalavimų, kad būtinas gyvenamojo namo stogo remontas, inicijavo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus dėl sprendimo remontuoti gyvenamojo namo stogą priėmimo, tačiau gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai tarpusavyje nesutarė dėl gyvenamojo namo stogo remonto ir stogo neremontavo. Atsakovės nustatyta vamzdžio trūkimo priežastis – užšalimas. 2017 metų sausio mėnesio pirmojoje pusėje Kaune laikėsi gana žema oro temperatūra. Kadangi gyvenamojo namo stogas buvo susidėvėjęs, kiauras, neįrengtoje palėpėje kurį laiką esant žemai oro temperatūrai, vamzdis tiesiog užšalo ir trūko. Atsakovė, gavusi iškvietimą apie avariją, nedelsiant reagavo, atvyko į įvykio vietą ir likvidavo avarijos padarinius. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už žalą, kuri atsirado dėl vamzdžio užšalimo, kurį lėmė statybos techninių reglamentų reikalavimų neatitinkantis stogas. Už tokią žalą turėtų būti atsakingi patys gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkai ar gyvenamojo namo administratorius, jei būtų nustatyta, kad administratorius netinkamai vykdė jam tenkančias prievoles, susijusias su gyvenamojo namo administravimu. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Pastebėtina, kad net pati ieškovė savo ieškinyje argumentuoja, kad atsakomybė už žalą tenka bendrųjų konstrukcijų, patalpų ir įrenginių administratoriui, tuo tarpu atsakovė nėra gyvenamojo namo administratorius. Ieškovė savo ieškinyje neįrodinėja priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos. Vis tik, atsakovės veiksmuose ir/ar neveikime nesant neteisėtų veiksmų, priežastinis ryšys su žala neaktualus. Atsakovės nuomone, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo padarytos žalos apimties ir dydžio, bei jo pagrįstumo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių defektiniame akte nurodomų kiekių pagrįstumą, apgadintos patalpos stovį prieš avariją, neįvertintas realus nusidėvėjimas. Žalą bufetui ieškovė grindžia kartu su ieškiniu pridėta lokaline sąmata, kuria apskaičiuota žala sudaro 67,30 Eur. Iš sąmatos turinio nėra aišku, koks remontas atliktas ir kokia apimtimi, lokalinėje sąmatoje nurodomos neaiškūs koeficientai (papildoma medžiagų vertė, papildoma mechanizmų vertė, statybvietės išlaidos). Galiausiai, žalos suma apskaičiuota su pridėtinės vertės mokesčiu, nors byloje nėra duomenų, kad bufeto remontas faktiškai buvo atliktas. Sąmatoje jokia apimtimi nėra įvertintas bufeto nusidėvėjimas, kas atsispindi ir ieškinio sumoje (67,30 Eur + 544,42 Eur = 611,72 Eur). Apskaičiuojant žalos apskaičiavimą dėl apgadintos patalpos dažymo, nepagrindžiama, kodėl taikomi konkretūs darbų įkainiai, nevertinamas remonto nusidėvėjimas.
4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ nurodo, kad su patikslintu ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad trečiasis asmuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartį Nr. BV13-08-01 su daugiabučių namų bendrojo naudojimo administratoriumi UAB „Būsto valda“. Tos pačios dienos data buvo sudaryta ir sutartis Nr. PUP130801-S su UAB „Santermita“ dėl pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų, kuria UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ pavedė vykdyti šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbus UAB „Santermita“. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ nėra ir niekada nebuvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius, taip pat nevykdė šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, dėl ko atsakovės nurodomi argumentai dėl UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ atsakomybės šiuo atveju nėra pagrįsti. Remiantis UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ir UAB „Santermita“ sudarytos sutarties 6.1 punktu – rangovas, t. y. UAB „Santermita“, atsako už bet kokius nuostolius, patirtus užsakovo, objektų bendrosios nuosavybės administratoriaus, butų ir kitų patalpų savininkų ar kitų trečiųjų asmenų, jeigu tokie nuostoliai atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo ar jų trūkumo. Šiuo atveju atsakomybė už įvykusią avariją tenka atsakovei.
5. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ nurodo, kad sutinka su patikslintu ieškiniu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus – daugiabučio namo administratorius dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų sprendimus dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo. Įgyvendindamas šią funkciją trečiasis asmuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartį Nr. 8V13-08-01 su UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, o pastaroji 2013 m. rugpjūčio 1 d. sutartimi Nr. PUP130801- S dėl pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų pavedė vykdyti šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbus atsakovei. Atsakovės teiginiai, susiję su tuo, kad palėpėje buvęs vamzdis trūko dėl namo stogo defektų, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Tokie atsakovės teiginiai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp stogo defektų (net jei tokie ir būtų buvę nustatyti) ir trūkusio vamzdžio. Atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad palėpėje trūkusio vamzdžio techninės savybės atitiko teisės aktų reikalavimus ir vamzdis trūko būtent dėl atsakovės nurodomų oro temperatūrų skirtumų, kurių atsakovė taip pat niekaip nepagrindžia. Atsakovės atliktų darbų akte Nr. 270K170111-VM1708 taip pat neužfiksuota jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad trūkęs vamzdis buvo geros techninės būklės. Trečiasis asmuo tiesiogiai šilumos sistemų priežiūros nevykdo, o už karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemų priežiūrą atsakomybę turi prisiimti šildymo sistemų prižiūrėtojas. Daugiabučio namo administratorius (trečiasis asmuo) jokių rekomendacijų nei dėl vamzdžio būklės, nei dėl grėsmės vamzdžiui dėl pastato stogo būklės iki 2017 m. sausio 11 d. įvykio nebuvo gavęs, todėl spręstina, kad atsakovė savo neteisėtu neveikimu nevykdė jai, kaip gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui, privalomų pareigų, nes laiku nepastebėjo šilumos vamzdžio defekto. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nėra ir negali būti atsakinga už žalą, kuri atsirado dėl vamzdžio užšalimo, kurį lėmė statybos techninių reglamentų reikalavimų neatitinkantis stogas, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių tinkamą savo, kaip namo šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojo funkcijų atlikimą, nepateikė. Be to, remiantis tarp UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ir UAB „Santermita“ sudarytos sutarties 6.1 punktu, rangovas, t. y. atsakovė, atsako už bet kokius nuostolius, patirtus užsakovo, objektų bendrosios nuosavybės administratoriaus, butų ir kitų patalpų savininkų ar kitų trečiųjų asmenų, jeigu tokie nuostoliai atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo ar jų trūkumo. Atsakovė minėta sutartimi įsipareigojo nedelsiant informuoti užsakovą apie aplinkybes, trukdančias ar keliančias grėsmę tinkamam rangovo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui arba apie bet kokias kitas aplinkybes, dėl kurių gali sutrikti tinkamas šilumos įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų veikimas objektuose (Sutarties 2.2 punktas). Atsakovė šiuo atveju sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tokių aplinkybių daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui nenurodė ir jokių rekomendacijų nepateikė. Šiuo atveju atsakomybė už įvykusią avariją tenka atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 548,42 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,50 Eur žyminio mokesčio, kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 62 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
7. Teismas nustatė, kad esminis ginčas byloje kilo dėl asmens, kuris turi atsakyti už žalą – ieškovė reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovės, o ši su tuo nesutinka.
8. Teismas sprendė, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. Pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartis Nr. BV13-08-01 ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. sutartis Nr. PUP130801-S „Dėl pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų“ rodo, jog gyvenamojo namo esančio, (duomenys neskelbtini), šilumos ūkio prižiūrėtoju įvykio metu (2017 m. sausio 11 d.) rašytinės sutarties pagrindu buvo atsakovė UAB „Santermita“.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal sutartį (priedo Nr. 1) atsakovė turėjo vykdyti darbus periodiškai, o ne pagal konkrečius užsakovo darbų užsakymus, be to, (sutartyje 2.2 punktas) nedelsiant informuoti užsakovą apie aplinkybes, trukdančias ar keliančias grėsmę tinkamam įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui arba apie bet kokias kitas aplinkybes, dėl kurių gali sutrikti tinkamas šilumos įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų veikimas objektuose (daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose).
10. Teismas, išanalizavęs bylai aktualių 2013 m. rugpjūčio 1 d. sutarčių turinį, sprendė, kad pagal sutartį atsakovė prisiėmė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros teisę ir atsakomybę už žalą dėl netinkamo šių įsipareigojimų vykdymo.
11. Teismas konstatavo, kad dalinimasis atsakomybe (daline, subsidiaria ar solidaria) sutartyje nenumatytas, ir pažymėjo, kad iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo židinys – trūkęs palėpėje bendrojo naudojimo šilumos sistemos vamzdis. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką patalpų užliejimo atvejais deliktinei atsakomybei kilti ieškovas neprivalo įrodinėti kokia buvo to trūkimo priežastis.
12. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal sutartį privalėjo informuoti trečiąjį asmenį UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ apie trukdančias tinkamam įsipareigojimų vykdymui ar keliančias grėsmę tinkamam šilumos įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų veikimui aplinkybes, tačiau duomenų apie tokį informavimą bet kurio iš trečiųjų asmenų byloje nėra.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamą sutartinių įsipareigojimų – namo šildymo ir karšto vandens sistemų (tinklų) būklės priežiūros – vykdymą.
14. Teismas sprendė, kad tinkamas sutartinės pareigos nevykdymas laikomas neteisėtu neveikimu, dėl kurio atsirado žala, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančio baldo remontui atstatyti į buvusią padėtį reikalingos lėšos, todėl neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pripažino nustatytais.
15. Teismas nustatė, kad duomenų ar įrodymų, kad atsakovė ėmėsi visų veiksmų tinkamam šilumos įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų veikimui užtikrinti, bet žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (stichinės nelaimės, kt.), trečiųjų asmenų ar nukentėjusiojo veiksmų, dėl ko atsakovei turėtų būti netaikoma civilinė atsakomybė, arba kad bet kuris iš trečiųjų asmenų UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ar UAB „Būsto valda“ turėjo duoti atsakovei nurodymus ar teikti paraiškas dėl tokio darbo atlikimo, byloje nepateikta, o namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuolatinių stebėjimų žurnalas patvirtina, jog šio gyvenamojo namo būklė nuolat buvo stebima bei prižiūrima.
16. Teismas sutiko su tuo, kad apskaičiuojant patalpų remonto išlaidas turėtų būti taikomas 0,8 proc. nusidėvėjimas už kiekvienus metus, todėl sprendė, jog žalos dėl patalpų sugadinimo pagrįstas dydis yra 596,12 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Santermita“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – atmesti ieškinį pilna apimtimi, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ieškovė draudėjai žalą kompensavo sutartiniais pagrindais, t. y. draudimo išmokai išmokėti pakanka, kad įvykis būtų pripažintas draudiminiu (nebūtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų, ko ieškovė ir nedarė). Ieškovei teikiant ieškinį subrogacijos pagrindu, ieškovė privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo jokių konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Teismas atsakovės neteisėtus veiksmus grindė argumentu, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamą sutartinių įsipareigojimų – namo šildymo ir karšto vandens sistemų (tinklų) būklės priežiūros vykdymą. Toks teismo argumentas nėra ir negali būti pagrindu konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.
17.3. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir/ar neveikimo, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio. Nesant įrodytų neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima.
Atsiliepimas
17.4. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kurios turėjo ar galėjo turėti reikšmingos įtakos avarijos atsiradimui ir atsakingo subjekto nustatymui, tačiau teismas, spręsdamas dėl atsakingo už žalą asmens, skundžiamame sprendime nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė.
17.5. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už žalą, kuri galimai atsirado dėl to, kad susidėvėjo atitinkamas pastato elementas. Be to, net pati ieškovė savo ieškinyje argumentuoja, kad atsakomybė už žalą tenka bendrųjų konstrukcijų, patalpų ir įrenginių administratoriui, tuo tarpu atsakovė nėra pastato administratorius.
17.6. Atsakovė neturi pagrindo sutikti su teismo išvadomis, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką patalpų užliejimo atvejais deliktinei atsakomybei kilti ieškovė neprivalo įrodinėti, kokia buvo to trūkimo priežastis. Visų pirma, avarijos nustatymo priežastis yra būtinas elementas nustatant neteisėtus veiksmus. Antra, teismas nagrinėjamai situacijai neteisingai taiko teismo cituojamą praktiką, kadangi ginčo aplinkybės yra skirtingos, lyginant su tomis, kurių pagrindu kasacinis teismas suformavo aukščiau cituojamą taisyklę.
17.7. Nesutiktina su skundžiamame teismo sprendime padaryta teismo išvada, kad atsakovė nekvestionavo draudėjai atlygintos žalos dydžio bei jos pagrįstumo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo padarytos žalos apimties ir dydžio, bei jos pagrįstumo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių defektiniame akte nurodomų kiekių pagrįstumo, apgadintos patalpos stovio prieš avariją, neįvertintas realus nusidėvėjimas.
17.8. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog, esant minėtoms aplinkybėms, už kiekvienus metus turėtų būti taikomas 0,8 procentų dydžio nusidėvėjimas. Atsakovės įsitikinimu, nei ieškovė, nei teismas niekaip nepagrindė šio koeficiento pagrįstumo, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio.
17.9. Apskaičiuojant žalos dydį dėl apgadintos patalpos dažymo, nepagrindžiama, kodėl taikomi konkretūs darbų įkainiai, nevertinamas remonto nusidėvėjimas.
18. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir tiksliai nustatė žalos dydį, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, kurių, ieškovės nuomone, byloje buvo pakankamai ir kurie pagrindė, jog atsakovė netinkamai atliko savo pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
21. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šis teismas iš dalies tenkino ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovė), ieškinį atsakovei UAB „Santermita“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
22. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Todėl pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (patalpų apliejimo), žalą tenka ieškovei (CK 6. 246, 6.247, 6. 249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, kad ieškovė įrodė, jog draudėjai patalpų užliejimu buvo padaryta žala būtent dėl atsakovės kaltės, o nuostolių dydį sumažino dėl patalpų nusidėvėjimo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė ir dėl jo pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės – atmesti ieškinį pilna apimtimi. Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės kelia įrodymų vertinimo problemą.
24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, ir bylos duomenys patvirtina, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), apdraudusiai nuo įvairių rizikų, tame tarpe nuo vandens, pagal Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 300-222527, dėl draudiminio įvykio, įvykusio 2017 m. sausio 11 d., draudėjai L. B. ieškovė išmokėjo 611,72 Eur draudimo išmoką.
25. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
26. Ieškovė buto užliejimo priežastimi nurodė namo bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdžio avariją. Šias aplinkybes įrodinėjo kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais, vėliau papildomai pateiktais dokumentais.
27. Apeliacinės instancijos teismas kaip teisiškai nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo jokių konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
28. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).
29. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog dėl atsakovės tinkamos sutartinės pareigos nevykdymo (neteisėtas neveikimas) trūko palėpėje bendrojo naudojimo šilumos sistemos vamzdis. Todėl teismas, nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), konstatavo ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, buvimą, pripažino kad atsakovė atsakinga už ieškovės reikalaujamą žalą.
30. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos ir pasisakyta dėl visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Išanalizavęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorės UAB „Būsto valda“ (užsakovas) 2013 m. rugpjūčio 1 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ (prižiūrėtoju) sudarytos Pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutarties Nr. BV13-08-01, 2013 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ (užsakovas) sudarytos sutarties Nr. PUP130801-S „Dėl pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų“ su UAB „Santermita“ (rangovas) ginčui aktualias sąlygas, o taip pat Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111) 34 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pagal sutartį atsakovė prisiėmė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros teisę ir atsakomybę už žalą dėl netinkamo šių įsipareigojimų vykdymo. Byloje nėra ginčo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo židinys – trūkęs palėpėje bendrojo naudojimo šilumos sistemos vamzdis. Atsakovė pagal sutartį privalėjo informuoti trečiąjį asmenį UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ apie trukdančias tinkamam įsipareigojimų vykdymui ar keliančias grėsmę tinkamam šilumos įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų veikimui aplinkybes, tačiau duomenų apie tokį informavimą bet kurį iš trečiųjų asmenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, kurios turėjo ar galėjo turėti reikšmingos įtakos avarijos atsiradimui ir atsakingo subjekto nustatymui (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, tiksli vandens nutekėjimo priežastis nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą dėl patalpų užliejimu padarytos žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu konkreti žemiau esančio buto užliejimo priežastis nenustatyta (neaiški), turi būti taikytina bendroji civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Todėl apibendrinant pasakytina, kad negalima sutikti su apeliantės teiginiu, jog byloje jos neteisėti veiksmai (neveikimas) neįrodyti, dėl ko teismas negalėjo patenkinti ieškinio.
31. Apeliantės vertinimu, ieškovė neįrodė ir žalos dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliacinio skundo argumentus, taip pat neturi pagrindo su jais sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).
33. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 50 punktas). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).
34. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, kad 2017 m. sausio 13 d. ieškovė surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, jog pažeistos buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario (duomenys neskelbtini) lubos (18,61 kv. m) ir sienos (51,24 kv. m) bei bufetas, kurio paviršiaus laminavimas atšoko. 2017 m. sausio 30 d. ieškovė apskaičiavo draudėjai L. B. draudimo išmokas dėl 2017 m. sausio 11 d. įvykio – 67,30 Eur už baldo remontą pagal sudarytą lokalinę sąmatą ir 659,42 Eur patalpų remonto nuostoliai. Išskaičiavus 115,00 Eur frančizę, ieškovė 2017 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymais išmokėjo draudėjai 67,30 Eur ir 544,42 Eur draudimo išmokas. Žalai ir jos dydžiui įrodyti ieškovė pateikė 2017 m. sausio 13 d. defektinį aktą ir nuostolių apskaičiavimą prie akto, fotonuotraukas, lokalinę sąmatą baldo remontui. Išanalizavęs šiuos ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuostolio apskaičiavimo priede prie akto nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu ir visi jie yra būtini. Nagrinėjant bylą teisme šių įrodymų turinio atsakovės atstovas neginčijo, tačiau nesutiko su patalpų remonto paskaičiavimu, kadangi neatsižvelgta į nusidėvėjimą. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su šiuo atsakovės argumentu, patalpų remonto nuostolių apskaičiuotai sumai taikė 0,8 proc. nusidėvėjimą (tokį jo dydį nurodė ir ieškovės atstovas) už kiekvienus metus, sprendė, kad žalos dėl patalpų sugadinimo pagrįstas dydis yra 596,12 Eur (659,42 × 0,8 proc. × 12 metų), ir todėl sumažino ieškinio reikalavimo sumą. Akivaizdu, jog remontuojant užlietą vandeniu butą naudojamos naujos medžiagos, perkamos realiomis kainomis, dėl to logiška, kad naujomis medžiagomis suremontuotas butas bus vertingesnis nei tas, kuris buvo jo sugadinimo metu. Dėl to siekiant nustatyti atkuriamąją vertę, t. y. vertę, buvusią daikto sugadinimo metu, yra būtina įvertinti objekto praradimo metu buvusį nusidėvėjimą. Atkuriamosios vertės apskaičiavimas taikant fizinio nusidėvėjimo procentą analogiškai reglamentuojamas ir Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049, 27.2 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad ne atkūrimo sąnaudos, o būtent atkuriamoji vertė, kuri ir yra ieškovės nuostoliai, apskaičiuojama taikant nusidėvėjimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės nurodytai patalpų remonto sumai taikė nusidėvėjimo procentą ir tokiu būdu iš esmės tinkamai apskaičiavo nuostolių dydį. Teismas vertino, jog įrodymų, kad 67,30 Eur nuostolių dydis baldo remontui yra neteisingas, byloje nepateikta, todėl šią sumą laikė pagrįsta. Pažymėtina, kad turto žalų ekspertas, vertindamas baldo remonto išlaidas, vertino esamą sugadinimo metu objekto (baldo) fizinę būklę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos patvirtinti Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalūs ir maksimalūs ekonominiai normatyvai (Normatyvų 3 punktas), nagrinėjamu atveju baldui netaikomi. Dėl nurodytų priežasčių negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad byloje ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio.
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ieškovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei visa bylos medžiaga.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė pateikia savo subjektyvią nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog aukščiau aptarti atsakovės skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą tinkamai vadovavosi civilinės atsakomybės bendrosiomis ir deliktinės atsakomybės bei žalos atlyginimo CK normomis, lemiančiomis, ne tik žalą atlyginusio draudiko pareigą įrodyti žalos dydį, bet ir už žalą atsakingo asmens pareigą atlyginti žalą, ir priteisė ieškovei iš atsakovės 548,42 Eur dydžio nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka.
37. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
38. Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.