Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1170-963/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-04
Bylos Nr.
1-1170-963/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05451-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
M. K.
Civilinis ieškovas
S. D.
Advokatai
Robertas Skėrys
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1170-963/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05451-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Linui Kiaurakiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. D., jo atstovui advokatui Robertui Skėriui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, tai yra:

jis 2024 m. vasario 10 d., apie 10.14 val., (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau penkis kartus kumščiu trenkė S. D. į veido sritį, spyrė į kojas, ko pasekoje nukentėjęs nugriuvo, bei ne mažiau tris kartus spyrė į šonus ir kojas, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pilvo kairiajame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad prieš nagrinėjamą įvykį jo mergina E. V., dirbanti (duomenys neskelbtini) salone, grįžusi namo pasiskundė, kad jos kolega nukentėjusysis S. D. prie jos priekabiavo, griebė jai už sėdmenų, į jos pastabas nereagavo, tik juokėsi iš jos. Ernesta ne tik patyrė fizinį skausmą, ji buvo sutrikusi, nusiminusi, visą naktį verkė. Jis, kaltinamasis, tai pat jautėsi susinervinęs. Sekančią dieną, 2024 m. vasario 10 d., ryte, eidamas į darbą pastebėjo taip pat į darbą einantį S. D.. Norėjo išsiaiškinti situaciją, sugėdinti S. D., paklausti, ar jam normalu taip elgtis su mergina, kuri verkė visą naktį. Tačiau S. D. tik grubiai atsakė: „ai, jau pasiskundė“. S. D. kalbėjo įžūliai, juokėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, atsakė, kad su E. dar pakalbės. Jis, kaltinamasis, šiuos D. D. žodžius suprato kaip grėsmę E., todėl prarado savitvardą ir S. D. trenkė. Pamena, kad nukentėjusiajam trenkė kumščiu į veido sritį, po to, nukentėjusiajam nugriuvus, spyrė koja į sėdmenis, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus nepamena. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Nepripažįsta, kad muštynių metu nukentėjusiajam sužalojo rankos riešą. Mano, kad S. D. ranką susižalojo kitomis aplinkybėmis. Po įvykusio konflikto S. D. atsistojo, nuėjo į (duomenys neskelbtini) saloną, kur šūkavo, trankė stalus. Tuo metu galėjo susižaloti ranką. Su nukentėjusiuoju S. D. norėjo išsiaiškinti, kodėl šis priekabiauja prie jo draugės E. V.. Jo draugė ir anksčiau savo darbo vietoje patyrė ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, net nenorėjo eiti į darbą, buvo sutrikusi, nes nukentėjusysis S. D. prie jos seksualiai priekabiavo, siūlė nešvankius dalykus, tai yra pasimylėti, patenkinti jį oraliniu būdu ir pan. O kiti kolegos jos neužstojo, tik juokėsi iš to. Dėl minėtų nukentėjusiojo veiksmų E. kreipėsi į policijos įstaigą. Taikiai konflikto nepavyko išspręsti, pats buvo sutrikęs, susinervinęs, todėl muštynės kilo spontaniškai. Neturėjo išankstinio siekio sumušti nukentėjusįjį, tiesiog S. D. buvo išprovokuotas. Įvykio dieną nukentėjusįjį sutiko atsitiktinai, pats ėjo į mokymus, vykstančius prie (duomenys neskelbtini) salono. Dėl savo elgesio gailisi, gailisi, kad nepavyko konflikto išspręsti taikiai. Sutinka su byloje pareikštais civiliniais ieškiniai, tačiau mano, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra per didelės. Gauna 1 000 Eur dydžio darbo užmokestį, stengsis padarytą žalą atlyginti dalimis.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Nukentėjusysis S. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 9.00 val., ėjo (duomenys neskelbtini) į savo darbą, esantį (duomenys neskelbtini). Dirba pagal individualią veiklą vyrų kirpykloje (duomenys neskelbtini). Būnant šalia kirpyklos, pastebėjo, kad prie jo priėjo jam nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau sužinojo, jo vardas yra M. Šis, priėjęs prie jo, jam pasakė „kas vakar nutiko?“ ir iš karto, kiek dabar prisimena, kairės rankos kumščiu sudavė kelis smūgius į galvos sritį, kiek prisimena, po smūgių nukrito ant žemės ir juto smūgius koja į įvairias kūno sritis, šonkaulius, kojas. Kiek iš viso buvo suduotą smūgių, pasakyti negali, po smūgių juto stiprų fizinį skausmą, o vyriškis jam pasakęs, kad ramiai nemiegos, nuo jo pasišalino. Atsistojęs nuėjo į savo saloną ir apie įvykį pranešė savo kolegoms, į policiją iš karto nesikreipė. Po incidento atšaukė savo klientus ir vyko į namus. 2024 m. vasario 11 d. matant, kad yra sužalotas, skausmas nepraeina, nusprendė kreiptis į ligoninę. Dėl kokių priežasčių buvo sumuštas, pasakyti negali. Žino, kad M. yra jo kolegės E. E. draugas. Vakar kalbėjo su savo kolege E. E., kuri jam pasakė, kad jis buvo sumuštas dėl to, kad su ja turėjo įvykusį žodinį konfliktą. Įvykio metu apiplėštas, apvogtas nebuvo. Kiek matė, įvykio metu aplink jį pašalinių asmenų nebuvo (1 t., b.l. 1-5).

Liudytoja E. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. vasario 9 d. darbe (duomenys neskelbtini), bendradarbis S. D. jai griebė už sėdmenų ir juos suspaudė. Jai skaudėjo, kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kuomet jis seksualiai prie jos priekabiavo, tas ją labai žemino ir įžeidė. Po darbo grįžo namo visa nesava, verkė, pergyveno, nebenorėjo eiti darbą. Apie tai papasakojo savo sugyventiniui M. Ji visą naktį negalėjo užmigti, niekaip negalėdama nurimti, o M. ją ramino. Ryte M. išėjo į darbą, o ji liko namuose. Apie tai, kad M. eis kalbėtis su jos bendradarbiu, jis jai nieko neminėjo. Šeštadienį, t. y. 2024 m. vasario 10 d. ryte, tikslaus laiko nenurodys, jai paskambino bendradarbis S., kuris iš karto jai pradėjo pasakoti apie tai kas įvyko vakar darbe. Jis sakė, kad netyčia sugriebė už sėdmenų, sumaišė su bendradarbiu. Ji jam pasakė, kad jai nepasakotų nesąmonių, nes jis jai griebė už sėdmenų, juos spaudė, o ji atsisuko ir paklausė – „ką jis čia daro“?, o jis tik atsakė, kad per užuolaidas nesiskaito. Jai nesutikus su jo pasakojama istorija, jis susinervino, kažką pasakė, kad taip nepaliks ir padėjo ragelį. Vakare iš darbo grįžus M., jis jai pasakojo, kad eidamas ryte į darbą, netoli kirpyklos, kurioje ji dirbo, sutiko jos bendradarbį S. M. pasakojo, kad S. paklausė – „kodėl jis lenda prie jo moters“?, o S. pradėjo sakyti – „tai pasiskundė“, ir taip pasityčiojo iš jos. Daugiau apie susitikimą nieko nepasakojo. M. pats atrodė sutrikęs ir daugiau ta tema nekalbėjo. Paties įvykio ji nematė ir nežino kas ten įvyko (1 t., b. l. 102-104).

Liudytojas T. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios dienos nepamena, buvo šeštadienis, žiema, tai galėjo būti vasario 10 d., laiko tiksliai nežino, tačiau galėjo būti apie 9.00 val., nes tuo metu pradeda darbą, jis buvo kirpykloje (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis tvarkėsi savo darbo vietą ir pastebėjo, kad lauke stovi du asmenys. Į asmenis jis neatkreipė dėmesio, nepastebėjo, kad ten stovi jo bendradarbis S. Kadangi jis jų nestebėjo, tai nematė kas ten vyko. Vienu metu tik pasirodė, kad asmenys nubėgo. Jo kolega M., kuris tuo metu sėdėjo prie kompiuterio, paklausė jo, ar ten ne S., jis atsakė, kad nežino ir nuėjo pasižiūrėti. Atsidarius salono duris, toliau nuo kirpyklos pamatė vieną asmenį gulintį ant žemės, o kitas stovintis vaikinas buvo iš matymo žinomas, vardu M. Matė kaip M. vieną kartą spyrė gulinčiam vaikinui į šoną. Jei nesuklys, jam atrodo, kad spyrė į kairį šoną. Po spyrio M. atsitraukė, tada pamatė, kaip gulintis vaikinas pakėlė galvą ir jis atpažino savo bendradarbį S. Tada jis pribėgo prie S. ir M. Jam atbėgus, S. jau stojosi. Atbėgus M. smūgių S. jau nesudavė. Jie tik žodžiu konfliktavo. Jie su S. pradėjo eiti link salono, o M. taip pat ėjo. Jie tarpusavyje toliau žodžiu konfliktavo. Priėjus saloną, jie su S. įėjo į vidų, o M. nuėjo į savo darbą. Grįžus į saloną S. papasakojo, kad jis ėjo į darbą, jo rankos buvo užimtos, kad iš priekio pamatė M., kuris jam nieko nesakęs trenkė. Dėl ko M. trenkė S., jis jam nesakė. Tačiau jiems einant lik salono, jis suprato, kad dėl to, jog S. priekabiavo prie M. draugės E. Kaip prasidėjo konfliktas tarp M. ir S., jis tikrai nematė. Po įvykio matėsi, kad S. akis buvo ištinusi, jam skaudėjo ranką ir ant šono buvo didelė mėlynė. Dieną prieš darbe tarp kolegų S. ir E. buvo įvykęs konfliktas, jo jis nematė, tik girdėjo iš pasakojimų. E. pasakojo, kad S. jai griebė už sėdmenų, ji atsisuko, supyko ir tada jis antrą kartą jai sugriebė už sėdmenų. S. nurodė, kad pirmą kartą norėdamas pajuokauti susimaišė ir netyčia sugriebė E. už sėdmenų, o antrą kartą norėdamas pajuokauti. Pamena, kad po to įvykio E. dirbo toliau, tačiau matė, kad ji buvo pikta, nusiminusi, nekalbėjo su niekuo (1 t., b.l. 110-112).

Iš įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tai vyrų kirpykla (duomenys neskelbtini). Šalia kirpyklos matomas medinis, tamsios spalvos suolas. Dešinėje kirpyklos pusėje matomas tunelis, šalia jo kabantis užrašas (duomenys neskelbtini). Matomas plytelėmis dengtas šaligatvio kelias. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vietoje pėdsakų ir kitų tyrimui reikšmingų daiktų neaptikta (1 t., b.l. 56-62).

Iš asmens apžiūros protokole matyti, kad Kauno g. 6, Klaipėda, tarnybinėse patalpose, apžiūrėtas S. D., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint S. D. veido sritį, matoma, kad po dešine akimi yra mėlynė (kraujosruva), daugiau ant veido sužalojimų nefiksuojama. Apžiūrint S. D. kairės pusės klubą, masteline liniuote fiksuojama 10 cm ilgio ir 6 cm pločio mėlynė (kraujosruvą). Tęsiant apžiūrą, apžiūrima dešinė koja. Ties blauzdos priekine dalimi, stebime apie 7 cm nubrozdinimas, odos pažeidimas. Apžiūrint rankas, sužalojimų nefiksuojama. S. D. fotografuojamas (1 t., b.l. 63-70).

? Iš VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 147/2024 (03) matyti, kad S. D. nustatyta: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pilvo kairiajame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), 3-5 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad S. D. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. S. D. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (1 t., b.l. 76-77).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas pagal reikalavimą. Vaizdo įrašas spalvotas, be garso, ekrane matosi užrašyta data 2024-02-10, laikas 10:14:30 val. Vaizdo kameros stebėjimo zona - kirpyklos (duomenys neskelbtini), įėjimas iš lauko pusės, vaizdas iš viršaus. Vaizdo įraše matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatve šaligatviu link kirpyklos eina vyras, apie 36-37 metų amžiaus, su barzda, vidutinio kūno sudėjimo, vilki tamsios spalvos kelnes, šviesiai pilkos spalvos striukę, ant galvos užsidėjęs striukės gobtuvą, ikiteisminio tyrimo duomenimis tai S. D.. Jam iš priekio eina kitas vyras, galimai apie 33-35 metų amžiaus, su barzda, stambaus kūno sudėjimo, vilki rudos spalvos kelnes, juodą striukę, ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos megztą kepurę. Abu vyrai sustoja ties įėjimu į kirpyklą (duomenys neskelbtini), vienas kitam kažką sako. Tuomet vyras su kepure, kaire ranka, du kartus kumščiu trenkia S. D. į dešinę veido pusę. S. D. bandant atsitraukti. vyriškis dešine ranka 1 kartą kumščiu trenkia S. D. į kairę galvos pusę. S. D. traukiantis matosi, kad vyriškis abejomis rankomis užsimojęs suduoda du kartus S. D. į veido ir galvos sritį. S. D. visą laiką traukiasi, o vyriškis puola. Matosi, kad vyriškis bando suduoti smūgius, tačiau ar pataiko ir kur, nesimato. Atsitraukus toliau nuo vaizdo kameros matyti, kaip vyriškis dar du kartus užsimojęs rankomis suduoda, kur pataiko, nesimato. Matosi, kaip vyriškis, spirdamas per kojas S. D., jį pargriauna ant žemės ir ne mažiau 3 kartus spiria, kur pataiko nesimato. S. D. atsistojus matosi, kad vyriškis, sudavęs smūgius, stovi šalia. Iš kirpyklos išeina vyriškis, kuris eina link S. D. ir vyriškio. Įrašas baigiasi, jo trukmė 01:12 min (1 t., b.l. 82-84).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, tai yra paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo S. D., liudytojų E. V., T. R. parodymus, specialisto išvadą, vaizdo įrašą iš įvykio vietos ir kt., teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis M. K. 2024 m. vasario 10 d., apie 10.14 val., (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau penkis kartus kumščiu trenkė S. D. į veido sritį, spyrė į kojas, ko pasekoje nukentėjęs nugriuvo, bei ne mažiau tris kartus spyrė į šonus ir kojas, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pilvo kairiajame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, jog M. K. tyčia atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo S. D. atžvilgiu, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp M. K. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Aptartų įrodymų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis M. K.veikė sąmoningai, suprato savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Kaltinamasis M. K. suprato, kad tokiais savo smurtiniais veiksmais žaloja nukentėjusiojo sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. M. K. veiksmuose nustatyti visi, t. y. tiek objektyvieji (smurtavimo), tiek subjektyvieji (tiesioginės tyčios), nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tokie kaltinamojo M. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę M. K., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis M. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, bet sutiko su civiliniais ieškiniais, kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jo dydį artimą numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros, o paskyrus tik baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 p., 4 p.). Teismo nuomone prokuroro siūloma bausmė - areštas, šiuo atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, prieštarautų bausmės tikslams ir būtų per griežta.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir M. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis S. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. K. priteisti 7 367 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, jog dėl kaltinamojo M. K. smurtinių veiksmų patyrė daugybinius sužalojimus – jam padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pilvo kairiame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, be to sužalota kairioji ranka, jis ilgą laiką jautė skausmą kairiojo riešo sąnario srityje, kairėje plaštakoje. Gydydamas patirtus sužalojimus pirko medikamentus 36,07 Eur vertės, šias išlaidas patvirtina pateikti pirkimo čekiai. Be to, dėl patirtų sveikatos sužalojimų tam tikrą laiką buvo nedarbingas, negavo darbo pajamų. Nagrinėjamo įvykio metu vertėsi individualia kirpėjo veiklą, per dieną turėjo apie 10 klientų, dirbo veiklos nuomos sutarties su UAB „V. S.“ pagrindu, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nagrinėjamo įvykio labai suprastėjo jo šeimos finansinė padėtis. Jis, nukentėjusysis, vienintelis šeimoje dirba, gauna darbo pajamas, sutuoktinė prižiūri mažametę dukrą. Jo, nukentėjusiojo, metinės individualios veiklos pajamos sudaro 44 202 Eur, tai yra 3 683,50 Eur per mėnesį. Kitų pajamų neturi, tik iš kirpėjo veiklos gaunamas. Vidutines mėnesio pajamas apskaičiavo remdamasis savo 2023 m. (duomenys neskelbtini) formos deklaracijos duomenimis. Deklaracijoje nurodyta pagal verslo liudijimą gautų pajamų suma yra 44 202 Eur. Gyventojų pajamų mokestį sumoka įsigydamas verslo liudijimą. Minėta suma nurodyta, atskaičius PSD įmokas, patalpų nuomos mokestį (500 Eur kas mėnesį) ir pan., tai yra faktiškos jo gautas pelnas. Nuo 2024 m. vasario 14 d. iki 2024 m. kovo 1 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau faktiškai dėl patirtų sužalojimų veiklos nevykdė iki 2024 m. balandžio 9 d. Negalėjo valdyti kairiosios rankos, todėl negalėjo vykdyti kirpėjo veiklos. Užpuolimas prie darbo vietos jam, S. D., sukėlė didelį šoką, dėl ko jautė įtampą, todėl nurodytu adresu vykdyti veiklos nebegalėjo. Be to, kirpyklas vadovas taip pat siūlė išeiti iš to darbo. Ernestai taip pasiūlė išeiti iš darbo. Prarado didžiąją dalį nuolatinių klientų, nuomos sutartį nutraukė. Negalėdamas dirbti 2 mėnesius negavo darbo pajamų, kurias vertina 7 367 Eur (po 3683,50 Eur kas mėnesį). Išsinuomojo kitas patalpas, kur balandžio mėnesį pradėjo dirbti, tačiau tokio kiekio klientų, kaip anksčiau, nebeturėjo, jo gaunamos pajamos ženkliai sumažėjo.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006, Nr. 3K-3-127/2012, Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-763/2001, Nr. 3K-3-166/2009 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti tiek prarastų pajamų faktą, tiek jų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022), tuo pačiu pažymėtina, kad teismas (tame tarpe ir apeliacinės instancijos) baudžiamajame procese turi būti aktyvus ir privalo išsiaiškinti visas svarbias faktines aplinkybes, tame tarpe ir susijusias su civiliniu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-489/2023).

Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti jo turtinę žalą – tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyta nusikalstama veika. Tačiau šiuo atveju turtinė žala turi būti įrodyta objektyviai ir neginčijamai ir šią žalą įrodyti turi būtent nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, t. y. šiuo atveju pats nukentėjusysis S. D.. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo M. K. smurtiniais veiksmais padarytų kūno sužalojimų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nukentėjusysis turėjo pirkti vaistus, lankytis pas gydytojus. Prie civilinio ieškinio pateikti dokumentai (pirkimo čekiai) rodo, kad būdamas nedarbingas nukentėjusysis S. D. pirko medikamentus, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į nukentėjusiojo prašomos priteisti turtinės žalos dydį – 36,07 Eur už vaistus, daroma išvada, kad šis nukentėjusiojo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad nukentėjusysis S. D. dėl patirtų neteisėtų veiksmų sutrikdant jo sveikatą ir negalint užsiimti darbine veikla realiai negavo pajamų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. D. iki nusikalstamos veikos padarymo vykdė kirpėjo veiklą, iš kurios jis gaudavo pagrindines pragyvenimo pajamas. Nukentėjusiajam S. D. pagal 2024 m. sausio 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą prašymą išduotas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) verstis kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, veiklos vykdymo adresas – (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis S. D. patirtą turtinę žalą – negautas pajamas – grindžia 2023 m. pajamų mokesčių deklaracijos duomenimis. Gautos pajamos iš veiklos su verslo liudijimu deklaruojamos pateikiant Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. Teismo nuomone, skaičiuojant po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiojo negautų pajamų mėnesio vidurkį teisinga vertinti 2023 metų laikotarpį. Remiantis anksčiau minėtų taisyklių nuostatomis, per mokestinį laikotarpį gautų (uždirbtų) pajamų sumos deklaracijoje turi būti nurodomos eurais ir centais, neatėmus Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje išskaičiuoto (sumokėto) pajamų mokesčio, VSD įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pritaikyto NPD, tačiau atėmus nuolatinio Lietuvos gyventojo (gyventojui) apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą už patiektas prekes ir paslaugas. Apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama iš deklaruojamų pajamų atėmus deklaracijos (duomenys neskelbtini) priedo II skyriuje deklaruotų išlaidų sumą.

Iš teismui pateiktos S. D. 2023 metų deklaracijos (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. D. pajamų suma, už kurias mokestis sumokėtas įsigijus verslo liudijimus, yra 44 202 Eur. Verslo liudijimus įsigiję gyventojai turi teisę mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo mokestiniu laikotarpiu iš individualios veiklos, įsigijus verslo liudijimus, gautų ne didesnių nei 45 000 Eur pajamų (kai vykdoma kelių rūšių veikla (išskyrus gyvenamosios paskirties nuomą), pajamos sumuojamos). PSD ir VSD įmokos mokamos savanoriškai. Gyventojai, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą, gali jas susimažinti leidžiamais atskaitymais. Nagrinėjamu atveju S. D. pasirinko leidžiamų atsiskaitymų pripažinimo būdą – 30 proc. nuo gautų pajamų (be išlaidas pagrindžiančių dokumentų). (Finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 patvirtinto „Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimų susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarka“). Pasirinkus šį būdą papildomai faktinių išlaidų duomenų suvesti į deklaraciją nereikia. Taigi, spręstina, kad 2023 metų pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotos S. D. gautos grynosios pajamos yra 44 202 Eur, kurių sumažėjimą turi kompensuoti kaltinamasis M. K..

Skaičiuojant po nusikalstamos veikos padarymo S. D. negautų pajamų mėnesio vidurkį, vertinant 2023 m. nukentėjusiojo gautas pajamas, matyti, kad nukentėjusiojo vidutinės vieno mėnesio realios pajamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvo 44202/12 = 3 683,5 Eur. Atsižvelgiant į socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą 2023 m. vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, esant šešių darbo dienų savaitei, nukentėjusiojo vidutinės vienos dienos realios pajamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvo 44202/301=146,85 Eur.

Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-93/2014). Nukentėjusysis tvirtina, kad veiklos nevykdė du mėnesius (iki 2024 m. balandžio 9 d.), už šį laikotarpį prašo priteisti negautas pajamas, viso 7 367 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nukentėjusysis S. D. nedarbingas buvo nuo 2024 m. vasario 14 d. iki 2024 m. kovo 1 d., tai yra 17 dienų, todėl šioje dalyje S. D. ieškinį teismas tenkina iš dalies ir iš kaltinamojo priteisia S. D.2 496,45 Eur (17x146,85) negautoms pajamoms atlyginti. Kitoje dalyje S. D. reikalavimas dėl negautų pajamų atmestinas.

Be patirtos turtinės žalos, nukentėjusysis S. D. iš kaltinamojo M. K. prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Nukentėjusysis S. D. parodė, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir šoką, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Kaltinamojo buvo užpultas viešoje vietoje – miesto centre, netoli savo darbo vietos, todėl įvykį stebėjo praeiviai, pravažiuojančių automobilių vairuotojai ir keleiviai, nukentėjusiojo kolegos. Dėl nagrinėjamo įvykio nebegalėjo dirbti ankstesnėje darbo vietoje, dėl patirtų kairės rankos sužalojimų ilgą laiką negalėjo tinkamai vykdyti darbinės veiklos, iki šiol lankosi gydymo įstaigose, du mėnesius lankėsi pas psichiatrą, nežino kaip kaltinamojo padaryti sužalojimai atsilieps jo darbinei veiklai ir gyvenimui ateityje. Be to, dėl kaltinamojo M. K. veiksmų patyrė nerimo ir miego sutrikimus, depresiją, įtampą, baimės jausmą, dėl ko vartojo psichiatro skirtus antidepresantus. Jo veidas buvo sužalotas, dėl ko jautėsi pažemintas bendraudamas su kitais asmenimis. Prarado daug klientų. Po akimi liko randas, iki šiol kartais jaučia riešo skausmus. Kaltinamasis M. K. smurtavo be jokios priežasties, jis, nukentėjusysis, prie Ernestos nepriekabiavo. Kaltinamasis jo, S. D., laukė prie jo darbo vietos ir be jokio dialogo trenkė jam į veidą.

Nukentėjusysis S. D. dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, jam buvo suduoti smūgiai į veidą, kojas ir šonus, dėl to jis patyrė pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, todėl nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Nustatant nukentėjusiajam S. D. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą.

Šioje byloje kaltinamasis pasikėsino į vieną iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamojo smurtiniai nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į svarbią kūno dalį – veido sritį. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam S. D. buvo padaryti tokie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pilvo kairiajame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 76-77). Nukentėjusysis S. D. patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, gydantis sužalojimus, kurį laiką negalėjo gyventi sau įprasto gyvenimo, užsiimti kasdiene veikla, dėl patirtų traumų, taip pat ir rankos skausmo, negalėjo dirbti, todėl už tai turi būti atlyginta. S. D. patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją – jaudinosi dėl subjaurotos savo išvaizdos, dėl sužalojimų pasekmių ateityje, dėl nesaugumo jausmo. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, teisme savo kaltę pripažino visiškai, savo elgesį vertino kritiškai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis dirba, gauna pajamas, apie tūkstantį eurų, yra jauno, darbingo amžiaus, todėl ateityje turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusysis nepateikė pagrįstų duomenų, kad patirti sužalojimai būtų negrįžtamai paveikę jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis, o jo patirta neturtinė žala būtų ilgalaikio ir sunkaus pobūdžio. Nukentėjusysis S. D. nedarbingas buvo 17 dienų, duomenų dėl liekamųjų reiškinių bei neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai ar mažesnį darbingumo lygį nėra.

Teismas , įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo elgesį, jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį, sprendžia, kad nukentėjusiajam S. D. padaryta neturtinė žala vertintina 2 500 Eur, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių, toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 121,66 eurų dydžio civilinį ieškinį M. K. dėl S. D. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 117-124, 2 t., b.l. 68-71). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis S. D. dėl kaltinamojo M. K. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 121,66 Eur. Sveikatos priežiūros išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis M. K. sutiko su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu pilnai.

Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis M. K., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo M. K. priteisiama 121,66 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nukentėjusysis S. D. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo M. K. jo turėtas advokato išlaidas -2 420 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš pripažinto kaltu asmens išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Europos Žmogaus T. T. yra konstatavęs, kad ieškovas turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tiek, kiek įrodyta, kad jos buvo faktiškai ir neišvengiamai patirtos bei yra pagrįstos. Taigi įstatymo nuostatos suteikia teismui teisę iš nuteistojo asmens priteisti nukentėjusiajam tokių išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą, kurias jis faktiškai patyrė.

Šioje byloje nukentėjusysis S. D. prašo priteisti 2 420 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato R. S. teisinei pagalbai apmokėti, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajam atstovo advokato teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjant bylą teisme. Nagrinėjamu atveju S. D. išlaidų suma už advokato suteiktas paslaugas ir atstovavimą teisme laikoma pagrista, protingo dydžio ir atitinkančia advokato darbo sąnaudas, dėl ko, pripažintina proceso išlaidomis, priteisiant jas iš kaltinamojo M. K..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus, bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 121,66 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo M. K. 121,66 Eur (vien šimtą dvidešimt vieną eurą 66 ct) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. D. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiojo S. D. naudai iš kaltinamojo M. K. – 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 2 532,52 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du eurus 52 ct) turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam S. D. 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) proceso išlaidų už advokato atstovavimą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė