Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-11-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1152-236/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
2A-1152-236/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Milsa“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Dolomitas“
Advokatai
Raimundas Moisejevas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1152-236/2015Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio, posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Milsa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5222-345/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Milsa“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Dolomitas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Milsa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydamas panaikinti perkančiosios organizacijos „AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą „Dėl atviro konkurso MT-8-2“ Nr. 2(VPK)-482, kuriuo buvo atmesti tiekėjo UAB „Milsa“ pasiūlymai pateikti pirkimo 2,3 ir 4 dalims; panaikinti perkančiosios organizacijos AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. birželio 11 d. sprendimą „Dėl atviro konkurso MT-8-2“ Nr. 2(VPK)-532, kuriuo buvo atmesta tiekėjo UAB „Milsa“ 2015-06-04 pretenzija Nr. 42; įpareigoti perkančiąją organizaciją AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš naujo įvertinti tiekėjo UAB „Milsa“ pasiūlymų, pateiktų 2,3 ir 4 pirkimo dalims, atitikimą konkurso sąlygose (pirkimo dokumentuose) nustatytiems reikalavimas; priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad dalyvavo atsakovo atviro konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime „Granitinės skaldos pirkimas. GT-8-2“ (toliau – konkursas), kurio pirkimo objektas suskirstytas į 4 dalis. Ieškovas UAB „Milsa“ pateikė pasiūlymus 2,3 ir 4 pirkimo dalims: 2 pirkimo objekto dalis – „Granitinė skalda (31,5/63 frakcijos) tiekiant filialui „Kauno geležinkelio infrastruktūra“ (912 000 t); 3 pirkimo objekto dalis – „Granitinė skalda (31,5/63 frakcijos) tiekiant filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ (21 000 t); 4 pirkimo objekto dalis – „Granitinė skalda (31,5/63 frakcijos) tiekiant filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ (16 000 t). Pirkimas įvyko 2015 m. gegužės 19 d.

Ieškovas UAB „Milsa“ nurodė, jog 2015 m. gegužės 25 d. atvyko į perkančiąją organizaciją susipažinti su pirkime dalyvaujančių ūkio subjektų pateiktais pasiūlymais. Susipažinus su pateiktais dokumentais, ieškovui kilo įtarimai, kad AB „Dolomitas“ nustatė galimai per mažą kainą, todėl 2015 m. gegužės 27 d. pateikė perkančiai organizacijai prašymą Nr. 39 dėl AB „Dolomitas“ kainos pagrįstumo. Atsakovas nusprendė paprašyti AB „Dolomitas“ neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą 1,2 ir 3 pirkimo dalims, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovas iki šios dienos nepateikė ieškovui jokio atsakymo dėl AB „Dolomitas“ pateiktos pasiūlymo kainos pagrindimo. Perkančioji organizacija 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2(VPK)-482 atmetė ieškovo pasiūlymą 2,3 ir 4 dalyse, todėl ieškovas 2015 m. birželio 4 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją Nr. 42 „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2(VPK)-482 atmesti UAB „Milsa“ pasiūlymą, kurią atsakovas atmetė.

Ieškovo teigimu, atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepagrįstai atmetė pasiūlymą dėl to, kad ieškovas nepateikė prekių gamintojo OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ eksploatacinių savybių deklaracijos. Ieškovas pažymėjo, kad OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ 2013 m. spalio 7 d. išdavė įgaliojimą UAB „Milsa“ gamintojo OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ vardu išrašyti pagal EP ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus parengtas prekių (skaldos) eksploatacinių savybių deklaracijas. Įgaliojimas į lietuvių kalbą neturėjo būti verčiamas (konkurso sąlygų 11.2 p.). VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2015 m. birželio 1 d. raštu Nr. 14258 patvirtino, jog gamintojo atstovas UAB „Milsa“ eksploatacinių savybių deklaracijas išrašo vadovaudamasis OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ raštišku įgaliojimu, taip pat į ES Reglamento 305/2011 (toliau – ir Reglamentas) 15 str. nurodytas importuotojo arba platintojo prievoles, redakcines ir vertinimo klaidos deklaracijos Nr. 05 2,3,7 ir 10 punktuose neturėtų būti traktuojamos kaip esminės ir minėta deklaracija turėtų būti vertinama kaip gamintojo. Ieškovas UAB „Milsa“ nesutiko su perkančiosios organizacijos nuomone, jog pagal Reglamento nuostatas eksploatacinių savybių deklaraciją gali išduoti tik gamintojas, kadangi eksploatacinių savybių deklaracija nėra techninis dokumentas, ką patvirtino ir Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2015 m. birželio 18 d. raštu.

Ieškovas nesutiko su perkančiosios organizacijos AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimu, jog nepateikė OOO „Virovskij karjer“ gamybos kontrolės sertifikato bei prekių gamintojo Yeoman Halsvik AS gaminamos produkcijos laboratorijos bandymų protokolų su rezultatais atsparumui smūgiams (SZ), plokštumo rodikliui, mineralinių dulkių kiekiui, smulkių dalelių ir dalelių ilgiui. Ieškovas UAB „Milsa“ pažymėjo, kad pateikė užpildytą pasiūlymo formą, parengtą pagal konkurso sąlygų 1 priedą (konkurso sąlygų 33 punkto (a) dalis). Pasiūlymo formos 1 lentelėje nurodė granitinės skaldos gamyklą-gamintoją ir pateikė reikalaujamus dokumentus. Kaip pagrindinę granitinės skaldos gamyklą-gamintoją nurodė OOO „Seliščianskij granitnij karjer“.

Ieškovas manė, kad aplinkybė, jog pastarasis nepateikė tam tikrų dokumentų dėl OOO „Virovskij karjer“ gamybos kontrolės sertifikato bei prekių gamintojo Yeoman Halsvik AS gaminamos produkcijos nesudarė pagrindo atmesti ieškovo pasiūlymą, kadangi OOO „Virovskij karjer“ ir Yeoman Halsvik AS gamintojai buvo nurodyti kaip galimos alternatyvos granitinės skaldos tiekimui iš gamintojo OOO „Seliščianskij granitnij karjer“. Ieškovas UAB „Milsa“ pažymėjo, jog perkančiosios organizacijos konkurso sąlygų 11.1 punktas ir 2 lentelė tiesiogiai neįtvirtino tiekėjo prievolės pateikti pilną kiekvieno alternatyvaus prekių gamintojo dokumentų paketą. Pirkimo sąlygose nebuvo pažymėta, kad tiekėjas turi pateikti galimus alternatyvius pasiūlymus. Perkančioji organizacija AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėjo prašyti ieškovą UAB „Milsa“ paaiškinti savo pasiūlymą.

Ieškovas laikė AB „Dolomitas“ pasiūlytą kainą tiekti granitinei skaldai AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialams daugiau nei 15 procentų mažesne už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Ieškovo teigimu, AB „Dolomitas“ pasiūlyta kaina tiekti granitinei skaldai „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ yra neteisingai apskaičiuota AB „Dolomitas“ pateiktame pasiūlyme, kadangi nebuvo įtraukta granitinės skaldos transportavimo sąnaudos nuo Petrašiūnų kaimo (Pakruojo r.) iki AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog 2015 m. gegužės 25 d. susipažinimo su pasiūlymais metu nustatė, kad AB „Dolomitas“ yra išduotas Vidinės gamybos kontrolės atitikties sertifikatas Nr. 1567-CPR-0105, kuriame nurodyta granitinės skaldos gamybos vieta. Sertifikatą išdavė AB „Problematika“. Pagal sertifikatą AB „Dolomitas“ turėjo teisę skaldą gaminti tik Petrašiūnų kaime, Pakruojo rajone, esančioje gamykloje. Tuo atveju, jei AB „Dolomitas“ siektų gaminti skaldą kituose Lietuvos miestuose, atitinkamas gamybos sertifikatas negaliotų. Ieškovas, atsižvelgdamas į granitinės skaldos patiriamus kaštus, darė išvadą, jog nėra praktinių galimybių pateikti kokybišką produktą už pasiūlyme nurodytą kainą. Ieškovo UAB „Milsa“ teigimu, transportuojant skaldą iš gamybos vietos Petrašiūnuose į pasiūlyme nurodytas geležinkelių stotis, realūs kaštai galėjo būti net keletą kartų didesni nei pasiūlyme pateikta kaina. AB „Dolomitas“ pirkimo metu pateikė neteisingus ir prieštaringus duomenis apie granitinės skaldos teikimo vietovę, nurodydama, jog granitinė skalda bus tiekiama iš Panerių, Kauno, Petrašiūnų ir Draugystės geležinkelio stočių, kurios yra Vilniaus, Kauno, Pakruojo ir Klaipėdos miestuose, tačiau AB „Dolomitas“ gali tiekti granitinę skaldą tik iš Petrašiūnuose esančios gamyklos.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovas klaidingai interpretavo Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. kovo 9 d. Reglamento Nr. 305/2011 nuostatas. Atsakovas konkurso sąlygose nurodė, kad tai yra prekių gamintojo eksploatacinių savybių deklaracija, kuri turi būti parengta pagal Reglamento Nr. 305/2011 reikalavimus. Ieškovas konkursui pateikė ne prekių gamintojo, o savo parengtą eksploatacinių savybių deklaraciją, todėl atsakovas laikė, jog pastaroji neatitiko konkurso sąlygų 33 punkto c papunktyje ir Reglamente nustatytų reikalavimų, ir dėl to atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą (konkurso sąlygų 75.3 p.).

Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas konkurso procedūrų metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas yra įgaliotas OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ atstovas forminti tiekiamos produkcijos eksploatacinių savybių deklaracijas. Perkančioji organizacija nėra gavusi OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ įgaliojimo ieškovui nei su teiktu pasiūlymu, nei su pretenzija. Ieškovas OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ 2013 m. spalio 7 d. įgaliojimą pateikė tik iškėlus bylą teisme, dėl ko ieškovas nepagrindė, kad yra siūlomos produkcijos gamintojo OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ įgaliotas rengti tiekiamos produkcijos eksploatacinių savybių deklaracijas, todėl atsakovas sprendė, jog ieškovo UAB „Milsa“ pasiūlymas pripažintinas neatitinkančiu konkurso sąlygų reikalavimų.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, jog ieškovo konkursui pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos 5 punkte nurodytas ne siūlomos produkcijos gamintojas, o tik įgaliotas atstovas – ieškovas, kas neatitiko Reglamento III priede nustatytų eksploatacinių savybių deklaracijos formos reikalavimų. Atsakovo teigimu, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras neturi teisės teikti Reglamento nuostatų aiškinimo. Ieškovas UAB „Milsa“ pasiūlymo formos 1 lentelėje paskutinėje eilutėje nurodė siūlomos granitinės skaldos 31,5/63 fr. 3 gamintojus OOO „Seliščianskij granitnij karjer“, OOO „Virovskij karjer“, AS Yeoman Halsvik. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažymėjo, jog pagal konkurso sąlygų 11.1 punktą, prekių kokybė turi būti atitinkamais dokumentais, nurodytais konkurso sąlygų 33 punkto c papunktyje, t. y. gamintojo eksploatacinių savybių deklaracija, atitikties sertifikatu, gamybos kontrolės sertifikatu ir bandymų protokolais, akredituotos laboratorijos bandymų protokolais. Ieškovas visų reikalaujamų dokumentų nepateikė, todėl ieškovo pasiūlymas buvo atmestas (konkurso sąlygų 75.3 p.).

Atsakovas nurodė, jog neturėjo pagrindo gamintojus OOO „Virovskij karjer“, AS Yeoman Halsvik vertinti kaip galimas alternatyvas, kadangi pats ieškovas pasiūlyme visus 3 gamintojus nurodė kaip konkursui siūlomos granitinės skaldos gamintojus, todėl ieškovas privalėjo pateikti gamintojų produkciją patvirtinančius dokumentus. Tuo tarpu, atsakovas privalėjo įsitikinti, kad pirkimo sutartis bus sudaryta su tiekėju, kurio siūlomos prekės atitiks konkurso sąlygų reikalavimus.

Atsakovo teigimu, ieškovas UAB „Milsa“ nepagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija galėjo prašyti ieškovo paaiškinti savo pasiūlymą, kadangi komisija atmeta pasiūlymą, jei tiekėjas nepateikė dokumentų (konkurso sąlygų 75.3 p.). Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nelaikė pasiūlymo atmetimo formaliu, kadangi ieškovo pateiktas pasiūlymas iš esmės neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažymėjo, jog ieškovas, pateikdamas pretenziją, ginčijo tik atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą 2,3 ir 4 pirkimo objekto dalyse, pretenzijoje ieškovas neginčijo atsakovo sprendimo pripažinti AB „Dolomitas“ pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, neteikė jokių kitų užklausimų ar pretenzijų dėl AB „Dolomitas“ pasiūlymo atitikties, ar galimo netinkamo šio tiekėjo pasiūlytos įprastai mažos kainos pagrindimo. Atsakovas neprivalėjo atskirai informuoti tiekėjus apie kitų tiekėjų neįprastai mažų pasiūlymų kainų pagrindimo vertinimo rezultatus. Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ teigimu, neįpratai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumas vertinamas atliekant pasiūlymo atitikties konkurso sąlygų reikalavimams vertinimą, o apie šio vertinimo rezultatus ir komisijos sprendimus ieškovas buvo informuotas tinkamai.

Atsakovas nurodė, jog AB „Dolomitas“ 2015 m. birželio 1 d. raštu išdėstė priežastis, kurios lėmė galutines pasiūlymo konkurso 1,2 ir 3 pirkimo objekto dalims kainas, taip pat nurodė, kad galutinės kainos dedamosios šioje įmonėje priskiriamos prie slaptos informacijos ir ją galėtų pateikti tik pasirašius konfidencialių paslapčių neplatinimo sutartį su perkančiosios organizacijos įgaliotu asmeniu. Perkančioji organizacija AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. birželio 2 d. raštu kreipėsi į AB „Dolomitas“ papildomai prašydama pateikti neįprastai mažų kainų pagrindimą pateikiant pasiūlymo kainos išskaidymą. AB „Dolomitas“ pateikė pasiūlymo kainų detalizavimą konkurso 1,2 ir 3 pirkimo objekto dalims. Komisija 2015 m. birželio 16 d. pasėdyje pripažino AB „Dolomitas“ pateiktus neįprastai mažų kainų pasiūlymo kainų pagrindimus tinkamais.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažymėjo, kad 4 pirkimo objekto dalyje AB „Dolomitas“ pasiūlymo kaina neatitiko neįprastai mažos pasiūlymo kainos apibrėžimo, nes pasiūlyme nurodyta kaina nėra 30 ir daugiau procentų mažesnė už suplanuotą 4 pirkimo objekto dalies vertę.

Trečiasis asmuo AB „Dolomitas“ atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Nurodė, kad bendrovė pateikė pasiūlymą pagal pirkimo sąlygas ir nurodyta kaina nėra neįprastai žema. Perkančiajai organizacijai AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo išsiųsti du kainos pagrindimo raštai, o kainų skirtumai tarp bendrovės ir ieškovo pasiūlymų yra neženklūs.

Ieškovas UAB „Milsa“ dublike palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad atsakovas pateikdamas atsiliepimą pakeitė savo ankstesnę poziciją ir netvirtino, kad eksploatacinių savybių deklaraciją reikėjo laikyti techniniu dokumentu, todėl ieškovas sutiko su ieškovo paaiškinimais, jog eksploatacinių savybių deklaracija nėra techninis dokumentas. Atsakovas nenurodė Reglamento nuostatos ar Lietuvos teisės aktų normos, kuri draustų gamintojui išduoti įgaliojimą kitam juridiniam asmeniui parengti eksploatacinių savybių deklaraciją.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog statybinių medžiagų srityje yra dvi pagrindinės institucijos galinčios išduoti sertifikatus – VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras ir AB „Problematika“. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras yra Statybos ir urbanistikos ministerijos įsteigta nepriklausoma valstybės įmonė, kurios tikslas yra teikti statybos produktų sertifikavimo, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo, vidinės gamybos kontrolės tikrinimo ir vertinimo paslaugas pagal klientų prašymus, kuri Aplinkos ministro paskirta atlikti statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą reguliuojamojoje srityje ir notifikuota Europos Bendrijoje pagal EP ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 305/2011, todėl laikė autoritetinga institucija galinčia teikti ekspertinę nuomonę dėl Reglamento nuostatų išaiškinimo. Pažymėjo, kad atsakovui neturi jokios reikšmės, kurio iš trijų gamintojų skalda bus tiekiama.

Ieškovas UAB „Milsa“ pažymėjo, kad konkurso sąlygų 11.1 p. ir 2 lentelė tiesiogiai neįtvirtino ieškovo prievolės pateikti pilną kiekvieno alternatyvaus prekių gamintojo dokumentų paketą ar galimus alternatyvius variantus. Ieškovas nesutiko, jog nepateikė pretenzijos ir iš karto kreipėsi į teismą dėl AB „Dolomitas“ pasiūlymo, kadangi 2015 m. gegužės 27 d. raštą pagal savo turinį laikė pretenzija.

Ieškovo teigimu, 2015 m. vasaros laikotarpiu AB „Dolomitas“ keletą kartų atvežė nesertifikuotą granitinę skaldą tiesiogiai iš Baltarusijos į Kauno ir Panerių geležinkelių stotis. Ne maisto produktų inspekcijai atlikus tyrimą pasitvirtintų įtarimai, kad nesertifikuotą skaldą ketino tiekti atsakovui, tokie veiksmai laikytini konkurso sąlygų pažeidimu.

Triplike atsakovas papildomai nurodė, kad pagal Reglamento nuostatas tik pats gamintojas prisiima atsakomybę už produkto eksploatacines savybes, o ne įgaliotas asmuo. Šis konkurso reikalavimas visiems dalyviams buvo aiškus, niekas užklausimų neteikė. Ieškovas UAB „Milsa“ perkančiajai organizacijai konkurso procedūrų metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas yra įgaliotas asmuo atstovas forminti deklaracijas.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažymėjo, atsakovas neturėjo vertinti gamintojus OOO „Virovskij karjer“ ir Yeoman Halsvik AS vertinti kaip galimas alternatyvas, kadangi ieškovas UAB „Milsa“ pasiūlyme nurodė visus 3 gamintojus kaip konkursui siūlomos granitinės skaldos gamintojus. Atsakovas nesutiko, kad ieškovo UAB „Milsa“ 2015 m. gegužės 27 d. raštas laikytinas pretenzija, kadangi pastarasis neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo pretenzijos instituto, prašymu prašė patikrinti, ar tiekėjas tenkina kvalifikacijos reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Milsa“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo atmesti UAB „Milsa“ pasiūlymus, pateiktus viešojo pirkimo „Granitinės skaldos pirkimas. MT-8-2“ 2,3 ir 4 dalims, trečiasis asmuo – AB „Dolomitas“, atmesti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nagrinėjamo ginčo teisinį reglamentavimą, nurodė, kad ieškovas, teikdamas pasiūlymą, nepateikė konkurso sąlygų 33 punkto c papunktyje nurodytos gamintojo eksploatacinių savybių deklaracijos, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus, todėl sprendė, jog perkančioji organizacija, pagrįstai konstatavo ieškovo pasiūlymo konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų neatitikimą (konkurso sąlygų 75.3 p). Teismas nurodė, jog ieškovas nei atsakovui pirkimo metu, nei teismui nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovas yra įgaliotas OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ atstovas galintis teikti tiekiamos produkcijos eksploatacinių savybių deklaraciją. Teismas nustatė, jog ieškovas kartu pasiūlymu pateikė Eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 05, kurioje nurodyta, jog deklaracija išduota tik 5 punkte, t.y. UAB „Milsa“, nurodyto gamintojo atsakomybe, šios aplinkybės ieškovas neginčijo ir savo procesiniuose dokumentuose, kas taip pat neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 III priedo 8 punkte nurodytų eksploatacinių savybių deklaracijos formų reikalavimų, numatančių, jog atsakomybė už eksploatacinių savybių deklaracijos turinį tenka tik joje nurodytam gamintojui.

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2015 m. birželio 18 d. raštą Nr. 14302, pažymėjo, jog minėtas centras neturėjo teisės aiškinti Europos Sąjungos teisės aktų, todėl teismas laikė, jog ieškovo pateiktas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro raštas yra jo paties nuomonė, konsultacija, asmeninis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nuostatų interpretavimas. Teismas pažymėjo, jog konkurso sąlygų reikalavimas pateikti išimtinai prekių gamintojo eksploatacinių savybių deklaraciją sietinas su perkančiosios organizacijos teise ir pareiga įgyvendinti viešojo pirkimo tikslą – įsigyti tokias prekes, kurių kokybė būtų garantuojama ir kontroliuojama paties prekių gamintojo, o ne atstovo ir toks perkančiosios organizacijos tikslas yra nulemtas dėl perkančiosios organizacijos pirkimo ir veikimo specifikos – granitinė skalda naudojama viešojo geležinkelio infrastruktūros priežiūrai ir remontui, todėl turinti atitikti aukštus saugumo ir patikimumo standartus. Teismas sutiko su atsakovu, jog eksploatacinių savybių deklaracijoje turi būti aiškiai nurodyta kokio būtent produkto gamintojo atsakomybė, nes tik produkto gamintojas gali kontroliuoti gamybos procesus ir užtikrinti, kad produkto gamybos metu bus išlaikytos gamintojo deklaruotos produkto charakteristikos ir eksploatacinės savybės, dėl ko deklaracijos turinys turi būti aiškūs ir neklaidinantis. Teismas nurodė, jog už tinkamo dokumento pateikimą buvo atsakingas konkurse dalyvavęs ieškovas, todėl teismas sprendė, jog atsakomybė už netinkamų dokumentų pateikimą konkursui tenka jam.

Teismas nustatė, jog ieškovas neginčijo, jog nepateikė OOO „Virovskij karjer“ gamybos kontrolės sertifikatą ir Yeoman Halsvik AS gaminamos produkcijos laboratorijos bandymų protokolų su rezultatais atsparumui smūgiams (SZ), plokštumo rodikliui, mineralinių dulkių kiekiui, smulkių dalelių ir dalelių ilgiui, t. y. nepateikė visų reikalaujamų dokumentų.

Teismas, įvertinęs perkančiosios organizacijos konkurso sąlygas bei jomis remdamasis, sprendė, jog tiekėjams nebuvo apribota galimybė pateikti alternatyvius granito skaldos gamintojus, pasirinkti kurio iš trijų siūlomų gamintojų prekes teiks, tačiau kartu su pasiūlymu privalėjo pateikti visų gamintojų produkcijos kokybę patvirtinančius dokumentus. Teismas nustatė, jog pasiūlius lygiavertę prekę, tiekėjas privalėjo pateikti tai įrodančius dokumentus, kad prekės atitinka konkurso sąlygose nurodytus techninius reikalavimus nurodytus konkurso sąlygų 33 punkto c papunktyje (konkurso sąlygų 11.2 p.). Kadangi ieškovas savo pasiūlyme nenurodė, jog teikia alternatyvius granitinės skaldos gamintojus, priešingai, pasiūlymo formos 1 lentelėje nurodė granitinės skaldos tris gamintojus - OOO „Seliščianskij granitnij karjer“, OOO „Virovskij karjer“, AS „Yeoman Halsvik“; kartu su pasiūlymu teikė gamintojų OOO „Virovskij karjer“ ir AS „Yeoman Halsvik“ siūlomos produkcijos kokybei patvirtinti dokumentus, tačiau nepateikė prekių gamintojo OOO „Virovskij karjer“ gamybos kontrolės sertifikato, prekių gamintojo AS „Yeoman Halsvik“ gaminamos produkcijos laboratorijos bandymų protokolų su rezultatais atsparumui smūgiams, plokštumo rodikliui, mineralinių dulkių kiekiui, smulkių dalelių ir dalelių ilgiui, t. y. nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, įrodančių, kad siūlomos prekės atitinka konkurso sąlygų 33 punkte c papunktyje, 11.2 punkte nustatytus techninius reikalavimus, todėl atsakovas pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą (konkurso sąlygų 75.3 p.).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovas nesilaikė VPĮ 28 straipsnio 10 dalyje, 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos prieš atmetant tiekėjo pasiūlymą, pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti pasiūlyme nurodytus duomenis. Teismas nurodė, jog tiekėjui prie garantinių įsipareigojimų nepateikus OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ eksploatacinių savybių deklaracijos, OOO „Virovskij karjer“ gamybos kontrolės sertifikato, prekių gamintojo AS „Yeoman Halsvik“ gaminamos produkcijos laboratorijos bandymų protokolų su rezultatais atsparumui smūgiams, plokštumo rodikliui, mineralinių dulkių kiekiui, smulkių dalelių ir dalelių ilgiui, perkančioji organizacija turėjo prašyti tokį tiekėją paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą bei vertinti, ar tokie pasiūlymo netikslumai tik formalūs trūkumai, nekeičiantys paties pasiūlymo esmės. Tačiau teismas pažymėjo, jog VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo pažeidimas – per se nepakankama aplinkybė spręsti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių, kai kilus ginčui iš kitų aplinkybių nustatoma tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis ar negalimumas tikslinti pajėgumo duomenis. Jei nustatoma, kad tiekėjas reikalaujamos kvalifikacijos neturėjo ar dėl kitų aplinkybių negalėtų jos tikslinti (kai VPĮ 32 straipsnio 5 dalies netaikymą perkančioji organizacija grindžia kitais pagrindais), perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti dalyvio pasiūlymą dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimams (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nepripažintinas neteisėtu ir nenaikinamas (žr. pvz., Lietuvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nuosekliai savo procesiniuose dokumentuose tvirtino, jog pagrindinis pasiūlyme nurodytos granitinės skaldos tiekėjas yra OOO „Seliščianskij granitnij karjer“, kai tuo tarpu OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ 2013 m. spalio 7 d. išduotas įgaliojimas UAB „Milsa“ gamintojo OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ vardu išrašyti pagal EP ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus parengtas prekių (skaldos) eksploatacinių savybių deklaracijas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 III priedo 8 punkte nurodytų eksploatacinių savybių deklaracijos formų reikalavimų. Dėl to teismas laikė, jog pasiūlymas pagrįstai neatitiko konkurso sąlygų 33 punkto c papunktyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamo atsakovo sprendimo, t. y. nepriklausomai nuo to, jog perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalį, dėl kitų aplinkybių a fortiori tiekėjo veiksmų, jo pasiūlymo atmetimas pripažintinas teisėtu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimai per mažos AB „Dolomitas“ pasiūlytos kainos, nurodė, jog ieškovo 2015 m. gegužės 27 d. prašymas Nr. 39 nelaikytinas pretenzija. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas 2015 m. birželio 4 d. pretenzijoje Nr. 42 nekėlė klausimo dėl AB „Dolomitas“ pasiūlymo pagrįstumo, todėl teismas darė išvadą, jog ieškovas šioje dalyje nesilaikė nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl teismas nusprendė dėl AB „Dolomitas“ pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygoms plačiau nepasisakyti ir argumentų dėl tiekėjo pasiūlymo kainos nenagrinėtini.

Teismas taip pat nustatė, jog, pasak ieškovo, paaiškėjo naujos aplinkybės, kad AB „Problematika“ panaikino vidinės gamybos kontrolės atitikties sertifikatą Nr. 1567-CPR-0105, kuris 2015 m. gegužės 5 d. buvo išduotas AB „Dolomitas“ ir buvo išduotas naujas sertifikatas, todėl, ieškovo teigimu, AB „Dolomitas“ pasiūlymas neatitiko tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų. Teismas, pagal byloje surinktus įrodymus sprendė, jog konkursui tiekėjo AB „Dolomitas“ pateiktas Vidinės gamybos kontrolės sertifikatas buvo galiojantis ir atitinkantis konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl perkančiajai organizacijai nebuvo pagrindo manyti priešingai. Teismas pažymėjo, jog 2015 m. gegužės 5 d. išduoto sertifikato papildymas naujos produkcijos gamybos vietos adresu, nekintant ir sertifikato numeriui bei produkcijos (granitinė skalda 31,5/63 fr. atitinkantį standartą LST EN 13450) aprašymui, neleidžia daryti išvados, jog AB „Dolomitas“ pasikeitė gamintojo produkcijos kokybė ir pasiūlymas neatitinka tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Milsa“ 2015 m. rugsėjo 29 d. paduotu teismui apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą; panaikinti perkančiosios organizacijos AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą „Dėl atviro konkurso MT-8-2“ Nr. 2(VPK)-482, kuriuo buvo atmesti tiekėjo UAB „Milsa“ pasiūlymai, pateikti pirkimo 2, 3 ir 4 dalims; panaikinti perkančiosios organizacijos AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. birželio 11 d. sprendimą „Dėl atviro konkurso MT-8-2“ Nr. 2(VPK)-532, kuriuo buvo atmesta tiekėjo UAB „Milsa“ 2015 m. birželio 4 d. pretenzija Nr. 42; įpareigoti perkančiąją organizaciją AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš naujo įvertinti tiekėjo UAB „Milsa“ pasiūlymų, pateiktų 2, 3 ir 4 pirkimo dalims, atitikimą konkurso sąlygose (pirkimo dokumentuose) nustatytiems reikalavimams; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti viešojo pirkimo konkurso procedūras „Granitinės skaldos pirkimas. MT-8-2“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2015 m. kovo 30 d., pirkimo Nr. 161590) 2, 3 ir 4 dalims ir įpareigoti perkančiąją organizaciją AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties „Granitinės skaldos pirkimas. MT-8-2“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2015 m. kovo 30 d., pirkimo Nr. 161590) 2, 3 ir 4 dalims, o jei sutartis sudaryta - sustabdyti jos vykdymą; įpareigoti AB „Problematika“ pateikti atliktus AB „Dolomitas“ produkcijos (skaldos) bandymų protokolus, kurie turėjo būti atlikti pagal AB „Problematika“ 2015 m. balandžio 2 d patvirtintų Statybos produktų gamybos kontrolės vertinimo ir sertifikavimo nuostatų 5.7 punktą; įpareigoti AB „Problematika“ nurodyti, kada AB „Dolomitas“ pateikė paraišką AB „Problematika“ geležinkelio balasto skaldos gamybos kontrolei sertifikuoti pagal formą GK-001/1; priteisti iš perkančiosios organizacijos AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų patvirtinančių ieškovo teisę OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu teikti tiekiamos produkcijos eksploatacinių savybių deklaraciją. Atsakovas nenurodė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nuostatos ar Lietuvos teisės aktų normos, kuri draustų gamintojui išduoti įgaliojimą kitam juridiniam asmeniui parengti eksploatacinių savybių deklaraciją ir leistų padaryti išvadą, kad ieškovo turimas įgaliojimas yra netinkamas;

2) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturėjo galimybės remtis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro pateiktu išaiškinimu, kadangi laikė, jog VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro raštas yra jo paties nuomonė, konsultacija, asmeninis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 305/2011 nuostatų interpretavimas;

3) Pirmos instancijos teismas, vertindamas UAB „Milsa“ teisę OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu išrašyti parengtas prekių eksploatacinių savybių deklaracijas, netinkamai išaiškino Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011nuostatas. Pagal Reglamento Nr. 305/2011 15 str., UAB „Milsa“ turi būti laikoma OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ platinamos skaldos gamintoju ir UAB „Milsa“ atžvilgiu turi būti taikomos gamintojo prievolės numatytos šiame Reglamente;

4) Ieškovo ir VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro sudaryta licencinė sutartis patvirtina UAB „Milsa“ teisę OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu išrašyti pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus parengtas prekių eksploatacinių savybių deklaracijas;

Žemesnės instancijos teismas

5) Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog VPĮ 28 straipsnio 10 dalis, 39 straipsnio 1 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją, prieš atmetant tiekėjo pasiūlymą, pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti pasiūlyme nurodytus duomenis, tuo tarpu, perkančioji organizacija šios pareigos nesilaikė. Atsakovas, neprašydamas ieškovo patikslinti savo pasiūlymą, padarė formalius ginčo pirkimo procedūrų pažeidimus pasiūlymų nagrinėjimo stadijoje. Teismo teigimu, ieškovui prie garantinių įsipareigojimų nepateikus OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ eksploatacinių savybių deklaracijos, OOO „Virovskij karjer“ gamybos kontrolės sertifikato bei prekių gamintojo AS „Yeoman Halsvik“ gaminamos produkcijos laboratorijos bandymų protokolų su rezultatais atsparumui smūgiams, plokštumo rodikliui, mineralinių dulkių kiekiui, smulkių dalelių ir dalelių ilgiui, perkančioji organizacija turėjo prašyti tokį tiekėją paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą bei vertinti, ar tokie pasiūlymo netikslumai tik formalūs trūkumai, nekeičiantys paties pasiūlymo esmės. Dėl to darytina išvada, jog aplinkybė, kad ieškovas nepateikė skaldos gamintojo OOO „Virovskij karjer“ gamybos kontrolės sertifikato ir skaldos gamintojo Yeoman Halsvik AS gaminamos produkcijos laboratorijos bandymų protokolų, nesudaro pagrindo ieškinio atmesti;

6) Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas turėjo pripažinti, jog AB „Dolomitas“ nepateikė reikalaujamų kokybę pagrindžiančių dokumentų ir AB „Dolomitas“ laikytinas neatitinkančiu tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų, kadangi AB „Dolomitas“ pateiktas sertifikatas Nr. 1567-CPR-0105 buvo panaikintas;

7) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad AB „Dolomitas“ bendrovei 2015 m. gegužės 5 d. išduoto sertifikato pakeitimas ir papildymas naujos produkcijos gamybos adresu, neleidžia daryti išvados, kad pasikeitė gamintojo AB „Dolomitas“ produkcijos kokybė ir pasiūlymas neatitinka tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų;

8) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, ar AB „Dolomitas“ neįprastai maža pasiūlymo kaina yra tinkamai pagrįsta ir atitinka tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus;

9) Pirmosios instancijos teismas neatliko AB „Dolomitas“ tiekiamos granitinės skaldos kainos apskaičiavimo ir neįvertino, ar AB „Dolomitas“ atitinka tiekėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus;

10) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, kadangi nesustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūrų ir nenustačius įpareigojimo perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, vėliau būtų neįmanoma įvykdyti palankaus sprendimo ieškovui, taip pat yra pakankamai pagrindo manyti, kad perkančioji organizacija pažeidė pirkimo procedūras.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinio skundo netenkinti visa apimtimi, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, skirti apeliantui 5792 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

Žemesnės instancijos teismas

1) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių apelianto teisę OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu teikti tiekiamos produkcijos eksploatacinių savybių deklaraciją;

2) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas negalėjo remtis VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro pateiktu išaiškinimu;

3) Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto teisę OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu parengti siūlomos produkcijos eksploatacinių savybių deklaracijas, tinkamai išaiškino Reglamento Nr. 305/2011 nuostatas;

Šalies argumentai

4) Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jo ir VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro sudaryta 2010 m. liepos 26 d. licencinė sutartis Nr. 10-07-3241L-ec (toliau - Licencinė sutartis) patvirtina apelianto teisę OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu išrašyti pagal Reglamento Nr. 305/2011 reikalavimus parengtas prekių eksploatacinių savybių deklaracijas;

5) Apeliantas nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog apeliantas nepateikė gamintojo OOO „Virovskij karjer“ gamybos kontrolės sertifikato ir skaldos gamintojo Yeoman Halsvik AS gaminamos produkcijos laboratorijos bandymų protokolų, nesudaro pagrindo ieškinio atmesti;

Žemesnės instancijos teismas

6) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiekėjo AB „Dolomitas“ konkursui pateiktas vidinės gamybos kontrolės sertifikatas buvo galiojantis ir atitinkantis konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, dėl ko perkančiajai organizacijai nebuvo pagrindo manyti priešingai, o sertifikato papildymas produkcijos naujos gamybos vietos adresu, nekintant sertifikato numeriui bei produkcijai, neleidžia daryti išvados, jog pasikeitė AB „Dolomitas“ siūlomos produkcijos kokybė ir pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentų reikalavimų;

7) Apelianto argumentai dėl atsakovo veiksmų sprendžiant dėl AB „Dolomitas“ neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumo, taip pat kiti argumentai dėl galimo AB „Dolomitas“ pasiūlymo neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams, byloje nenagrinėtini;

Šalies argumentai

8) Apeliantas nepagrįstai apeliacinės instancijos teismo prašo pritaikyti laikinąsias apsaugo priemones;

9) Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis? teisėmis, veikė nesąžiningai teikdamas nepagrįstą ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, papildomus prašymus pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui, todėl jam skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis;

10) Apelianto papildomai teikiami įrodymai neturėtų būti nagrinėjami byloje.

Trečiasis asmuo AB „Dolomitas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 20 d. gautas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių sąskaitų priėmimo į bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Milsa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5222-345/2015, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo viešąjį atvirą konkursą „Granitinės skaldos pirkimas. MT-8-2“ (pirkimo Nr. 161590, toliau - konkursas). Pirkimo objektas suskirstytas į 4 pirkimo objekto dalis: 1 pirkimo objekto dalis – Granitinė skalda (31,5/63 frakcijos) tiekiant filialui „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ (20 000 t); 2 pirkimo objekto dalis – Granitinė skalda (31,5/63 frakcijos) tiekiant filialui „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ (12 000 t); 3 pirkimo objekto dalis – Granitinė skalda (31,5/63 frakcijos) tiekiant filialui‚ Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ (21 000 t); 4 pirkimo objekto dalis – Granitinė skalda (31,5/63 frakcijos) tiekiant filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ (konkurso sąlygų II dalis). Ieškovas dalyvauti konkurse pateikė pasiūlymą. Viešųjų pirkimų komisija 2015 m. gegužės 28 d. nutarė atmesti ieškovo pasiūlymą 2, 3 ir 4 pirkimo objekto dalyse (konkurso sąlygų 75.3 p.), kadangi ieškovas nepateikė prekių gamintojo OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ eksploatacinių savybių deklaracijos, nepateikė OOO „Virovskij karjer“ gamybos kontrolės sertifikato bei Yeoman Halsvik AS gaminamos produkcijos laboratorijos bandymo protokolų su rezultatais atsparumui smūgiams (SZ), plokštumo rodikliui, mineralinių dulkių kiekiui, smulkių dalelių ir dalelių ilgiui. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kurios pastarasis netenkino.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas UAB „Milsa“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą priimti į bylą advokato Raimundo Moisejevo sąskaitas už teisines paslaugas atstovaujant UAB „Milsa“ ginče su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog minėtų dokumentų pateikimo būtinybė atsirado pirmosios instancijos teismui priėmus ginčijamą sprendimą, pateiktus su prašymu įrodymus priima į bylą bei vertina.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog apeliantas kartus su apeliaciniu skundu pateikė papildomus naujus įrodymus (UAB „Milsa“ 2010 m. liepos 26 d. licencinė sutartis Nr. 10-07-3241L-ec su VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras; UAB „Milsa“ 2011 m. sausio 21 d. išduotas EC Gamybos kontrolės sistemos sertifikatas Nr. 1397-CPD-0352; UAB „Milsa“ 2015 m. rugsėjo 16 d. pateiktas prašymas AB „Problematika“; Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugpjūčio 20 d. pateiktas išaiškinimas). Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas UAB „Milsa“ siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, įrodyti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, teisėjų kolegija pateiktus su apeliaciniu skundu įrodymus priima į bylą bei vertina.

Dėl įrodymų išreikalavimo

Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde prašo įpareigoti AB „Problematika“ pateikti atliktus AB „Dolomitas“ produkcijos (skaldos) bandymų protokolus, kurie turėjo būti atlikti pagal AB „Problematika“ 2015 m. balandžio 2 d patvirtintų Statybos produktų gamybos kontrolės vertinimo ir sertifikavimo nuostatų 5.7 punktą; įpareigoti AB „Problematika“ nurodyti, kada AB „Dolomitas“ pateikė paraišką AB „Problematika“ geležinkelio balasto skaldos gamybos kontrolei sertifikuoti pagal formą GK-001/.

CPK 199 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. Pagal CPK180 straipsnio reikalavimus teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės byloje aplinkybes.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, nustatyti turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir prašomi išreikalauti įrodymai laikytini pertekliniais.

Teisėjų kolegija, pagal bylos duomenis ir atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, daro išvadą, jog ieškovo UAB „Milsa“ minėtas prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl viešųjų pirkimų

Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

Dėl tiekėjo UAB „Milsa“ konkursui nepateikto prekių gamintojo OOO „Seliščianskij granitinij karjer“ eksploatacinių savybių deklaracijos

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų patvirtinančių ieškovo teisę OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu teikti tiekiamos produkcijos eksploatacinių savybių deklaraciją. Ieškovo teigimu, atsakovas nenurodė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nuostatos ar Lietuvos teisės aktų normos, kuri draustų gamintojui išduoti įgaliojimą kitam juridiniam asmeniui parengti eksploatacinių savybių deklaraciją ir leistų padaryti išvadą, kad ieškovo turimas įgaliojimas yra netinkamas. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais aukščiau apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog konkurso sąlygų 33 punkto c papunkčio 1 pastraipoje reikalaujama: „tiekėjas pasiūlęs granitinę skaldą pirkimo konkursui 1, 2, 3, 4 p. o. d. privalo pateikti [...] gamintojo eksploataciniu savybių deklaraciją (parengtą pagal Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus) (pateikiama reikalaujamo originalaus dokumento arba šio dokumento kopijos, patvirtintos gamintojo originaliu antspaudu ir gamintojo vadovo ar atsakingo asmens parašu, skaitmeninė kopija)“. Be to, teisėjų kolegija pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nuostatas sprendžia, jog eksploatacinių savybių deklaracijas turi teisę rengti tik pats statybos produktų gamintojas, t. y. už deklaruojamas eksploatacines savybes atsakomybę privalo prisiimti, priešingai nei teigia apeliantas, tik pats statybos produkto gamintojas, o ne platintojas ar kitas gamintojo įgaliotas asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog konkurso sąlygų 33 punkto c papunkčio 1 pastraipos reikalavimas pateikti gamintojo eksploatacinių savybių deklaraciją kitiems konkurso dalyviams buvo neaiškus ir nesuprantamas, dėl minėto punkto reikalavimo turinio konkurso procedūrų metu užklausimų bei pretenzijų neteikė nei apeliantas, nei kiti konkurse dalyvavusieji tiekėjai, visi konkurso dalyviai pateikė siūlomos produkcijos gamintojo parengtas eksploatacinių savybių deklaracijas ir kitus pasiūlymų atitikimą konkurso dokumentų reikalavimams patvirtinančius dokumentus. Apeliantas, būdamas profesionalus ir apdairus ūkio subjektas, ketindamas konkursui teikti pasiūlymą su dokumentais, kurių atitiktis konkurso reikalavimams nėra aiški ir akivaizdi, turėjo Viešųjų pirkimų įstatymo ir konkurso sąlygose numatytą teisę kreiptis j perkančiąją organizaciją ir prašyti paaiškinti arba pakeisti konkrečias konkurso dokumentų nuostatas arba, jei matė tam pagrindą, atitinkamai skųsti nustatyta tvarka. Tuo tarpu, apeliantas tokia galimybe nepasinaudojo, neatidžiai ir netinkamai įgyvendino konkurso dalyvio teises, pateikė konkurso dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą ir tik atmetus pasiūlymą ginčija konkurso sąlygų ir teisės aktų formuluotes bei turinį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių apelianto teisę OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu teikti tiekiamos produkcijos eksploatacinių savybių deklaraciją.

Dėl VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išaiškinimo

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturėjo galimybės remtis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro pateiktu išaiškinimu.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2015 m. birželio 1 d. rašte Nr. 14258 „Dėl išaiškinimo pateikimo“ bei 2015 m. birželio 18 d. rašte Nr. 14302 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad ši įmonė neturi teisės teikti Reglamento Nr. 305/2011 nuostatų aiškinimo, nes nėra tam įgaliota ir kad tai yra įstaigos darbuotojų nuomonė nagrinėjamu klausimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ypatingas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro statusas, funkcijos (statybos produktų sertifikavimas, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, vidinės kontrolės tikrinimas) bei turima kvalifikacija nesuteikia jai teisės teikti teisės aktų aiškinimų.

Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas negalėjo remtis VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro pateiktu išaiškinimu.

Dėl apelianto teisės OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu išrašyti parengtas prekių eksploatacinių savybių deklaracijas

Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas, vertindamas UAB „Milsa“ teisę OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu išrašyti parengtas prekių eksploatacinių savybių deklaracijas, netinkamai išaiškino Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nuostatas. Apelianto teigimu, pagal Reglamento Nr. 305/2011 15 str., UAB „Milsa“ turi būti laikoma OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ platinamos skaldos gamintoju ir UAB „Milsa“ atžvilgiu turi būti taikomos gamintojo prievolės numatytos šiame Reglamente. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais šiuos apelianto argumentus.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/201115 straipsnyje nustatyti atvejai, kai gamintojų prievolės taikomos importuotojams ir platintojams: „Taikant šį reglamentą, importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir jam taikomos 11 straipsnyje nurodytos gamintojo prievolės, jeigu jis pateikia į rinką produktą naudodamas savo pavadinimą arba prekės ženklą arba taip pakeičia jau į rinką pateiktą statybos produktą, kad tai gali turėti įtakos to produkto atitikčiai eksploatacinių savybių deklaracijai“. Statybos įstatymo 18 str. 14 dalyje nustatyta, kad statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir jam taikomos šio straipsnio 3 (eksploatacinių savybių deklaracijos parengimas), 4, 5, 6 ir 16 dalyse nurodytos gamintojo pareigos, jeigu jis į Lietuvos rinką pateikia statybos produktą naudodamas savo pavadinimą ar prekės ženklą arba taip pakeičia jau į rinką pateikta statybos produktą, kad tai gali turėti įtakos to statybos produkto atitikčiai deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog apeliantas neatitinka požymių, kuriais vadovaujantis jis galėtų būti laikomas gamintoju, t. y. apeliantas Lietuvos rinkoje veikia kaip įgaliotasis atstovas (jo statusas įvardintas eksploatacinių savybių deklaracijoje), produkciją tiekia naudodamas ne savo pavadinimą ar prekės ženklą (pasiūlyme konkursui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo produkcijos subtiekėjus - granitinės skaldos gamintojus), tiekiamo produkto nekeičia (tik perparduoda pasitelkdamas pasiūlyme nurodytus subtiekėjus - gamintojus).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantas perkančiajai organizacijai konkurso procedūrų metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis yra įgaliotas OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ atstovas forminti tiekiamos produkcijos eksploatacinių savybių deklaracijas.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto teisę OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu parengti siūlomos produkcijos eksploatacinių savybių deklaracijas, tinkamai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 305/2011 nuostatas.

Dėl apelianto ir VĮ Statybos sertifikavimo centro sudarytos licencinės sutarties

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog ieškovo ir VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro sudaryta licencinė sutartis patvirtina UAB „Milsa“ teisę OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ vardu išrašyti pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus parengtas prekių eksploatacinių savybių deklaracijas.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas neturi teisės rengti atitinkamų prekių eksploatacinių savybių deklaracijas. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog licencinė sutartis patvirtina apelianto teisę naudotis gamintojo OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ produkcijos EC gamybos kontrolės sistemos sertifikatu, tačiau nesuteikia ir negali suteikti teisės rengti atitinkamos produkcijos eksploatacinių savybių deklaracijas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, pažymi, jog pagal Reglamento Nr. 305/2011 15 straipsnį bei Statybos įstatymo 18 str. 14 dalį, gamintoju gali būti laikomas tik importuotojas arba platintojas. Pažymėtina, kad sąvokos „importuotojas“, „platintojas“ ir „įgaliotasis atstovas“ minėtuose teisės aktuose yra atskirai ir konkrečiai apibrėžtos bei identifikuoja visiškai skirtingus subjektus, kuriems suteikiamos skirtingos apimties teisės ir pareigos vykdant statybos produkcijos tiekimą į Europos Sąjungos rinką.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas laikytinas įgaliotuoju atstovu, kad Reglamento Nr. 305/2011 15 str. bei Statybos įstatymo 18 str. 14 dalies prasme gamintojui gali būti prilyginamas tik importuotojas arba platintojas, kad Reglamento Nr. 305/2011 bei Statybos įstatymo nuostatos numato galimybę produkcijos eksploatacinių savybių deklaracijas rengti tik gamintojams arba jiems prilyginamiems subjektams, sprendžia, jog apeliantas neturėjo teisės rengti konkursui siūlomos produkcijos eksploatacinių savybių deklaracijas.

Dėl VPĮ 28 straipsnio 10 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies taikymo

Teisėjų kolegija, pagal bylos duomenis nustatė, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovui nepateikus OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ eksploatacinių savybių deklaracijos, OOO „Virovskij karjer“ gamybos kontrolės sertifikato bei prekių gamintojo AS „Yeoman Halsvik“ gaminamos produkcijos laboratorijos bandymų protokolų su rezultatais atsparumui smūgiams, plokštumo rodikliui, mineralinių dulkių kiekiui, smulkių dalelių ir dalelių ilgiui, perkančioji organizacija turėjo prašyti tokį tiekėją paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą bei vertinti, ar tokie pasiūlymo netikslumai tik formalūs trūkumai, nekeičiantys paties pasiūlymo esmės.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nuosekliai savo procesiniuose dokumentuose tvirtino, jog pagrindinis pasiūlyme nurodytos granitinės skaldos tiekėjas yra OOO „Seliščianskij granitnij karjer“, kai tuo tarpu OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ 2013 m. spalio 7 d. išduotas įgaliojimas UAB „Milsa“ gamintojo OOO „Seliščianskij granitnij karjer“ vardu išrašyti pagal EP ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus parengtas prekių (skaldos) eksploatacinių savybių deklaracijas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 III priedo 8 punkte nurodytų eksploatacinių savybių deklaracijos formų reikalavimų. Dėl to teismas laikė, jog pasiūlymas pagrįstai neatitiko konkurso sąlygų 33 punkto c papunktyje nustatytų reikalavimų.

Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamo atsakovo sprendimo, t. y. nepriklausomai nuo to, jog perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalį, dėl kitų aplinkybių a fortiori tiekėjo veiksmų, jo pasiūlymo atmetimas pripažintinas teisėtu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytą pažeidimą laikė neesminiu, neturinčiu reikšmės ginčo pirkimui.

Dėl AB „Dolomitas" sertifikato Nr. 1567-CPR-0105 pakeitimo

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas ir atsakovas turėjo pripažinti, jog AB „Dolomitas“ nepateikė reikalaujamų kokybę pagrindžiančių dokumentų ir AB „Dolomitas“ laikytinas neatitinkančiu tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų, kadangi AB „Dolomitas“ pateiktas sertifikatas Nr. 1567-CPR-0105 buvo panaikintas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo šių apelianto argumentų laikyti pagrįstais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, AB „Dolomitas“ konkursui pateikto sertifikato vėlesnis papildymas neturi įtakos AB „Dolomitas“ siūlomos produkcijos atitikčiai konkurso dokumentų reikalavimams. Vokų su pasiūlymais pateikimo dieną, t. y. 2015 m. gegužės 19 d., tiekėjas su pasiūlymu konkursui privalėjo pateikti techninius dokumentus, galiojusius pasiūlymo pateikimo dieną (gamintojo eksploatacinių savybių deklaraciją, atitikties sertifikatus, gamybos kontrolės sertifikatus, akredituotos laboratorijos bandymų protokolus ir kt.). AB „Dolomitas“ pateikė reikalaujamus dokumentus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiekėjo AB „Dolomitas“ konkursui pateiktas vidinės gamybos kontrolės sertifikatas buvo galiojantis ir atitinkantis konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, o sertifikato papildymas produkcijos naujos gamybos vietos adresu, nekintant sertifikato numeriui bei produkcijai, neleidžia daryti išvados, jog pasikeitė AB „Dolomitas“ siūlomos produkcijos kokybė ir pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentų reikalavimų.

Dėl AB „Dolomitas“ neįprastai mažos pasiūlymo kainos tinkamo pagrindimo ir tiekėjo pasiūlymo atitikimo konkurso dokumentų reikalavimams

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, ar AB „Dolomitas“ neįprastai maža pasiūlymo kaina yra tinkamai pagrįsta ir atitinka tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus.

Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes darė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto (ieškovo) 2015 m. gegužės 27 d. prašymo Nr. 39 nelaikė pretenzija. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas 2015 m. birželio 4 d. pretenzijoje Nr. 42 nekėlė klausimo dėl AB „Dolomitas“ pasiūlymo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai darė išvadą, jog ieškovas (apeliantas) šioje dalyje nesilaikė nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl AB „Dolomitas“ pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygoms plačiau nepasisakyti ir argumentų dėl tiekėjo pasiūlymo kainos nenagrinėtini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Apeliantas apeliaciniame skunde prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, apelianto teigimu, nesustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūrų ir nenustačius įpareigojimo perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, vėliau būtų neįmanoma įvykdyti palankaus sprendimo ieškovui.

Pažymėtina, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo spręstas anksčiau. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė sutikti su atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruoju skundu, atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. liepos 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo UAB „Milsa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovo UAB „Milsa“ atskirojo skundo, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto UAB „Milsa“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl jis yra atmestinas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, atmesdamas ieškinį, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.

Dėl baudos skyrimo

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti apeliantui 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikė nesąžiningai teikdamas nepagrįstą ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, papildomus prašymus pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti savo teisių gynybos būdus ir priemones (CK 1.137- 1.138 str.). Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas savo pažeistas teises gina pirmosios instancijos teisme pareikšdamas ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo bei, nesutikdamas su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teikia apeliacinės instancijos teismui teikia apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovo veikimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu teisėmis ir jam negali būti taikomos atitinkamos neigiamos pasekmės. Darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas sąmoningai veikė nesąžiningai, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškovo atžvilgiu baudą už piktnaudžiavimą procesu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui UAB „Milsa“ nepriteistinas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis